Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Algirdo Gailiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atsakovų R. J., D. D. ir R. D., A. K., M. K. ir N. K., O. Š. ir J. Š., J. K. ir R. K., J. D. ir A. D., P. B. ir J. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2009 pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), L. P., S. K., T. I., A. Š., Z. Z., R. J., A. J., L. G., O. Š., J. Š., P. B., J. B., A. K., M. K., N. K., D. D., R. D., J. D., A. D., J. K., R. K. dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, dalyvauja: V. J., J. B., G. S., S. Ž., Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. Š., Vilniaus 7-ojo notarų biuro notarė D. B., Vilniaus 17-ojo notarų biuro notarė L. M., Vilniaus 2-ojo notarų biuro notarė D. M., akcinė bendrovė bankas „Swedbank“, valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

-1999-12-21 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą A. Š. ir O. Š.;

-2005-11-30 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą O. Š., J. Š. ir L. G.;

-2005-11-30 žemės sklypo priėmimo–perdavimo aktą;

-2000-01-05 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą S. K. ir J. K.;

-2000-01-05 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą L. P. ir J. D.;

-2000-01-05 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą Z. Z. ir P. B.;

-2000-01-07 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą T. I. ir R. J.;

-2000-01-18 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą S. K. ir A. K.;

-2004-05-12 pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos A. K. ir sutuoktinių A. ir D. D., dalį dėl 0,045 ha žemės sklypo;

-2006-04-19 nuosavybės teisės liudijimo dalį dėl ½ dalies žemės sklypo asmeninės nuosavybės teisės patvirtinimo D. D.;

-2006-04-19 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį dėl 1/4 dalies žemės sklypo paveldėjimo D. D. vardu;

-2006-04-19 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį dėl 3/4 dalių žemės sklypo paveldėjimo R. D. vardu.

-2006-03-22 dovanojimo sutarties, sudarytos A. K., M. K. ir N. K., dalį dėl 0,045 ha ploto žemės sklypo dovanojimo.

4. Taikyti restituciją natūra. Įpareigoti grąžinti valstybei:

-L. G. – 0,09 ha žemės sklypą Nr. 32, esantį (duomenys neskelbtini) gyv. namų kvartale;

-R. J. ir A. J. – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 0,09 ha žemės sklypą Nr. 36, esantį (duomenys neskelbtini) gyv. namų kvartale;

-P. B. ir J. B. – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 0,09 ha žemės sklypą Nr. 35, esantį (duomenys neskelbtini) gyv. namų kvartale;

-J. D. ir A. D. – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 0,0900 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);

-J. K. ir R. K. – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 0,09 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);

-N. K. – 0,045 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);

-D. D. ir R. D. – bendros nuosavybės teise valdomą 0,045 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

-A. Š. grąžinti sutuoktiniams O. ir J. Š. 16 000 Lt, gautų pagal 1999-12-21 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį;

-O. Š. ir J. Š. grąžinti L. G. 250 000 Lt, gautų pagal 2005-11-30 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį;

-T. I. grąžinti R. J. ir A. J. 26 190 Lt, gautų pagal 2000-01-07 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį;

-Z. Z. grąžinti P. B. ir J. B. 26 190 Lt, gautų pagal 2000-01-05 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį;

-S. K. grąžinti J. K. ir R. K. 26 190 Lt, gautų pagal 2000-01-05 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį;

-L. P. grąžinti sutuoktiniams J. ir A. D. 26 190 Lt, gautų pagal 2001-01-05 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį;

-S. K. grąžinti sutuoktiniams A. ir M. K. 16 000 Lt, gautų pagal 2000-01-18 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį;

-A. K. ir M. K. grąžinti R. D. ir D. D. 16 000 Lt, gautų pagal 2004-05-12 pirkimo–pardavimo sutarties dalį.

Nurodė, kad tiriant baudžiamąją bylą Nr. 10-9-060-03 nustatyta, jog nuosavybės teisės A. K., S. K., A. Š., L. P., Z. Z., T. I. į buvusios savininkės A. K. žemę atkurtos pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas: Žemės reformos įstatymo 2 straipsnio, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 9 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 2, 12, 13 punktus. Nustatyta, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje 1999 m. lapkričio mėnesį buvo parengti Vilniaus apskrities viršininko sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste atsakovėms projektai, į kuriuos įrašytos žinomai melagingos žinios apie pretendenčių (minėtų atsakovių) teises į buvusios savininkės A. K. neva nuosavybės teisėmis valdytą 1,27 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šių sprendimų pagrindu atsakovėms buvo atkurtos nuosavybės teisės. Galiojančiais teismų sprendimais, asmenys atlikę šiuos veiksmus, yra nuteisti. Ieškovas nurodė, jog šie sprendimai turi būti pripažinti negaliojančiais, panaikinti jų pagrindu sudaryti sandoriai bei taikyta restitucija, t. y. žemės sklypai išreikalautini iš sąžiningų įgijėjų ir grąžintini valstybei (1964 m. CK 47, CK 1.80 str., 4.96 str. 2 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

Teismas neteisingai aiškino CK 6.145 straipsnio 2 dalį, nes nepagrįstai laikė, kad atsakovų padėtis nesąžiningai pablogėtų, o valstybės – pagerėtų, kadangi jai jau yra kompensuota už prarastą turtą baudžiamojoje byloje konfiskavus turtą asmenų, dėl kurių nusikalstamų veiksmų jis buvo prarastas. Turto konfiskavimas yra ne žalos atlyginimo, o viena iš baudžiamojo poveikio priemonių. Žemės sklypų pagerinimo faktas gali būti pagrindas reikalauti išlaidų atlyginimo, tačiau lėšos gali būti užskaitytos leidžiant atsakovams išpirkti juos iš valstybės. Teigia, jog teismas be pagrindo nusprendė, kad atsakovai turi teisę į visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes reikalavimas taikyti restituciją yra išvestinis, be to, pripažinus sandorį negaliojančiu išspręsti tokį klausimą yra teismo pareiga. Laiko, jog taip pat nepagrįstai šios išlaidos priteistos iš prokuratūros, nes ši institucija veikia ne savo, bet valstybės interesais ir atleidžiama jų atlyginimo.

IV. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos procesinių sprendimų esmė

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl restitucijos taikymo šioje byloje, nustatė, kad atsakovių L. P., S. K., T. I., A. Š., Z. Z., o taip pat A. K. nuosavybės teisių atkūrimo neteisėtumas yra konstatuotas nuosprendžiu, pripažinti kaltais ir nuteisti V. J., J. B. ir kt., kad įregistravus minėtų atsakovių nuosavybės teises į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) gyv. namų kvartale, V. J. juos faktiškai užvaldė, vėliau pardavė, o gautus pinigus pasisavino. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad teismas teisingai pripažino, jog nėra pagrindo pinigus už parduotą žemę valstybei priteisti iš minėtų atsakovių, nes jos šių lėšų faktiškai negavo. Be to, nuosprendžiu iš kaltų asmenų V. J., J. B. konfiskuotos neteisėtais sandoriais gautos lėšos – po 240 120 Lt iš kiekvieno, viso 480 240 Lt, todėl valstybei neteisėtu žemės nuosavybės teisės atkūrimu padaryta materialinė žala, lyginant ją su bendra sandoriais perleistų žemės sklypų 402 760 Lt kaina, yra visiškai atlyginta. Atsižvelgdama į tai, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisėjų kolegija laikė, kad teismas pagrįstai netaikė restitucijos natūra.

Kasacinis teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju valstybė žemės sklypus – nekilnojamąjį turtą – prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, todėl teismai be pagrindo netaikė CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalaujamas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį turtą (daiktą) prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Dėl to teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikė vindikaciją, panaikino dabartinių įgijėjų nuosavybės teises į jų valdomus žemės sklypus ir šį turtą perdavė valstybės žinion.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad, pirmosios instancijos teismui pripažinus negaliojančiais ginčijamus sandorius, apeliacinės instancijos teismui šią sprendimo dalį palikus galioti, o šioje byloje pritaikius vindikaciją ir žemės sklypus grąžinus valstybės nuosavybėn, būtina išspręsti ir restitucijos klausimą tarp buvusių sandorio šalių, kurio pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės nenagrinėjo. Atsižvelgdama į šios konkrečios bylos aplinkybes ir CPK apibrėžtus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, teisėjų kolegija panaikino apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti reikalavimą taikyti restituciją, ir šį reikalavimą perdavė nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija panaikino ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuriomis priteistos advokato atstovavimo išlaidos, išlaidos už skelbimus spaudoje ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (civilinė byla Nr. 3K-3-252/2011).

Motyvuojamoji dalis

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kaip minėta anksčiau, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje iš dalies patenkinusi atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kasacinį skundą, pakeitusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį ir pritaikiusi vindikaciją, perdavė šiam teismui apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo bylos dalį dėl restitucijos taikymo.

Vykdant šį kasacinio teismo nurodymą pažymėtina tai, kad pagal bylos medžiagą anksčiau paminėtais Vilniaus apskrities viršininko 1999-12-06 sprendimais A. K. (mirusi (duomenys neskelbtini), o taip pat jos dukterims atsakovėms S. K., A. Š., L. P., Z. Z. bei T. I. buvo atkurtos nuosavybės teisės į neva A. K. priklausiusią 1,27 ha ploto žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), kuri buvo nusavinta po 1940 m. liepos 22 d. pagal Lietuvos teritorijoje galiojusius teisės aktus. Mirusios A. K. dukterų tarpusavio susitarimu jai tenkanti šio turto dalis atiteko vienai iš dukterų – S. K.. Taigi neatlygintinai nuosavybėn joms buvo perduota po 0,09 ha ploto naują žemės sklypą (S. K. 2 sklypai), esantį (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartale, individualių gyvenamųjų namų statybai. Šis turtas buvo parduotas atsakovams O. Š., J. K., J. D., P. B., R. J., A. K., atsakovai sutuoktiniai Š. savo žemę pardavė atsakovei L. G., o A. K., padalinęs savo žemę per pusę, vieną jos dalį kartu su žmona atsakove M. K. padovanojo sūnui atsakovui N. K., kitą dalį – pardavė sutuoktiniams A. ir D. D., o mirus A. D., jo dalį paveldėjo sutuoktinė ir dukra – atsakovės D. D. bei R. D..

Taip pat buvo nurodyta, kad ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras ginčijo visus administracinius aktus, sandorius ir kt., susijusius su nuosavybės teisių į paminėtus žemės sklypus atsiradimu bei pasikeitimu, ir Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu juos panaikino ar pripažino negaliojančiais, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl restitucijos taikymo, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 18 d. nutartimi, išnagrinėjusi ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro bei atsakovų R. J., D. D. ir R. D., A. K., M. K. ir N. K., O. Š. ir J. Š., J. K. ir R. K., J. D. ir A. D., P. B. ir J. B. apeliacinius skundus, pakeitusi šio teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kitą sprendimo dalį buvo palikusi nepakeistą. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi iš dalies patenkinusi atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos kasacinį skundą ir pakeitusi apeliacinės instancijos teismo nutartį bei pritaikiusi vindikaciją perdavė šiam teismui nagrinėti iš naujo bylos dalį dėl restitucijos taikymo bei atitinkamai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Kitą apeliacinio teismo nutarties dalį, susijusią su pirmiau nurodytų administracinių aktų panaikinimu bei visų ieškovo ginčytų sandorių pripažinimu negaliojančiais, paliko nepakeistą. Tuo remiantis konstatuotina, kad byla šioje dalyje yra išnagrinėta priėmus galutinį sprendimą (CPK 362 str.). Taigi ši byla apeliacine tvarka iš naujo nagrinėjama tik pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dalyje dėl restitucijos taikymo pagal anksčiau paminėtus sandorius.

Ieškovas, prašydamas taikyti restituciją, laikė, jog sprendžiant šį klausimą pagal pripažintas negaliojančiomis pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis buvo parduoti žemės sklypai, valstybės perduoti L. P., S. K., T. I., A. Š., Z. Z., lėšos šio turto pirkėjams yra priteistinos iš šios žemės savininkių. Kaip jau buvo paminėta šioje nutartyje anksčiau, teismai, išnagrinėję baudžiamąją bylą, pripažino, jog nuosavybės teisės šiems asmenims buvo atkurtos nusikalstamais veiksmais, o kaltais dėl to pripažinti ir nuteisti G. S., V. J., J. B. bei S. Ž. (3 t., 114-129, 130-142 b. l.). Vilniaus apygardos teismas 2004 gruodžio 21 d. nuosprendžiu, be kita ko, konstatavo, jog kaltinamieji G. S., Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas, bei V. J. su J. B. veikė bendrininkų grupėje vieninga tyčia V. J. ir J. B. naudai ir dėl jų nusikalstamų veiksmų šie asmenys neteisėtai apgaule užvaldė didelės vertės svetimą turtą, tai yra Vilniaus apskrities viršininko valdytus laisvos valstybinės žemės fondo sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartale, tuo valstybei padarydami didelę žalą. Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis S. Ž., eidamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigas, kaip valstybės tarnautojas dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas sprendžiant klausimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, be kita ko, ir dėl nuosavybės teisių į ginčo žemę, dėl ko valstybei padaryta didelė žala. Konstatuota, kad kaltinamasis V. J. ginčo žemės sklypus įgijo faktiškai savo bei J. B. nuosavybėn, kadangi naudodamasis S. K., A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I. jam suteiktomis įgaliotinio teisėmis jis galėjo nežinant įgaliotojoms disponuoti šiuo turtu kaip savo ir vėliau suteiktus žemės sklypus pardavė, o už tai gautus pinigus pasisavino (baudžiamoji byla Nr. 1-375/2004).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 2 d. nutartyje, be kita ko, nurodė, kad apeliacinis teismas neturi teisės ir nevertina 1997 m. lapkričio 21 d. Vilniaus 5-ajame notarų biure pasirašyto įgaliojimo, kurio Z. Z. ir kiti asmenys įgalioja V. J. tvarkyti dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei parduoti atgautus žemės sklypus. Kartu kolegija pažymi, kad visos įgaliotojos nuosekliai tvirtina, jog V. J., parduodamas sklypus, jas apgavo, kad jokio atlygio už šiuos sklypus jos negavo, ir nurodo, jog kolegija neturi pagrindo netikėti jų parodymais, kad įtikinamų priežasčių, dėl kurių jos galėtų apkalbėti savo giminaitį V. J., nenurodo ir apeliantas. Šis teismas atmetė argumentus, jog norą apkalbėti V. J. gali nulemti teismuose pradėti nagrinėti civiliniai ginčai dėl Vilniaus apskrities viršininko sprendimų pripažinimo negaliojančiais, pažymėjęs, jog atgauti pinigus už neteisėtai įgytus ir vėliau parduotus sklypus gali tikėtis tik šių sklypų pirkėjai, o ne paminėtos įgaliotojos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Z. Z., L. P., A. Š., T. I., S. K. parodymus, pavesti tvarkyti žemės grąžinimo reikalus V. J. joms pasiūlė jo motina T. J. (atsakovių pusseserė), kad yra akivaizdu, jog tai ji darė su V. J. žinia, kad tai reiškia, jog girdamasis pažintimis žemėtvarkos skyriuje V. J. įtikino išduoti įgaliojimą atstovauti joms tvarkant dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, tariamai priklausiusią jų tėvams G. K. ir A. K. (baudžiamoji byla Nr. 1A-213/2005).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 11 d. nutartyje, be kita ko, taip pat nurodyta, jog žemesnės instancijos teismai yra nustatę, kad priėmus sprendimus, kuriais A. K. L. P., S. K., T. I., A. Š., Z. Z. buvo atkurtos nuosavybės teisės bei suteikti žemės sklypai, šį turtą faktiškai įgijo ne paminėtos kasatoriaus nuteistojo V. J. giminaitės, kurių įgaliojimo pagrindu jis veikė, o pats V. J., pasinaudojęs įgaliotinio teisėmis – žemės sklypus pardavė, o gautus pinigus pasisavino. Šis teismas nurodė, kad kasatoriai nuteistieji V. J. ir J. B. yra sugyventiniai, vedantys bendrą ūkį, todėl byloje pagrįstai nustatyta, kad svetimas turtas įgytas jų abiejų naudai. Teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad iš to nusikaltimo materialinės naudos būtų turėjęs taip pat ir kasatorius nuteistasis G. S., tačiau laikė, jog ši aplinkybė jo veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, nes BK 182 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už didelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule ne tik savo, bet ir kitų asmenų naudai (baudžiamoji byla Nr. 2K-316/2006).

Taigi paminėtais galiojančiais teismų sprendimais baudžiamojoje byloje konstatuota, jog nuteistųjų G. S., V. J. ir J. B. veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (tyčia neteisėtai apgaule savo ar kitų asmenų naudai didelės vertės svetimo turto įgijimas) ir nurodyta, kad ginčo turtu faktiškai disponavo ne L. P., S. K., T. I., A. Š., Z. Z., kurių vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo turtą ir kurios sandoriuose buvo įvardytos kaip žemės pardavėjos, bet V. J. bei sugyventinė J. B., kad minimoms atsakovėms nebuvo perduoti pinigai, gauti iš asmenų, kuriems žemės sklypai buvo parduoti (CPK 182 str. 3 p.). Tuo remdamasi, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjant klausimą dėl restitucijos taikymo pagal žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis šį turtą įsigijo atsakovai O. Š., J. K., J. D., P. B., R. J., A. K., yra pagrindas pagal šias sutartis sumokėtus pinigus priteisti ne iš asmenų, kurie sutartyse įvardyti kaip pardavėjai, bet iš minimą nusikaltimą padariusių asmenų, kurie, kaip nustatyta galiojančiais teismų sprendimais baudžiamojoje byloje, buvo tikroji šių sandorių šalis (pardavėjai) – V. J. bei J. B. solidariai, nes, kaip nustatyta baudžiamojoje byloje, šių asmenų nusikalstami veiksmai pripažinti bendrais (CK 6.6 str.). Restitucija pagal vėliau sudarytus sandorius vykdytina – tarp šių sandorių šalių (CK 6.145 str. 1 d.).

Pirmiau šioje nutartyje yra nurodyta, kad nagrinėjamoje byloje, kuri pradėta dar 2002-03-07 pagal ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį (Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras į bylą įstojo 2006-04-10) (1 t., 2-4 b. l., 3 t., 106-113 b. l.), V. J. bei J. B. dalyvauja kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.). Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog tokiu būdu pritaikius restituciją yra pažeidžiamos šių asmenų proceso teisės (CPK 47 str.). Visų pirma, V. J. bei J. B. aktyviai dalyvavo nagrinėjant civilinę bylą. Antra, šioje civilinėje byloje ginčijami sandoriai buvo pripažinti negaliojančiais, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai pritaikius vindikaciją minimas turtas grąžintas savininkui – valstybei, jau galiojant baudžiamojoje byloje priimtiems čia paminėtiems teismų sprendimams, kuriuose yra konstatuota, kad būtent šie asmenys faktiškai disponavo ginčo turtu ir iš jo gavo naudą. Taigi pagrindiniai reikalavimai byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiais sprendimais, priimti V. J. bei J. B. dalyvaujant byloje trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų procesiniu statusu. Trečia, pripažinus negaliojančiais sandorius, pagal kuriuos buvo perduotas turtas, restituciją teismai privalo taikyti kiekvienu atveju, nepriklausomai nuo to, ar yra pareikštas atitinkamas reikalavimas, o taip pat nuo to, į kokius asmenis yra nukreiptas toks reikalavimas, jeigu jis yra pareikštas. Ketvirta, kaip jau buvo minėta, ši byla teisme yra nagrinėjama nuo 2002-03-07, tuo tarpu kasacinis teismas, grąžindamas bylą šioje dalyje nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nurodė, jog yra atsižvelgiama į CPK apibrėžtus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str.).

Teisėjų kolegija atmeta atsakovų A. ir R. J. argumentus, jog taikant restituciją jiems priklausantys pinigai turi būti priteisti solidariai tiek iš žemę jiems pardavusių asmenų bei Nacionalinės žemės tarnybos, tiek iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, kuriai buvo pervestos lėšos, konfiskuotos iš V. J. bei J. B. vykdant teismų sprendimus baudžiamojoje byloje (pagal atsakovus – gautos už parduotą žemę) (7 t., 207 b. l.). Šie atsakovų argumentai yra nepagrįsti, nes neatitinka restitucijos, kaip prievolinio teisinio pažeistų teisių gynimo būdo, esmės bei jos tikslų. Valstybė šiuos pinigus gavo kitu teisiniu pagrindu – taikant turto konfiskavimą nusikaltimą padariusiems asmenims. Valstybė nėra restitucijos pagal pripažintus negaliojančias sandorius taikymo subjektas, nes nieko neteisėtai iš šių sandorių nėra gavusi (CK 6.145 str. 1 d.).

Taip pat minėti atsakovai R. ir A. J. prašo priteisti jiems 2 106,49 Lt žemės mokesčio, 133,95 Lt notaro atlyginimo už ginčo sandorio sudarymą, 16 Lt mokesčio už žemės sklypo išregistravimą iš Nekilnojamojo turto registro dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais, o taip pat 406,70 Lt išlaidų dėl nuosavybės teisių ir turto įregistravimo jį išsipirkus iš valstybės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos, susijusios su sutarties sudarymu bei turto išregistravimu, yra tiesiogiai susijusios su restitucijos taikymu, todėl priteistinos atsakovams, kaip sąžiningai sandorio šaliai, iš nesąžiningos šalies (CK 6.152 str.). Kartu teisėjų kolegija sprendžia, kad netenkintini minėti reikalavimai priteisti žemės mokestį ir išlaidas, turėtas įregistruojant savo teises ir turtą, nes jie sietini su patirtų nuostolių atlyginimu ir išeina už restitucijos taikymo ribų, todėl nėra šios civilinės bylos dalykas, tuo tarpu tokių ieškininių reikalavimų atsakovai šioje byloje nėra pareiškę. Pažymėtina, kad kiti atsakovai nėra pareiškę prašymų priteisti jiems išlaidas, susijusias su restitucijos taikymu ir nėra pateikę jas pagrindžiančių įrodymų.

Tuo remdamasi teisėjų kolegija iš dalies panaikina skundžiamo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, reikalavimas dėl restitucijos taikymo, o taip pat sprendimo dalį dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, paskirstymo, šioje dalyje priima naują sprendimą taikydama restituciją bei paskirstydama šias išlaidas, o taip pat paskirsto išlaidas, kurias dalyvaujantys byloje asmenys patyrė nagrinėjant šią bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, patenkinęs iš dalies ieškinį, priteisė iš valstybės atsakovams visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas: A. K. 1 000 Lt, N. K. 1 000 Lt, J. Š. 1 000 Lt, D. D. 1 500 Lt, P. B. 3 000 Lt, L. P., S. K., T. I., A. Š., Z. Z. – po 2 040 Lt už advokato pagalbą, L. P. ir Z. Z. – po 558 Lt žyminio mokesčio. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau šioje nutartyje nustatytas aplinkybes, konstatavusi, jog jų patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus dydžius, sprendžia, kad visos šios išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš V. J. ir J. B. (CPK 98 str.). Kartu teisėjų kolegija priteisia Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai (iš V. J. – 1560,35 Lt, iš J. B. – 765 Lt viešo paskelbimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d.).

Spręsdama dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, paskirstymo, teisėjų kolegija įvertina tai, kad, kaip minėta, atsakovai, prieštaraudami pirmosios instancijos teismo sprendimui, padavė apeliacinius skundus, kuriais prašė panaikinti sprendimo dalis, priimtas jų atžvilgiu, taikyti ieškinio senatį. Šie atsakovų apeliaciniai skundai yra atmesti. Taip pat netenkinti ir atitinkami jų reikalavimai (atsikirtimai) kasacinės instancijos teisme. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovai savo valia inicijavo tolimesnį teisminį procesą, tačiau jų reikalavimų teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo pripažintas, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo priteisti šiems asmenims patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame ir kasaciniame teismuose (CPK 93, 98 str.).

Ieškovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai iš V. J. ir J. B. lygiomis dalimis, t. y. po 551 Lt priteisiamos 1 102 Lt viešo paskelbimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kadangi šios išlaidos sumokėtos iš centralizuotų lėšų (7 t., 174, 175, 208, 209, 210, 211) (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Iš V. J. ir J. B. valstybei lygiomis dalimis, t. y. po 297,95 Lt, priteistinos apeliacinės instancijos teismo turėtos 70,10 Lt, kasacinės instancijos teismo – 525,81 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88, 92, 96 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, reikalavimas dėl restitucijos taikymo, o taip pat sprendimo dalį dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, paskirstymo, šioje dalyje priimti naują sprendimą:

Patenkinti ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro reikalavimą ir taikyti restituciją tokiu būdu:

1. Priteisti solidariai iš V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16 000 Lt (šešiolika tūkstančių litų), gautų pagal 1999 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį;

2. Priteisti solidariai iš O. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 000 Lt (du šimtai penkiasdešimt tūkstančių litų), gautų pagal 2005 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį;

3. Priteisti solidariai iš V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26 190 Lt (dvidešimt šeši tūkstančiai vienas šimtas devyniasdešimt litų), gautų pagal 2000 m. sausio 7 d. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį;

4. Priteisti solidariai iš V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26 190 Lt (dvidešimt šeši tūkstančiai vienas šimtas devyniasdešimt litų), gautų pagal 2000 m. sausio 5 d. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį;

5. Priteisti solidariai iš V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26 190 Lt (dvidešimt šeši tūkstančiai vienas šimtas devyniasdešimt litų), gautų pagal 2000 m. sausio 5 d. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį;

6. Priteisti solidariai iš V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26 190 Lt dvidešimt šeši tūkstančiai vienas šimtas devyniasdešimt litų), gautų pagal 2000 m. sausio 5 d. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį;

7. Priteisti solidariai iš V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16 000 Lt (šešiolika tūkstančių litų), gautų pagal 2000 m. sausio 18 d. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį;

8. Priteisti solidariai iš A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų) ir R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 000 Lt (šeši tūkstančiai litų), gautų pagal 2004 m. gegužės 12 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.

Priteisti solidariai iš V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 149,95 Lt išlaidų, susijusių su restitucija.

Priteisti iš V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K. po 500 Lt, N. K. po 500 Lt, J. Š. po 500 Lt, D. D. po 750 Lt, P. B. po 1 500 Lt, L. P., S. K., T. I., A. Š., Z. Z. – po 1 020 Lt už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme, L. P. ir Z. Z. – po 279 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai (juridinio asmens kodas 288603320) iš V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1560,35 Lt, iš J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)765 Lt viešo paskelbimo išlaidų

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai (juridinio asmens kodas 288603320) iš V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 551 Lt išlaidų, susijusių su viešu paskelbimu apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 297,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.