Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas), Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-18775-897/2019 pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką iš jos motinos. Suinteresuotas asmuo byloje R. R.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Nepilnametė A. P. saugiai laikinai apgyvendinta (duomenys neskelbtini) iki bus priimtas sprendimas grąžinti vaiką motinai ar nustatyta vaiko laikinoji globa (rūpyba) ir tai visiškai atitinka geriausius vaiko interesus susidariusioje situacijoje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atsižvelgiant į vaiko interesus, geriau, kai vaikas turi galimybę augti su motina. Supranta, kad anksčiau tinkamai neįgyvendino savo pareigų kaip motina, tačiau dukra aiškiai išreiškia norą su mama gyventi bei savanoriškai lankyti mokyklą, todėl mano, kad reikia leisti jai grįžti į namus. Mano, kad gyvenimas atskirai nuo motinos valstybinėje institucijoje žaloja vaiko psichologinę sveikatą, kuri ir taip šiuo metu yra silpna dėl patirto streso keičiant gyvenamąją aplinką, vietą, draugus, taip pat dėl buvusios globėjos J. P. elgesio išvarant mergaitę iš namų, jos neprižiūrint, o vėliau ir atsisakius globos dėl sveikatos priežasčių pateikiant reikiamus dokumentus.

9. Jeigu dukrai vėl būtų suteikta galimybė gyventi pas motiną, stengtųsi užtikrinti, kad dukra lankytų mokyklą, rūpintųsi jos sveikata, psichologine būkle. Mergaitė pati supranta mokymosi svarbą, yra gera mokinė, tačiau draugai iš dienos centro ją vesdavo iš kelio ir taip dukra pradėjo nebelankyti mokyklos, situacija tapo nevaldoma. Šiuo metu dukra pati suvokia situaciją, nori grįžti namo bei mokytis, nori jai padėti tai padaryti.

12. 2019-03-13 Tarnybos iniciatyva suorganizuotas Atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu A. buvo panaikinta laikinoji globa ir mergaitė grįžo gyventi pas mamą. Buvo nuspręsta grąžinti mergaitę į šeimą. R. R. buvo suteikta galimybė rūpintis, prižiūrėti ir auklėti dukrą. Posėdžio metu nuspręsta 1,5 mėnesio (iki 2019-04-25) aktyviai teikti pagalbą šeimai ir stebėti, ar R. R. galės tinkamai vykdyti motinos pareigas. Atvejo nagrinėjimo posėdžio metu kartu su mama R. R. buvo sudarytas pagalbos planas.

13. Intensyvi pagalba šeimai nepadėjo. R. R. stengėsi atlikti savo pareigas, ragino ir motyvavo dukrą laikytis Pagalbos plane numatytų priemonių, tačiau pati pripažino, kad nesugeba išsireikalauti iš dukters, kad ji eitų į mokyklą, laiku grįžtų namo, nueitų pas gydytoją. Stebima, kad šeimoje ne mama vadovauja A., bet atvirkščiai. Taip pat didelį nerimą kelia tai, kad mama nepastebėjo grėsmingų situacijų, kad dukra vartojo alkoholį, nepastebėjo galimo suicidinio elgesio, atsisakė guldyti vaiką į Vaiko raidos centrą. 2019-04-23 vykusiame Atvejo nagrinėjimo posėdyje specialistai vieningai išsakė nuomonę, kad nors tarp motinos ir dukters yra stebimas stiprus emocinis ryšys, jos nori gyventi kartu, tačiau R. R. yra nepajėgi užtikrinti A. P. saugumo ir pareigų vykdymo.

14. Bendraujant pastebėta, kad R. R. apatiška, nesuteikia dėmesio ties aptariamais dalykais, kalba nerišliai, nenuosekliai, dažnai nesupranta ko yra klausiama, neturi atsakymo į elementarius klausimus. Moteriai buvo pasiūlyta kreiptis psichiatro konsultacijai, tačiau R. R. atsisakė. R. R. trūksta tėvystės įgūdžių. Pati mama pripažįsta, kad nežino kaip susitarti su dukra, neturi galimybių užtikrinti jos saugumo, mokyklos lankymo.

15. Kadangi atvejo vadyba nepadėjo, vaikas nelanko mokyklos, žalojasi, motina nevykdo gydytojų pateiktų rekomendacijų, nesugeba nubrėžti bei palaikyti elgesio ribų, Tarnyboje buvo nuspręsta, jog tikslinga vaiką perkelti į saugią aplinką, nustatyti vaikui antrą grėsmės lygį ir tęsti R. R. atvejo vadybą bei socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugų teikimą.

16. Nepilnametė nori gyventi su motina, nes motina jai suteikia neribotą laisvę. Nepilnametė grįžta į namus kada nori, vartoja alkoholinius gėrimus, galimai ir narkotines medžiagas, teigiamų pokyčių nepilnametės elgesyje nėra. Teikiamos paslaugos šeimai nepadeda, dukros elgesys nesikeičia, motina neturi įtakos savo dukrai, nežino ką daryti, kad pagerinti situaciją. Nustatyta, kad nepilnametė be pateisinamų priežasčių praleidžia pamokas, blogai mokosi. Motina negali apsaugoti dukters nuo ją žalojančio elgesio. Nepilnametė A. P. saugiai laikinai apgyvendinta (duomenys neskelbtini). Tai visiškai atitinka jos geriausius interesus susidariusioje situacijoje, ko negalėjo užtikrinti nepilnametės motina. Nepilnametės gyvenimo, sveikatos apsaugos ir kitos sąlygos bus užtikrintos visiškai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

18. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

19. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą išduoti leidimą paimti vaiką iš jo motinos.

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254¹ straipsnio 1 dalį, nustačius CK 3.254 straipsnyje nurodytus pagrindus, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.

21. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Prašymas leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

22. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018-05-12 įsakymu Nr. A1-221 patvirtinto Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vertina grėsmės vaikui lygį, atsižvelgdama į grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupes ir grėsmės vaiko saugumui, gyvybei ir (ar sveikatai) vertinimo kriterijus, nurodytus Aprašo 1 priede. Nustatomos šios grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupės: 1) vaiko funkcionavimo rizikos veiksniai; 2) rizikos veiksniai, susiję su vaiko atstovais pagal įstatymą; 3) rizikos veiksniai, susiję su tėvystės įgūdžiais ir bendravimu (santykiu) su vaiku; 4) rizikos veiksniai, susiję su socialine aplinka. Nustatant grėsmės lygį, atsižvelgiama į grėsmės vaikui lygio vertinimo metu nustatytą informaciją apie esamus grėsmės vaikui rizikos veiksnius bei kriterijus, nustatytus Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje. Vertinant grėsmės vaikui lygį, tuo pačiu metu įvertinama vaiko, jo šeimos narių, su juo gyvenančių asmenų ir (ar) kitų asmenų, specialistų (pavyzdžiui: sveikatos priežiūros įstaigų specialistų, vaiko mokytojų ar auklėtojų, socialinio darbuotojo, socialinio pedagogo, psichologo) pateikta informacija apie galimus vaiko teisių pažeidimus (Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo 4 punktas).

23. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, įvertinęs socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, jeigu jie kelia realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei, arba nustatęs, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir taip sudaro sąlygas atsirasti grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, bei nustatęs antrąjį grėsmės vaikui lygį, nedelsdamas paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, prireikus tam pasitelkdamas policijos pareigūnus; socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą, jeigu jis nebuvo paskirtas anksčiau, ir kartu su atvejo vadybininku teikia prašymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui dėl mobiliosios komandos sudarymo (VTAPĮ 40 straipsnio 1 dalis).

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. P. yra gimusi (duomenys neskelbtini), jos tėvai: motina R. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas P. P., gim. (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t. 10 b. l.). Pagal bylos duomenis nepilnamečio vaiko A. P. tėvas mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t. 16 b. l.). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė 2019-04-26 prašymu Nr. 1ML-202 prašė sudaryti mobiliąją komandą pagalbos teikimui R. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuri augina mažametę dukrą A. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai nustatytas antrasis grėsmės lygis (e. b. 1 t. 11 b. l.). 2019-04-26 Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje nurodyta, kad <...> mama vaikui yra nepajėgi užtikrinti vaiko saugumo, pasirūpinti jo sveikata (pranešimo aplinkybės). Socialinės darbuotojos teigimu, R. R. pripažįsta, kad negali A. priversti eiti į mokyklą, apsilankyti pas gydytoją, laiku grįžti namo bei nakvoti namuose; mergaitė yra linkusi žaloti save, ant jos rankų matosi randai, atsiradę dėl pjaustymosi; 2019-04-17 A. visą naktį negrįžo namo; vaiko mama atsisakė vykdyti gydytojo rekomendacijas; A. dažnai praleidinėja pamokas be pateisinamos priežasties; A. rūko cigaretes, vartoja alkoholį, o per savo gimtadienį ketino nusipirkti narkotikų; būtina pasirūpinti A. psichine sveikata; R. R. neužtikrina vaiko teisių, todėl kyla pavojus vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei; A. ir jos motina buvo įpareigotos lankytis pas psichikos sveikatos specialistą, tačiau A. pas psichologę apsilankė vieną kartą; po A. bandymo nusižudyti, R. R. atsisakė savo dukrą nuvesti pas psichiatrą, nes jos dukra nesutinka nueiti pas gydytoją; R. R. atsisakė vykdyti gydytojo rekomendacijas; vaiko motina nurodė, kad negali A. priversti eiti į mokyklą, laiku nueiti pas gydytoją, grįžti laiku namo, negali A. sulaikyti, kai ji nori išeiti iš namų (e. b. 1 t. 14, 17, 18, 19, 21, 22, 23 b. l.). Nustatytas antras grėsmės lygis bei priimtas sprendimas vaiką paimti iš atstovų (e. b. 1 t. 28-29 b. l.).

25. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019-04-24 Vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos akte Nr. 1NA-84 nurodyta, kad mama nepajėgi užtikrinti vaiko saugumo, taip pat ir sveikatos priežiūros srityje, ir pareigų, susitarimų vykdymo, todėl vaikas laikinai paimtas iš nesaugios aplinkos (e. b. 1 t. 30-31 b. l.). Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019-04-23 Vaiko laikino apgyvendinimo aktu nuspręsta A. P. laikinai apgyvendinti (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t. 35 b. l.).

26. VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos 2019-04-09 rašte Nr. PSC02-89 nurodyta, kad R. R. su dukra A. P. lankėsi gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijoje (duomenys neskelbtini). Konsultacijos metu buvo nustatyta, kad A. P. reikalingas tolesnis ištyrimas (duomenys neskelbtini), tačiau mama vykdyti gydytojo pateiktas rekomendacijas atsisakė (e. b. 1 t. 37 b. l.). (duomenys neskelbtini) 2019-04-24 rašte Nr. ŠPC-AV-2019/4/78 nurodyta, kad 2019-04-23 šeimos pagalbos centre vykusiame R. R. šeimos atvejo vadybos posėdyje buvo gauta informacija, kad R. R. dukra A. P., gim. (duomenys neskelbtini), galimai kelias dienas iš eilės vartojo alkoholį ir narkotines medžiagas (e. b. 1 t. 39 b. l.). A. P. 2019-04-25 prašyme nurodė, kad ji atsisako būti apgyvendinta pas močiutę J. P. ir pas krikštatėvį R. P. Nurodo, kad jai geriau gyventi globos namuose (e. b. 1 t. 40 b. l.). (duomenys neskelbtini) 2019-04-23 sudarytas pagalbos planas, kuriame padaryta išvada, jog mama nepajėgi užtikrinti vaiko saugumo (tame tarpe ir sveikatos priežiūros srityje) ir pareigų, susitarimų vykdymo, todėl vaikas bus laikinai paimtas iš nesaugios aplinkos (e. b. 1 t. 41-47 b. l.).

27. Suinteresuotas asmuo R. R. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nepilnamečio vaiko paėmimo, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti nepilnametį vaiką A. P. motinai, motyvuodama tuo, kad vaikui yra geriau augti su motina, o gyvenimas atskirai nuo motinos žaloja vaiko psichologinę sveikatą.

28. Pažymėtina, kad vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Geriausių vaiko interesų apsaugos principas yra plačiai išanalizuotas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje, nurodant, kad geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas, priimtas byloje P. prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti savo vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jo emociniams, ugdymo poreikiams tenkinti, nes tai sudaro motyvaciją veikti – pasirūpinti savimi ir šalia esančiu, mokytis, dirbti. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš esminių tėvų pareigų. Taigi tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti.

29. Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog yra geriau kai vaikas auga su motina, tačiau kartu pažymi, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus, o bylos duomenys patvirtina tai, kad mama nėra pajėgi užtikrinti vaiko saugumo interesų.

30. Suinteresuotas asmuo R. R. atskirajame skunde neneigia, kad tinkamai neįgyvendino savo kaip motinos pareigų, o tokios aplinkybės pirmosios instancijos teismo pagal bylos medžiagą buvo nustatytos tinkamai ir teisingai. Nors apeliantė mano, kad dukros gyvenimas atskirai nuo motinos valstybinėje institucijoje žaloja vaiko psichologinę sveikatą, tačiau įrodymų apie tai neteikė, o tuo pačiu taip pat nepaneigia ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad mergaitės motina nevykdo pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, negali užtikrinti nepilnamečio vaiko saugumo bei sveikatos priežiūros.

31. Apeliantė teigia, kad jei dukra vėl bus perduota jai, ji stengsis užtikrinti, kad A. P. lankytų mokyklą, rūpinsis jos sveikata, psichologine būkle, tačiau ji nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius, jog ji ėmėsi priemonių, kad ateityje mergaitei būtų užtikrinta saugi aplinka (pvz. ėmėsi priemonių įgyti ir vystyti tėvystės įgūdžius, kreipėsi į psichiatrą ar psichologą pagalbos ir pan.).

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visų aplinkybių vertinimas atliekamas atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus. Apeliantė, teikdama atskirąjį skundą, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvusi situacija vaiko paėmimo metu pasikeitė, taip pat nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių.

33. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo motinos išdavimo, teisingai įvertino faktines aplinkybes bei priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurios suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba panaikinti. Nurodytų aplinkybių pagrindu suinteresuoto asmens R. R. atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.