Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdyto plėšimo UAB „Unigames“ lošimų automatų salone) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (dėl įvykdyto plėšimo UAB „Circle K Lietuva“) – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 2 (dveji) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaitytas A. A. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. birželio 27 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiu priteista iš A. A. UAB „Unigames“ 414,56 Eur, UAB „Circe K Lietuva“ – 266,33 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. A. nuteistas už tai, kad panaudodamas peilį ir įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą, t. y. jis, 2022-06-16 23.02 val. atėjęs į UAB „Unigames“ lošimų automatų saloną „Uniclub Casino & Betting“, esantį Taikos pr. 117, Klaipėdoje, ir priėjęs prie kasos praėjimo durų, išsitraukė peilį, kurį demonstratyviai nukreipęs į klientų aptarnavimo specialistę O. Š., taip juo grasindamas, liepė jai atidaryti pertvaros duris, kad galėtų patekti prie kasos aparato. O. Š. atsisakius tai padaryti, A. A., išlaužęs pertvaros durų organinį stiklą ir perlipęs per pertvarą prie kasos, tokiu būdu įsibrovė į kasos patalpą, kur toliau į O. Š. nukreipęs peilį liepė atiduoti pinigus ir atrakinti kasą, nes priešingu atveju ją papjaus. O. Š., būdama įbauginta, kad A. A. panaudos peilį, jei ji nevykdys reikalavimų, atrakino lošimų automatų kasos aparatą, iš kurio A. A. pagrobė 341 Eur, po to A. A. pareikalavo dar atidaryti seifą, tačiau O. Š. to padaryti nepavykus, A. A. liepė atrakinti minėtos pertvaros duris ir dar kartą pagrasinęs O. Š. ją papjauti, jei ji nevykdys jo reikalavimų, pasišalino iš lošimų automatų salono. Tokiu būdu A. A., panaudodamas peilį ir įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą UAB „Unigames“ priklausantį 341 Eur vertės turtą.

2. Be to, A. A. nuteistas už tai, kad jis, panaudodamas peilį, pagrobė svetimą turtą, t. y. jis, 2022-06-17 4.38 val. atėjęs UAB „Circle K Lietuva“ priklausančią degalinę, esančią Taikos pr. 112A, Klaipėdoje, ir priėjęs prie operatorės L. G., kuri tuo metu buvo prekybinės salės viduryje, išsitraukė peilį, kurį demonstratyviai nukreipęs į operatorę, taip juo grasindamas, liepė L. G. eiti prie kasos ir ją atidaryti. L. G., būdama įbauginta, kad A. A. panaudos peilį, jei ji nevykdys reikalavimų, iš degalinės kasos jam perdavė 167,33 Eur ir dar A. A. reikalavimu į maišelį sudėjo ir 8 vnt. „Marlboro Advance Fine“ cigarečių pakelių, kurių kiekvieno vertė 4,45 v, 35,60 Eur bendros vertės ir 14 vnt. „Marlboro Gold“ cigarečių pakelių, kurių kiekvieno vertė 4,55 Eur, 63,70 Eur bendros vertės, po to A. A. pasišalino iš degalinės. Tokiu būdu A. A., panaudodamas peilį, pagrobė svetimą UAB „Circle K Lietuva“ priklausantį 266,63 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Iš nuteistojo A. A. apeliacinio skundo matyti, jog jis neginčija jai inkriminuotų nusikaltimų padarymo, savo kaltės ir veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti. Būtent šiuo klausimu teisėjų kolegija ir pasisako.

6. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

7. BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad paskirdamas A. A. už padarytus du tyčinius sunkius savanaudiškus nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 2 dalyje, panaudojant peilį, vieną iš jų – ir įsibraunant į patalpą, artimą sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmę, šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti du sunkūs tyčiniai nusikaltimai (BK 11 straipsnio 5 dalis), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą A. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas praeityje ne kartą teistas, iš jų taip pat ir už turtinio pobūdžio nusikaltimus, vėl nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, yra du kartus baustas administracine tvarka, viena administracinė nuobauda galioja, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, be to, šiuo metu dėl jo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl įvykdytų sukčiavimų. Šios aplinkybės rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti ir išvadų dėl ankstesnių teistumų nedaro, priešingai, savo elgesiu toliau demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti. Taip pat teismas įvertino tai, kad A. A. nevedęs, nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Šių duomenų visumos kontekste apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistajam iš kiekvieną iš padarytų nusikaltimų turi būti paskirta artima sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmė, nes akivaizdu, kad A. A. nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, yra linkęs daryti tyčines nusikalstamas veikas, pažeidinėti įstatymus, teigiamų išvadų nedaro ir elgiasi nusikalstamai.

8. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas A. A. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Šių duomenų kontekste apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo A. A. bausmei individualizuoti, vertinimo ir konstatuoja, kad nebe pirmą kartą teisiamam A. A. paskirtos bausmės už atskirus padarytus tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 2 dalyje, panaudojant peilį, vieną iš jų – ir įsibrovus į patalpą, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė negali būti laikomos aiškiai per griežtomis, todėl nėra pagrindo jas švelninti.

9. Dėl A. A. prašymo paskirti jam kaip prevencinę priemonę reabilitacijos programą pataisos namuose pažymėtina, kad teismas bausmę skiria tokią, kokia numatyta inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje. Reabilitacijos programa, kaip bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė, BK nenumatyta, todėl skirti A. A. jo prašomą gydymą nuo priklausomybės Reabilitacijos centre pataisos namuose nėra pagrindo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 175 straipsnio, reglamentuojančio atliekančių laisvės atėmimo bausmę nuteistųjų, kurie serga priklausomybės ligomis, gydymą, 1 dalyje numatyta, kad pataisos įstaigos administracija privalo vykdyti švietėjišką, aiškinamąją ir kitokią prevencinę veiklą, skatindama nuteistuosius atsisakyti vartoti tabako gaminius, alkoholį ir narkotines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, ir užtikrinti reikiamas sąlygas priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų, o 2 dalyje nurodyta, kad priklausomybės ligomis sergančių nuteistųjų gydymo laisvės atėmimo vietose tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija ir Teisingumo ministerija. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-22 įsakymu Nr. 118/V-234 patvirtintos Priklausomybės ligomis sergančių nuteistųjų gydymo laisvės atėmimo vietose tvarkos (toliau – ir Tvarka) 2 dalyje numatyta, kad priklausomybės ligomis sergantys asmenys, esantys kardomąją priemonę suėmimą vykdančiose įstaigose, areštinėse ir pataisos įstaigose, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę į sveikatos priežiūrą kaip ir laisvėje esantys asmenys. Tos pačios Tvarkos 6 dalyje nurodyta, kad reabilitacijos centre atliekamas stacionarinis ar ambulatorinis gydymas pagal priklausomybės ligomis sergančių nuteistųjų reabilitacijos programas, kurios derinamos su toje vietovėje esančiais priklausomybės ligų specialistais, o 8 dalyje nurodyta, kad pacientai į reabilitacijos centrą nukreipiami pagal atrankos reabilitacijai kriterijus, jeigu jie raštu pareiškia norą atsisakyti žalingų įpročių ir yra pataisos įstaigos, kurioje jie atlieka laisvės atėmimo bausmę, gydytojo psichiatro, psichologo ir būrio auklėtojo rekomendacijos, kurioms pritarė pataisos įstaigos administracija. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą nuteistasis A. A. turi visas galimybes keiptis į pataisos įstaigos administraciją su rašytiniu prašymu, kad jam būtų paskirtas gydymas nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms.

10. Dėl išvardytų motyvų keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo A. A. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.