Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui T. V. (2021 m. birželio 21 d. posėdyje),

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. P., jos atstovei advokatei Olgai Siominai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „M“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) laikinai einančiai direktorės pareigas/atsakingam asmeniui E. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 96 straipsnio 2 dalį ir 99 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. P., laikinai einanti UAB „M“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – įmonė) direktorės pareigas, t. y. būdama minėtos įmonės atsakingu asmeniu, esant darbo sutarties požymiams, nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. leido įmonėje dirbti D. C., teisės aktų nustatyta tvarka laiku nesudarė rašytinės darbo sutarties ir nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – ir VSDFV) apie minėto asmens įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, taip nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų ir pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Be to, E. P., laikinai einanti UAB „M“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktorės pareigas, t. y. būdama minėtos įmonės atsakingu asmeniu, pažeisdama Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio inspektoriaus nustatyta tvarka neinformavo Valstybinės darbo inspekcijos apie prastovos paskelbimą darbuotojui ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo, taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje.

Be to, E. P., laikinai einanti UAB „M“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktorės pareigas, t. y. būdama minėtos įmonės atsakingu asmeniu, pažeisdama Darbo kodekso 146 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, darbuotojams darbo užmokestį mokėjo pavėluotai (D. C. už 2020 m. gruodžio mėn. darbo užmokestį sumokėjo 2021 m. sausio 14 d., už 2021 m. sausio mėn. darbo užmokestį sumokėjo 2021 m. vasario 20 d.), be to, 2021 m. kovo 3 d. nutraukusi darbo sutartį su D. C., galutinai su ją atsiskaitė tik 2021 m. kovo 5 d. (2021 m. balandžio 15 d. sumokėtas likutis už nepanaudotas atostogas 2,83 Eur). Šiais savo veiksmais E. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama E. P. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta tik dėl pavėluoto atsiskaitymo su darbuotoju, kitoje kaltinimo dalyje savo kaltės nepripažįsta. Atlyginimus buvo sutarta mokėti 15 dieną. Kartais dėl išeiginių ar savaitgalio ji galėjo pavėluoti išmokėti atlyginimą. Su D. C. įvyko konfliktas. Įmonė ieškojo administratorės, todėl administratorė L. J. rekomendavo savo draugę. Su ja darbo sutartį pasirašė 2020 m. spalio 7 d. Gal porą savaičių prieš tai, gali būti 2020 m. rugsėjo mėn. pirmoje pusėje ji susitiko su D. C., pakalbėjo. D. C. sakė, kad ieško darbo, daro nuotraukas, jas įkelia į socialinius tinklus. Gal buvo toks pokalbis, kad D. C. galėtų ir norėtų dirbti įmonėje. Prieš tai ji matydavo D. C. rugsėjo mėnesį ateinančią pas įmonės administratorę. M. K. yra jos (t. y. E. P.) vyras ir įmonės stilistas. Jis įmonės direktoriumi buvo iki tol, kol direktore tapo ji. Su D. C. kalbėjosi ji ir jos vyras. Ji nežadėjo įdarbinti D. C. Galbūt kalbėjosi apie tai, kad galbūt D. C. galės dirbti. Dėl atlyginimo su D. C. nesitarė. Gal D. C. daugiau kalbėjo su L. J. Jos kalbėjosi apie tai, kad D. C. darytų nuotraukas, vestų socialinius tinklus. Su D. C. ji susirašinėjo SMS žinutėmis, bet tuo metu D. C. įmonėje dar nedirbo. Įmonė turi kirpyklą lofte, ten daug žmonių, bendra erdvė skirta viskam, ateidavo kitos administratorės brolis, kuris ten būdavo po 4 val. Rugsėjo 17 d. ji bendravo SMS žinutėmis su D. C. Bylos 47 lape yra jos susirašinėjimas su D. C. D. C. tuo metu būdavo salone. Galbūt L. J. tuo metu nebūdavo ir D. C. ten likdavo. Perkelti klientą ji paprašydavo administratorės arba kirpėjų. Ten yra bendras kompiuteris, kuris nebuvo apsaugotas slaptažodžiu, prie jo galėjo prieiti bet koks žmogus, t. y. kirpėjai, valytoja, patalpų nuomininkai. Galbūt ji norėjo pasižiūrėti, ar D. C. sugebėtų atlikti tokias funkcijas. Administratorės draugės ateidavo į saloną, jos negalėdavo pakeisti jos klientų priėmimo laiką. Nemano, kad D. C. turėjo galimybę pakeisti jos klientų priėmimo laiko. Bylos 49 lape esantis rugsėjo 26 d. susirašinėjimas yra jos (t. y. E. P.) susirašinėjimas. Ji klausė, ar D. C. uždarinėjo saloną. Visi, kas dirba kirpykloje, žinojo signalizacijos kodą, nes jis yra užrašytas ant signalizacijos skydelio. Gal D. C. paprašė uždaryti saloną. Jai (t. y. E. P.) parašė, kad neįjungta signalizacija, todėl ji bandė išsiaiškinti, kodėl ji buvo neįjungta, klausė visų, kurie dirbo salone tą dieną. Tikriausiai L. J. jai parašė, kad neuždarė salono ir paprašė D. C. jį uždaryti. Vaizdo kamerų salone nėra. Gali būti, kad L. J. paprašė D. C. uždaryti saloną. Nežino, apie ką kalbama bylos 56 lape esančioje telefono nuotraukoje, gal apie dažus. Gal tuo metu D. C. buvo salone. Ji gal tarėsi, kad įdarbins D. C. Sutartį pasirašė spalio 7 d. Kada apie tai buvo informuota Sodra, ji nežino, nes tai daro buhalterė. Spalio 7 d. D. C. gal ruošėsi pradėti dirbti, gal buvo atvykusi pasikalbėti, gal aprodė kirpyklą, gal gavo raktus. Dėl prastovų ji (t. y. E. P.) visko tuo metu nežinojo, porą kartų rašė buhalterei ir klausė, kaip reikia tvarkyti prastovas. Buhalterė jai atsakė, kad nežino, kad pirmą kartą paskelbė prastovas, o antrą kartą nepaskelbė. To nepranešė institucijoms, nes galvojo, kad prastovos prasitęs. Ji rašė visokius raštus Užimtumo tarnybai dėl prastovų, nežinojo, kad reikia rašyti dar kitoms institucijoms. Bylos 41 lape esantį įsakymą priėmė ji (t. y. E. P.), nežinojo, kad reikia informuoti Valstybinę darbo inspekciją, galvojo, kad viskas vyksta tarp jos ir Užimtumo tarnybos. Ji nežinojo, nei kur, nei kaip rašyti, klausinėjo institucijų, kaip reikia forminti prastovas, kalbėjo su buhaltere. Nežinojo, kad už prastovas reikia mokėti iš anksto. Neatsimena, kada buvo sumokėtas atlyginimas už gruodžio mėnesį. Atlyginimus visą laiką stengiasi sumokėti laiku. Jai atrodo, kad atlyginimas turėjo būti sumokėtas iki 15 d. Bylos 39-40 lapuose esančioje sutartyje teisingai nurodyta, kad atlyginimas mokamas iki 10 d. Gali būti, kad atlyginimą už gruodžio mėnesį ji sumokėjo sausio 14 d. Gali būti, kad ji pamiršo sumokėti, gal buvo savaitgalis. Mano, kad įmonė neturėjo pinigų, vėliau ji gal įnešė savo pinigus. Atlyginimą už sausio mėnesį sumokėjo vasario 20 d. Tai nebuvo daroma piktybiškai. Kovo 3 d. ji nutraukė darbo sutartį su D. C., nes ji ilgai neatėjo į darbą, nustojo į jį vaikščioti, todėl buvo išrašytos prastovos, vėliau ji buvo atleista. D. C. nepranešusi priežasties į darbą neatėjo daugiau nei savaitę laiko. Ji (t. y. D. P.) skambino į inspekcijas ir klausė, ką jai daryti, todėl padarė viską, ką jai pasakė. Neplanavo atleisti D. C., nes galvojo, kad ji vėliau grįš. D. C. atsiuntė laišką ir nurodė, kad jos bendraus tik per advokatą. D. C. daug laiko nebuvo darbe. Galutinai su D. C. ji atsiskaitė kovo 5 d., nes gali būti, kad buvo savaitgalis. Neatsimena, kodėl su D. C. atsiskaitė vėliau. Ją perspėjo kad reikia atsiskaityti nevėluojant. Neatsimena, kada 2020 m. buvo skelbiamos prastovos. Prastovos buvo skelbiamos tada, kai nebuvo galima dirbti. 2020 m. rugsėjo mėn. ji jau turėjo vieną administratorę, gal dėl socialinių tinklų buvo norima samdyti dar vieną administratorę. L. J. viena galėjo atlikti administratorės funkcijas, reikėjo tik atidaryti ir uždaryti kasą, padaryti kavos. L. J. ateidavo ir išeidavo kada norėdavo, su ja susirašinėjo žinutėmis. L. J. turėjo fotosesijas, nes ji fotografė. Salone nebūtinai turi būti žmogus, kuris priima klientą, todėl leisdavo išeiti. Įmonėje administratorė palaiko švarą, tvarko vitriną, padaro kavos, bendrauja su klientais, atsako už kasos priežiūrą. Nežino, kieno parašas yra ant rugsėjo 25 d. kvito, esančio bylos 57 lape. Gali būti, kad kai D. C. nusprendė su ja susidoroti, L. J. gal pakeitė arba už D. C. padėjo parašą. D. C. bet kada galėjo ateiti į darbą ir viską suvesti. L. J. įmonėje jau nebedirba. Jos manymu, L. J. ir D. C. nori su ja susidoroti, jos buvo pavydžios. Viskas prasidėjo nuo to. Kad atėjusi į darbą D. C. susipyko su M. K. D. C. pasakė, kad salone visi blogai dirba. M. K. liepė D. C. dingti. Tai buvo vasario 18 d. Tada D. C. išėjo. Kitą dieną D. C. parašė laišką, kad jos bendraus per advokatą ir prašė sumokėti pinigus. D. C. mama yra advokatė. D. C. norėjo gauti pinigų, nes iš pradžių prašė sumokėti viską, kas jai priklauso, paprašė 1000 Eur moralinės žalos. L. J. yra D. C. šeimos draugė. Mano, kad L. J. dirbo su kasa, nes D. C. to nemokėjo. Mano, kad D. C. į kirpyklą atėjo anksčiau, nei ją su D. C. supažindino L. J. Jos dirbo pagal individualią veiklą fotografėmis. 2020 m. rudenį ofise ji (t. y. E. P.) lankėsi retai, nes turėjo mažą vaiką, didžiąją laiko dalį praleisdavo namuose su vaiku. Su D. C. galbūt daugiau susirašinėjo per „Messenger“ programėlę. D. C. kontaktus galbūt jai davė L. J. L. J. visą laiką bendravo su D. C. Kai buvo parengta darbo sutartis, buvo nutarta įdarbinti D. C. Neatsimena, koks buvo pokalbis dėl atlyginimo, gal viskas vyko per buhalterę. Neatsimena, kaip viskas vyko, kodėl D. C. siuntė dokumentus buhalterei. Gal buvo pradėję kalbėti, kad D. C. reikia priimti į darbą. D. C. lapkričio mėnesį buvo sumokėta pagal darbo sutartį. Buhalterė paskaičiuoja atlyginimus ir atsiunčia jai (t. y. E. P.) į el. paštą. Nemano, kad spalio mėnesį buvo mokama D. C. Neatsimena, kada D. C. buvo duoti raktai nuo ofiso, gal vėliau, po įdarbinimo. Su D. C. dėl darbo sąlygų tarėsi ji (t. y. E. P.). Mano, kad davė D. C. pavedimus dėl klientės perkėlimo, dėl dažų iki darbo sutarties sudarymo, nes norėjo pažiūrėti, ar D. C. geba atlikti darbą, galima tai pavadinti atranka. Raktus turi visi, kurie dirba kirpykloje. Gali būti, kad kirpyklą uždaro ne kirpyklos darbuotojas, o koks nors draugas. Kasos pajamų orderių žurnalas yra darbe pas administratorę. Jo kopiją pateikė ne ji, o D. C.

Liudytoja L. J. apklausiama teisme parodė, kad E. P. ji pažįsta kaip įmonės „M“ direktorę ir M. K. žmoną. Įmonėje „M“ ji (t. y. L. J.) dirbo nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2021 m. balandžio 6 d. Įmonėje nuo rugsėjo mėn. dar dirbo D. C., kirpėjai. Salone buvo du administratoriai: ji ir D. C. D. C. buvo jos pažįstama. Kai kolegė S., kurios pavardės neatsimena, išėjo iš darbo, ji pasiūlė D. C. kaip pretendentę. S. nebedirbo nuo rugsėjo mėnesio, nes D. C. atėjo į pokalbį rugsėjo 9 d. Oficialiai E. P. neieškojo kito administratoriaus, ji E. P. pasiūlė D. C. Įmonė ieškojo antro administratoriaus, nes ji (t. y. L. J.) negalėjo dirbti pilnu etatu, nes turėjo kitą darbą kaip fotografė. Ji pasiūlė D. C. E. P. ir M. K. Rugsėjo 9 d. D. C. susitiko pokalbiui su M. K. ir jai iš karto buvo pasakyta, kad ji bus įdarbinta. Negali tiksliai pasakyti, kada pirmą kartą D. C. atėjo į darbą. Pirmą savaitę yra mokomasi, bet oficialaus įdarbinimo nėra. D. C. mokėsi savaitę, gal nuo rugsėjo 10 d., tiksliai pasakyti negali. Nežino, nuo kada D. C. buvo įdarbinta oficialiai. Atsimena, kad ji rugsėjo 23 d. M. K. per „Messenger“ programėle nusiuntė D. C. darbo sutartį pasirašymui, ją reikėjo pasirašyti E. P. ir D. C. Nuo rugsėjo vidurio D. C. jau dirbo įmonėje, darė viską taip pat, kaip ir ji, t. y. suvedinėjo kompiuteryje klientus, duomenis apie mokėjimus, registravo visus klientus, tvarkėsi salone, bendravo su klientais. Visa tai vyko rugsėjo mėnesį. Jos su D. C. dirbdavo pamainomis. D. C. apmokymas truko apie savaitę laiko. D. C. apmokė ji. Po savaitės jos jau dirbo atskirai. Nebuvo tikslaus darbo grafiko. Ji derindavosi prie D. C. mokslų, nes pastaroji studijavo universitete. Pvz., ryte ateidavo D. C., o po pietų ji, arba vieną dieną dirbdavo D. C., o kitą dieną ji. Apie tai E. P. žinojo. Jos neturėjo darbo grafiko, kuris būtų pasirašytas. Buvo svarbiausia, kad jos su D. C. susitartų, kuri bus darbo vietoje. Rugsėjo mėnesį saloną greičiausiai uždarydavo ji (t. y. L. J.), nes dienos pabaigoje reikėjo uždaryti kasą ir vesti ataskaitą, o d. C. to dar nemokėjo. D. C. ateidavo ryte. Nežino, ar tuo metu, kai ateidavo D. C., salonas būdavo atrakintas. Saloną galėjo atrakinti D. C., bet galėjo ateiti kirpėjas ir atrakinti saloną. Nepamena, gal ir buvo atvejis, kai nebuvo įjungta signalizacija ir išjungtos šviesos. Bylos 57 lape yra atskaita, kuri daroma vakare, uždarius kasą. Ant jos yra D. C. ir jos parašai. D. C. parašas yra, nes tuo metu D. C. jau dirbo ir uždarinėjo kasą. Čia turbūt jau buvo rugsėjo mėnesio pabaiga ir tada D. C. jau mokėjo tą padaryti. Prieš D. C. įdarbinimą pastaroji nesilankydavo salone. Ją (t. y. L. J.) norėjo atleisti iš darbo, todėl darbo sutartį nutraukė šalių susitarimu. Buvo kilęs konfliktas, tačiau jis išspręstas. Klientus registravo administratorės, bet tą padaryti galėjo ir kirpėjai, jei su jais susisiekdavo klientai. Žmonės iš lauko prie kompiuterio nebuvo leidžiami. Su kompiuteriu dirbdavo administratorės, kartais ateidavo kirpėjas ar E. P. pasižiūrėti, atžymėti. Būdavo atvejų, kad darbo užmokestis kelias dienas vėluodavo. Darbinis kompiuteris nebuvo užrakintas slaptažodžiu, dirbantys salone galėjo prie jo prieiti ir pasižiūrėti. Signalizacijos kodas buvo bendras, jį administratorės žinodavo. Rugsėjo-spalio mėn. E. P. kartais ateidavo į darbą, jei turėdavo klientų arba turėdavo darbo reikalų.

Liudytoja D. C. apklausiama teisme parodė, kad E. P. ji pažįsta iš salono „M“. Salone dirbo administratore. Į pokalbį dėl darbo ją pakvietė 2020 m. rugsėjo viduryje. Kelias dienas pasimokė ir pradėjo dirbti. Negali tiksliai pasakyti dienos, kada prasidėjo mokymai. Pokalbis buvo gal rugsėjo 10 d., po to tris dienas buvo mokymuose. Ją apmokė L. J. Salone ji atliko administravimo darbus, tai būtų klientų sąrašo parinkimas, rankšluosčių paruošimas, kasos atidarymas. Tikslaus darbo laiko nebuvo, laiką planavosi su L. J., nes ji (t. y. D. C.) mokėsi universitete. Salone rugsėjį dirbo gal pusę mėnesio. Buvo išmokyta atidaryti ir uždaryti kasą, įjungti ir išjungti signalizaciją. Jai viską paaiškino L. J., gal dar parodė E. P. Buvo atvejis, kad E. P. prašė perrašyti jos klientą, atsimena, kad kažką reikėjo atšaukti. Bylos 46-56 lapuose yra jos susirašinėjimas su E. P. Rugsėjo 17 d. ji jau dirbo. Šiuos pokalbius į bylą pateikė ji (t. y. D. C.). Bylos 57 lape esantys kvitai atsiranda tada, kai uždaroma kasa ir daroma ataskaita, išima iš kasos ir pateikia į specialų žurnalą. Šis darbas buvo pavestas administratorėms. Ten, kur apibraukta, yra jos parašas. Parašas dedamas tam, kad būtų žinoma, kas tą padarė. Jai atrodė, kad kvitų nuotrauką pateikė irgi ji (t. y. D. C.). Kai dirbdavo, vakarais ji darydavo tas ataskaitas. Kas vakare dirba, tas uždaro saloną ir deda parašus ant kvito. Darbo sutartį rugsėjo viduryje jai atsiuntė L. J. Darbo sutartyje sąlygų ji neįrašinėjo, tik pasirašė sutartį. Ji pasirašė ir išsiuntė sutartį atgal. Po mėnesio pasirodė, kad jos neįdarbino. Buhalterei rašė prašymus, nes paaiškėjo, kad nėra dokumentų, M. K. sakė, kad ji siųstų viską buhalterei, o ši sutvarkys. Darbo užmokestis buvo mokamas pavedimu. Neprisimena, ar atlyginimas buvo mokamas laiku. M. K. visuomet būdavo darbe, o E. P. ateidavo ne visada. Nematė, kad svetimi asmenys lįstų prie kompiuterio. L. J. yra jos draugė. 2018 – 2019 m. ji (t. y. D. C.) galėjo būti salone vieną kartą, kai ją apkirpo. Neprisimena, ar E. P. būdavo salone, kai ji buvo apmokoma. Neatsimena, kada gavo salono raktus ir kodą nuo signalizacijos. Pirmą atlyginimą ji gavo lapkričio mėnesį. Turėjo konfliktą su „M“, kuris buvo spręstas darbo inspekcijoje. Vėliau ji su įmone susitaikė ir pretenzijų įmonei neturi. Darbo pokalbio metu ji kalbėjo tik su M. K., pastarasis pasakė, kad ji priimama į darbą ir gali pradėti mokytis. Jis nepasakė, kada ji turi ateiti į darbą. M. K. sakė, kad ji pažiūrėtų, kaip viskas vyksta, o ją įformins vėliau. Mokymų metu gal reikėjo įvesti klientus, suskaičiuoti dažus. Apie atlyginimą su M. K. nekalbėjo. Dirbo po 30 val. per savaitę. Turėjo papildomą koeficientą už valandą. Jai taip paaiškino L. J. Iš pradžių jai nieko nesakė dėl atlyginimo, vėliau ji kalbėjo su M. K. dėl laiko apskaičiavimo. Už rugsėjo mėnesį ji gavo grynaisiais pinigais, M. K. jai sumokėjo 300 Eur. M. K. žinojo, kad ji daro vaizdo įrašus. Jis jai sakė, kad jei ji darys vaizdo įrašus, jis jai už tai sumokės. Tiksliai neprisimena, ar vaizdo įrašą ji darė rugsėjo mėnesį. Ji M. K. pokalbio metu užsiminė, kad daro vaizdo įrašus. Tiksliai negali pasakyti, ar jai buvo sumokėta už vaizdo įrašą, tačiau 300 Eur gavo už administratorės darbą rugsėjo mėnesį.

Liudytojas M. K. (M. K.) apklausiamas teisme parodė, kad jis dirba įmonėje „M“, kuriai nuo 2019 m. vadovauja E. P. Dažniausiai įmonėje dirba tik dvi administratorės ir direktorius. 2020 m. ilgiausiai administratore dirbo L. J. Kadangi buvo karantino metai, įmonė kurį laiką nedirbo. 2020 m. įmonė dirbo su dviem administratorėmis, po to viena išėjo, liko viena. 2020 m. rugpjūtį-rugsėjo dirbo L. J. Kadangi atsirado daugiau meistrų, kuriems reikėjo padėti, įmonė ieškojo kitos administratorės. L. J. gal rugsėjį-spalį pasiūlė D. C. Buvo kažkoks pokalbis su D. C., neatsimena, kada jis tiksliai buvo. Pokalbis dėl įdarbinimo vyko po susipažinimo. D. C. lankydavosi salone, ateidavo pas L. J. Jis tuo metu ieškojo žmogaus, kuris padarytų reklamą, vaizdo įrašą. Pabandė tą padaryti su D. C. ir jam patiko. Neatsimena, kurią dieną tai buvo. Nuo rugsėjo 17 d. iki spalio 7 d. D. C. greičiausiai dirbo su tais vaizdo įrašų darymais. Būna, kad žmogui duoda registruoti klientus, kad patikrintų, kaip jiems sekasi tai daryti. Meistrai taip pat gali pakelti ragelį. Kai L. J. dirbo viena ir jos nebuvo darbe, į skambučius atsiliepdavo meistrai. Kol žmogus mokosi, su juo įmonė sutarties nesudaro. Darbo sutartį sudaro, kai žmogus jau įdarbinamas. Jis neturi tokios sutarties, kuri sudaroma, kol žmogus mokosi. Iki D. C. ateidavo 2-3 merginos, kurios pabandydavo administratorės darbą, atsiliepdavo į skambučius. Su jomis sutarties nesudarydavo. Susipažinimas su D. C. ir pokalbis vyko skirtingomis datomis. Per pirmą susitikimą jie kalbėjosi dėl vaizdo įrašų, nekalbėjo apie kažkokius įdarbinimus. Greičiausiai jis D. C. užsiminė, kad ieško administratorės. D. C. ateidavo pas L. J. šiaip sau. Po to, kai D. C. padarė vaizdo įrašą, jiedu pradėjo kalbėti, kad ji pabandytų atsiliepti į skambučius. Prieš mėnesį jie susipažino, o dvi savaitės prieš jos įdarbinimą buvo pokalbis dėl atsiliepimo į skambučius. Oficialaus apmokymo proceso administratoriui nėra. D. C. dvi savaites pasibandė administratorės darbą. Pamatęs, kad jai gerai sekasi, įmonė nusprendė ją įdarbinti. Jam niekas nesiuntė darbo sutarties dėl D. C. įdarbinimo. Už dokumentų pasirašymą yra atsakinga E. P. su buhaltere. Jis sutarties pasirašyme nedalyvavo. Viską, kas susiję su darbu, tvarkė E. P. D. C. pradėjo dirbti ne nuo mėnesio pradžios. Atlyginimas mokamas iki mėnesio 10 dienos. Sekantį mėnesį D. C. gavo nepilną atlyginimą. Jis jai už rugsėjo mėnesį nemokėjo. Už vaizdo įrašus ir nuotraukas jis moka grynais pinigais. Jis nemokėjo D. C. grynais 300 Eur. Neatsimena, kiek jai sumokėjo už padarytą vaizdo įrašą, čia buvo žodinis susitarimas. Kasą ir saloną visą laiką uždarydavo L. J. Jeigu L. J. neateidavo ryte, tada kasa nebuvo atidaroma, o jeigu tuo metu buvo parduodama prekė, ji buvo įmušama į kasą kitą dieną. Pasitaiko atvejų, kad saloną uždaro ir signalizaciją įjungia ne administratoriai, tai darydavo meistrai. Asmenys, turintys salono raktus, atsidarydavo ir užsidarydavo saloną. Asistentai taip pat turi raktus. Neatsimena, kada D. C. gavo raktus nuo salono. Raktai guli salone ir yra laisvai prieinami. Po darbo sutarties nutraukimo su D. C. buvo konfliktas. Jis kvietėsi D. C. pasikalbėti. Ji atsakė, kad kalbėsis per advokatą. Su L. J. išsiskyrė geranoriškai. Derėjosi dėl jos kompensacijos, nes salone trūko pinigų. Norėjo, kad ji išeitų savo noru, jos išėjimo priežastys buvo ekonominės. Dabartinė finansinė situacija yra sunki, patys negauna atlyginimų, moka įmokas Sodrai, įmonė turi skolų. Po pirmojo karantino darbą paliko pusė meistrų, po antro – išėjo beveik visi. Jis pats gauna 3000-3500 Eur per mėnesį. Anksčiau dirbo mažesniame salone. Atsirado daugiau meistrų, perkraustė juos į didesnį saloną, už kurį reikia mokėti nuomą. Jis moka už saloną, nuomojasi butą, turi tris vaikus. E. P. gauna gal 800 Eur per mėnesį. Parodžius liudytojui bylos 57 lape esančią rugsėjo 25 kvito kopiją, liudytojas M. K. paaiškino, kad greičiausiai D. C. tą dieną uždarė saloną. Nežino, kodėl D. C. parašas yra ant spalio 1 d. kvito, gal L. J. paprašė jos uždaryti kasą, bet tuo metu D. C. dar nebuvo įdarbinta. Pagal pareigybę uždaryti kasą turėjo administratorė.

Motyvuojamoji dalis

Tokius liudytojos D. C. parodymus patvirtino ir liudytoja apklausta L. J., kuri taip pat parodė, kad įmonėje „M“ dirbo nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2021 m. balandžio 6 d. Įmonėje nuo rugsėjo mėn. dar dirbo D. C., kirpėjai. Salone buvo du administratoriai: ji ir D. C. D. C. buvo jos pažįstama. D. C. atėjo į pokalbį rugsėjo 9 d. Oficialiai E. P. neieškojo kito administratoriaus, tačiau ji E. P. pasiūlė D. C., kadangi įmonei buvo reikalingas antras administratorius, nes ji (t. y. L. J.) negalėjo dirbti pilnu etatu, kadangi turėjo kitą darbą kaip fotografė. Ji pasiūlė D. C. E. P. ir M. K. Rugsėjo 9 d. D. C. susitiko pokalbiui su M. K. ir jai iš karto buvo pasakyta, kad ji bus įdarbinta. Negali tiksliai pasakyti, kada pirmą kartą D. C. atėjo į darbą. Pirmą savaitę yra mokomasi, bet oficialaus įdarbinimo nėra. D. C. mokėsi savaitę, gal nuo rugsėjo 10 d., tiksliai pasakyti negali. Po savaitės jos jau dirbo atskirai. Nežino, nuo kada D. C. buvo įdarbinta oficialiai, tačiau atsimena, kad ji rugsėjo 23 d. M. K. per „Messenger“ programėlę nusiuntė D. C. darbo sutartį pasirašymui, ją reikėjo pasirašyti M. P. ir D. C. Nuo rugsėjo mėnesio vidurio D. C. jau dirbo įmonėje, darė viską taip pat, kaip ir ji, t. y. suvedinėjo kompiuteryje klientus, duomenis apie mokėjimus, registravo visus klientus, tvarkėsi salone, bendravo su klientais. Visa tai vyko rugsėjo mėnesį. Jos su D. C. dirbdavo pamainomis. Nebuvo tikslaus darbo grafiko. Ji derindavosi prie D. C. mokslų, nes pastaroji studijavo universitete. Pvz., ryte ateidavo D. C., o po pietų ji, arba vieną dieną dirbdavo D. C., o kitą dieną ji. Apie tai E. P. žinojo. Jos neturėjo darbo grafiko, kuris būtų pasirašytas. Buvo svarbiausia, kad jos su D. C. susitartų, kuri bus darbo vietoje. Rugsėjo mėnesį saloną greičiausiai uždarydavo ji (t. y. L. J.), nes dienos pabaigoje reikėjo uždaryti kasą ir vesti ataskaitą, o d. C. to dar nemokėjo. Bylos 57 lape yra atskaita, kuri daroma vakare, uždarius kasą. Ant jos yra D. C. ir jos parašai. D. C. parašas yra, nes tuo metu D. C. jau dirbo ir uždarinėjo kasą. Čia turbūt jau buvo rugsėjo mėnesio pabaiga ir tada D. C. jau mokėjo tą padaryti. Apklausiama tyrimo metu L. J. nurodė iš esmės tokias pačias situacijos aplinkybes (b. l. 12).

Pažymėtina, kad D. C. ir L. J. parodymus apie tai, kad jau nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. D. C. dirbo UAB „M“ administratore patvirtina ir objektyvūs bylos duomenys. Antai byloje pateiktas D. C. susirašinėjimas su E. P., iš kurio matyti, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. E. P. teiraujasi D. C., ar pastaroji gali pamėginti paankstinti jos klientę R. į 15.30 val. D. C. atrašo, kad klientė gali tik nuo 16.30 val. (b. l. 47-48); 2020 m. rugsėjo 26 d. E. P. teiraujasi D. C., ar pastaroji vakar uždarinėjo saloną, nurodo, jog valytoja pranešė, kad neįjungtos šviesos ir neįjungta signalizacija. D. C. atrašo, kad ji uždarinėjo viską su signalizacija ir šviesa, nežino, kodėl nesuveikė. Tuomet E. P. klausia D. C., ar ši buvo paskutinė. D. C. patvirtina, kad ji buvo paskutinė, priduria, kad gal ne taip kažką įjungė. E. P. teiraujasi D. C., kaip ši įjungia signalizaciją. D. C. atsako, kad jai sakė, jog reikia paspaust ir uždaryti duris. E. P. parašo D. C., kad pastaroji kitą kartą jos paklaustų, ji parodys, kad užtvirtinti (b. l. 48-50); 2020 m. rugsėjo 29 d. E. P. teiraujasi D. C. ir prašo jos M. perkelti G. į sekančią dieną, prašo paskambinti jai ir paklausti, ar tiktų jai ne ryt, o poryt. Taip pat E. P. prašo D. C. paskambinti L. B., kuri šiandien vakare pas ją ateina, ir paklausti, ar nebūtų galimybės jos perkelti į rytojų ar bet kurį kitą tinkantį laiką. D. C. atrašo, kad tuoj sužinos, po to parašo, kad M. perkėlė, o L. gali kitą savaitę bet kada 17 val. ar truputį vėliau (b. l. 51-52). Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančios UAB „M“ fiskalinių ataskaitų kopijos matyti, kad ant 2020 m. rugsėjo 25 d. fiskalinės ataskaitos „Z“ yra pasirašęs kitas asmuo, nei ant 2020 m. rugsėjo 16-18 d., rugsėjo 22-24 d. fiskalinių ataskaitų (b. l. 57). Teismo posėdžio metu D. C. paaiškino, kad ant šios fiskalinės ataskaitos yra jos parašas. Teismui liudytojas M. K. paskutinio teismo posėdžio metu pademonstravo žurnalą, kuriame kaupiami kvitai apie kasos uždarymą, o iš jo matyti, kad objektyviai parašas ant 2020 m. rugsėjo 25 kvito yra ne L. J., o D. C., ką patvirtino ji pati. Pažymėtina, kad analogiškas parašas yra ir ant 2020 m. spalio 1 d. kvito. Visi šie įrodymai tik patvirtina, kad D. C. jau nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. pradėjo vykdyti administratorės darbo funkcijas UAB „M“ salone. Sugretinus šiuos D. C. nurodytus darbus, kuriuos ji turėjo atlikti ir tai patvirtinančius įrodymus su E. P. atstovės pateiktu UAB „M“ administratorės darbo funkcijų aprašymu, matyti, kad D. C. savo funkcijas vykdė pagal šias instrukcijas (b. l. 120-132). Ji atidarydavo saloną, kai dirbdavo iš ryto, registravo vizitus (keitė priėmimo laiką), rūpinosi rankšluosčiais, dirbo su kasa, kartais ją uždarydavo ir pasirašydavo ant Z ataskaitos, užrakindavo saloną ir įjungdavo signalizaciją.

Taigi, pirmiau aptarti įrodymai, susiejus juos tarpusavyje ir įvertinus jų visumą, teismui nesudaro jokio pagrindo abejoti, kad D. C. dirbo salono administratore UAB „M“ naudai jau nuo 2020 m. rugsėjo 17 d.

Pažymėtina, kad vien objektyvaus ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymio – realaus darbo bendrovės naudai, nepakanka pripažinti, jog UAB „duomenys neskelbtini)“ direktorė E. P. padarė šį administracinį nusižengimą. Kaip jau minėta, būtina nustatyti visus būtinus nelegalaus darbo, įtvirtino Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 punkte, požymius, tarp jų ir tai, kad 1) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; 2) dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; 3) asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai (pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui)); asmuo dirba atlygintinai; 4) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Teismo vertinimu, šie nelegalaus darbo, kaip ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, požymiai byloje taip pat visiškai įrodyti.

Pirmiausia pažymėtina, kad nors E. P. apklausiama teisme viena vertus teigė, kad nežadėjo įdarbinti D. C., tačiau vėliau nurodė, kad galbūt kalbėjosi apie tai, kad galbūt D. C. galės dirbti. Vis tik pažymėtina, kad tiek D. C., tiek L. J. patvirtino buvus tokį pokalbį dėl įdarbinimo, tiesa nurodė, jog buvo kalbama su E. P. sugyventiniu M. K. Pažymėtina ir tai, kad šį faktą iš dalies patvirtino ir liudytojas M. K., kuris iš esmės kartu su E. P. neoficialiai vadovauja salonui „M“. Pastebėtina, kad tiek D. C., tiek L. J., tiek ir M. K. patvirtino, jog matydavo D. C. salone, maža to, pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad E. P. periodiškai lankydavosi salone, duodavo D. C. nurodymus telefonu dėl klientų laiko pakeitimo, dėl salono signalizacijos įjungimo, be to, mėnesio pabaigoje turėjo matyti, kad Z kvituose uždarant kasą pasirašo D. C. Visos šios aplinkybės rodo, kad tarp D. C. ir UAB „M“ vadovės E. P. bei jos neformalaus atstovo M. K. buvo susitarimas dėl to, kad D. C. dirbs administratorės darbą, kartu matyti, kad D. C. savo funkcijas vykdė paklusdama darbdavio nustatytai tvarkai, vykdė E. P. telefonu duodamus nurodymus, laikėsi kitų pareigybės aprašyme nustatytų administratorės pareigų, t. y. dirbo konkrečios specialybės darbą.

Antra pažymėtina, kad D. C. parodė, jog ji už darbą 2020 m. rugsėjo mėnesį gavo iš M. K. grynais 300 Eur. Nors tiek E. P., tiek M. K. teigė, kad nesitarė dėl darbo užmokesčio, o M. K. neigė sumokėjęs 300 Eur už rugsėjo mėnesį, tvirtindamas, jog mokėjo už kitas D. C. paslaugas, tačiau teismas tokius jo paaiškinimus atmeta ir neturi pagrindo netikėti pakankamai nuosekliais D. C. parodymais. Kita vertus pažymėtina, kad teismų praktikoje nustatant darbo atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2068/2011, N575-3202/2011). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015, 2AT-25-942/2018). Nagrinėjamu atveju byloje įvertinus jau pirmiau aptartus D. C., L. J., iš dalies M. K. parodymus, taip pat ir paminėtus objektyvius įrodymus, teismui nekyla abejonių, jog D. C. vykdė tokias pat funkcijas, kaip ir L. J., kuri už tokį darbą gaudavo atlyginimą, t. y. darbas buvo atlygintinas, ką iš esmės patvirtino ir D. C., teigdama, jog vis tik gavo 300 Eur užmokestį už darbą 2020 m. rugsėjo mėnesį. Kitaip tariant, D. C. dirbo atlygintiną darbą.

Pažymėtina, kad teismų praktika ir nelegalaus darbo teisinis reglamentavimas įpareigoja teismą patikrinti, ar darbdavys, leisdamas darbuotojui pradėti dirbti laikėsi darbo sutarties sudarymo taisyklių. Šiuo aspektu aktualios DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, kurios numatytos šio kodekso 34 straipsnyje. Tuo tarpu DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nagrinėjamu atveju matyti, kad darbo sutartis su D. C. buvo sudaryta tik 2020 m. spalio 7 d., t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki 2020 m. spalio 7 d. UAB „M“ direktorė E. P. leido jai dirbti nesudarius rašytinės sutarties ir nepranešus bent prieš vieną dieną VSDFV, kaip to reikalauja DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos. Šiuo aspektu teismas tikslina E. P. surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir nustato, kad ji laiku nesudarė darbo sutarties ir nepranešė apie darbo sutarties sudarymą ir taip pažeidė ne tik DK 42 straipsnio 2 dalies, bet ir 1 dalies nuostatas, nors ši aplinkybė iš esmės nekeičia E. P. veikos kvalifikavimo.

Kartu teismas šalina iš administracinio nusižengimo protokolo nuorodą į Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi jame reglamentuojama trečiosios šalies piliečių, įdarbinimo tvarka, kas šiai bylai neaktualu.

Apibendrindamas pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes teismas konstatuoja, kad E. P., laikinai einanti UAB „M“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – įmonė) direktorės pareigas, t. y. būdama minėtos įmonės atsakingu asmeniu, esant darbo sutarties požymiams, nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. leido įmonėje dirbti D. C., teisės aktų nustatyta tvarka laiku nesudarė rašytinės darbo sutarties ir nepranešė VSDFV apie minėto asmens įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, taip nesilaikė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų ir pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Dėl E. P. kaltės padarius ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą

ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose.

DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad paskelbus prastovą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo darbdavys Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka informuoja Valstybinę darbo inspekciją apie prastovos paskelbimą darbuotojui. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. EV-92 patvirtinto Pranešimų apie paskelbtas prastovas teikimo Valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad darbdaviai Aprašo 1 punkte nurodytu atveju skelbiantys darbuotojui ar jų grupei prastovą, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo paskelbimo turi pranešti Valstybinei darbo inspekcijai apie šios prastovos paskelbimą, užpildant vieną iš VDI interneto svetainėje patalpintų formų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą sprendžia, kad šioje byloje visiškai įrodyta administracinėn atsakomybėn patrauktos E. P. kaltė padarius ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Apklausiama teisme E. P. savo kaltės dėl šio administracinio nusižengimo nepripažino ir nors neneigė, jog neinformavo apie paskelbtas prastovas Valstybinės darbo inspekcijos, tačiau parodė, kad dėl prastovų ji visko tuo metu nežinojo, porą kartų rašė buhalterei ir klausė, kaip reikia tvarkyti prastovas, tačiau buhalterė jai atsakė, kad nežino, kad primą kartą paskelbė prastovas, o antrą kartą nepaskelbė. To nepranešė institucijoms, nes galvojo, kad prastovos prasitęs. Ji rašė visokius raštus Užimtumo tarnybai dėl prastovų, nežinojo, kad reikia rašyti dar kitoms institucijoms. Bylos 41 lape esantį įsakymą priėmė ji (t. y. E. P.), nežinojo, kad reikia informuoti Valstybinę darbo inspekciją, galvojo, kad viskas vyksta tarp jos ir Užimtumo tarnybos. Ji nežinojo, nei kur, nei kaip rašyti, klausinėjo institucijų, kaip reikia forminti prastovas, kalbėjo su buhaltere. Nežinojo, kad už prastovas reikia mokėti iš anksto.

Teismas konstatuoja, kad tokie E. P. parodymai nepaneigia jos kaltės padarius ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Byloje nekyla abejonių, jog E. P., būdama UAB „M“ direktore, t. y. būdama minėtos įmonės atsakingu asmeniu, 2020 m. gruodžio 16 d. ir 2021 m. sausio 30 d. įsakymais (b. l. 41, 43) paskelbė šioje įmonėje prastovas, tačiau apie paskelbtas prastovas nepranešė Valstybinei darbo inspekcijai, kaip tai ją įpareigoja DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio inspektoriaus nustatyta tvarka. To teismo posėdžio metu neneigė ir pati E. P., byloje nėra duomenų, jog E. P. būtų užpildžiusi atitinkamas formas, taigi objektyvioji jai inkriminuoto administracinio nusižengimo pusė visiškai įrodyta.

Sprendžiant dėl subjektyviosios ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties pusės pažymėtina, jog šis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčine, tiek neatsargia kaltės forma. Išties teismas neturi pagrindo netikėti, kad E. P. nežinojo apie pareigą pranešti apie paskelbtas prastovas Valstybinei darbo inspekcijai, tačiau pažymėtina, kad ANK 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Todėl E. P. teiginiai, jog ji nežinojo, kad apie paskelbtas prastovas reikia informuoti Valstybinę darbo inspekciją, neturi reikšmės jos veikos (šiuo atveju neveikimo) kvalifikavimui ir nešalina jos atsakomybės, nors ir turi įtakos nustatant jos kaltės formą. Teismas neįžvelgia šiuo atveju tyčinės kaltės E. P. neveikime (nepranešime Valstybinei darbo inspekcijai apie paskelbtas prastovas), vis tik šiuo atveju visiškai pakanka duomenų, jog E. P. veikė neatsargiai. Pagal ANK 9 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, o 3 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Teismas pažymi, kad E. P. yra įmonės direktorė, todėl jai keliami pakankamai aukšti rūpestingumo ir atsakingumo reikalavimai, kiek tai susiję su jos einamų pareigų vykdymu. Šiuo atveju ji, kaip juridinio asmens vadovė, turėjo pareigą aktyviai domėtis teisės aktų reikalavimais, kurie keliami užtikrinant juridinio asmens veiklą, tačiau to nepadarė, nebuvo pakankamai rūpestinga. Kitaip tariant, teismas sprendžia, kad veiką E. P. padarė veikdama neatsargia kaltės forma, kuri pasireiškė nerūpestingumu.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad E. P., laikinai einanti UAB „M“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktorės pareigas, t. y. būdama minėtos įmonės atsakingu asmeniu, pažeisdama DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio inspektoriaus nustatyta tvarka neinformavo Valstybinės darbo inspekcijos apie prastovos paskelbimą darbuotojui ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo. Tokia jos veika kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 96 straipsnio 2 dalyje.

Dėl E. P. kaltės padarius ANK 99 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą

ANK 99 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose DK straipsniuose bei kituose teisės aktuose.

DK 146 straipsnyje nustatyti darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. Tuo tarpu 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Šio administracinio nusižengimo neneigė ir E. P., kuri parodė, kad neatsimena, kada D. C. buvo sumokėtas atlyginimas už gruodžio mėnesį. Atlyginimus visą laiką stengiasi sumokėti laiku. Jai atrodo, kad atlyginimas turėjo būti sumokėtas iki 15 d. Bylos 39-40 lapuose esančioje sutartyje teisingai nurodyta, kad atlyginimas mokamas iki 10 d. Gali būti, kad atlyginimą už gruodžio mėnesį ji sumokėjo 2021 m. sausio 14 d. Gali būti, kad ji pamiršo sumokėti, gal buvo savaitgalis. Mano, kad įmonė neturėjo pinigų, vėliau ji gal įnešė savo pinigus. Atlyginimą už sausio mėnesį sumokėjo 2021 m. vasario 20 d. Tai nebuvo daroma piktybiškai. 2021 m. kovo 3 d. ji nutraukė darbo sutartį su D. C., nes ji daug laiko neatėjo į darbą. Galutinai su D. C. ji atsiskaitė kovo 5 d., nes gali būti, kad buvo savaitgalis. Neatsimena, kodėl su D. C. atsiskaitė vėliau. Ją perspėjo kad reikia atsiskaityti nevėluojant.

Taigi, E. P. iš esmės pripažino nesilaikiusi DK 146 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų atsiskaitymo su darbuotojais terminų. Pažymėtina, kad iš 2020 m. spalio 7 d. darbo sutarties Nr. 34 matyti, kad ji sudaryta tarp darbdavio UAB „M“, atstovaujamo E. P., ir darbuotojos D. C. dėl administratorės darbo. Darbo sutartyje susitarta dėl 330,58 Eur darbo užmokesčio, mokamo vieną kartą per mėnesį, iki sekančio mėnesio 10 dienos. Nustatyta darbo laiko norma – 20 val. per savaitę. Nurodyta darbo sutarties įsigaliojimo ir darbuotojo darbo pradžios data – 2020 m. spalio 8 d. Ant sutarties yra abiejų sutarties šalių parašai (b. l. 18-19). Iš Swedbank mokėjimo nurodymo matyti, kad už 2020 m. gruodžio mėnesį D. C. darbo užmokestis pervestas 2021 m. sausio 14 d. (pavėlavus 4 dienas), už 2021 m. sausio mėnesį darbo užmokestis pervestas 2021 m. vasario 20 d. (pavėlavus 10 dienų) (b. l. 35-37) (teismas tikslina administracinio nusižengimo protokole nurodytus metus, kadangi padarytas rašymo apsirinkimas nurodant, jog E. P. 2021 m. vasario 20 d. atsiskaitė už 2020 m. sausio mėnesį, nors objektyviai turi būti nurodyta, jog atsiskaitė už 2021 m. sausio mėnesį). Taigi šiais atvejais E. P. nesilaikė DK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo ir sudarytoje darbo sutartyje nustatyto įsipareigojimo per kalendorinį mėnesį atsiskaityti ne vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos. Be to, iš UAB „M“ direktorės E. P. 2021 m. kovo 3 d. įsakymo dėl D. C. atleidimo iš darbo matyti, kad ši darbuotoja atleista nuo 2021 m. kovo 3 d. (b. l. 23). Tuo tarpu galutinis atsiskaitymas su D. C. buvo įvykdytas 2021 m. kovo 5 d., jai pervedus 194,5 Eur (b. l. 34), bei 2021 m. balandžio 15 d., pervedus darbuotojai 2,83 Eur už nepanaudotas atostogas (b. l. 33). Šiuo atveju E. P. nesilaikė DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, t. y. turėjo atsiskaityti ne vėliau kaip 2021 m. kovo 3 d.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad E. P., laikinai einanti UAB „M“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktorės pareigas, t. y. būdama minėtos įmonės atsakingu asmeniu, pažeisdama DK 146 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, darbuotojams darbo užmokestį mokėjo pavėluotai (D. C. už 2020 m. gruodžio mėn. darbo užmokestį sumokėjo 2021 m. sausio 14 d., už 2021 m. sausio mėn. darbo užmokestį sumokėjo 2021 m. vasario 20 d.), be to, 2021 m. kovo 3 d. nutraukusi darbo sutartį su D. C., galutinai su ja atsiskaitė tik 2021 m. kovo 5 d. (2021 m. balandžio 15 d. sumokėtas likutis už nepanaudotas atostogas 2,83 Eur).

Tokia E. P. veika kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 99 straipsnio 1 dalyje.

Dėl E. P. skirtinos administracinės nuobaudos

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų, ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų, o ANK 99 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Pažymėtina, jog nelegalus darbas bet kokiu atveju sukelia neigiamas pasekmes tiek darbuotojui, tiek valstybei. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Ligos ar nelaimingo atsitikimo darbe atveju nelegaliai dirbantys darbuotojai paliekami be socialinių garantijų. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas nelegalų darbą vertina kaip pavojingą pažeidimą, už kurį numatyta pakankamai griežta atsakomybė.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti nusižengimai, susiję su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), pažeidėjos kaltės formą ir rūšį (ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padaryti tiesiogine tyčia, tuo tarpu ANK 96 straipsnio 2 dalyje ir 99 straipsnio 1 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai padaryti neatsargiai (nerūpestingai)). Įvertinama ir E. P. asmenybė – gana jauno amžiaus, dirbanti, gauna pajamas (pagal pateiktus dokumentus 300 Eur per mėnesį, pagal jos sugyventinio parodymus apie 800 Eur per mėnesį) augina nepilnametį vaiką (b. l. 73), administracinių nusižengimų padarymo metu galiojančių nuobaudų neturi, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis neteista. Nagrinėjamu atveju teismas nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pripažino padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 1 dalyje (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tuo tarpu dėl kitų veikų jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kaip ir nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas palankiai vertina ir tą aplinkybę, kad E. P. atsiskaitė su D. C., jos išsprendė savo nesutarimus taikos sutartimi ir D. C. jai pretenzijų neturi.

Administracinėn atsakomybėn traukiamos E. P. atstovė prašė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti jos atstovaujamajai švelnesnę, nei įstatymo numatyta, nuobaudą, pateikdama keletą neva tam pagrindą sudarančių aplinkybių.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda (taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas) gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).

Administracinėn atsakomybėn traukiamos E. P. atstovė baigiamojoje kalboje nurodė iš esmės tris aplinkybes, kurios, jos manymu, rodo, kad jos atstovaujamajai galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos: 1) kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas neva buvo netyčinis ir juo nebuvo siekiama nuslėpti nelegalaus darbo faktą; 2) kad nusižengimai mažareikšmiai ir nepavojingi bei nesukėlė materialinių pasekmių, o darbdavio patraukimas administracinėn atsakomybėn po 9 mėnesių neatitiktų administracinės atsakomybės taikymo tikslų ir paskirties; 3) kad E. P. turtinė padėtis yra sunki, nes jos pajamos sudaro 300 Eur per mėnesį, ji kartu su vyru augina tris nepilnamečius vaikus, UAB „M“ veikia nuostolingai.

Vis dėlto teismas sprendžia, kad atstovės nurodomos aplinkybės, kurios, jos manymu, leidžia spręsti, kad šiuo atveju būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti E. P. švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobaudą, nepakankamos. Teismas šiuo atveju spręsdamas dėl nuobaudos dydžio ir ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo pagal E. P. atstovės prašymą pažymi, kad administraciniai nusižengimai, už kuriuos E. P. traukiama administracinėn atsakomybėn, nėra numatyti ANK 12 straipsnyje, todėl atstovės teiginiai apie dalies šių veikų mažareikšmiškumą ir nepavojingumą neatitinka faktinės situacijos ir teisinio reglamentavimo. Priešingai, vertinant už šių veikų padarymą numatytose normų sankcijose nustatytus nuobaudų dydžius, galima spręsti, jog įstatymo leidėjas šias veikas vertina kaip pakankamai pavojingas. Teismo vertinimu, kitos atstovės nurodomos aplinkybės taip pat niekaip nepagrindžia ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo E. P.

Pirma, priešingai nei teigia E. P. atstovė, byloje nustatyta, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, kadangi E. P., kaip darbdavys, akivaizdžiai žinojo, kad D. C. 2021 m. rugsėjo mėnesį dirba nesudarius su ja rašytinės sutarties, nepranešus prieš vieną dieną VSDFV teritoriniam skyriui, kadangi pati davė darbinius nurodymus šiai darbuotojai.

Antra, teiginiai, kad jos padaryti administraciniai nusižengimai nesukėlė jokių materialinių pasekmių, šiuo atveju teisiškai nereikšmingi, kadangi visų administracinių nusižengimų, už kuriuos administracinėn atsakomybėn traukiama E. P., sudėtys yra formalios, t. y. nereikalauja padarinių kilimo. Tuo tarpu darbdavio patraukimas administracinėn atsakomybėn po 9 mėnesių, priešingai nei teigia atstovė, atitinka administracinės atsakomybės taikymo tikslus ir paskirtį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ANK 39 straipsnyje nustatyta, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Tai reiškia, kad įstatymo leidėjas, nustatydamas administracinės atsakomybės taikymo terminus įvertino, jog administracinė atsakomybė savo tikslus ir paskirtį gali pasiekti ją taikant iš esmės per dvejus metus po veikos padarymo. Kita vertus, ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. E. P. atstovė iš esmės nenurodė, kurio tikslo ar paskirties elemento šiuo atveju nepasieks E. P. taikoma administracinė atsakomybė. Teismo vertinimu, priešingai, šiuo atveju pakankamai griežta nuobauda bus ne tik nubaudimo priemonė, bet veiks kaip prevencinė priemonė ir atgrasys E. P. nuo darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidinėjimo, suvokiama ir realiai patirta turtinė sankcija vers ją ateityje atidžiau ir kruopščiau vykdyti darbdavio pareigas.

Trečia, E. P. atstovės pateikta medžiaga nepagrindžia sunkios jos atstovaujamosios turtinės padėties. Nors byloje pateikta E. P. darbo užmokestį patvirtinanti pažyma (b. l. 99), tačiau pažymėtina, kad pasak E. P. sugyventinio, ji dirba ne tik pagal darbo sutartį, bet ir pagal verslo liudijimą ir uždirba šiuo metu apie 800 Eur. E. P. atstovės baigiamojoje kalboje (b. l. 133-137) bei rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 89-93) nurodyta, kad E. P. su vyru M. K. augina tris nepilnamečius vaikus, tačiau tai iš esmės neatitinka objektyvios situacijos, kadangi iš pateiktų gimimo liudijimų matyti, jog du nepilnamečiai vaikai yra M. K. iš ankstesnės santuokos (b. l. 101-102), tuo tarpu iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad minima santuoka nutraukta bendru sutarimu, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su buvusia sutuoktine, o M. K. teikia abiem vaikam bendrai 500 Eur išlaikymą. Be to, M. K. su verslo liudijimu gaunamos pajamos siekia apie 3000-3500 Eur per mėnesį, todėl dėl paskirtos nuobaudos dydžio grėsmė jos nepilnamečio vaiko materialinei gerovei ir jų pragyvenimui iš esmės yra minimali. Šiuo atveju neturi esminės reikšmės ir juridinio asmens UAB „M“ turtinė padėtis, kadangi šiuo atveju sprendžiamas ne juridinio asmens, o fizinio asmens E. P. administracinės atsakomybės klausimas. Šios aplinkybės rodo, kad nėra pagrindo E. P. turtinę padėtį vertinti kaip sunkią ir dėl to taikyti jai ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Pažymėtina, kad pirmiau aptartos, nuobaudos individualizavimui reikšmingos aplinkybės leidžia spręsti, jog E. P. iš esmės nėra neigiama asmenybė, duomenų apie nusistovėjusias ryškias jos antivisuomenines nuostatas byloje nėra, jos veikos nulemtos daugiau lengvabūdiško ir nerūpestingo elgesio darbo santykių srityje.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, už ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 2 dalyje ir 99 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymą E. P. skirtinos šių straipsnių sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, nustatant jų dydį artimą minimaliam. Nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 2 dalimi, 99 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

E. P. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų (1200 Eur) dydžio baudą.

E. P. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai dviejų šimtų šešiasdešimties eurų (260 Eur) dydžio baudą.

E. P. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai vieno šimto aštuoniasdešimties eurų (180 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, E. P. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jai galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų (1200 Eur) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21134246335.