Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2021-09-23 · Civilinė byla Nr. e2YT-10375-476/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-09-23
Bylos Nr.
e2YT-10375-476/2021
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00777-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Narbutienė
Suinteresuotas asmuo
Z. J., D. J.
Pareiškėjas
S. J.
Advokatai
Raimonda Klimienė
Kategorijos
Civilinė bylą Nr. e2YT-10375-476/2021
Teisninio proceso Nr. 2-36-3-00777-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 23 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,sekretoriaujant Linai Indilienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Raimondai Klimienei,suinteresuotam asmeniui Z. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. J., Z. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. J. gim. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamos valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė jo dukros J. J. a.k(duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) ir V. J. a.k(duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos S. J. atstovė advokatė Raimonda Klimienė teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvo S. J., mirusio (duomenys neskelbtini) sesuo V. J.. V. J. šeimos nebuvo sukūrusi, vaikų neturėjo. Mirusios brolis, jos tėvas S. J. mirė (duomenys neskelbtini), o jo sesuo J. J. mirė (duomenys neskelbtini). Sutinkamai su LR CK 5.11 str. 1 d. 5 p., kaip mirusiosios dukterėčia ji turi teisę į palikimą. Tuo reikalu ji pateikė prašymą apie palikimo priėmimą Raseinių rajono 1-ajam notarų biurui. Notarinėje kontoroje paaiškėjo, kad mirusioji yra priėmusi palikimą po savo sesers J. J. mirties, tačiau savo teisės iki galo neįgyvendino, nes jai nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. J. J., V. J. ir jos tėvas S. J. iš savo mamos J. J. 1974-01-10 dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gavę dovanų po 1/6 dalį gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) P. J. – J. J., V. J. ir S. J. tėvas, liko ½ dalies pastatų (duomenys neskelbtini) savininku. J. J. mirė (duomenys neskelbtini), o P. J. mirė (duomenys neskelbtini). Raseinių notarų biuro išduota pažyma patvirtina, kad po P. J. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Iš rastų dokumentų suprato, kad pradiniai paveldėjimo veiksmai buvo pradėti, bet iki galo nebuvo sutvarkyti. Po P. J. mirties visu likusiu turtu rūpinosi vaikai. Jie gyveno tuose pačiuose pastatuose, juos prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už elektrą, kitus komunalinius mokesčius, pastatai buvo remontuojami. Paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. J. mirties (duomenys neskelbtini)palikimą, faktiškai pradėdamos valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė jo dukros J. J., mirusi (duomenys neskelbtini) ir V. J., mirusi (duomenys neskelbtini). Prašė patenkinti pareiškimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo D. J. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu sutinka. Patvirtino, kad nepageidauja paveldėti šio turto.

Suinteresuotas asmuo Z. J. paaiškino, kad vyro tėvas P. J. mirė (duomenys neskelbtini). Jis turėjo tris vaikus: sūnų S. ir dukras J. ir V.. Po tėvo mirties dukros pasiliko gyventi tėvo namo dalyje, mokėjo mokesčius ir faktiškai valdė likusį turtą. Su prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu sutinka.

Liudytoja R. Š. parodė, kad P. J. mirė (duomenys neskelbtini). Jis turėjo tris vaikus: sūnų S. ir dukras J. ir V.. Po jo mirties visu likusiu turtu rūpinosi dukros J. ir V.. Jos pasiliko gyventi tuose pačiuose pastatuose, mokėjo mokesčius ir faktiškai valdė visą likusį turtą po tėvo mirties.

Liudytoja N. S. parodė, kad po P. J. mirties visu likusiu turtu rūpinosi dukros J. ir V.. Faktiškai pradėdamos valdyti likusį turtą, jos palikimą priėmė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojų N. S., R. Š. paaiškinimų nustatyta, kad P. J. mirė (duomenys neskelbtini), mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Jo vaikai: S. J. mirė (duomenys neskelbtini), J. J. mirė (duomenys neskelbtini), V. J. mirė (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 19 d. notarės Alinos Saročkaitės pažyma patvirtina, kad dėl P. J., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. 2021 m. gegužės 27 d. notarės Alinos Saročkaitės pažyma patvirtina, kad po J. J., mirusios (duomenys neskelbtini), dėl turto paveldėjimo kreipėsi sesuo V. J., o dėl V. J., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo kreipėsi S. J.. Iš 2017-03-02 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad P. J. vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas: ½ pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini). Raseinių miesto mero 1994-10-11 pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad po P. J. mirties likusį turtą valdė ir tvarkė jo vaikai.

Pareiškėja pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. J. gim. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamos valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė jo dukros J. J. a.k(duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) ir V. J. a.k(duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo procedūrų įgyvendinimui.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks, ir kur tas palikimas yra.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.). Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.).

Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir liudytojų R. Š. ir N. S. parodymų matyti, kad po P. J. mirties dukros J. ir V. pradėjo naudotis ir rūpintis likusiu turtu kaip savu. Jos priėmė visus palikėjui priklausiusius kilnojamuosius daiktus, rūpinosi nekilnojamuoju turtu. Be to, jos liko gyventi tuose pačiuose pastatuose, pastatus bei žemės sklypus prižiūrėjo ir valdė, apmokėdavo visus mokesčius susijusius su likusiu turtu.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjos valstybei nepriteisiamos, kadangi jos yra mažesnės už minimalią (5 Eur) valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. J. gim. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamos valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė jo dukros J. J. a.k(duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) ir V. J. a.k(duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Irena Narbutienė