Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Albinos Rimdeikaitės ir Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-81-831/2023 pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui R. D. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo R. D. priešieškinį dėl vekselio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: priteisti jai iš atsakovo 2 000 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2020 m. šalys susitarė, jog atsakovas už ieškovės ½ buto dalį sumokės 13 000 Eur ir perleis ½ garažo. Kadangi atsakovas turėjo tik 11 000 Eur, todėl 2020 m. gruodžio 17 d. buvo išrašytas paprastasis vekselis 2 000 Eur sumai. Vekselyje nurodyta, kad atsakovas besąlygiškai įsipareigoja sumokėti 2 000 Eur tiesiogiai ieškovei iki 2021 m. liepos 1 d. Ši data buvo pasirinkta, nes minėto nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį planuota sudaryti 2021 m. pradžioje, tačiau dėl nenumatytų priežasčių sandorį sudarymas vis nusikeldavo, dėl ko sandoris buvo sudarytas 2021 m. rugpjūčio 27 d. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimo–pardavimo sandoris įvyko vėliau nei planuota, ieškovė šio vekselio nespėjo pateikti skolininkui apmokėti, o skolininkas neįvykdė savo prievolės, t. y. negrąžino paskolintų 2 000 Eur. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 10 d. atsakovui pateikė raginimą sumokėti skolą iki 2021 m. spalio 10 d. Atsakovas savo prievolės neįvykdė, t. y. negrąžino paskolintų 2 000 Eur, todėl ši suma turi būti priteista ieškovei iš atsakovo.

3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko.

4. Nurodė, kad ieškovė su atsakovu 2017 m. vasario 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, įsigijo nekilnojamąjį turtą, t. y. butą bei garažą. Šalys iki 2020 m. vasaros buvo sugyventiniai. Šalys minėtą vasarą nusprendę gyventi skyriumi, todėl sprendė bendro turto (buto bei garažo) padalijimo klausimą. Šalys susitarė, kad atsakovas už ieškovės ½ dalį buto sumokės 13 000 Eur ir perleis ½ dalį garažo. Atsakovas turėjo 11 000 Eur, jam trūko 2 000 Eur, todėl 2020 m. gruodžio 17 d. buvo išrašytas paprastasis vekselis. Vekselyje nurodyta, kad atsakovas besąlygiškai įsipareigoja sumokėti 2 000 Eur tiesiogiai ieškovei iki 2021 m. liepos 1 d. Tačiau atsakovas negavo iš ieškovės jokių pinigų nei vekselio pasirašymo dieną, nei vėliau. Šis dokumentas tarp šalių buvo pasirašytas ne kaip paskolos sutartis, bet kaip garantas, kad po to, kai 2021 m. pradžioje bus sudarytas pirkimo–pardavimo sandoris, atsakovas iki 2021 m. liepos 1 d. ieškovei sumokės likusius 2 000 Eur iš 13 000 Eur mokėtinos sumos už parduodamą turtą.

5. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad 2020 m. gruodžio 17 d. surašytas vekselis yra niekinis ir negaliojantis nuo jo surašymo dienos.

6. Nurodė, kad ieškovė kartu su atsakovu pirkimo–pardavimo sandorį sudarė 2021 m. rugpjūčio 27 d. Atsakovas sumokėjo ieškovei už jos turto dalį 13 000 Eur grynaisiais. Atsakovas prašė ieškovės grąžinti vekselį, tačiau ji nurodė, kad jo neturi. Po sandorio sudarymo, ieškovės atstovas kreipėsi į atsakovą dėl skolos grąžinimo pagal vekselį. Ieškovė įrodinėja prievolinių (paskolos) santykių egzistavimą pagal pateiktą vekselį. Atsakovo nuomone, jo pasirašytas vekselis yra nepakankamas tam, kad būtų galima konstatuoti tarp šalių susiklosčiusius paskolos sutartinius teisinius santykius. Ieškovės pateiktas vekselis jos pinigų perdavimo atsakovui fakto neįrodo.

7. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Nurodė, kad aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Ieškovė paskolino atsakovui 2 000 Eur. Dėl šios priežasties ir buvo pasirašytas vekselis. Ji perdavė 2 000 Eur atsakovui grynaisiais. Ieškovė tvirtino, kad, pasirašius vekselį, buvo suformuota prezumpcija apie egzistuojančią prievolę ir jos ryšį su vekseliu. Ją turi paneigti atsakovas. Vekselio buvimo pas ieškovę faktas patvirtina, kad atsakovo įsipareigojimai neįvykdyti. Ieškovės vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad vekselis išduotas teisėtai ir esant faktiniam pagrindui – vekselis išduotas kaip skolos pagrindą įrodantis dokumentas, kuriuo ieškovė turi teisę ir pagrįstai remiasi, grįsdama savo reikalavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovo 2 000 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 000 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 376 Eur bylinėjimosi išlaidas bei valstybei 11,12 Eur bylinėjimosi išlaidas.

10. Teismas nustatė, kad 2020 m. gruodžio 17 d. buvo išduotas paprastasis vekselis. Jame nurodyta, kad atsakovas besąlygiškai įsipareigoja sumokėti 2 000 Eur tiesiogiai ieškovei iki 2021 m. liepos 1 d. Vekselis patvirtintas atsakovo parašu.

11. Teismas, spręsdamas dėl neprotestuotino vekselio pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 bei 1.81 pagrindais, pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, ieškovė (vekselio turėtoja) neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo pagrįstumo. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje būtent atsakovui teko pareiga pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, kad išduotas vekselis neatitinka šalių ketinimų, prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, gerajai moralei ir viešajai tvarkai.

12. Teismas pažymėjo, kad vien ieškinio pateikimas teismui dėl skolos priteisimo remiantis vekseliu, kaip skolos rašteliu, nėra laikytina gerai moralei ar viešajai tvarkai priešingu veikimu. Teismas pažymėjo ir tai, kad vekselis savo turiniu gerai moralei ir viešajai tvarkai prieštarauti negali, nes jame yra nurodomi tik formalūs vekselio rekvizitai. Todėl vekseliai negali būti pripažįstami negaliojančiais, remiantis gerai moralei ar viešajai tvarkai prieštaraujančiu pagrindu, nebent vekselis būtų pripažintas negaliojančiu dėl vekselio gavėjo tyčinio veikimo skolininko nenaudai ir toks skolininko veikimas prieštarautų viešajai tvarkai ir gerai moralei.

13. Teismas iš byloje pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatė, kad 2022 m. gegužės 20 d. priimtu prokurorės nutarimu baudžiamasis procesas ieškovės atžvilgiu bei visas ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kadangi nebuvo padaryta veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje bei 182 straipsnio 1 dalyje. Todėl teismas padarė išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog ieškovė apgaulės būdu bandė iš atsakovo išgauti 2 000 Eur sumą.

14. Be to, teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, jog ieškinyje jis netiksliai nurodė faktines aplinkybes, t. y. kad vekselis buvo pasirašytas kaip garantas, kad atsakovas įsipareigojo sumokėti 2 000 Eur tiesiogiai ieškovei iki 2021 m. liepos 1 d., kaip likusią sumą po buto pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo. Pažymėjo, kad ieškovės atstovas nurodė ir tai, jog minėtas faktines aplinkybes ieškinyje nurodė pats, tačiau vėliau ieškovė jas patikslino, t. y. patikslino, kad ieškovė perdavė 2 000 Eur kaip paskolą.

15. Teismas nustatė, kad vekselio originalą turėjo ieškovė. Tai, teismo vertinimu, patvirtina faktą, kad skolos atsakovas jai nėra grąžinęs. Atsakovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tam, kad sandoris būtų atšauktas, nesiėmė priemonių tam, kad būtų surašytas rašytinis dokumentas, patvirtinantis paprastojo neprotestuotino vekselio galiojimo pabaigą. Teismas, atsižvelgdamas, be kita ko, ir į tai, sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo suklydimo bei pripažinti sandorį negaliojančiu.

16. Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendė, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindą ginčijamą vekselį pripažinti negaliojančiu, todėl priešieškinį atmetė.

17. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti skolą, teismas nustatė, kad atsakovas neneigė aplinkybės, jog 2020 m. gruodžio 17 d. jis pasirašė neprotestuotiną vekselį 2 000 Eur sumai. Tačiau nurodė, kad iš ieškovės jokių pinigų negavo, o vekselis buvo pasirašytas kaip garantas (įsipareigojimas) sumokėti ieškovei trūkstamus 2 000 Eur už parduodamą nekilnojamąjį turtą iki 2021 m. liepos 1 d. Teismas vertino, kad vekselis atitinka vekseliui keliamus reikalavimus. Teismas konstatavo, kad vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Būtent vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba, kad tas pagrindas negalioja.

18. Teismas sprendė, kad vekselis, ieškovei praleidus jam pateikti numatytus terminus, tapo paprastu skolos rašteliu, kuris patvirtina, kad atsakovas 2020 m. gruodžio 17 d. gavo iš ieškovės 2 000 Eur. Todėl teismas laikė, kad šalis sieja paskolos teisiniai santykiai. Be to, teismas pažymėjo, kad pinigų atsakovui perdavimo faktą patvirtina pats vekselio išrašymas, kuriuo besąlygiškai pripažįstama ir įsipareigojama grąžinti 2 000 Eur sumą ieškovei. Vien tai, kad atsakovas teigia, jog vekselis buvo sudarytas, kaip garantas, kad jokių skolų jis niekam neturėjo, iš ieškovės pinigų nei grynaisiais, nei pavedimu negavo, nepaneigia aplinkybės, kad jis iš ieškovės skolinosi vekselyje nurodytą pinigų sumą ir ją gavo. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas ieškinį tenkino ir ieškovei iš atsakovo priteisė 2 000 Eur sumą bei 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas.

19. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas sutiko su atsakovo atstovo išsakytais argumentais, kad ieškovės išlaidos už advokato pagalbą ikiteisminio tyrimo metu nėra priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų civilinės bylos nagrinėjimo metu, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 1 376 Eur bylinėjimosi išlaidų. Be to, teismas priteisė valstybei iš atsakovo 11,12 Eur išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį, tenkinti atsakovo priešieškinį – pripažinti 2020 m. gruodžio 17 d. vekselį niekiniu ir negaliojančiu nuo jo surašymo dienos, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:

20.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, sprendimu turinys neleidžia suprasti, kokiais motyvais remiantis buvo tenkintas ieškinys. Nepakanka motyvacinėje dalyje dėl ieškovės reikalavimo tenkinimo nurodyti aplinkybes, kad ginčijamas vekselis atitinka vekseliui keliamus reikalavimus, nes, pasibaigus vekselio apmokėjimo terminui, vekselis tampa paskolos rašteliu ir ieškovei kyla pareiga įrodinėti pinigų perdavimo faktą.

20.2. Pirmosios instancijos teismo išvados nepagrindžiamos byloje pateiktais įrodymais. Priešingai, byloje pateikti įrodymai, t. y. rašytiniai įrodymai (banko sąskaitos išrašai, vartojimo kredito sutartis), šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai yra priešingi pirmosios instancijos teismo sprendime padarytoms išvadoms. Teismas nevertino byloje visų įrodymų visumos, didesnę įrodomąją reikšmę skyrė išskirtinai ieškovės ir jos atstovo paaiškinimams, neargumentavo dėl kokių priežasčių atmetė kitus byloje esančius įrodymus. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, visiškai atleido ieškovę nuo pareigos įrodyti esminę aplinkybę, kad pinigai buvo perduoti atsakovui.

20.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi teismų praktika, kuri Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 išplėstinės teisėjų kolegijos buvo suvienodinta (pakeista). Išplėstinė teisėjų kolegija aiškiai pasisakė, kad, nerealizavus vekselio nurodytu laiku, laikant, kad tai paskolos teisiniai santykiai, ieškovas turi įrodyti, kad perdavė pinigus atsakovui. To ieškovė neįrodė, o pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė atsakovui.

20.4. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pakeitė ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes. Tokiu būdu ieškovės atstovas žodžiu iš esmės pakeitė ieškinio faktinį pagrindą. Tokiu būdu buvo pažeista ne tik atsakovo teisė atskirsti, tačiau teismas išėjo už ieškinio ribų.

20.5. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tarp šalių susiklostė paskolos santykiai, kad buvo perduoti pinigai atsakovui. Pažymi, kad vekselis buvo išduotas kaip garantija pagrindinei prievolei įvykdyti. Vekselis, atlikdamas sandorio įvykdymo užtikrinimo funkciją, kaip su pagrindine prievole (sandoriu) susijusi papildoma prievolė, galioja iki tol, kol nėra įvykdyta pagrindinė prievolė. Byloje nustatyta, kad pagrindinė prievolė yra įvykdyta, todėl negali egzistuoti išduotas vekselis, kurio pagrindu ieškovė reiškia reikalavimus.

2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:

21.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, kad teismas pateiktus įrodymus vertino ne visų įrodymų kontekste, netinkamai kvalifikavo šalis siejančius santykius, netinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendime atsakė į visus pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, tinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius (paskolos santykiai), be to, tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus.

21.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis tik ieškinyje nurodytomis neprotestuotino vekselio sudarymo aplinkybėmis. Pažymi, kad ieškovės pozicija dėl vekselio sudarymo aplinkybių iš esmės nesikeitė, buvo aiški viso proceso metu. Jau 2022 m. balandžio 26 d. pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo (į kurį atsakovui pareiškus prieštaravimus ieškovė pareiškė ieškinį) ieškovė nurodė, jog reiškiamas reikalavimas atsakovui dėl skolos, atsiradusios 2020 m. gruodžio 17 d. paprastojo vekselio pagrindu. Jau tuo metu ieškovė nurodė, kad atsakovas negrąžino paskolintų 2 000 Eur. Iš paties atsakovo priešieškinio dėl vekselio pripažinimo niekiniu priedų matyti, kad atsakovė buvo apklausta ikiteisminiame tyrime du kartus, t. y. 2021 m. spalio 21 d. ir 2022 m. vasario 1 d. Ieškovė abiejų apklausų metu nurodė tas pačias aplinkybes, t. y. kad vekselis pasirašytas 2 000 Eur sumai, jis nėra susijęs su buto pirkimu–pardavimu, vekselis pasirašytas atsakovui paprašius, kad ji paskolintų jam pinigų, ką ji ir padarė – perdavė jam 2 000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos objekto

4. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas ieškovei išrašė 2020 m. gruodžio 17 d. praprastą neprotestuotiną vekselį 2 000 Eur sumai. Atsakovas įsipareigojo vekselyje nurodytą sumą ieškovei sumokėti iki 2021 m. liepos 1 d. Atsakovas nesumokėjo ieškovei vekselyje nurodytus sumos numatytu terminu. Tuo tarpu ieškovė praleido įstatyme nustatytą terminą pateikti vekselį apmokėti ir pateikti atsakovui reikalavimus pagal jį, todėl ir kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Atsakovas pateikė priešieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 ir 1.81 straipsnių pagrindais.

5. Taigi, byloje kilo ginčas dėl skolos pagal paprastojo neprotestuotino vekselio, nerealizuoto Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų veikslių įstatymo nustatyta tvarka (toliau – ir ĮPVĮ), priteisimo ir dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu.

6. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo 2 000 Eur skolą, o atsakovo priešieškinį atmetė. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį patenkinti.

7. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo ir atmestas atsakovo priešieškinis dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškinio reikalavimų (skolos pagal paprastojo neprotestuotino vekselio, nerealizuoto ĮPVĮ, priteisimo)

8. Apeliantas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles bei padarė klaidingas išvadas, jog tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai, todėl tarp šalių kilusį ginčą išsprendė neteisingai. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atleido ieškovę nuo pareigos įrodyti esminę faktinę aplinkybę, kad pinigai atsakovui buvo perduoti. Be to, atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi teismų praktika, kuri vėliau, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, išplėstinės teisėjų kolegijos buvo suvienodinta (pakeista). Apelianto nuomone, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad tarp šalių susiklostė ne paskolos teisiniai santykiai. Apeliantas tvirtina, kad vekselis buvo pasirašytas ne dėl to, kad ieškovė perdavė atsakovui pinigus, o kaip garantas, kad įvykus nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriui atsakovas sumokėtų likusią pinigų sumą, t. y. 2 000 Eur. Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais iš esmės sutinka, juos laiko pagrįstais.

9. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, atsižvelgdamas į iš dalies nenuoseklią kasacinio teismo praktiką, įgyvendinimo kasacinio teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką ir suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).

10. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta sprendimo 23 punkte, nustatyta, kad ieškovė (vekselio turėtoja) nepateikė atsakovui (vekselio davėjui) apmokėti vekselio, be to, ieškovė (vekselio turėtoja) nepareiškė reikalavimo atsakovui (vekselio davėjui) apmokėti vekselį ĮPVĮ nustatyta tvarka ir terminais. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas visiškais pagrįstai nurodė, kad, esant šioms aplinkybėms, ieškovė negali reikalauti apmokėti vekselį ne ginčo tvarka. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, kad nebuvo pagrindo išduoti vekseliui arba kad tas pagrindas negalioja (pavyzdžiui minėtas išaiškinimas yra pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012 ir kt.). Kaip nurodyta sprendimo 28 punkte, minėta kasacinio teismo praktika ir kita, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos buvo pakeista (suvienodinta) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019.

11. Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo reikalavimą dėl vekselyje nurodytos mokėjimo prievolės įvykdymo grindė tarp šalių susiklosčiusiais paskolos teisiniais santykiais. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad atsakovui paskolino 2 000 Eur sumą, perduodama grynaisiais pinigais.

12. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).

13. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

14. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).

15. Šiame kontekste aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „pinigus gavau“, „ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

16. Ieškovė paskolos teisinių santykių faktą įrodinėjo iš esmė savo paaiškinimais ir pateiktu į bylą vekseliu. Ieškovė teigė, kad vien vekselio turėjimo faktas patvirtina, kad atsakovas įsipareigojimų jai pagal vekselį nėra įvykdęs.

17. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog vekselį pasirašė pats atsakovas. Dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nekilo. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka nei su ieškovės nurodytais argumentais, nei su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tai, jog vekselį turi ieškovė, patvirtina faktą, jog atsakovas nėra grąžinęs ieškovei skolos. Minėta, jog pagal kasacinio teismo praktiką atsakovo pasirašytas vekselis pats savaime negali būti pripažintas paskolos rašteliu. Tam, kad vekselis, kuris buvo nerealizuotas ĮPVĮ tvarka, būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (žr. sprendimo 34 punktą). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vekselyje nėra jokia forma užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo atsakovui faktas. Vekselyje nėra nurodyta, nei tai, kad atsakovas gavo ieškovės prašomą priteisti sumą, nei tai, kad ieškovė perdavė atsakovui prašomą priteisti sumą, t. y. 2 000 Eur. Taigi, vekselio turinys nepatvirtina paskolos teisinių santykių egzistavimo. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė nė vieno kito įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovui perdavė prašomą priteisti pinigų sumą, t. y. 2 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės paaiškinimų nepakanka konstatuoti faktą, kad atsakovui buvo perduota pinigų suma, o atsakovas įsipareigojo ją grąžinti.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant duomenų, kuriais būtų užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui ar išreikšta suderinta paskolos sutarties šalių valia, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovė neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, sprendžia, kad ieškovė neįrodė paskolos su atsakovu sudarymo fakto, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovė ieškinį tenkino.

Dėl priešieškinio reikalavimų(dėl vekselio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu)

19. Kaip minėta sprendimo 23 punkte, atsakovas kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydamas pripažinti 2020 m. gruodžio 17 d. surašytą vekselį negaliojančiu CK 1.80 ir 1.81 straipsnių pagrindais. Pirmosios instancijos teismas atsakovo priešieškinį atmetė. Apeliantas apeliaciniame skunde, prašydamas tenkinti jo pareikštą reikalavimą, nurodo, kad tarp šalių nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai, kadangi nebuvo perduoti pinigai atsakovui, vekselis buvo išduotas kaip garantas kitai prievolei įvykdyti. Atsakovas teigia kad byloje nustatyta, jog pagrindinė prievolė įvykdyta, todėl negali egzistuoti išduotas vekselis, kurio pagrindu ieškovė reiškia reikalavimą. Tokia situacija, atsakovo nuomone, iš esmės pažeistų bendruosius sąžiningumo, protingumo kriterijus.

20. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vekselis, kaip rašytinis įrodymas, paprastai negali būti ginčijamas ieškiniu pareiškiant savarankišką reikalavimą dėl jo pripažinimo negaliojančiu, t. y. negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku atskiroje byloje, nebent vekselis būtų ginčijamas kaip konkrečią prievolę sukuriantis sandoris, remiantis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, kai pareikštas reikalavimas dėl ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto ir vertybinio popieriaus statusą praradusio vekselio, kaip rašytinio įrodymo, pripažinimo negaliojančiu, turi atsisakyti priimti tokį ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, kadangi toks ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, o jeigu civilinė byla jau iškelta, ją nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020).

21. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta anksčiau, atsakovas ginčijo (ginčija) vekselį, kuris neturi vertybinio popieriaus teisinio statuso, CK 1.80 ir CK 1.81 straipsnių nustatytais pagrindais, t. y. kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei ir viešajai tvarkai. Pažymėtina, kad atsakovas tiek pateiktame priešieškinyje, tiek apeliaciniame skunde iš esmės neneigia aplinkybės, kad jis pasirašė vekselį, tačiau teigia, jog vekselis buvo pasirašytas tam, kad būtų užtikrintas pagrindinės prievolės įvykdymas, t. y. atsiskaitymas pagal nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį. Atsakovas nesutinka su ieškovės argumentais, kad vekselis buvo pasirašytas po to, kai jam buvo perduoti pinigai kaip paskola.

22. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje atsakovas ginčija ne patį vekselį ir (ar) jo pasirašymo faktą, bet vekselį, kaip rašytinį įrodymą, kuriuo ieškovė rėmėsi ir remiasi, prašydama priteisti iš atsakovo skolą.

23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į sprendimo 39 punkte nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, kad ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuotas ir vertybinio popieriaus teisinį statusą praradęs vekselis negali būti ginčijamas teisme kaip rašytinis įrodymas, pareiškiant savarankišką reikalavimą dėl jo pripažinimo negaliojančiu, sprendžia, kad toks ginčas nenagrinėtinas teisme.

24. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad civilinė byla pagal atsakovo pareikštą reikalavimą dėl ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto ir vertybinio popieriaus teisinį statusą praradusio vekselio, kaip rašytinio įrodymo, pripažinimo negaliojančiu negalėjo būti pradėta, o pradėta – turi būti nutraukta (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

25. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės ieškinio patenkinimo klausimą, nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos, netinkamai pritaikė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas ir paskolos sandorio sudarymą įtvirtinančias materialinės teisės normas, dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškinio patenkinimo naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad civilinė byla pagal atsakovo pareikštą priešieškinį dėl ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto ir vertybinio popieriaus teisinį statusą praradusio vekselio, kaip rašytinio įrodymo, pripažinimo negaliojančiu negalėjo būti pradėta, o pradėta – turėjo būti nutraukta, sprendžia, kad yra teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovo priešieškinis, ir šią bylos dalį nutraukti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

27. Panaikinus bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš naujo spręstinas bylinėjimosi išlaidų, susidariusių pirmosios instancijos teisme, paskirstymo klausimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

28. Bylos duomenys patvirtina atsakovas sumokėjo 45 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį. Nutraukus bylą, atsakovui grąžinama byloje sumokėtas žyminis mokestis už priešieškinį (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė turėjo 1 376 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas turėjo 850 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

30. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės ieškinį atmetus, taip pat nustačius, kad atsakovas priešieškinį pareiškė be pagrindo, nėra pagrindo tarp šalių paskirstyti pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

32. Pirmosios instancijos teismas valstybei iš atsakovo priteisė 11,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Panaikinus sprendimą, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš šalių lygiomis dalimis, t. y. po 5,56 Eur (11,12 Eur/2) (CPK 96 straipsnis).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies, t. y. patenkinta apeliacinio skundo 50 proc. (priimtas naujas sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, tačiau nuspręsta, kad atsakovas priešieškinį buvo pareiškęs nepagrįstai dėl ko priešieškinis nebuvo patenkintas, o civilinės bylos dalis buvo nutraukta).

34. Nustatyta, kad ieškovė turėjo 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Atsakovas turėjo 710,50 Eur (665,50 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 45 Eur už žyminį mokestį) bylinėjimosi išlaidų. Šalių išlaidos yra pagrįstos pateiktais įrodymais, protingo dydžio. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atsakovui grąžinti žyminio mokesčio (ar jo dalies), sumokėto už apeliacinį skundą, nepaisant to, kad dalis civilinės bylos buvo nutraukta. Pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniame skunde prašė ne tik patenkinti jo priešieškinį, bet ir atmesti ieškovės ieškinį, tačiau sumokėjo tik 45 Eur žyminio mokesčio, t. y. iš esmė tik už reikalavimą atmesti ieškovės ieškinį.

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo patenkintų reikalavimų dalį, sprendžia ieškovei iš atsakovo priteisti 332,75 Eur (665,50 Eur / 2), o atsakovui iš ieškovės – 355,25 Eur (710,50 Eur /2) bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius minėtas sumas, atsakovui iš ieškovės priteistinas 22,50 Eur (355,25 Eur – 332,75 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo atmesti.

Civilinės bylos dalį pagal atsakovo priešieškinį dėl vekselio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu nutraukti.

Priteisti atsakovui R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22,50 Eur (dvidešimt dviejų eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš ieškovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,56 Eur (penkių eurų ir 56 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,56 Eur (penkių eurų ir 56 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Grąžinti atsakovui R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 45 Eur (keturiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už priešieškinį.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.