Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos E. P. gynėjos advokatės Olgos Siominos (toliau – advokatė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarimo, kuriuo E. P. pripažinta kalta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 2 dalyje ir 99 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. P. skundžiamu nutarimu nubausta už tai, kad laikinai einanti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) pareigas, t. y. būdama bendrovės atsakingu asmeniu, esant darbo sutarties požymiams, nuo (duomenys neskelbtini) leido bendrovėje dirbti D. C., teisės aktų nustatyta tvarka laiku nesudarė rašytinės darbo sutarties ir nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – VSDFV) apie minėto asmens įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, tokiu būdu nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų bei pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino, kad E. P. šiais savo veiksmais padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jai paskyrė administracinę nuobaudą – 1 200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) Eur dydžio baudą.

2. Be to, E. P. nubausta ir už tai, kad laikinai einanti UAB „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) pareigas, t. y. būdama bendrovės atsakingu asmeniu, pažeisdama DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio inspektoriaus nustatyta tvarka neinformavo Valstybinės darbo inspekcijos apie prastovos paskelbimą darbuotojui ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino, kad E. P. šiais savo veiksmais padarė ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jai paskyrė administracinę nuobaudą – 260 (dviejų šimtų šešiasdešimties) Eur dydžio baudą.

3. Taip pat E. P. nubausta ir už tai, kad laikinai einanti UAB „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) pareigas, t. y. būdama bendrovės atsakingu asmeniu, pažeisdama DK 146 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, darbuotojams darbo užmokestį mokėjo pavėluotai – D. C. už (duomenys neskelbtini) darbo užmokestį sumokėjo (duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini) darbo užmokestį sumokėjo (duomenys neskelbtini). Be to, E. P. (duomenys neskelbtini) nutraukusi darbo sutartį su D. C. galutinai atsiskaitė tik (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) sumokėtas 2,83 Eur likutis už nepanaudotas atostogas).

Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino, kad E. P. šiais savo veiksmais padarė ANK 99 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jai paskyrė administracinę nuobaudą – 180 (vieno šimto aštuoniasdešimties) Eur dydžio baudą.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, E. P. paskirtas administracines nuobaudas subendrino apėmimo būdu ir jai paskyrė galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1 200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) Eur dydžio baudą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo prašymai bei argumentai

5. Advokatė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarimą ir E. P. neskirti baudų, numatytų pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, 96 straipsnio 2 dalį ir 99 straipsnio 1 dalį, arba skirti mažesnę subendrintą galutinę nuobaudą.

6. Pasak advokatės, pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į bylos aplinkybių ir įrodymų visumą, padarė nepagrįstą išvadą, kad E. P. sąmoningai, veikdama tiesiogine tyčia, siekė vykdyti nelegalų darbą, nesudarydama su D. C. darbo sutarties ir laiku nepranešdama atsakingoms institucijoms apie darbo santykių pradžią. Skundžiamame nutarime padaryta nepagrįsta išvada, kad E. P. veiksmuose nustatyti visi ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai.

7. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina nei to, kad D. C. laikotarpiu (duomenys neskelbtini) atliko (duomenys neskelbtini) pareigas UAB „A“, nei to, jog E. P. būtų žinoma apie tokio pobūdžio veiklą. E. P. nesiekė nuslėpti darbo santykių, iškreipti jų turinio, išvengti pareigos atsiskaityti su darbuotoja ar sumokėti mokesčius valstybei. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad E. P. suvokė, ar galėjo suvokti, jog savo veiksmais pažeidžia įstatymų reikalavimus, reglamentuojančius darbo sutarties sudarymą, todėl jai inkriminuojamas pažeidimas bet kuriuo atveju nebuvo tyčinis ir juo nebuvo siekiama nuslėpti darbo fakto.

8. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta aplinkybė, kad D. C. iš pradžių atėjo į UAB „A“ patalpas ne įdarbinimo tikslais, bet aplankyti savo draugę L. J., kuri tuo metu bendrovėje ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas. Šią aplinkybę patvirtino E. P. ir M. K. tiek apklausos (duomenys neskelbtini) metu, tiek teismo posėdyje. Šios aplinkybės neneigė ir byloje apklaustos D. C. bei L. J., kurios pripažino, kad yra draugės. D. C. su L. J. dažnai pasilikdavo bendrovės patalpose pasibaigus pastarosios darbo laikui asmeniniais tikslais – (duomenys neskelbtini), taip pat naudojosi bendrovėje dirbančių (duomenys neskelbtini) paslaugomis. Tuo metu dar nebuvo išreikšta nei D. C., nei UAB „A“ ir jos atstovų valia sudaryti darbo sutartį, D. C. nebuvo pavaldi bendrovei kaip darbdaviui ir nevykdė jokių bendrovės pavedimų. Tik vėliau D. C. pradėjo domėtis įsidarbinimo perspektyvomis, dėl to bendravo su UAB „A“ (duomenys neskelbtini) M. K.. Pastarasis teismo posėdžio metu patvirtino, kad iš pradžių jis su D. C. tarėsi dėl (duomenys neskelbtini). Tik vėlesnių susitikimų metu jie pradėjo kalbėtis apie tai, kad D. C. galėtų UAB „A“ užimti (duomenys neskelbtini) pareigas.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamo nutarimo išvada, jog M. K. šį laikotarpį klaidingai vertina kaip administracinės atsakomybės neužtraukiantį D. C. apmokymo procesą, yra nepagrįsta, kadangi šalys iš pradžių kalbėjosi dėl (duomenys neskelbtini), o ne dėl (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį. Tiek būsimas darbdavys, tiek būsimas darbuotojas gali bendru sutarimu nuspręsti, kad iki darbo santykių pradžios, kandidatui atėjus į būsimą darbo vietą bus patikrinama, ar jo gebėjimai pakankami būsimam darbui atlikti (darbuotojo atranka). Darbdavys gali įvertinti darbuotojo kandidatūrą ir gebėjimus konkrečiai pozicijai užimti, o darbuotojas gali įvertinti darbo pobūdžio ir aplinkos tinkamumą jam. Tokio būsimo darbdavio veiksmų teisės normos nedraudžia. Be to, kaip nurodė tiek E. P., tiek M. K., neatidėliotino poreikio konkrečiai pozicijai užimti nebuvo, nes tuo metu bendrovėje dirbo (duomenys neskelbtini).

10. M. K. paaiškino, kad prieš tai į (duomenys neskelbtini) atvykdavo ir kitos merginos, siekiant patikrinti būsimų kandidačių tinkamumą darbui. Toks šalių sutarimas būdavo laisvas ir savanoriškas. Nei E. P., nei kiti asmenys nenurodė kitos konkrečios datos negu (duomenys neskelbtini) (D. C. išsiuntė UAB „A“ prašymą dėl priėmimo į darbą), kada šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių darbo santykiai prasidėjo anksčiau negu (duomenys neskelbtini). Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad tuo metu E. P. faktiškai nedirbo, bendrovės (duomenys neskelbtini) lankydavosi tik kartais, nes prižiūrėjo namuose (duomenys neskelbtini). Dėl to išvada, kad E. P. tariamai leido D. C. dirbti nesudarius darbo sutarties, nepagrįsta. Teismo posėdžio metu D. C. ir L. J. patvirtino, kad visais klausimais dėl būsimo įdarbinimo bendravo ir kalbėjosi tik su M. K.. Net ir pasitvirtinus aplinkybei, kad D. C. pradėjo atlikti tam tikras užduotis anksčiau negu su ja buvo sudaryta darbo sutartis, E. P., kaip bendrovės vadovė, galėjo apie tai nežinoti.

11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad „(duomenys neskelbtini)“ susirašinėjimas iki darbo sutarties sudarymo dienos yra epizodinis ir patvirtina tik tai, jog E. P. pateikė D. C. keletą epizodinių pavedimų, siekdama patikrinti, ar darbuotoja bus tinkama darbui bei rengiantis darbo funkcijų atlikimui, t. y. susirašinėjimas nepatvirtina nei nuolatinių darbo funkcijų atlikimo fakto, nei susitarimo dėl esminių darbo sutarties sąlygų. (duomenys neskelbtini) E. P. pasiteiravo, ar ne D. C. uždarinėjo duris, nes nebuvo įjungta signalizacija. Šis susirašinėjimas patvirtina, kad tuo metu D. C. net nemokėjo įjungti signalizacijos, todėl akivaizdu, jog tuo metu dar nedirbo. E. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad raktus nuo bendrovės patalpų turi daug asmenų, net ir nesusijusių darbo santykiais su UAB „A“, o signalizacijos kodai yra laisvai prieinami bendrovės patalpose.

12. Pasak advokatės, nepagrįsta ir skundžiamo nutarimo išvada, kad E. P. kasos mėnesio ataskaitose turėjo matyti, jog keletas „Z“ pasirašytos D. C., o ne L. J.. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) parašai yra ne L. J., o D. C., paremta tik pačios darbuotojos nenuosekliais paaiškinimais. Būtent L. J. buvo apmokinta dirbti su kasos aparatu ir paskirta atsakinga už kasos aparato tvarkymą. L. J. šias pareigas vykdė ne tik iki D. C. atėjimo, bet ir po to. E. P. neturėjo pagrindo nepasitikėti šios darbuotojos pareigų vykdymo tinkamumu ir spręsti, kad jos galimai perleistos kitiems asmenims. E. P. taip pat nėra parašų autentiškumo ekspertė ir negali nustatyti pasirašiusio asmens tapatybės, būdama įsitikinusi, jog visas ataskaitas pasirašo tik L. J., o ne kitas asmuo, kuris net nėra UAB „A“ darbuotojas. Tikėtina, kad būtent L. J. neteisėtai perleido dalį savo darbinių funkcijų vykdymo bendrovėje nedirbančiam asmeniui.

13. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad šalys susitarė dėl visų būtinų darbo sutarties sąlygų tik sudariusios darbo sutartį. UAB „A“ neleido D. C. dirbti anksčiau nei darbo sutartyje nurodyta darbo pradžios data, nesiekė nuslėpti darbo santykių, išvengti apmokėjimo darbuotojai ar mokesčių sumokėjimo valstybei. Priešingai, bendrovė susitarė su D. C. dėl jos darbo pradžios ir informavo, kad nusiųstų reikiamus dokumentus buhalterijai. Byloje esantys įrodymai patvirtina tik tai, kad D. C. iki darbo sutarties sudarymo bendrovės patalpose lankėsi ne nuolat, tęstinių darbinių funkcijų neatliko, jai buvo teikiami tik epizodiniai pavedimai, siekiant patikrinti, ar ji tinkama būsimam darbui, t. y. buvo vykdoma tam tikra atranka.

14. Tiek L. J., tiek D. C. nurodė, kad jokio imperatyvaus darbo grafiko, į kurį būtų įtraukta nauja darbuotoja, nebuvo, t. y. nebuvo nustatyta, kad D. C. turėjo būti UAB „A“ patalpose konkrečiomis dienomis ir valandomis. Byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti esminio darbo santykių požymio – tęstinės darbo funkcijos atlikimo. D. C. dėl atėjimo į bendrovės (duomenys neskelbtini) pati tardavosi su (duomenys neskelbtini) L. J., tiksli darbo laiko norma (tiksli darbo dienos pradžia ir pabaiga) taip pat nebuvo nustatyta. Byloje nėra duomenų, kuriuose būtų užfiksuotas UAB „A“ ir D. C. susitarimas dėl jos darbo sąlygų iki darbo sutarties sudarymo.

15. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina ir tai, kad iki darbo sutarties sudarymo tarp bendrovės ir D. C. nebuvo susiklosčiusių pavaldumo santykių, todėl jie iki darbo sutarties sudarymo negali būti traktuojami kaip turintys darbo sutarties požymių. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad pirmą kartą atlyginimas D. C. buvo pervestas (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) išdirbtas dienas, t. y. jokio atlygio iki darbo sutarties sudarymo D. C. iš UAB „A“ negavo, dėl to nėra nustatytas esminis darbo santykių požymis – atlygintinumas. Nors D. C. nurodė, kad gavo iš M. K. 300 Eur „grynais“, tačiau ši aplinkybė prieštarauja byloje surinktai rašytinei medžiagai. M. K. nėra UAB „A“ atstovas, įgaliotas išmokėti atlyginimus darbuotojams, todėl jo mokėjimas (jeigu toks ir buvo) negali būti vertinamas kaip mokėjimas bendrovės vardu. Be to, kaip nurodė M. K. ir tą patvirtino D. C., juos siejo tik susitarimas dėl (duomenys neskelbtini), dėl to mokėjimas (jeigu toks ir buvo), vertintinas kaip mokėjimas už atlygintinas paslaugas, kuris niekaip nėra susijęs su būsimu darbo sutarties sudarymu ir (duomenys neskelbtini) pareigų vykdymu UAB „A“.

16. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į D. C. ir L. J. pozicijų bei duotų paaiškinimų nenuoseklumą, t. y. dalis liudytojų nurodytų argumentų ar teiginių neatitinka tikrovės, kita dalis neturi jokio loginio pagrindo, paaiškinimo ir nuoseklumo. D. C. nurodė, kad jos apmokymas truko vos tris dienas ir po to ji tariamai pradėjo atlikti (duomenys neskelbtini) funkcijas. L. J. teigimu, mokymai bendrovėje trunka apie savaitę, o oficialaus įdarbinimo mokymų metu nėra. L. J. taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) greičiausiai ji pati uždarinėdavo (duomenys neskelbtini) ir vesdavo ataskaitas, nes D. C. dar to nemokėjo. Taip pat skiriasi liudytojų paaiškinimai dėl darbo sutarties sudarymo aplinkybių. L. J. nurodė, kad tariamai pati siuntė D. C. darbo sutartį M. K. per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę. Pastarasis tokią informaciją neigia. D. C. nurodė, kad su ja sudarytos darbo sutarties ji net nėra mačiusi ir negali paaiškinti, kaip jos parašas atsirado ant sutarties.

17. Pasak advokatės, pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino to, kad UAB „A“ ir abiejų (duomenys neskelbtini) santykiai darbo sutarčių nutraukimo pabaigoje buvo konfliktiniai. (duomenys neskelbtini) tarp D. C. ir M. K. įvyko žodinis konfliktas, po kurio ji įsižeidė ir išėjo iš darbo. Tą pačią dieną D. C. pateikė skundą (duomenys neskelbtini), kuriame, siekdama pakenkti UAB „A“, nurodė daug tikrovės neatitinkančių aplinkybių. Vėliau D. C. skundą atsiėmė, nurodžiusi, jog nepalaiko jame nurodytų aplinkybių.

18. (duomenys neskelbtini) įsakymu UAB „A“ atleido D. C. iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – neatvykimą į darbą be pateisinamos priežasties visą darbo dieną (pamainą). D. C. su atleidimu nesutiko ir kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl atleidimo pripažinimo neteisėtu. (duomenys neskelbtini) sprendimu prašymą atmetė ir atleidimą iš darbo pripažino teisėtu. (duomenys neskelbtini) D. C. ir UAB „A“ sudarė taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, kurioje D. C. patvirtino, kad darbdaviui neturi jokių pretenzijų, susijusių su buvusiais darbiniais santykiais, taip pat (duomenys neskelbtini) pateiktame skunde (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad D. C. paaiškinimus duodavo vadovaudamasi emocijomis, nuolat keisdavo savo poziciją ir buvo visiškai nenuosekli tam tikrų faktinių aplinkybių atžvilgiu. Tokia pozicija nekelia pasitikėjimo nei ja pačia, nei pateiktų faktų ir aplinkybių tikrumu. Be to, L. J. teismo posėdžio metu pripažino, kad nors su UAB „A“ darbo sutartį nutraukė šalių susitarimu, tačiau iki tol jos ir darbdavio santykiai buvo konfliktiški. Tikėtina, kad šios liudytojos, kurios yra draugės, galėjo susitarti dėl jų duodamų paaiškinimų turinio.

19. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neindividualizavo E. P. paskirtos nuobaudos ir nepagrįstai nutarė jai neskirti mažesnės, nei įstatyme numatytas minimalus dydis, baudos. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad šioje byloje yra nustatytos E. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių. Be to, buvo neįvertinta aplinkybė, kad tarp UAB „A“ ir D. C. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis, kuria bendrovė sumokėjo D. C. 900 Eur, t. y. darbdavys išmokėjo trigubos algos dydžio kompensaciją. Taikos sutartis sudaryta po (duomenys neskelbtini) sprendimo, kuriuo D. C. prašymas buvo atmestas.

20. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ANK 99 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas dėl sudėtingos UAB „A“ finansinės padėties, todėl nepagrįstai sprendė, jog bendrovės turtinė padėtis nėra reikšminga. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „A“ šiuo metu veikia nuostolingai, jos veiklos rezultatai (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) Eur nuostolių, bendrovės veikla dėl karantino buvo ilgą laiką uždrausta, darbuotojai išleisti į prastovas, pajamų gavimas visiškai sustojo, per (duomenys neskelbtini) bendrovė sugeneravo vos (duomenys neskelbtini) Eur pardavimo pajamų. UAB „A“ įtraukta į (duomenys neskelbtini) sudarytą sąrašą juridinių asmenų, kuriems teikiamos mokestinės pagalbos priemonės. Šios aplinkybės lėmė nesavalaikį atsiskaitymą su darbuotojais (duomenys neskelbtini). Be to, pačios E. P. turtinė padėtis yra sunki. Jos pajamos per mėnesį sudaro apie 300 Eur. E. P. jau apie pusę metų dėl sunkios UAB „A“ finansinės padėties nėra išmokamas nei darbo užmokestis, nei kokios nors kitos išmokos. Šios aplinkybės patvirtina, kad E. P. nėra pajėgi finansiškai sumokėti skundžiamu nutarimu skirtą galutinę baudą. Baudos paskyrimas gali iš esmės neigiamai paveikti E. P. šeimos turtinę padėtį ir (duomenys neskelbtini) interesus.

21. E. P., kaip asmenybė, charakterizuojama teigiamai. Ji niekada nebuvo susijusi nei su nelegaliu darbu, nei su netinkamu apskaitos ar dokumentų vedimu, nebausta administracine tvarka. Be to, darbo sutartis su D. C. buvo sudaryta, apie įdarbinimą pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, su D. C. tinkamai atsiskaityta, todėl pažeidimas, net jeigu jis ir buvo, ištaisytas dar iki jo nustatymo pačios E. P. iniciatyva. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad E. P. ateityje darys analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus.

22. (duomenys neskelbtini) R. R. (toliau – Institucijos atstovas) atsiliepimu prašo atmesti advokatės apeliacinį skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarimą.

23. Pasak Institucijos atstovo, pirmosios instancijos teismas tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą bei įvertinęs visas aplinkybes E. P. paskyrė pagrįstą administracinę nuobaudą – 1 200 Eur baudą.

24. Atsiliepime nurodoma, kad VSDFV („Sodra“) ir darbo sutarties su UAB „A“ duomenimis D. C. bendrovėje pradėjo dirbti nuo (duomenys neskelbtini). Kita vertus, D. C. tiek (duomenys neskelbtini), tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad faktiškai UAB „A“ pradėjo dirbti nuo (duomenys neskelbtini), t. y. vykdė (duomenys neskelbtini) darbines funkcijas: registravo kompiuteryje klientus, tvarkėsi (duomenys neskelbtini), įjungė (išjungė) signalizaciją, dirbo su kasos aparatu, bendravo su klientais. Šias aplinkybes patvirtino ir L. J. bei M. K., kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad D. C. dvi savaites „pasibandė“ (duomenys neskelbtini) darbą.

25. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad D. C. iki jos oficialaus įdarbinimo objektyviai dirbo ne mažiau kaip dvi savaites UAB „A“ (duomenys neskelbtini), tačiau M. K. klaidingai tai vertina kaip administracinės atsakomybės neužtraukiantį apmokymo procesą. Darbo teisės aktai nenumato darbuotojų „apmokymo“ arba „pabandymo“ neįdarbinus darbuotojų. Vadovaujantis DK 36 straipsniu, darbdavys ir darbuotojas gali sudaryti susitarimą dėl išbandymo siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo, tačiau tai jokiu būdu negali būti atliekama neįdarbinus darbuotojo.

26. Atsiliepime teigiama, kad apie D. C. (duomenys neskelbtini) darbinių funkcijų nuo (duomenys neskelbtini) atlikimą UAB „A“ patvirtina ir objektyvūs bylos duomenys, t. y. ant (duomenys neskelbtini) bendrovės fiskalinės ataskaitos „Z“ ir ant (duomenys neskelbtini) kvito D. C. paaiškinimais yra jos parašai. Ji pateikė susirašinėjimą per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę su E. P., iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) E. P. teiravosi D. C. dėl klienčių perrašymo kitu laiku; (duomenys neskelbtini) E. P. teiravosi D. C. dėl (duomenys neskelbtini) uždarymo vakar (past. – (duomenys neskelbtini)), signalizacijos, šviesų įjungimo ir išjungimo. Šie duomenys patvirtina D. C. pavaldumą darbdaviui, ji savo funkcijas vykdė paklusdama darbdavio nustatytai tvarkai, vykdė E. P. telefonu duodamus nurodymus, be to, mėnesio pabaigoje E. P. turėjo matyti, kad „Z“ ataskaitose pasirašo D. C.. Be to, pirmosios instancijos teismas ne kartą skundžiamame nutarime teisingai pažymėjo, kad D. C. paaiškinimai proceso metu buvo nuoseklūs esminėse detalėse, todėl nėra pagrindo jais netikėti ir nesivadovauti.

27. D. C. tiek (duomenys neskelbtini), tiek pirmosios instancijos teismui nurodė, kad už darbą (duomenys neskelbtini) gavo iš M. K. 300 Eur grynaisiais pinigais, t. y. ji dirbo atlygintiną darbą. Kita vertus, teismų praktikoje išaiškinta, kad nustatant atlygintinumo faktą, nėra būtinas darbuotojo arba darbdavio pripažinimas, jog dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nėra būtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą. Nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūrą ar kt.

28. Pasak Institucijos atstovo, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo visus bylos duomenis ir atsižvelgdamas į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti teisės pažeidimai yra susiję su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, be to, įstatymų leidėjas šias veikas vertina kaip pakankamai pavojingas), kaltės formą ir rūšį, įvertinęs E. P. asmenybę, pagrįstai skyrė sankcijose numatytos administracines nuobaudos – baudos – dydį artimą minimaliam dydžiui.

III. Teismo argumentai ir išvados

29. ANK 652 straipsnio 1 dalis imperatyviai įpareigoja apygardos teismą, apeliacine tvarka nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą dėl pateikto apeliacinio skundo, patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

30. Advokatė nesutinka su skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad E. P. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Taip pat nesutinkama su galutinės subendrintos administracinės nuobaudos – 1 200 Eur baudos paskyrimu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas 2021 m. spalio 20 d. nutarimą vertina tik dėl E. P. kaltės dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo bei administracinės nuobaudos individualizavimo.

31. Teismas, susipažinęs su advokatės apeliaciniame skunde ir Institucijos atstovo atsiliepime nurodytais argumentais, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančią duomenų bei įrodymų visumą, patikrinęs skundžiamą nutarimą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos medžiagoje esančius duomenis ir įrodymus, todėl priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi E. P. pagrįstai pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Taip pat pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracines nuobaudas, tinkamai įvertino padarytus administracinius nusižengimus bei E. P. charakterizuojančius duomenis, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo ir sumažinti paskirtą galutinę subendrintą baudą.

Dėl ANK 95 straipsnio 1 dalies

32. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams arba kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 (vieno tūkstančio) iki 5 000 (penkių tūkstančių) eurų.

33. UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (past. – pranešimo teritorinei įstaigai reikalavimas įtvirtintas ir DK 42 straipsnio 2 dalyje).

34. DK 42 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, numatytų DK 34 straipsnyje. Pagal DK 34 straipsnio 1 dalį kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Vadovaujantis DK 43 straipsnio 1 dalimi darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.

35. Konstatuojant nelegalų darbą, būtina nustatyti šiuos administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams, t. y. tiek darbuotojui, tiek darbdaviui, rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, todėl darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.

36. Byloje liudytoju apklaustas M. K. pripažino, kad apie dvi savaites iki oficialaus įdarbinimo D. C. mokėsi (duomenys neskelbtini) darbo bendrovėje, atlikdama tam tikro pobūdžio darbines funkcijas. Liudytojas taip pat nurodė, kad tuo metu ieškojo žmogaus, kuris (duomenys neskelbtini). Pabandė tą padaryti su D. C. ir jai patiko. Liudytojo teigimu, (duomenys neskelbtini) D. C. greičiausiai dirbo (duomenys neskelbtini). Būna, kad žmogui duoda registruoti klientus, kad patikrintų, kaip jiems sekasi tai daryti. Kol žmogus mokosi, su juo bendrovė sutarties nesudaro. Darbo sutartį sudaro, kai žmogus jau yra įdarbinamas. Po to, kai D. C. (duomenys neskelbtini), jiedu pradėjo kalbėtis, kad ji pabandytų atsiliepti į skambučius. Bendrovėje nėra oficialaus apmokymo proceso (duomenys neskelbtini).

37. Sutiktina su skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad iš M. K. paaiškinimų turinio iš esmės galima teigti, jog D. C. iki jos oficialaus įdarbinimo (duomenys neskelbtini) objektyviai dirbo ne mažiau negu dvi savaites UAB „A“ (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, liudytojas M. K. klaidingai tai vertina kaip administracinės atsakomybės neužtraukiantį jos apmokymo procesą.

38. Susitarimo dėl išbandymo sąlygos numatytos DK 36 straipsnyje (past. – sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo). Nagrinėjamu atveju (laikotarpiu (duomenys neskelbtini)) su D. C. darbo sutartis nebuvo sudaryta, Valstybinio socialinio draudimo fondui nepranešta apie asmens darbo pradžią, tokiu būdu tariamas susitarimas dėl išbandymo sąlygų neatitiko DK 36 straipsnio reikalavimų. DK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad, jeigu darbdavio ir darbo tarybos susitarimas, vietinis norminis teisės aktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar kitos valstybės institucijos norminis teisės aktas prieštarauja DK ar įstatymo normoms, taikomos DK ar įstatymo normos.

39. D. C. ir L. J. paaiškinimus (past. – kurie išsamiai aprašyti skundžiamo nutarimo 12-13 puslapiuose) apie tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) D. C. dirbo UAB „A“ (duomenys neskelbtini), patvirtina ir kiti objektyvūs byloje esantys duomenys.

40. Iš D. C. susirašinėjimo su E. P. turinio matyti, kad (duomenys neskelbtini) E. P. teiravosi D. C., ar ji gali pamėginti paankstinti jos klientę R. į (duomenys neskelbtini). Į tai D. C. atsakė, kad klientė gali tik nuo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) E. P. teiravosi D. C., ar ji vakar uždarinėjo (duomenys neskelbtini), nurodo, jog valytoja pranešė, kad neįjungtos šviesos ir neįjungta signalizacija. D. C. atrašė, kad ji uždarinėjo viską su signalizacija ir šviesa, nežino, kodėl nesuveikė. E. P. paklausė, ar D. C. buvo paskutinė, į ką pastaroji atsakė teigiamai, nurodydama, jog gal ne taip kažką įjungė. E. P. susirašinėjimo metu teiravosi, kaip D. C. įjungia signalizaciją. D. C. atsakė, kad jai sakė, jog reikia paspausti ir uždaryti duris. E. P. parašė, kad D. C. kitą kartą jos paklaustų, ji (E. P.) parodys, kad užtvirtinti. (duomenys neskelbtini) E. P. teiravosi D. C. ir prašė jos M. perkelti G. į sekančią dieną, prašė paskambinti jai ir paklausti, ar tiktų jai ne rytoj, o poryt. Taip pat E. P. prašė D. C. paskambinti L. B., kuri šiandien vakare pas ją ateina, ir paklausti, ar nebūtų galimybės jos perkelti į rytojų ar bet kurį kitą tinkantį laiką. D. C. atrašė, kad tuoj sužinos, po to parašė, kad M. perkėlė, o L. gali kitą savaitę bet kada (duomenys neskelbtini) arba truputį vėliau. Be to, iš byloje esančios UAB „A“ fiskalinių ataskaitų kopijos matyti, kad ant (duomenys neskelbtini) fiskalinės ataskaitos „Z“ yra pasirašęs kitas asmuo, nei ant (duomenys neskelbtini) fiskalinių ataskaitų. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu D. C. paaiškino, jog ant šios fiskalinės ataskaitos yra jos parašas.

41. Darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, jog D. C. nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo vykdyti (duomenys neskelbtini) darbines funkcijas UAB „A“ (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sugretinus D. C. nurodytus darbus, kuriuos ji turėjo atlikti (past. – iki oficialios darbo sutarties sudarymo momento), su UAB „A“ (duomenys neskelbtini) darbo funkcijų aprašymu, akivaizdu, jog D. C. savo funkcijas vykdė pagal šias instrukcijas dar iki sudarydama oficialią darbo sutartį su UAB „A“, t. y. ji atidarydavo (duomenys neskelbtini), kai dirbdavo iš ryto; registravo vizitus (keitė priėmimo laikus); rūpinosi (duomenys neskelbtini); dirbo su kasa, kartais ją uždarydavo ir pasirašydavo ant „Z“ ataskaitos; užrakindavo (duomenys neskelbtini)ir įjungdavo signalizaciją.

42. Byloje nustatyta ir tai, kad E. P. periodiškai lankydavosi bendrovės (duomenys neskelbtini), duodavo D. C. nurodymus telefonu dėl klientų laiko pakeitimo, dėl (duomenys neskelbtini) signalizacijos įjungimo, taip pat turėjo matyti, jog „Z“ kvituose uždarant kasą pasirašo D. C.. Šios aplinkybės patvirtina, kad tarp D. C. ir UAB „A“ vadovės E. P. bei jos neformalaus atstovo M. K. buvo susitarimas dėl to, jog D. C. dirbs (duomenys neskelbtini) darbą, o D. C. funkcijas vykdė paklusdama darbdavio nustatytai tvarkai ir vykdė E. P. telefonu duodamus nurodymus, laikėsi kitų pareigybės aprašyme nustatytų (duomenys neskelbtini) pareigų.

43. Nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

44. D. C. viso proceso metu nuosekliai nurodė, kad ji už darbą (duomenys neskelbtini) iš M. K. gavo 300 Eur grynaisiais pinigais. Netikėti šiais liudytojos paaiškinimais, nėra jokio pagrindo, todėl darytina ir kita išvada, kad D. C. nelegaliai dirbo atlygintiną darbą.

Dėl E. P. paskirtos galutinės nuobaudos

45. Skundžiamu nutarimu E. P. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 2 dalyje ir 99 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtos atitinkamos administracinės nuobaudos – 1 200 Eur, 260 Eur ir 180 Eur dydžio baudos, t. y. artimos sankcijose numatytiems minimaliems baudų dydžiams. Pirmosios instancijos teismas, E. P. skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgė į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, kaltės formą ir rūšį, įvertino asmenybę – E. P. (duomenys neskelbtini), dirba, gauna nedideles pajamas, (duomenys neskelbtini), galiojančių nuobaudų neturi, neteista. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – E. P. prisipažino padariusi ANK 99 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir gailėjosi, nenustatė jos atsakomybę sunkinančių.

46. Administracinė nuobauda – teisinės atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims siekiant juos nubausti ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, jog tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, baudos dydis nustatomas pagal numatytų minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

47. Kita vertus, ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, turi diskrecijos teisę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

48. Įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartos priemonę, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia administracinė nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-17-648/2018).

49. Advokatės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, nors ir yra svarbios, sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos individualizavimo, tačiau jos šioje administracinio nusižengimo byloje buvo tinkamai įvertintos pirmosios instancijos teismo. Konstatuotina, kad apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nėra išimtinės ar kažkuo ypatingos, kurios suteiktų teisinį pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir yra būdingos didžiajai daliai asmenų, kurie padaro administracinius nusižengimus. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nustatytas administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, E. P. charakterizuojančius duomenis ir tinkamai individualizavo skiriamas administracines nuobaudas, taip pat pagrįstai ir išsamiai (past. – skundžiamo nutarimo 18-20 puslapiai) nurodė, kodėl nėra teisinės galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, o su šiomis išvadomis sutinka ir apeliacinį skundą nagrinėjantis apygardos teismas. Įvertinus tai, kad E. P. paskirtos baudos atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus, jos asmenybę, byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima skirti mažesnes baudas, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti šioje dalyje nėra jokio pagrindo.

50. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukta E. P. skirtingu vienas nuo kito laiku padarė tris skirtingus administracinius nusižengimus, susijusius su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo taikyti ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatų ir paskirtas administracines nuobaudas už atskirų administracinių nusižengimų padarymą subendrinti apėmimo būdu, tokiu būdu švelnindamas E. P. teisinę padėtį. Konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė akivaizdžią teisės taikymo klaidą, kuri nagrinėjamu atveju yra palanki administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, todėl ir dėl šios priežasties nėra pagrindo švelninti paskirtas administracines nuobaudas. Kadangi byloje nėra paduoto apeliacinio skundo, kuriuo prašoma panaikinti paskirtų administracinių nuobaudų subendrinimą, todėl apygardos teismas negali bloginti administracinėn atsakomybėn patrauktos E. P. teisinės padėties ir ištaisyti akivaizdžią teisės taikymo klaidą.

51. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti arba naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti administracinėn atsakomybėn patrauktos E. P. gynėjos advokatės Olgos Siominos apeliacinį skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarimą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.