- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-07
- Bylos Nr.
- e2S-857-755/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- K. K.
- Atsakovas
- P. K.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-857-755/2017
Teisėja Gražina Žukauskienė Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17902-2017-8
2017 m. lapkričio 7 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-24446-808/2017 pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui P. K. dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė K. K. prašė teismo pripažinti negaliojančia atsakovo P. K. ir trečiojo asmens A. J. 2015 m. vasario 24 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtą 2 936,86 Eur turtinę žalą dėl be jos žinios ir sutikimo atsakovo sudaryto 2015 m. vasario 24 d. automobilio Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo sandėrio ir patirtas išlaidas už advokatės paslaugas; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtą 1 694,55 Eur turtinę žalą dėl be jos žinios ir sutikimo atsakovo likviduotus įrankius ir įrangą, kurie priklausė ieškovei bendra nuosavybės teise, bei ieškovės patirtą žalą dėl priverstinių išlaidų antstolių paslaugoms dėl atsakovo nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų; priteisti iš atsakovo 1 000 Eur neturtinę žalą dėl atsakovo savavaldžiavimo veiksmų, kurie ieškovei sukėlė nemalonių išgyvenimų, stresą bei privertė kreiptis į policiją ir antstolius; priteisti iš atsakovo 346,20 Eur už patalpų rekonstrukcijos įregistravimą; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtą 1 100 Eur turtinę žalą dėl atsakovo pasisavintus natūralaus ąžuolo masyvo baldus, čiužinius, dviračius, priekabą (duomenys neskelbtini); priteisti 5 procentus metinių palūkanų priteistai sumai iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas sistemingai savivaldžiavo, piktnaudžiavo teisėsaugos šališkumu ir palaipsniui savinosi jai bendra nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsakovo veiksmai prieštarauja viešajai tvarkai, gerai moralei, klaidina teismą, sukelia stresą ir neigiamus išgyvenimus bei trukdo priimti teisingą sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi atsisakė priimti K. K. ieškinį atsakovui P. K..
4. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme jau yra nagrinėjama civilinė byla pagal P. K. ieškinį K. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir motinos valdžios apribojimo bei K. K. priešieškinį P. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turto padalijimo. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės reiškiami reikalavimai yra kilę dėl jos ir atsakovo bendro turto, įgyto santuokos metu: BOSCH kampinio šlifuoklio, metalo žirklių, pjūklų, kopėčių, automobilio Ford Galaxy, miegamojo baldų, lėšų už patalpų rekonstrukciją ir kt. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog ieškovė šiame ieškinyje išdėstytus reikalavimus turi reikšti santuokos nutraukimo byloje.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė K. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
6. Nurodo, kad teismas nevertino pateiktų argumentų, kuriais remdamasi ieškovė teikia ieškinį, taip neteisėtai apribojo jos teisę realizuoti teisėtus interesus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1328-869/2015 aiškiai nurodė, jog ieškovės teisė į sąžiningą santuokoje įgyto turto padalinimą ištuokos byloje neįgyvendinama, nes jai bendra nuosavybės teise priklausiusį automobilį Ford Galaxy atsakovas pardavė be ieškovės sutikimo. Teigia, jog ji pašalino 2015 m. gruodžio 31 d. nutartimi nustatytus trūkumus ir nepraleidusi nustatyto termino pateikė juos registruotu paštu 2016 m. sausio 19 d. 2016 m. vasario 4 d. vykusį teismo posėdį teisėja vedė šiurkščiai pažeisdama ieškovės teises, neleido pateikti prašymų ir nepasisakė dėl ieškovės pateikto trūkumo pašalinimo, kas reiškia ir dėl priešieškinio priėmimo. Iki šio ieškinio pateikimo ieškovė nežinojo, jog jos patikslinto priešieškinio ir pateikto trūkumų pašalinimo teismas tiesiog nepriėmė.
7. Mano, jog skundžiama nutartimi teismas pakartotinai neteisėtai suvaržė jos teisę į žalos nustatymą ir atlyginimą. Nors teismas nutartyje nurodo, jog tie patys klausimai nagrinėjami santuokos nutraukimo byloje, tačiau turto, kurio jau nėra, dalinimo klausimai turto padalinimo byloje nenagrinėjami.Todėl formalus, nepagrįstas šio ieškinio atmetimas sudarys kliūtis teisingai ir sąžiningai išnagrinėti civilinę bylą Nr. 2-354-930/2017, kurioje nesprendžiamas ginčas dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos ieškovei, t. y. atsakovui parduodant ir likviduojant bendra nuosavybės teise priklausantį turtą, pastarajam tiesiogine tyčia ir iš anksto apgalvojus siekiant sumažinti santuokoje įgyto ir dalintino turto masę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pagrįstumo.
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovės K. K. ieškinį vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu (kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu), nustatęs, kad ieškovė šiame ieškinyje išdėstytus reikalavimus turi reikšti santuokos nutraukimo byloje, nagrinėjamoje Vilniaus miesto apylinkės teisme (patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, matyti, kad civilinės bylos numeris yra 2-354-930/2017). Apeliantės teigimu, tokia nutartimi teismas suvaržė jos teises, neįvertino aplinkybės, kad turto, kurio jau nėra, dalinimo klausimai santuokos nutraukimo byloje nebus nagrinėjami; be to, civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, bet ne teismo pareiga.
11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Įstatyme įtvirtinta teisminės gynybos garantija reiškia ne tik asmens teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, skundu, prašymu ar pareiškimu, bet ir teismo pareigą išnagrinėti tokį ieškinį. Tačiau, atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas nėra absoliutus ir negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsnis), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę, kaip minėta, jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių, ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Tuo tarpu ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Taigi, teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Šias aplinkybes savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008 ir kt.).
12. Pažymėtina, kad CK normose, reglamentuojančiose santuokos nutraukimą, įtvirtinta taisyklė, jog nutraukiant santuoką toje pačioje byloje kartu būtina išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu,įskaitant ir bendro sutuoktinių ir asmeninio turto nustatymą, turto balanso nustatymą, kompensacijų apskaičiavimą (CPK 385 straipsnio 1 dalis, CK 3.118 straipsnis), ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Jau minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-354-930/2017 nagrinėjamas ginčas pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei K. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir motinos valdžios apribojimo bei atsakovės K. K. priešieškinį ieškovui P. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turto padalijimo. Tuo tarpu šioje byloje ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia atsakovo P. K. ir trečiojo asmens A. J. 2015 m. vasario 24 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, priteisti iš atsakovo jos patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju ieškovės reiškiami reikalavimai yra kilę būtent dėl jos ir atsakovo bendro turto, įgyto santuokos metu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovė teisę kreiptis į teismą realizuoja netinkamai, turėjo teisę atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.
13. Priešingai nei teigia apeliantė, jos minimoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutartyje teismas aiškiai nurodė, kad nutraukiant santuoką gali būti dalijamas tik sutuoktiniams nuosavybės teise priklausantis turtas; K. K. turi pateikti teismui įrodymus, jog automobilis Ford Galaxy priklauso sutuoktiniams nuosavybės teise; tuo atveju, jei šis turtas pareiškėjams nuosavybės teise nebepriklauso, atsakovė įpareigotina tikslinti priešieškinio reikalavimus, šioje dalyje pasirenkant kitą pažeistų teisių gynimo būdą. Taigi, teismas jokiais būdais neapribojo K. K. teisių reikšti ieškinį minėtoje civilinėje byloje, o tik nurodė pagal faktinę situaciją dėl turimo turto sutikslinti ieškinį.
14. Apeliacinės instancijos teismas kartu atkreipia dėmesį, jog apeliantės pateiktas ieškinys turi ir kitų procesinių trūkumų. Vadovaujantis CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais, kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodyta dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos ir t. t., taip pat procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui būdas, adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu. Kaip matyti, ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančia atsakovo P. K. ir trečiojo asmens A. J. 2015 m. vasario 24 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau apie šį trečiąjį asmenį jokių duomenų nėra nurodyta.
15. Kiti ieškovės atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
16. Su santuokos nutraukimu susiję turtiniai klausimai ir turi būti sprendžiami vienoje- santuokos nutraukimo byloje taip užtikrinant ir proceso ekonomiškumą bei koncentruotumą( CPK 7 straipsnis). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.