Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2019-11-19 · Civilinė byla Nr. 2YT-12053-971/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-19
Bylos Nr.
2YT-12053-971/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Sušinskaitė
Pareiškėjas
V. D.
Suinteresuotas asmuo
N. S., Z. T., N. J. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-12053-971/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07900-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 3.2.7.1; 3.4.5.11 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. (V. D.) skundus dėl antstolės B. T. veiksmų, suinteresuoti asmenys N. S., Z. T., N. J. J., antstolė B. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas V. D. kreipėsi į antstolę B. T. su 2019-10-09 skundu, prašydamas grąžinti 526,14 Eur ir 1,89 Eur patirtų nuostolių dėl antstolės neteisėtų veiksmų. Nurodė, kad 2019-10-07 darbdavys UAB „Ekskomisarų biuras“ pervedė į jo sąskaitą 680,63 Eur. 2019-10-08 iš jo banko sąskaitos į antstolės depozitinę sąskaitą buvo pervesta 526,14 Eur ir nuskaičiuota 1,89 Eur suma komisinio bei PLAIS mokesčių. Pareiškėjas iš savo sąskaitos galėjo nuimti tik 150 Eur. Pareiškėjas negavo laiku savo uždirbtų pinigų ir antstolė neturėjo teisės be pagrindo užlaikyti pareiškėjo pinigų neterminuotam laikotarpiui. Antstolė privalėjo kuo skubiau išspręsti pareiškėjo prašymą dėl laisvai disponuojamos sumos nustatymo, kad nebūtų sukurtos prielaidos nuostoliams atsirasti (b. l. 3-4).

A. B. Tamkevičienė 2019-10-16 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo 2019-10-09 skundą tenkino iš dalies: informavo pareiškėją, kad 2019-10-15 pareiškėjo vardu atidarytai banko sąskaitai nustatyta laisvai disponuojama suma per vieną kalendorinį mėnesį 291,48 Eur, ir kad 291,48 Eur suma grąžinta pareiškėjui, o antstolės depozitinėje banko sąskaitoje likusios lėšos -234,66 Eur bus paskirstytos skolų dengimui priimant atskirą patvarkymą; netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl 1,89 Eur patirtų nuostolių grąžinimo ir informavo, kad ši suma nėra pervesta į antstolės sąskaitą, todėl jų grąžinti nėra galimybės. Kadangi skundą tenkino tik iš dalies, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 510 straipsnio 3 dalimi, antstolė skundą persiuntė teismui. Antstolė patvarkyme nurodė, kad 2019-10-08 iš areštuotos skolininko V. D. banko sąskaitos į antstolės depozitinę banko sąskaitą buvo pervesta 526,14 Eur suma. Vadovaujantis CPK 736 straipsnyje nustatytais išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio dydžiais, iš šios sumos išskaityta 234,66 Eur suma, skirta skolų ir vykdymo išlaidų dengimui. 2019-10-15 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkui grąžinta 291,48 Eur. Taip pat nurodė, kad antstolės depozitinėje sąskaitoje likusios lėšos, t. y. 234,66 Eur bus paskirstytos skolos dengimui priimant atskirą patvarkymą. Areštuodama skolininko vardu atidarytas banko sąskaitas, antstolė nepažeidė jokių vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Dėl 1,89 Eur patirtų nuostolių grąžinimo pažymėjo, kad priverstinis skolos išieškojimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes. Viena iš tokių pasekmių – papildomų išlaidų atsiradimas (vykdymo išlaidos, bankinių operacijų išlaidos ir kt.) (b. l. 6-10).

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2019-10-21 pateikė antstolei B. T. dar vieną 2019-10-17 skundą, kuriuo prašė: grąžinti 238,52 Eur (padarytas išskaitymas); grąžinti 151,42 Eur, kurie buvo neteisėtai inkasuojami 2019-10-17 į antstolės sąskaitą; grąžinti 3,78 Eur patirtų nuostolių dėl antstolės neteisėtų veiksmų; nusišalinti antstolę. Nurodė, kad antstolė grąžino ne visus pinigus, o tik 291,48 Eur. Pareiškėjas galėjo nuimti iš sąskaitos tik 130 Eur, nes 2019-10-17 iš pareiškėjo sąskaitos padarytas inkasinis 151,42 Eur sumai. Mano, kad visos lėšos, gautos kaip darbo užmokestis, turi būti jam grąžintos, neatliekant jokių išskaitų. Dėl antstolės neteisėtų veiksmų vėl patyrė tiesioginių nuostolių 3,78 Eur sumai (b. l. 41-42).

Antstolė, išnagrinėjusi pareiškėjo 2019-10-17 skundą, 2019-10-22 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skundą tenkino iš dalies: informavo pareiškėją, kad 151,42 Eur suma pareiškėjui grąžinta dar 2019-10-17, o dėl šios sumos nurašymo pareiškėjo patirti 1,89 Eur nuostoliai kompensuojami atitinkama suma sumažinant vykdymo išlaidas; netenkino pareiškėjo reikalavimų dėl 238,52 Eur ir 1,89 Eur grąžinimo. Antstolė nurodė, kad nepaisant 2019-10-15 atliktų pakeitimų dėl piniginių lėšų areštavimo ir laisvai disponuojamos piniginių lėšų sumos nustatymo, 2019-10-17 iš areštuotos skolininko banko sąskaitos į antstolės depozitinę banko sąskaitą pervesta 151,42 Eur suma, kadangi Piniginių lėšų apribojimo informacinė sistema (toliau - PLAIS) neatsižvelgė į tai, kad skolininko vardu atidarytoms banko sąskaitoms buvo taikytas naujas areštas ir naujai nustatyta laisvai disponuojamų lėšų suma, todėl nepagrįstai į antstolės depozitinę banko sąskaitą pervesta 151,42 Eur. PLAIS atlikta operacija buvo nedelsiant identifikuota ir 2019-10-17 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) tą pačią dieną pareiškėjui grąžinti 151,42 Eur. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad PLAIS 2019-10-17 atliko operaciją, nepaisydama 2019-10-15 nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės išreikštos valios nustatyti skolininkui galimybę laisvai disponuoti visa grąžintina piniginių lėšų suma, pareiškėjas patyrė papildomų išlaidų - 1,89 Eur. Ši piniginių lėšų suma nebuvo pervesta į antstolės sąskaitą, todėl jų grąžinti nėra galimybės. Antstolė sutiko, kad dėl PLAIS klaidingai atliktos piniginių lėšų pervedimo operacijos pareiškėjas neturėjo patirti nuostolių. Kadangi šia informacine sistema naudojasi antstolė, todėl pareiškėjo patirtos išlaidos kompensuotinos atitinkama suma, sumažinant vykdomosiose bylose išieškotinas vykdymo išlaidas. Dėl pareiškėjo reikalavimų grąžinti 238,52 Eur ir 1,89 Eur patirtų nuostolių pažymėjo, jog pareiškėjas tiek 2019-10-09, tiek 2019-10-17 skundu kelia analogiškus klausimus ir klausimas dėl minėtų sumų grąžinimų išspręstas 2019-10-16 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, jog pareiškėjas neneigia, kad išieškotos piniginės lėšos yra jo gautos pajamos iš darbinės veiklos, todėl nėra abejonių, kad nukreipus išieškojimą į šias lėšas yra taikomas CPK 736 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas (b. l. 46-51).

Antstolės B. T. kontoroje 2019-10-22 buvo gautas ir dar vienas 2019-10-21 pareiškėjo skundas, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti 2019-10-15 vykdymo išlaidų paskaičiavimo patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) (turėtų būti išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą), kaip neteisingą ir neatitinkantį formos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011-11-14 įsakymo Nr. 1R-265 redakcija) priedo Nr. 17; taip pat nusišalinti antstolę. Nurodė, kad antstolė atsiuntė jam išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, kurio forma neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintos formos. Be to, patvarkyme neaiškiai ir klaidingai nurodytos paskirstomos, vykdymo išlaidų ir skolos sumos (b. l. 63-65).

Antstolė 2019-10-29 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) patikslino 2019-10-15 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 lentelės 8 stulpelio antraštę – esamą antraštę „Vykdymo išlaidų likutis“ pakeičiant antrašte „Liko išieškoti vykdymo išlaidų išieškotojui“; pareiškėjo 2019-10-21 skundo netenkino ir skundžiamo išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) nepanaikino. Antstolė nurodė, kad skundžiamas 2019-10-15 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotas Antstolių informacinės sistemos aplinkoje. Antstolių informacinės sistemos valdytoja yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kuri koordinuoja antstolių informacinės sistemos tvarkytojų darbą, o antstolių informacinės sistemos tvarkytojai yra VĮ Registrų centras ir Lietuvos antstolių rūmai. Būtent VĮ Registrų centras Antstolių informacinėje sistemoje esančius procesinių dokumentų šablonus keičia ir atnaujina. Antstolis neturi net techninių galimybių keisti į sistemą įkelto struktūrizuoto procesinio dokumento šablono antraščių. Be to, pareiškėjas klaidingai interpretuoja skundžiamą išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, nors patvarkyme aiškiai nurodoma, kad visa skirstoma suma – 291,48 Eur yra grąžinama skolininkui V. D. Antstolė patvarkymu taip pat prašo paskirti pareiškėjui 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t. y. už nepagrįstą, nesąžiningai pareikštą 2019-10-21 skundą dėl antstolės veiksmų (b. l. 69-77).

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys N. S., Z. T., N. J. J. atsiliepimų į skundus nepateikė.

Pažymėtina, kad klausimas dėl pareiškėjo skunduose antstolei B. T. pareikšto nušalinimo išspręstas 2019-11-11 nutartimi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2019-10-09 ir 2019-10-17 skundai antstolės netenkintoje dalyje atmestini, 2019-10-21 skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė B. T. vykdo: vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal 2003-08-08 (ar 2003-09-09) Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. L2-3765-14 dėl 1844,88 Eur (6370 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko V. D. išieškotojo N. S. naudai; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal 2012-02-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-485-549/2011 dėl 1592,91 Eur (5500 Lt) žalos atlyginimo išieškojimo iš skolininko V. D. išieškotojos N. J. J. naudai; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal 2012-02-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-485-549/2011 dėl 1592,91 Eur (5500 Lt) žalos atlyginimo išieškojimo iš skolininko V. D. išieškotojos Z. T. naudai.

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Dėl pareiškėjo V. D. 2019-10-09 skundo

Pareiškėjas nurodo, kad išsiuntė antstolei 2019-10-04 prašymą dėl laisvai disponuojamos sumos nustatymo. 2019-10-07 darbdavys UAB „Ekskomisarų biuras“ pervedė į banko sąskaitą 680,63 Eur. 2019-10-08 iš pareiškėjo sąskaitos buvo pervesta 526,14 Eur suma į antstolės depozitinę sąskaitą ir pareiškėjas galėjo iš sąskaitos nuimti tik 150 Eur. Nurodo, kad dėl tokių antstolės neteisėtų veiksmų pareiškėjas negali laiku gauti savo uždirbtų pinigų. Pareiškėjas prašo grąžinti 526,14 Eur sumą bei atlyginti 1,89 Eur patirtų nuostolių dėl banko komisinio ir PLAIS mokesčių.

Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis ir antstolės pateikta papildomų vykdomųjų bylų medžiaga (b. l. 58) nustatyta, kad antstolė 2019-06-17 priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nurodyta iš visų pareiškėjo sąskaitų priverstinai nurašyti bendrą 4469,41 Eur sumą (v. b. l. 197-198). Tuo pačiu nurodymu skolininkui nustatyta laisvai disponuojamų lėšų suma 231,36 Eur per vieną kalendorinį mėnesį (banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas 2019-09-13 kreipėsi į antstolę su prašymu, kuriuo prašė nustatyti laisvai disponuoti banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), motyvuojant, kad į šią sąskaitą jam kas mėnesį bus pervedamas darbo užmokestis (vykdomųjų bylų dokumentų kopijos voke, b. l. 58, medžiagos b. l. 63). 2019-09-19 antstolė priimtu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė minėtai skolininko banko sąskaitai laisvai disponuojamų lėšų sumą 153,30 Eur per vieną kalendorinį mėnesį, kadangi tokio dydžio darbo užmokestis skolininkui buvo išmokėtas už 2019 m. rugpjūčio mėn. (vykdomųjų bylų dokumentų kopijos voke, b. l. 58, medžiagos b. l. 64-66, 67-68). 2019-10-08 antstolės kontoroje gautas pareiškėjo 2019-10-04 prašymas dėl laisvai disponuojamos sumos nustatymo, kuriuo jis prašė 2019 m. spalio mėn. padidinti laisvai disponuojamą sumą iki 600 Eur, kadangi 2019-10-08 į minėtą sąskaitą bus pavesta 600 Eur darbo užmokesčio ir išeitinė išmoka (vykdomųjų bylų dokumentų kopijos voke, b. l. 58, medžiagos b. l. 69). Pareiškėjo darbdavys UAB „Ekskomisarų biuras“ 2019-10-07 pervedė į pareiškėjo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 680,63 Eur sumą. 2019-10-08 iš šios areštuotos pareiškėjo banko sąskaitos į antstolės depozitinę sąskaitą pervesta 526,14 Eur suma (b. l. 44). Antstolė 2019-10-09 priimtu patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininko 2019-10-04 prašymo ir piniginių lėšų grąžinimo informavo pareiškėją, kad klausimas dėl piniginių lėšų grąžinimo sumos bei laisvai disponuojamos sumos nustatymo bus sprendžiamas gavus skolininko banko sąskaitos išrašą, iš kurio matytųsi, jog nurašytos piniginės lėšos buvo sumokėtos skolininko darbovietės (vykdomųjų bylų dokumentų kopijos voke, b. l. 58, medžiagos b. l. 70-71). 2019-10-10 pareiškėjas pateikė 2019-10-09 skundą, su kuriuo pateikė ir savo banko sąskaitos išrašą (vykdomųjų bylų dokumentų kopijos voke, b. l. 58, medžiagos b. l. 72-74). 2019-10-15 priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkui padidinta laisvai disponuojamų lėšų suma per vieną kalendorinį mėnesį iki 291,48 Eur, o 2019-10-15 priimtu išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui grąžinta 291,48 Eur. Priėmusi šiuos patvarkymus, antstolė 2019-10-16 patvarkymu, kaip minėta, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – netenkino skundo reikalavimo dalyje dėl 234,66 Eur ir 1,89 Eur grąžinimo.

CPK 736 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – 30 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – 20 procentų; pagal kelis vykdomuosius dokumentus – 30 procentų. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iš pareiškėjo sąskaitos į antstolės depozitinę sąskaitą pervesta 526,14 Eur suma yra pareiškėjo darbo užmokestis. Antstolės kontoroje vykdomos trys vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl piniginių lėšų išieškojimo iš skolininko V. D.. Antstolė iš už 2019 m. rugsėjo mėn. gauto pareiškėjo 548,16 Eur darbo užmokesčio išskaitė 194,92 Eur sumą (nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo, t. y. 395,77 Eur, 30 proc., kas sudaro 118,73 Eur; nuo dalies, viršijančios minimalų mėnesinį atlyginimą, t. y. 152,39 Eur, 50 proc., kas sudaro 76,19 Eur). Iš už 2019 m. spalio mėn. gauto 132,47 Eur darbo užmokesčio išskaitė 39,74 Eur sumą (nuo 132,47 Eur sumos 30 proc. sudaro 39,74 Eur). Atsižvelgdama į CPK 736 straipsnyje nurodytą teisinį reglamentavimą antstolė visiškai pagrįstai iš pareiškėjo darbo užmokesčio (526,14 Eur) išskaitė 234,66 Eur sumą iš pareiškėjo išieškomų skolų ir vykdymo išlaidų dengimui. Kadangi 2019-10-08 į antstolės depozitinę sąskaitą buvo pervesta 526,14 Eur, tai likusi suma – 291,48 Eur grąžinta skolininkui 2019-10-15 priimtu patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju antstolė, apskaičiuodama išskaitų iš skolininko dydį ir skolininkui grąžinamą sumą, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, veikė teisėtai pagal įstatymų jai priskirtą kompetenciją, todėl pareiškėjo prašymas grąžinti visą 526,14 Eur sumą yra nepagrįstas ir atmestinas.

Pareiškėjas taip pat skundu prašo grąžinti 1,89 Eur sumą, kuriuos įvardina kaip patirtus nuostolius dėl nuskaičiuotų 1,02 Eur PLAIS palaikymo mokesčio ir 0,87 Eur banko komisinio mokesčio.

Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Šiuo atveju visiškai sutiktina su antstolės argumentais, kad priverstinis skolos išieškojimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes skolininkui. Viena iš tokių pasekmių – papildomų išlaidų atsiradimas, t. y. bankinių operacijų išlaidos, vykdymo išlaidos. Šiuo atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo atlyginti pareiškėjo patirtų bankinių operacijų ir PLAIS išlaidų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo keliamas reikalavimas grąžinti 1,89 Eur atmestinas kaip nepagrįstas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog antstolė tinkamai taikė CPK 736 straipsnio nuostatas, nepažeidė jokių vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl pareiškėjo 2019-10-09 skundas likusioje antstolės netenkintoje dalyje, kaip nepagrįstas, atmestinas.

Dėl pareiškėjo V. D. 2019-10-17 skundo

Pareiškėjas 2019-10-17 skundu prašo grąžinti 238,52 Eur (padarytas išskaitymas); grąžinti 151,42 Eur, kurie buvo neteisėtai inkasuojami 2019-10-17 į antstolės sąskaitą; grąžinti 3,78 Eur patirtų nuostolių dėl antstolės neteisėtų veiksmų. Nurodė, kad 2019-10-08 iš jo banko sąskaitos į antstolės depozitinę sąskaitą buvo pervesta 526,14 Eur. 2019-10-08 pareiškėjas galėjo nuimti tik 150 Eur. 2019-10-16 antstolė grąžino tik 291,48 Eur sumą. 2019-10-16 jis galėjo nuimti iš banko sąskaitos tik 130 Eur. 2019-10-17 iš pareiškėjo banko sąskaitos buvo pervesta 151,42 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą. Antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, neturėjo teisinio pagrindo išieškojimą nukreipti į jo darbo užmokestį. Nurodė, kad neteisėtais antstolės veiksmais patyrė 3,78 Eur nuostolių, t. y. antrą kartą nurašytas 1,89 Eur komisinis mokestis.

Šiuo atveju susipažinus su 2019-10-17 skundu matyti, kad pareiškėjas kelia iš esmės analogišką klausimą kaip ir ankstesniu 2019-10-09 skundu – prašo grąžinti 238,52 Eur (manytina 234,66 Eur), kuriuos antstolė išskaičiavo iš jo darbo užmokesčio. Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis ir antstolės pateikta papildomų vykdomųjų bylų medžiaga (b. l. 58) nustatyta, jog 2019-10-08 į antstolės depozitinę sąskaitą buvo pervesta 526,14 Eur. Pagal CPK 736 straipsnio nustatytą tvarką buvo išskaityta 234,66 Eur suma išieškomų skolų ir vykdymo išlaidų dengimui, o likusi suma – 291,48 Eur 2019-10-15 antstolės priimtu patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinta skolininkui. Teismas dėl nurodytų išskaitų pagrįstumo jau pasisakė, pakartotinai aukščiau išdėstytų argumentų nekartoja. Pareiškėjas teigia, kad antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, neturėjo teisinio pagrindo išieškojimą nukreipti į jo darbo užmokestį.

CPK 624 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Priverstinio vykdymo priemonės be kita ko yra išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių, išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktai). Įstatyme įtvirtintos nuostatos leidžia antstolei nukreipti skolos išieškojimą į pinigines lėšas, esančias skolininko vardu atidarytose sąskaitose. Šiuo atveju antstolė, vadovaudamasi CPK 736 straipsniu, nukreipė išieškojimą į pareiškėjo gautas pajamas iš darbinės veiklos. Esant minėtam teisiniam reglamentavimui, antstolė, laikydamasi CPK normų, teisėtai nukreipė išieškojimą į skolininko gautas pajamas bei atliko minėtus išskaitymus skolų ir vykdymo išlaidoms padengti. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundo reikalavimas dėl 238,52 Eur grąžinimo yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė 2019-10-15 priimtu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti pinigines lėšas padidino pareiškėjui laisvai disponuojamą sumą iki 291,48 Eur per vieną kalendorinį mėnesį (vykdomųjų bylų dokumentų kopijos voke, b. l. 58, medžiagos b. l. 77-78). 2019-10-17 iš areštuotos skolininko banko sąskaitos į antstolės depozitinę banko sąskaitą buvo pervesta 151,42 Eur suma (b. l. 44). Antstolė nurodė, kad PLAIS neatsižvelgė į tai, kad skolininko vardu atidarytoms banko sąskaitoms buvo taikytas naujas areštas ir naujai nustatyta laisvai disponuojamų lėšų suma, todėl antstolė sutinka, kad į jos depozitinę sąskaitą nepagrįstai buvo pervesta 151,42 Eur suma. Pažymėtina, kad PLAIS yra automatiškai veikianti informacinė sistema, kuri sudaro sąlygas visoms priverstinio išieškojimo teisę turinčioms institucijoms vienodu būdu teikti kredito įstaigoms piniginių lėšų nurašymų ir apribojimų nurodymus, užtikrina nurašymo nurodymų vykdymo eiliškumą atsižvelgiant į šių nurodymų reikalavimų patenkinimo eilę ir proporcingai paskirsto skolininko lėšas išieškojimą vykdančioms institucijoms, tokiu būdu lėšos iš sąskaitos nurašomos automatiškai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tos pačios dienos 2019-10-17 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė grąžino pareiškėjui 151,42 Eur sumą (vykdomųjų bylų dokumentų kopijos voke, b. l. 58, medžiagos b. l. 86-87). Taigi antstolė operatyviai ėmėsi reikalingų veiksmų ir tą pačią dieną pareiškėjui grąžino per klaidą nurašytus 151,42 Eur. Šią aplinkybę patvirtina ir į bylą antstolės pateiktas 2019-10-17 mokėjimo nurodymas Nr. 3824 (b. l. 52). Taigi pareiškėjo prašymas grąžinti 151,42 Eur yra išspręstas ir antstolė apie tai pareiškėją informavo.

Pareiškėjas prašo grąžinti 3,78 Eur patirtų nuostolių dėl antstolės neteisėtų veiksmų. Nurodė, kad neteisėtais antstolės veiksmais patyrė 3,78 Eur nuostolių, t. y. antrą kartą nurašytas 1,89 Eur komisinis mokestis. Dėl 2019-10-17 nurašyto 1,89 Eur komisinio mokesčio antstolė nurodė, jog PLAIS atliko operaciją, nepaisydama 2019-10-15 nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės išreikštos valios ir pareiškėjas patyrė papildomų išlaidų. 1,89 Eur nebuvo pervesta į antstolės sąskaitą, todėl jų grąžinti nėra galimybės. Antstolė nurodė, kad dėl PLAIS klaidingai atliktos piniginių lėšų pervedimo operacijos pareiškėjas neturėjo patirti nuostolių, todėl šiuo atveju pareiškėjo patirtos išlaidos, t. y. 1,89 Eur, kompensuotinos atitinkama suma, sumažinant vykdomosiose bylose išieškotinas vykdymo išlaidas. Teismas sprendžia, kad antstolė teisingai išsprendė pareiškėjo 2019-10-17 patirtų 1,89 Eur išlaidų kompensavimo klausimą, o dėl likusių 1,89 Eur pareiškėjo patirtų bankinių operacijų ir PLAIS išlaidų teismas jau pasisakė spręsdamas dėl pareiškėjo 2019-10-09 skundo.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo 2019-10-17 skundas likusioje antstolės netenkintoje dalyje taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl pareiškėjo V. D. 2019-10-21 skundo

Pareiškėjas 2019-10-21 skundu kreipėsi į antstolę prašydamas panaikinti 2019-10-15 vykdymo išlaidų paskaičiavimo patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) (turėtų būti išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą), kaip neteisingą ir neatitinkantį formos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011-11-14 įsakymo Nr. 1R-265 redakcija) priedo Nr. 17. Pareiškėjas skunde nurodo, jog skundžiamo 2019-10-15 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) lentelės 8 stulpelio antraštėje nurodyta: „Vykdymo išlaidų likutis“, tačiau pareiškėjo teigimu pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 17 priedą turėtų būti „Liko išieškoti vykdymo išlaidų išieškotojui“.

Pažymėtina, jog minėtas patvarkymas yra suformuotas antstolių informacinės sistemos aplinkoje. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. 1R-207 yra patvirtinti antstolių informacinės sistemos nuostatai. Šių nuostatų 8 punkte nurodyta, jog antstolių informacinės sistemos valdytoja yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kuri koordinuoja antstolių informacinės sistemos tvarkytojų darbą (Antstolių informacinės sistemos nuostatų 8.2. punktas), užtikrina, kad antstolių informacinė sistema būtų tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, šiais nuostatais ir duomenų saugą reglamentuojančiais teisės aktais (8.4 punktas), organizuoja antstolių informacinės sistemos tobulinimą (8.6 punktas). Taip pat pažymėtina, kad antstolių informacinės sistemos tvarkytojai yra VĮ Registrų centras ir asociacija Lietuvos antstolių rūmai (9 punktas), kurie tvarko ir administruoja duomenų bazę (9.1.1. punktas). Kaip matyti antstolių informacinę sistemą administruoja VĮ Registrų centras, koordinuojant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Sutiktina su antstolės argumentais, jog antstolė, rengdama procesinius dokumentus antstolių informacinės sistemos aplinkoje, neturi galimybės keisti VĮ Registrų centro įkelto dokumento formos (šablono) antraštės. Šią aplinkybę patvirtina VĮ Registrų centro raštas, kuriame nurodyta, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 17 priedas „Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas) yra naudojamas antstolių informacinėje sistemoje kaip struktūrizuotas šablonas ir rengiant minėtą dokumentą yra galimybė įrašyti skirstomą sumą, nurodyti grąžintiną sumą, tačiau paties teksto (lentelės stulpelių pavadinimų ar kito teksto) redaguoti galimybių nėra (b. l. 91). Be to, kaip teisingai pastebėjo antstolė, išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo 1 lentelės 8 stulpelio antraštė „Vykdymo išlaidų likutis“ ir „Liko išieškoti vykdymo išlaidų išieškotojui“ iš esmės reiškia tą patį ir suteikia tą pačią informaciją bei nesudaro pagrindo panaikinti priimtą patvarkymą ar laikyti jį negaliojančiu.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas neteisingai vertina ir supranta skundžiamame patvarkyme pateiktą informaciją. Skunde nurodo, jog antstolė paskirstė tik 110,51 Eur pervesdama N. S. 41,01 Eur, N. J. J. - 34,75 Eur, Z. T. - 34,75 Eur, nors patvarkyme aiškiai nurodyta, kad šios sumos yra vykdymo išlaidų likutis, o ne išieškotojams pervestos sumos. Skundžiamo išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo 1 lentelės 8 stulpelyje nurodomas ne visų vykdymo išlaidų likutis, o tik išieškotojų sumokėtų ir išieškotojams grąžintinų vykdymo išlaidų likutis. Kaip matyti, pareiškėjas klaidingai interpretuoja skundžiamą patvarkymą, o skunde nurodyti aritmetiniai paskaičiavimai apskritai niekuo nepagrįsti. Skundžiamu patvarkymu pareiškėjui buvo grąžinta 291,48 Eur suma ir jokios kitos sumos nei išieškotojams, nei antstolei vykdymo išlaidų dengimui skirstomos nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjo reikalavimas panaikinti išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl baudos pareiškėjui V. D. skyrimo

Antstolė 2019-10-29 patvarkymu taip pat prašo teismo paskirti pareiškėjui 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t. y. už nepagrįstą, nesąžiningai pareikštą 2019-10-21 skundą dėl antstolės veiksmų.

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

Baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnis). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo teisių gynybos būdą, todėl pareiškėjas savo teises gali įgyvendinti bet kuriuo įstatymo neuždraustu būdu.

Šiuo atveju antstolė prašo pareiškėjui paskirti 5000 Eur baudą už nepagrįstą skundą. Pažymėtina, jog vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymas nedraudžia skųsti antstolio priimto patvarkymo, jei asmuo mano, kad toks antstolio atliktas procesinis veiksmas pažeidžia jo teises (CPK 510 straipsnis).

Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas, teikdamas nepagrįstus skundus, apsunkina išieškojimo procesą, nebendradarbiauja su antstole, kita vertus skundo dėl antstolio veiksmų padavimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Pareiškėjas, būdamas skolininku vykdomojoje byloje, turi procesinę teisę teikti skundus tiek antstoliui, tiek teismui dėl, jo nuomone, abejonių keliančių antstolio veiksmų ar teismo procesinių sprendimų, siekiant tokias abejones pašalinti. Tokia pareiškėjo teisė nustatyta CPK 42 straipsnio 1 dalyje bei garantuojama procesinio dispozityvumo principo, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti aiškaus pareiškėjo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto, todėl antstolės prašymas dėl baudos skyrimo pareiškėjui atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo V. D. 2019-10-09 ir 2019-10-17 skundus dėl antstolės veiksmų likusiose antstolės B. T. netenkintose dalyse atmesti.

P. V. D. 2019-10-21 skundą atmesti.

A. B. T. prašymą dėl baudos V. D. skyrimo atmesti.

Vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nedelsiant išsiųsti Klaipėdos apygardos teismui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Kristina Sušinskaitė