- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-10
- Bylos Nr.
- 1-775-913/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Kaltinamasis
- J. R.
- Nukentėjusysis
- J. M.
- Advokatai
- Armina Magyla, Stasys Kavaliūnas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), Anykščių r. sav., deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini) sav., nedirbantis, teistas - paskutinis teistumas 2017-11-28 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 str. 7 d., 286 str., 2019-09-13 buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. R. 2019-09-15 apie 9 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), prasilenkdamas su priešais ateinančiu J. M. kliudė jį pečiu ir nustūmė nuo šaligatvio pakylos, dėl ko pastarasis griūdamas susilaužė dešinį žastikaulį, taip dėl neatsargumo padarydamas dešinio žastikaulio kaklo lūžį ir nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiajam J. M. sveikatą.
Kaltinamasis J. R. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 15 d. apie 9 val. su draugu išgėrinėjo pas jį namuose. Nutarė nueiti pas kitą pažįstamą. Eidami bendravo, todėl jis net nesuprato ir nepajautė, kaip užkliudė nukentėjusįjį. Paskui būnant pas pažįstamą, jam pasakė, kad jis užkliudė J. M.. Tačiau to žmogaus jis net nepastebėjo. Jis buvo neblaivus, todėl nieko nesuprato ir nepajuto. Kitą dieną, kai atvažiavo policijos pareigūnai jo suimti, jis sužinojo ir suprato kas įvyko. Gailisi dėl įvykusio, jei būtų buvęs blaivus, taip nebūtų atsitikę. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Sutinka, kad byla būtų išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Kaltinamojo J. R. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, be kaltinamojo visiško prisipažinimo, įrodyta šiais rašytiniais įrodymais:
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, 2019-09-18 J. R. parodė, kad 2019-09-15 apie 9 val., būdamas girtas, su V. S. ir A. P. ėjo šaligatviu link J. Biliūno gatvės palei parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Prasilenkdamas su kažkokiu vyriškiu, kadangi buvo neblaivus, jis neapskaičiavo atstumo ir savo petimi netyčia jį užkliudė. Jis nematė, kaip šis vyriškis nugriuvo nuo šaligatvio pakylos, jam apie tai vėliau pasakė V. S., kuris ėjo iš paskos. Kad žmogus nugriuvo, jis net nesuprato ir nematė paties griuvimo momento, tik girdėjo kaip V. S. sušuko „ką darai“, bet jis nereagavo, nes nesuprato, kad žmogus, kurį jis netyčia kliudė petimi, nugriuvo ir susižalojo. Kaltu prisipažįsta visiškai, gailisi dėl padarytos veikos (b. l. 59-60, 63-64, 145-146).
Iš 2019-09-18 Protokolo – pareiškimo matyti, kad J. M. pranešė apie tai, kad 2019-09-15, apie 9 val., jam einant pro parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), link Anykščių miesto turgaus, jam einant ir iš priekio prasilenkiant su nepažįstamais, neblaiviais asmenimis, vienas iš jų, ėjęs arčiau jo, jį pečiu ar rankomis pastūmė, dėl ko jis griuvo nuo bordiūro ant šaligatvio, griūdamas susilaužė ranką (b. l. 7).
Iš 2019-09-15 Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini)– buvo apžiūrėtas šaligatvis, esantis šalia prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, nuo įėjimo į parduotuvę link Dariaus ir Girėno gatvės. Arčiau link parduotuvės šaligatvis išklotas trinkelėmis, toliau nuo šaligatvio pakyla, kuri aukščiausioje vietoje yra 0,5 m, už pakylos šaligatvis išklotas plytelėmis (b. l. 9, 10-11).
Iš 2019-09-15 Tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių tikslinimo matyti, kad vyresnysis tyrėjas D. Š. aiškindamasis aplinkybes nustatė, kad 2019-09-15 apie 10.40 val. J. Biliūno gatvėje, šalia prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ buvo pastebėti du asmenys, kurie akivaizdžiai buvo neblaivūs, svirdinėjo, ramstėsi. Paprašius šių asmenų pateikti asmens dokumentus, paaiškino, kad jų neturi, tačiau jie atitiko prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ esančių vaizdo kamerų įrašuose matytus asmenis. Nustatyta, kad tai buvo A. P., kuriam nustatytas 2,26 promilių girtumas ir J. R., kuriam nustatytas 2,08 promilių girtumas. J. R. surašytas ANK protokolas pagal ANK 484 str. 1 d., 506 str. 4 d., 508 str. 1 d. (b. l. 12).
Iš 2019-10-01 teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. M. nustatytas dešinio žastikaulio kaklo lūžis, dėl ko nesunkiai sutrikdyta jo sveikata. Sužalojimas susiformavo bukai traumuojant dešinio peties sritį, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, po pastūmimo griuvus ir dešine ranka kontaktavus su kietu pagrindu (b. l. 28).
Iš 2019-09-18 liudytojo V. S. apklausos protokolo nustatyta, kad jis 2019-09-15 iš ankstaus ryto girtavo su A. P. ir J. R.. Apie 9 val., ėjo į (duomenys neskelbtini), esantį bendrabutį šaligatviu, ties parduotuve „(duomenys neskelbtini)“. Pirmi, vienas greta kito ėjo J. R. ir A. P., jis - jiems iš paskos. Ties įėjimu į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ pamatė, kad, prasilenkęs su J. R., nuo šaligatvio paaukštinimo nugriuvo senyvo amžiaus žmogus. Jis sušuko „ką darai“, bet nesuprato, ar jį J. R. pastūmė, ar jie atsitrenkė vienas į kitą. J. R. ir A. P. nuėjo net neatsisukę. Jis tą žmogų pasodino ant bordiūro bei padėjo atsikelti. Žmogus sakė, kad jam skauda ranką, prašė iškviesti pagalbą, ką jis ir padarė (b. l. 41-42).
Iš 2019-09-18 liudytojo A. P. apklausos protokolo nustatyta, kad jis 2019-09-14 iš vakaro girtavo su V. S. ir J. R. pas J. R. (duomenys neskelbtini), o 2019-09-15, apie 9 val. jie visi trys ėjo į (duomenys neskelbtini), esantį bendrabutį pas ten gyvenantį pažįstamą. Jis ėjo palei parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ sieną, J. R. - palei šaligatvio bortelį, o V. S. - jiems iš paskos. Eidamas matė iš priekio palei šaligatvio kraštą, J. R. pusėje, ateinantį senyvo amžiaus vyrą. Kaip šis vyras jiems su juo prasilenkiant pargriuvo, jis nematė. Tik vėliau V. S. jam pasakė, kad J. R., prasilenkdamas, užkliudė senuką, šis nugriuvo ir susižalojo (b. l. 44-45).
Iš 2019-09-18 Tarnybinio pranešimo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) pateikė kompaktinį diską su įrašyta vaizdo medžiaga (b. l. 48).
Iš 2019-09-18 Reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė G. Ž. pateikė vaizdo įrašą (b. l. 49-50).
Iš 2019-09-18 Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti vaizdo įrašai, gauti iš UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir iš kurių matyti, kad 2019 m. rugsėjo 15 d. 08:56:48 val., J. M. prasilenkiant su dviem jam iš priekio ateinančiais asmenimis, jis griūna atbulomis žemyn nuo šaligatvio (b. l. 51-52), o 2019 m. rugsėjo 15 d. 09:04:17 val. pro parduotuvę praeina J. R. ir A. P. (b. l. 51-52).
Šalies argumentai
Nukentėjusysis J. M., atstovaujamas advokato padėjėjo Armino Magylos, pateikė teismui civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo J. R. nukentėjusiojo J. M. patirtą 275,31 Eur dydžio turtinę žalą ir 2500 Eur dydžio neturtinę žalą (b. l. 173-183).
BK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Toks asmuo yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teisiamojo posėdžio metu daro išvadą, kad kaltinamojo J. R. kaltė, jog jis 2019 m. rugsėjo 15 d. apie 9 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), prasilenkdamas su priešais ateinančiu J. M. kliudė jį pečiu ir nustūmė nuo šaligatvio pakylos, dėl ko pastarasis griūdamas susilaužė dešinį žastikaulį, taip dėl neatsargumo padarydamas dešinio žastikaulio kaklo lūžį ir nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiajam J. M. sveikatą, visiškai įrodyta. J. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 139 straipsnio 1 dalį. Byloje nebuvo surinkta įrodymų, jog kaltinamasis J. R. būtų tyčia norėjęs sužaloti nukentėjusįjį, todėl jo veiksmai kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas veikiant nusikalstamai nerūpestingai (BK 16 str. 3 d.). Pats kaltinamasis J. R. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo kaltu prisipažino visiškai, pripažino, jog būdamas neblaivus nepajuto kaip prasilenkdamas su nukentėjusiuoju jį pečiu nustūmė nuo šaligatvio pakylos.
Kaltinamasis J. R. padarė nesunkų nusikaltimą dėl neatsargumo, prisipažįsta nusikaltęs ir gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). J. R. buvo įrašytas į psichiatro įskaitą 2010 m., 2011-2013 m. gydytas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, diagnozuoti organiniai nuotaikos (afektiniai) sutrikimai psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų stimuliatorių vartojimo, priklausomybės sindromas (b. l. 70). 2019-09-23 paskirta teismo psichiatrijos konsultacija ir gauta išvada Nr. (duomenys neskelbtini) 2019, kurioje nurodyta, kad J. R. nenustatyta ūmių ir lėtinių sutrikimų, dėl ko jis negalėtų suprasti savo veiksmų esmės, todėl jam skirti teismo ekspertizę netikslinga (b. l. 75). J. R. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 107-114). Kaltinamasis J. R. yra teisiamas 10 kartą, jam buvo skiriama ir reali laisvės atėmimo bausmė, bei atidedamas realios laisvės bausmės vykdymas paskiriant įpareigojimus, jo padarytos nusikalstamos veikos susijusios su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam, vagystėmis, plėšimais (b. l. 76-87). Šiuo metu kaltinamasis J. R. niekur nedirba, yra išsiskyręs. Nukentėjusiojo atstovas teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog prašo skirti kaltinamajam griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, arba areštą, kadangi ankstesnės bausmės kaltinamojo nepaveikė, jis nepadarė atitinkamų išvadų, toliau daro naujas nusikalstamas veikas negerbdamas įstatymų. Įvertinus visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismas mano, jog už šios nusikalstamos veikos padarymą kaltinamajam J. R. turi būti paskirta griežtesnė bausmė, negu prašė prokurorė, nes prokurorė prašė skirti kaltinamajam baudos bausmę. Kaltinamasis niekur nedirba, kas reiškia, jog jis neturi lėšų baudai sumokėti, be to, baudos bausmė nebus pakankama bausmės paskirčiai pasiekti, nes nebus tinkamai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo ir nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl jam skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas (BK 49 str.).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis prisipažino esąs kaltas ir byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Nukentėjusysis J. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam J. R. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis J. M. baudžiamojoje byloje yra pripažintas civiliniu ieškovu, o kaltinamasis J. R. – civiliniu atsakovu.
Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodo, kad dėl nusikalstamais kaltinamojo veiksmais padaryto sveikatos sutrikdymo (dešinės rankos žastikaulio chirurginio kaklo lūžio) jam buvo padarytas ortopedinis įtvaras ir dezo tvarstis, dešinė ranka imobilizuota 6-ioms savaitėms, daromos daugkartinės apžiūros gydymo įstaigose. Dėl dešinio žasto ir alkūnės patinimų, nuolat kankinančio skausmo ir nemigos, garbaus amžiaus nukentėjusysis laikotarpiu nuo 2019-09-15 iki šiol privalo vartoti įvairius skausmą ir patinimą mažinančius vaistus ir raminamuosius preparatus. Dėl itin ribotų pagrindinės (dešinės) rankos judesių taip pat atsirado būtinybė įsigyti apsitarnavimo įrenginių – vonioje ir tualete prie sienų pritaisomas rankenas, į kurias galima įsikibti sveikąja (kaire) ranka. Įvardintiems vaistams, preparatams ir apsitarnavimo įrenginiams įsigyti nukentėjusysis yra išleidęs 69,83 Eur sumą, kurią patvirtina nukentėjusiojo išsaugoti čekiai ir gydymo įstaigų kvitai (b. l. 176). Nukentėjusysis taip pat yra patyręs bent 205,48 Eur dydžio išlaidas papildomiems skausmą mažinantiems vaistams ir raminamiesiems preparatams, taip pat kelionėms į Anykščiuose, Panevėžyje bei Vilniuje esančias gydymo įstaigas (su taxi arba kompensuojant nukentėjusįjį pavežti sutinkantiems pažįstamiems asmenims už kurą). Nukentėjusysis šias išlaidas patvirtinančių čekių neišsaugojo – jų apskaitą ranka vedė nukentėjusiojo žmona (b. l. 177). Reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą nukentėjusysis nurodė, kad jis dėl kaltinamojo veiksmų daugiau kaip 2 mėnesius jaučia stiprų fizinį skausmą, privalo sistemingai vartoti skausmą ir patinimą mažinančius bei raminamuosius vaistus. Prieš sveikatos sutrikdymą buvusios nukentėjusiojo sveikatos galimybės nėra atstatytos, ir nėra aišku, ar jas apskritai įmanoma atstatyti, įvertinus nukentėjusiojo amžių (79 m.): nukentėjusiojo medicinos dokumentų išrašai patvirtina, kad 2019-09-15 dešinė ranka ir petys buvo skausmingi, judesiai apriboti, o dešinės rankos nukentėjusysis apskritai nepakelia. 2019-10-28 nuėmus ortopedinį įtvarą, dešiniojo peties ir alkūnės judesiai išliko ženkliai riboti, plaštaka patinusi, ko pasekoje jo asmeninis kasdienis apsitarnavimas yra itin apsunkintas; po imobilizacijos nukentėjusiajam buvo skirtos įvairios daugkartinės reabilitacinės procedūros. Nukentėjusysis kaltinamojo buvo nustumtas netikėtai ir be jokios priežasties, šviesiu paros metu, viešoje vietoje prie nukentėjusiojo namų. Ramaus būdo ir garbaus amžiaus nukentėjusysis buvo itin sukrėstas emociškai ir psichologiškai, patyrė didelį stresą, baimę ir dvasinius išgyvenimus, kurių padarinius jaučia iki šiol. Nukentėjusysis kaltinamojo buvo nustumtas pašalinių žmonių akivaizdoje, ko pasekoje neišvengta nukentėjusiojo viešo pažeminimo, taip pat padaryta neigiama įtaka nukentėjusiojo pasitikėjimui savimi ir gimtojo miesto praeiviais. Jau kurį laiką nukentėjusysis neturi jokių galimybių užsiimti buitiniais darbais namuose ar ūkiniais darbais sode ir neaišku, kokia apimtimi jais bus galima užsiimti ateityje, jis nebegali vairuoti automobilio, užsiimti taip mėgstama žvejyba ir neaišku, ar šiuos veiksmus apskritai galės atlikti ateityje. Atitinkamai, nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos materiali išraiškia yra vertintina 2500 Eur suma, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo.
Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau ir – CK) jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (6.283 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo J. R. nusikalstamų veiksmų atsirado žala nukentėjusiojo J. M. sveikatai, be to, kaip nurodo nukentėjusysis, jis patyrė ir kitas išlaidas – vaistams, apsitarnavimo įrenginiams, vykimui pas medikus. Tarp kaltinamojo neteisėto veikimo ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl yra visos būtinos sąlygos kilti kaltinamojo civilinei deliktinei atsakomybei.
Kartu su civiliniu ieškiniu yra pateikti įrodymai (vaistų bei apsitarnavimo įrenginių įsigijimo čekiai), iš kurių matyti, kad nukentėjusysis patyrė 69,83 Eur išlaidų. Šios išlaidos yra pagrįstos, susijusios su nukentėjusiajam padarytais sveikatos sužalojimais, todėl priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo bei jo atstovo pateiktais paaiškinimais, kad jis patyrė ir daugiau išlaidų, atsiradusių dėl jam padaryto sužalojimo, tačiau jis neišsaugojo šias išlaidas patvirtinančių įrodymų (čekių ir pan.), o šių išlaidų apskaitą vedė ranka jo žmona. Taip pat nėra pagrindo netikėti tuo, jog nukentėjusysis turėjo vykti į gydymo įstaigas. Tačiau teismas pažymi, jog nukentėjusysis nepateikė į bylą jokių įrodymų apie tai, jog jis patirtą sužalojimą gydėsi ir Vilniuje, kadangi medicininiai dokumentai yra pateikti tik iš gydymo įstaigų, esančių Panevėžyje ir Anykščiuose. Objektyviai vertinant susiklosčiusią situaciją, akivaizdu, kad nukentėjusysis galėjo turėti papildomų išlaidų ir medikamentams, ir kelionėms pas gydytojus, tačiau teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo nurodyta 205,48 Eur suma už keliones ir už medikamentus neatitinka objektyvių bylos duomenų. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Tuo remdamasis teismas nustato, kad nesant objektyvių rašytinių įrodymų apie nukentėjusiojo gydymąsi Vilniuje, 90 Eur suma, nurodyta kaip išlaidos transportui kelionėms į Vilnių, laikytina nepagrįsta, todėl minusuotina iš prašomos priteisti 205,48 Eur sumos, ir tokiu būdu 115,48 Eur suma laikytina objektyviai pakankama suma turėtoms išlaidoms kelionei ir vaistams atlyginti. Taigi viso iš kaltinamojo J. R. nukentėjusiajam J. M. priteistina 185,31 Eur (69,83 + 115,48) suma turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu, todėl netenkintinas.
Pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas, nukentėjęs asmuo, patyręs dėl nusikalstamų veiksmų fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir pan. turi teisę į neturtinę žalą, įvertintą pinigais. Šiuo nagrinėjamu atveju nustačius, kad nukentėjusysis J. M. dėl J. R. nusikalstamų veiksmų, kuriais buvo jam padarytas sužalojimas, patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, teismas pripažįsta jo teisę į neturtinę žalą. Nustatant tokios neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į J. R. inkriminuojamo nusikaltimo pobūdį, į tai, kad šis nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių, kas reiškia, jog būtina įvertinti tai, kad padariniai sukelti kaltininkui veikiant ne tyčia, bet neatsargiai. Spręsdamas dėl neturtinės žalos, teismas įvertina tai, kad nukentėjusysis J. M. dėl sveikatos sužalojimo neabejotinai jautė fizinį skausmą, patyrė stresą, išgąstį, neigiamas emocijas, pažeminimo jausmą, baimę dėl sveikatos, nepatogumus dėl pablogėjusios gyvenimo kokybės. Tačiau nukentėjusiojo nurodyta 2500,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, teismo vertinimu, yra neadekvati nusikaltimo pavojingumui ir atsiradusiems padariniams. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, kai sužalojama sveikata, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina siekti ir nukentėjusiojo bei žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Būtina pabrėžti ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimas - ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus, atlygintinos žalos dydis žalą padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele našta.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam J. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, byloje nėra duomenų apie sužalojimo liekamuosius reiškinius, tačiau atsižvelgtina į garbų nukentėjusiojo amžių bei sutiktina, kad kaltinamojo atlikti nusikalstami veiksmai nukentėjusiajam dėl garbaus jo amžiaus buvo sukelti daug didesni, žalingesni ir ilgesnį neigiamą poveikį turintys padariniai, nei analogiškoje situacijoje galėtų būti padaryti jauno ar vidutinio amžiaus žmogui. Teismas atsižvelgia ir į nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį, kaltinamojo turtinę padėtį (bedarbis), taip pat į formuojamą teismų praktiką, nagrinėjant bylas, kuriose asmenys nuteisti už nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagal kurią neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiems asmenims nustatomas nuo 289 Eur iki 2606 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15/2013, 2K-300/2014, 2K-68/2014, 2K-258-699/2015, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017 ir kt.). Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant nukentėjusiojo bei žalą padariusio kaltinamojo interesų pusiausvyros, nustatytina 1300,00 Eur dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti, kuri priteistina iš kaltinamojo J. R. nukentėjusiajam J. M. (CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnio 1, 2 dalys, BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Kaltinamajam J. R. 2019 m. spalio 14 d. Utenos apskrities VPK Anykščių r. PK nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 67-68), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintina.
Vokas su dviem CD diskais (prisegtas prie galinio bylos viršelio) paliktinas saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. R. pripažinti kaltu, pagal BK 139 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 45 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. R. 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Bausmę skirti atlikti Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje.
Nuteistasis J. R. ne vėliau kaip per 7 dienas po šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją, Pravieniškių g. 5, Pravieniškių k., LT-56369 Kaišiadorių r., tel. + 370 346 56 222, el. paštas: pravienpn-ak@pravienpn-ak.lt .
Jei dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negalėtų per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
J. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiojo J. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo J. R. nukentėjusiajam J. M. 1300,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 185,31 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus 31 ct) turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje nukentėjusiojo J. M. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Voką su dviem CD diskais (prisegtas prie galinio bylos viršelio) palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.