Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas, eI2-3404-609/2020

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-06-03
Bylos Nr.: eI2-3404-609/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00207-2020-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Eglė Kiaurakytė (pirm.)
Pareiškėjas: UAB "Saulėgauda"
Trečiasis asmuo: R. B.
Atsakovas: Klaipėdos miesto savivaldybė
Advokatai: Remigijus Bukėnas

Kategorijos

20.1pavadinimo nepavyko patikrinti
20.2Civilinės atsakomybės sąlygos
20.2.1.1Neteisėtas veikimas
20.2.2Priežastinis ryšys
20.2.3.1Turtinė žala
20.4Padarytos žalos atlyginimo būdo, dydžio nustatymas ir žalos atlyginimo mokėjimas
55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
57.3Atstovavimo išlaidos ir jų paskirstymas
57.4Sprendimo dėl išlaidų atlyginimo priėmimas

Administracinė byla Nr. eI2-3404-609/2020Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00207-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.2; 20.2.1.1; 20.2.2; 20.2.3.1; 20.4; 55.1.3; 57.3; 57.4 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 3 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė,sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Saulėgauda” skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. B. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Saulėgauda” (toliau – ir pareiškėja, UAB „Saulėgauda“) prašo jai iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovė) priteisti 1 258,40 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, jog yra teisinis ir faktinis pagrindas iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto atlyginti žalą, atsiradusią dėl Klaipėdos miesto savivaldybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų. Nurodo, kad ji yra administracinės paskirties pastato ir pastato – garažo, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė bei žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininke yra Lietuvos Respublika, nuomininke. Teigia, jog turint tikslą administracinės paskirties pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), rekonstruoti į daugiabutį gyvenamąjį namą, 2018 m. gegužės 8 d. buvo parengti šio objekto projektiniai pasiūlymai, kuriems 2018 m. birželio 4 d. buvo pritarta. Priėmus sprendimą pakeisti statinio siluetą, jo architektūrinę išraišką ir estetiką, siekiant labiau su aplinka derančios architektūrinės būsimo statinio išraiškos, 2019 m. liepos 16 d. buvo parengti nauji projektiniai pasiūlymai, kuriems Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. (4.39.)-R2-1909 nepritarė. Nesutikdama su tokiu sprendimu, ji kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių (toliau – ir Komisija), pateikė skundą, kuriuo prašė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. (4.39.)-R2-1909 panaikinti ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją, atliekantį Klaipėdos miesto savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, įpareigoti išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą. Išnagrinėjusi skundą, Komisija priėmė 2019 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 21R2-111 (AG2-89/16-2019), kuriuo skundą tenkino iš dalies: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. (4.39.)-R2-1909 panaikinti ir Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą. Pareiškėja nurodo, kad dėl išlaidų, kurias UAB ,,Saulėgauda“ patyrė ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka, atlyginimo ji kreipėsi į teismą, kuriame yra iškelta administracinė byla Nr. eI2-2300-342/2020.

Pareiškėja pažymi, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimu buvo nepritarta naujiems projektiniams pasiūlymams Nr. PSP-100-191031-02908. Nesutikdama su šiuo sprendimu, ji kreipėsi į Komisiją, prašydama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją, atliekantį savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, įpareigoti išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. spalio 31 d. prašymą pritarti projektiniams pasiūlymams Nr. PSP-100-191031-02908. Pažymi, kad išnagrinėjusi nurodytą skundą, Komisija priėmė 2020 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 21R2-6 (AG2-145/17-2019), kuriuo skundą patenkino: panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją įpareigojo iš naujo išnagrinėti jos 2019 m. spalio 31 d. prašymą pritarti projektiniams pasiūlymams Nr. (duomenys neskelbtini).

Cituoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas ir mano, kad atsakovei tenka pareiga atlyginti jos patirtus nuostolius, nes yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Argumentuoja, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atliko neteisėtus veiksmus, nes netinkamai išnagrinėjo 2019 m. spalio 31 d. prašymą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) ir kitų teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad be kita ko, yra konstatuota, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimas neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas. Teigia, kad dėl neteisėto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo panaikinimo ji buvo priversta teikti skundą Komisijai, dėl ko patyrė 1 258,40 Eur išlaidų. Mano, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo ir kilusios žalos.

Šalies argumentai

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėja nepateikė duomenų, jog atsakovė įvykdė Komisijos 2020 m. sausio 10 d. sprendimą. Teigia, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pareiškėjos atžvilgiu neveikia priešiškai, nes net du kartus pareiškėjos projektiniams pasiūlymams buvo pritarta. Mano, kad pareiškėjos nepasitenkinimas reiškiamas ne Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai kaip institucijai iš esmės, o konkretaus jos valstybės tarnautojo atžvilgiu ir mano, jog būtina atskirti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, kaip institucijos, veikimą nuo joje dirbančių valstybės tarnautojų veikos. Tvirtina, kad siekiant didesnio skaidrumo ir asmeninės atsakomybės, buvo parengtas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. AD1-88 „Dėl atstovavimo”, kuriuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos darbuotojai įpareigoti ir asmeniškai ginti savo poziciją/sprendimus specifinėje srityje – galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

Teigia, jog, atsakovė Komisijos sprendimo 2020 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 21R2-6 (AG2-145/17-2019) neginčijo, siekdama detaliau įsigilinti į pareiškėjos pretenzijų turinį. Mano, kad pareiškėjos patirtos skundo rengimo Komisijai išlaidos negali būti laikytinos su bylos nagrinėjimu teisme susijusiomis išlaidomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šioje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kaip išlaidų, kurias UAB ,,Saulėgauda“ patyrė ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka, atlyginimo.

Vienas iš teisės į teisminę gynybą užtikrinimo aspektų yra susijęs su asmens galimybe prisiteisti patirtas išlaidas ginant savo teises ir teisėtus interesus, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje iš esmės vieningai laikomasi nuostatos, kad atstovavimo išlaidos, patirtos ginčą nagrinėjant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucijoje, laikytinos šalies kitomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu ir paprastai turėtų būti priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. LVAT yra išaiškinęs, kad nors Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nėra aiškiai nustatyta, kad turi būti priteisiamos išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, tačiau gali būti priteisiamos ir kitos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (žr., pvz., LVAT 2008 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-33/2008, 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-513/2008 ir kt.). LVAT administracinėje byloje Nr. A-502-1269/2009 suformavo taisyklę, kad asmuo, patyręs išlaidų ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje (Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje), kai byla teisme nebuvo nagrinėjama, gali šias išlaidas vertinti kaip turėtą turtinį nuostolį ir dėl šios žalos atlyginimo kreiptis į teismą, vadovaudamasis CK nuostatomis (žr. LVAT 2009-11-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1269/2009).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektui yra keliami reikalavimai dėl jo veiklos objektyvumo, nešališkumo, atliekamų tyrimų visapusiškumo bei priimamų individualių sprendimų proporcionalumo ir pagrįstumo.

LVAT praktikoje neteisėtų veiksmų samprata aiškinama plačiai: valstybės institucijų neteisėtais veiksmais pripažįstami ne tik aiškiai priešingi teisės nuostatoms veiksmai, atitinkami materialiųjų arba procedūrinių normų pažeidimai, bet ir nepateisinamai aplaidus, paviršutiniškas elgesys, bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-34/2012, 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1950/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3085-624/2019 ir kt.). Bet kokiu atveju neteisėti veiksmai, sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą, turi būti aiškinami taip, kad nebūtų paneigtas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas – valdžios įstaigos privalo tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis (žr. pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011, 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3085-624/2019 ir kt.).

Remiantis Komisijos 2020 m. sausio 10 d. sprendime Nr. 21R2-6 (AG2-145/17-2019) nustatytomis aplinkybėmis vertintina, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimas, kuriuo buvo įformintas nepritarimas UAB „Progresyvūs projektai“ 2019 m. spalio 31 d. prašymui pritarti projektiniams pasiūlymams Nr. PSP-100-191031-02908, laikytinas neteisėtu CK 6.271 straipsnio taikymo prasme. Nagrinėjamu atveju matyti, jog nesutikdama su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimu, pareiškėja inicijavo ginčo Komisijoje nagrinėjimą ir dėl to patyrė išlaidas.

Esant visoms viešosios civilinės atsakomybės sąlygoms, Klaipėdos miesto savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį kyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Dėl turtinės žalos dydžio

Pareiškėjos prašomą atlyginti 1 258,40 Eur turtinę žalą sudaro 943,80 Eur skundo Komisijai parengimo išlaidos ir 314,60 Eur pasirengimo bylos nagrinėjimui ir atstovavimo Komisijos posėdyje išlaidos.

Komisijos medžiagos Nr. AG2-145/17-2019 duomenys patvirtina, kad nagrinėjant ginčą Komisijoje, pareiškėją atstovavo advokatas Remigijus Bukėnas (Komisijos medžiagos Nr. AG2-145/17-2019 II tomas, b. l. 34, 64-70).

2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita- faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), advokatų profesinės bendrijos „Euroteisės biuras“ sąskaitos AB Šiaulių banko Vilniaus filiale išrašas patvirtina, kad už suteiktas paslaugas pareiškėja į advokatų profesinės bendrijos „Euroteisės biuras“ sąskaitą pervedė 2952,40 Eur sumą (1621,40 Eur + 1331,00 Eur).

Kaip nustatyta, 2019 m. gruodžio 4 d. skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus parengė advokatas Remigijus Bukėnas (administracinio ginčo byla Nr. AG2-145/17-2019, I t., b. l. 1-13).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (aktuali 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012).

Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus. Rekomendacijų 2 punktas numato, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Rekomendacijų 8 punkte nėra nurodyta, kokie rekomenduojami priteisti maksimalūs užmokesčio dydžiai už pareiškimo spręsti ginčą ne teisme parengimą, jeigu toliau byla nėra nagrinėjama teisme (8.1 punkte yra nurodytas rekomenduojamas priteisti dydis už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme).

Kadangi skundas buvo patenkintas ir ginčas toliau nebuvo nagrinėjamas teisme, teismas sprendžia, kad už skundo Komisijai parengimą galėtų būti priteisiama maksimali rekomenduojama suma, nurodyta Rekomendacijų 8.2 punkte kaip už ieškinio parengimą (2,5 dydžio).

Skundas Komisijai buvo pateiktas 2019 m. IV ketvirtį, todėl pagrindu imtini 2019 m. II ketvirčio rodikliai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis (www.socmin.lt) nurodytu laikotarpiu vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1289,00 Eur, todėl maksimali priteistina už skundo parengimą suma yra 3222,5 Eur (1289,00 x 2,5). Įvertinus tai, jog prašoma priteisti 943,80 Eur už skundo parengimą suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, ji pareiškėjai priteistina.

Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, jog teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme <…> valandą nustatytas 0.1 koeficientas. Pasirengimas teismo posėdžiui yra vertinami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-29/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012; 2017 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-114-438/2017). Rekomendacijų 8.19 punkte nurodyta, jog už 1 val. pasirengimą teismo posėdžiui taikytinas 0,1 koeficientas.

Informacinėje pažymoje (Komisijos medžiagos Nr. AG2-145/17-2019 II t., b. l. 73,74) nurodyta, kad 2020 m. sausio 7 d. posėdžio pradžia – 10.00 val., posėdžio pabaiga – 11.17 val., trukmė – 1 val. 17 min.

Komisijos Posėdis vyko 2020 m. I ketvirtyje, todėl pagrindu imami 2019 m. III ketvirčio rodikliai. Kadangi Lietuvos statistikos departamento duomenimis nurodytu laikotarpiu vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1317,60 Eur, pagal Rekomendacijų 9 punktą už 1 valandos trukmės atstovavimą maksimali priteistina suma yra 131,76 Eur (1317,60 Eur x 0,1). Pareiškėjos prašoma priteisti už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą Komisijos posėdyje 314,60 Eur suma viršija Rekomendacijų 9 punkte nustatytą maksimalų dydį, todėl pareiškėjai priteistina 131,76 Eur sudaranti pasirengimo bylos nagrinėjimui ir atstovavimo Komisijos posėdyje išlaidų suma.

Iš viso įrodymais pagrįsta pareiškėjai priteistina turtinės žalos atlyginimo suma sudaro 1075,56 Eur.

Įvertinus ankstesnį to paties atstovo dalyvavimą analogiško pobūdžio ginče, tai, kad skundų aplinkybės, motyvai ir argumentai iš dalies sutapo, laikytina, jog šio skundo parengimas nepareikalavo itin didelių pareiškėjos atstovo darbo ir laiko sąnaudų, nes tam nebuvo reikalinga papildoma ginčui aktualių teisės aktų analizė, byla buvo išnagrinėta pirmame Komisijos posėdyje, todėl pareiškėjai priteistina turtinės žalos atlyginimo suma mažintina ir priteistina 860,00 Eur turtinės žalos atlyginimo suma.

Pareiškėja prašo jai priteisti 387,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 217,80 Eur skundo teismui parengimo išlaidos, 72,60 Eur skundo peržiūros, korekcijos, pasitarimo teisininkų grupėje išlaidos ir 96,80 Eur prašymo dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimo į administracinės bylos procesą parengimo išlaidos.

Bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pareiškėja pateikė 2019 m. kovo 12 d. atstovavimo sutartį, suteiktų teisinių paslaugų ataskaitas, 2020 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Advokatų profesinės bendrijos „Euroteisės biuras“ sąskaitos AB Šiaulių banko Vilniaus filiale išrašai patvirtina, kad už suteiktas paslaugas pareiškėja advokatų profesinės bendrijos „Euroteisės biuras“ sumokėjo 2420,00 Eur sumą.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010). Minėta proporcija, jei įmanoma, dažniausiai nustatoma kaip matematinis tenkintos (atmestos) skundo reikalavimo dalies santykis su visais skunde keltais materialiniais teisiniais reikalavimais ir išreiškiama dalimis arba procentais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011, 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-144/2012).

Kadangi skundas teismui paduotas 2020 m. I ketvirtyje, pagrindu imtini 2019 m. III ketvirčio rodikliai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis nurodytu laikotarpiu vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1317,60 Eur, todėl maksimali priteistina už skundo teismui parengimą suma yra 3294,00 Eur (1317,60 x 2,5). Kadangi pareiškėjos prašoma priteisti už skundo parengimą 217,80 Eur išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, ji pareiškėjai priteistina.

Pareiškėja 2020 m. kovo 24 d. pateikė prašymą į administracinės bylos procesą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukti Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vyriausiąjį architektą (duomenys neskelbtini) ir Klaipėdos miesto savivaldybės Architektūros poskyrio vyriausiąjį specialistą (duomenys neskelbtini) bei jų dalyvavimą teismo posėdžiuose pripažinti būtinu.

Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyta, kad rekomenduojamas maksimalus priteistinas už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, dydis yra 0,4.

Kadangi pareiškėjos atstovo prašymas teismui pateiktas 2020 metų I ketvirtį, pagrindu imtini 2019 m. III ketvirčio rodikliai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis nurodytu laikotarpiu vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1317,60 Eur, todėl maksimali priteistina už prašymo parengimą suma yra 527,04 Eur (1317,60 x 0,4). Kadangi pareiškėjos prašoma priteisti už prašymo parengimą 96,80 Eur išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, ji pareiškėjai priteistina.

Teismo vertinimu, nėra pagrindo pareiškėjai priteisti išlaidas už kitas Suteiktų paslaugų detalizacijoje nurodytas paslaugas (prašoma priteisti už skundo peržiūrą, korekciją, pasitarimą teisininkų grupėje 72,60 Eur suma), kadangi šios paslaugos vertintinos kaip sudedamoji paslaugų rengiant skundą dalis, todėl už šiuos veiksmus išlaidos atskirai nepriteistinos.

Kadangi skundas patenkintas tik iš dalies, pareiškėja įgijo teisę ne į visų, o tik į dalies jos patirtų bei įrodymais pagrįstų išlaidų atlyginimą.

Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, jos nagrinėjimo trukmę, iš atsakovės priteistina 314,60 Eur bylinėjimosi išlaidų suma mažintina ir pareiškėjai iš atsakovės priteistina 252,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 860 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt Eur) turtinės žalos atlyginimą pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Saulėgauda”.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 252 Eur (du šimtus penkiasdešimt du Eur) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Saulėgauda”.

Kitoje dalyje prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Eglė Kiaurakytė