Kauno apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui antstolei R. M. ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo S. V. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo; suinteresuoti asmenys (kreditoriai): Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstolė R. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas S. V. papildomai paaiškino, kad jo sąskaitos išraše nurodytos gaunamos pajamos, gaunamos iš „sandros genutės“, tai pajamos už jo atliktus darbus ir pirktas prekes sodyboje, kurioje globojami gyvūnai. Šiuo metu antstoliai iš jo pajamų išskaito apie 200 Eur skolos padengimui, kokia dalis iš šios sumos yra palūkanos ir delspinigiai, jis nežino. Realizuoti savo turto dalį jis neturi galimybės, nes atlikti matavimus ir atskirti jo dalį daug kainuoja, be to daug metų su žeme nebuvo galima nieko daryti, nes ji yra šalia sąvartyno. Jis šiuos sklypus gali atiduoti bankroto administratoriui kaip darbo užmokestį bankroto procese. Apie kitus bendraskolius jis nieko nežino.

Antstolė R. M. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Šioje byloje atsižvelgiant į suinteresuoto asmens VMI atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes apie galimą išieškojimo vykdymą iš pareiškėjo išieškotojos D. V. naudai, 2018 m. liepos 3 d. teismo posėdyje D. V. buvo įtraukta suinteresuotu asmeniu. Savo atsiliepime ji nurodė, kad jų pilnametė dukra rengia procesinius dokumentus teismui dėl tolesnio išlaikymo (paramos) priteisimo. Pareiškėjas pateikė teismui antstolės M. G. 2018 m. liepos 11 d. patvarkymą Nr. S-18-7-6003, iš kurio turinio matyti, jog vykdomoji byla Nr. 0007/05/01698 skolininko S. V. atžvilgiu yra užbaigta, t. y. pareiškėjo prievolė suinteresuoto asmens D. V. atžvilgiu yra pasibaigusi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas 2018 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdyje nusprendė nelaikyti D. V. suinteresuotu asmeniu šioje byloje.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ) nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, (toliau – fizinis asmuo) mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolimesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). FABĮ fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).

FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. Nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti. FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 20 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-266-582/2013, pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 292 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad jis iš savanaudiškų paskatų neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną pasikėsino gabenti nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius. Pareiškėjas buvo nubaustas laisvės apribojimu 12 mėnesių, įpareigojant jį per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalies pagrindu iš pareiškėjo solidariai su kitais nuteistaisiais minėtoje byloje buvo nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto puspriekabės (šaldytuvo) vertę atitinkančią pinigų sumą – 139621,02 Lt (kas atitinka 40437,04 Eur sumą). Teismo nuosprendis dalyje dėl turto konfiskavimo pateiktas vykdyti antstolei R. M., neišieškotos skolos likutis – 39812,90 Eur, vykdymo išlaidos – 1706,63 Eur (antstolės 2018-03-20 pažyma Nr. S-952).

Suinteresuotas asmuo VMI savo atsiliepime, nesutikdama su pareiškėjo prašymu, nurodė, kad pareiškėjo nemokumas yra sąlygotas jo neteisėtų ir nusikalstamų veiksmų bei neatsakingo elgesio, be to jis 2013 m. sausio 31 d. sudarė ikivedybinę sutartį, pagal kurią buvo nustatytos turtinės tarpusavio teisės ir pareigos santuokos metu ir po jos nutraukimo, kai jau buvo pradėtas tyrimas baudžiamojoje byloje. Šios aplinkybės negali būti laikomos sąžiningos FABĮ nuostatų prasme. Šiuo atveju teismas pažymi, kad sprendžiant dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo, turi būti vertinami pareiškėjo veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, t. y. nuo 2015 m. birželio 22 d. iki 2018 m. birželio 22 d. Į šį laikotarpį nepatenka suinteresuoto asmens vertinti pareiškėjo veiksmai, nurodyti Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendyje bei 2013 m. sausio 31 d. sudaryta ikivedybinė sutartis, todėl vertinti pareiškėjo nesąžiningumo suinteresuoto asmens nurodytų aplinkybių aspektu nėra pagrindo.

Didžioji dalis pareiškėjo pradelsto įsiskolinimo (39812,90 Eur) susidarė pritaikius pareiškėjui skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą (konfiskuotinos turto vertės išieškojimas), t. y. įgyvendinant pareiškėjo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikaltimą. Teismas nesutinka su pareiškėjo ir jo atstovo nurodytais argumentais, kad konfiskuotino turto vertės išieškojimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė nėra susijęs su FABĮ išvardytais nenurašomais reikalavimais. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą matyti, jog tiesiogiai nėra įvardintos visos galimos situacijos, kurios vertinamos kaip padaryta žala nusikalstama veika ar kaip fizinio asmens pareiga sumokėti valstybei baudas, todėl teismo vertinimu, šis kreditorinis reikalavimas negali būti nurašytas fizinio asmens bankroto proceso metu, nes pagal savo prasmę jis patenka į FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nurodytų nenurašomų kreditorinių reikalavimų sąrašą (baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas). Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad puspriekabė (šaldytuvas „Schmitz S.KO24/L-13.4FP4 COOL“, valst. Nr. EA888, buvo naudojama visų kaltinamųjų neteisėtai veikai vykdyti, be jos neįmanoma vykdyti nusikalstamos veikos. Nagrinėjamu atveju įsiskolinimas valstybei atsirado iš pareiškėjo tyčiniais veiksmais atliktos nusikalstamos veikos. Be to, kaip ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo atveju, reikalavimas sumokėti valstybei konfiskuotino turto vertę, iš esmės skiriasi nuo kitų kreditorių reikalavimų, kylančių iš sutartinių civilinių teisinių santykių tuo, kad kreditorius, turintis reikalavimo teisę, santykiuose su skolininku dalyvauja ne savo pasirinkimu (Konstitucinio teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas). Teismo vertinimu, pareiškėjo prievolės atsiradimo pagrindas suponuoja išvadą, jog prievolė sumokėti teismo nuosprendžiu priteistą konfiskuotino turto vertę patenka į FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nurodytų reikalavimų, kurie negali būti nurašyti ir nėra įtraukiami vertinant pareiškėjo nemokumą pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį, apibrėžtį. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikėsi ir Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 8 d. išnagrinėjęs skundą panašioje civilinėje byloje Nr. 2S-398-413/2018.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant galimybės įskaityti kreditoriaus VMI reikalavimų ir dėl to nustačius, kad pareiškėjo būklė neatitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalies reikalavimų, atsisakytina iškelti bankroto bylą pareiškėjui S. V..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atsisakyti iškelti bankroto bylą pareiškėjui S. V..

Nutarčiai įsiteisėjus, apie atsisakymą iškelti bankroto bylą paskelbti viešai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.