Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2020 m. kovo 4 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Saulėgauda” skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl 1 866,91 Eur dydžio turtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš neteisėtų atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės veiksmų, atlyginimo pagrįstumo.

Dėl pareiškėjos teisės į turtinės žalos atlyginimą

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (minėta, toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (minėta, toliau – ir LVAT) praktikoje neteisėtų veiksmų samprata aiškinama plačiai: valstybės institucijų neteisėtais veiksmais pripažįstami ne tik aiškiai priešingi teisės nuostatoms veiksmai, atitinkami materialiųjų arba procedūrinių normų pažeidimai, bet ir nepateisinamai aplaidus, paviršutiniškas elgesys, bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., LVAT 2012-01-12 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-34/2012, 2012-04-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1950/2012, 2013-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2019-12-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3085-624/2019 ir kt.). Bet kokiu atveju neteisėti veiksmai, sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą, turi būti aiškinami taip, kad nebūtų paneigtas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas – valdžios įstaigos privalo tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis (žr. pvz., LVAT 2011-12-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011, 2019-12-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3085-624/2019 ir kt.).

Kaip jau minėta, sprendžiant žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar pareiškėjo nurodyta institucija veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus, bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės), taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tos valstybės institucijos (jos pareigūnų) neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2014-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, 2019-12-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3085-624/2019 ir kt.). Pateikti įrodymus dėl prašomos atlyginti žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, buvimo ir jos dydžio turi viešąją atsakomybę pripažinti siekianti šalis.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (6.249 str. 4 str.).

Be kita ko pažymėtina, jog vienas iš teisės į teisminę gynybą užtikrinimo aspektų yra susijęs su asmens galimybe prisiteisti patirtas išlaidas ginant savo teises ir teisėtus interesus, todėl LVAT jurisprudencijoje iš esmės vieningai laikomasi nuostatos, kad atstovavimo išlaidos, patirtos ginčą nagrinėjant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucijoje, laikytinos šalies kitomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu ir paprastai turėtų būti priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. LVAT yra išaiškinęs, kad nors ABTĮ nėra aiškiai nustatyta, kad turi būti priteisiamos išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, tačiau gali būti priteisiamos ir kitos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (žr., pvz., LVAT 2008-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-33/2008, 2008-09-11 nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-513/2008 ir kt.). LVAT administracinėje byloje Nr. A502-1269/2009 suformavo taisyklę, kad asmuo, patyręs išlaidų ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje (Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje), kai byla teisme nebuvo nagrinėjama, gali šias išlaidas vertinti kaip turėtą turtinį nuostolį ir dėl šios žalos atlyginimo kreiptis į teismą, vadovaudamasis CK nuostatomis. Minėtoje administracinėje byloje LVAT pažymėjo, kad išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant Komisijoje, kurios sprendimas nebuvo apskųstas teismui, galėtų būti pripažintos atlyginamomis pagal analogiją taikant ABTĮ nuostatas tokiu atveju, jei byla pasiektų teismą (žr. LVAT 2009-11-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1269/2009).

Teismo vertinimu, nagrinėjamos administracinės bylos atveju yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovė, priimdama 2019-08-13 sprendimą Nr. (4.39.)-R2-1909, kuriuo nepritarė naujiems statinio Projektiniams pasiūlymams ir rekomendavo atlikti detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto valdybos 2002-07-26 sprendimu Nr. 419, koregavimą arba jo keitimą, ir kuris buvo panaikintas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (minėta, toliau – ir Komisija) 2019-10-18 sprendimu, iš esmės atliko neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. Atsakovė atsiliepime į skundą iš esmės nenurodė jokių pagrįstų priežasčių objektyviai kliudžiusių priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą pareiškėjos atžvilgiu, o tuo pačiu nepagrindė, kodėl jos veiksmai, priimant 2019-08-13 sprendimą, nevertintini kaip bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas. Be kita ko, pažymėtina, kad Komisijos 2019-10-18 sprendime konstatuota, jog 2019-08-13 sprendimas priimtas nekompetentingo viešojo administravimo subjekto, nėra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, teisės aktų normomis, nėra aiškūs sprendimo priėmimo motyvai. Atsakovė Komisijos sprendimo neskundė. Įsiteisėjusiame Komisijos sprendime nustatytos aplinkybės dėl 2019-08-13 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo leidžia daryti išvadą, kad atsakovei kyla viešoji atsakomybė, numatyta CK 6.271 str. Nagrinėjamuoju atveju, byla teisme nenagrinėta, todėl pareiškėja, patyrusi išlaidų, pagrįstai jas vertino kaip turėtą turtinį nuostolį ir kreipėsi dėl turtinės žalos atlyginimo.

Dėl turtinės žalos dydžio

1) 1 669,80 Eur už skundo Komisijai parengimas, susijusių teisės aktų, teismų praktikos analizė;

2) 3,51 Eur už papildomas išlaidas: išrašai NTR, 2 vnt.;

3) 193,60 Eur už atstovavimą Komisijos posėdyje.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Minėtas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (taikoma įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20; TAR, 2015, Nr. 2015-03968; toliau – ir Rekomendacijos).

Pabrėžtina, kad LVAT yra pažymėjęs, jog teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje turi kompleksiškai įvertinti pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Nei vienas iš šių nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamai šaliai klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr., pvz., LVAT 2013-05-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).

Rekomendacijos rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis už teisines paslaugas, suteiktas bylą nagrinėjant ikiteismine tvarka, kai byla teisme nebuvo nagrinėjama, nėra įtvirtintas. Kita vertus, Rekomendacijų 8.1 punkte įtvirtinta, jog už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

ABTĮ 4 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas vertina, jog ABTĮ 4 straipsnio 7 dalies nuostatoje nurodytas santykių panašumas, atsižvelgiant į jų esmę ir pobūdį, turi daryti pagrįstą išvadą, kad analogijos taikymas yra pateisinamas. Nagrinėjamos bylos kontekste, vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 7 dalimi, teisingumo, protingumo kriterijais, darytina išvada, jog šiuo atveju vertinant turtinės žalos dydį yra teisinis pagrindas vadovautis Rekomendacijų 8.1 ir 8.19 punkto nuostatomis.

Pareiškėjos skundas Komisijai buvo surašytas ir pateiktas 2019 m. III ketvirtį, todėl pagrindu imami 2019 m. I ketvirčio rodikliai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) nurodytą laikotarpį buvo 1262,7 Eur, todėl maksimali priteistina suma už pareiškimo Komisijai surašymą yra 378,81 Eur (1262,7 * 0,3). Teismas pažymi, jog teisės aktų ir praktikos analizė yra sudėtinė dokumento rengimo dalis, todėl už šiuos veiksmus papildoma turtinė žala nepriteistina. Išnagrinėtoje administracinėje byloje pateiktas procesinis dokumentas – skundas Komisijai – atitinka anksčiau minėto ir Rekomendacijose apibrėžto procesinio dokumento sąvoką - pareiškimas spręsti ginčą ne teisme, jis atitinka šio dokumento esmę. Prašomas priteisti 1 669,80 Eur dydis už procesinio dokumento surašymą viršija Rekomendacijose nustatytą dydį, todėl teismo vertinimu, pagrįsta pareiškėjos turtinė žala yra 378,81 Eur.

Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, o minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas taip: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (10 punktas). Posėdis Komisijoje vyko 2019-10-15; 2 val. Iš Komisijos sprendimo matyti, kad jame pareiškėjos interesus atstovavo atstovas advokatas. Atsakovė teismui neteikia įrodymų paneigiančių pareiškėjos argumentus (dėl Komisijos posėdžio trukmės ir pan.). Šiuo atveju imami 2019 m. II ketvirčio rodikliai, kurie buvo 1289,00 Eur. Prašoma priteisti 193,60 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio (1289,0*0,1*2), todėl teismas vertina, kad pareiškėja pagrindė minėtą turtinės žalos dydį.

Dėl papildomų išlaidų, pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėja neteikia teismui įrodymų, kad už išrašus tikrai buvo sumokėta prašoma atlyginti suma (t. y. sutarčių su registrų centrais, mokėjimų nurodymų ir pan.), todėl teismas sprendžia, kad pareiškėja minėtos turtinės žalos nepagrindė įrodymais.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja nagrinėjamos bylos kontekste įrodymais pagrindė 572,41 Eur (378,81 + 193,60 Eur) patirtą turtinę žalą.

Be kita ko, minėta, jog CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas Komisijoje tenkintas iš dalies, atsakovė patyrė turtinę žalą proporcingai patenkintų reikalavimų apimtyje. Iš Komisijos sprendimo turinio matyti, kad pareiškėja prašė panaikinti atsakovės sprendimą bei įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus. Komisija pareiškėjos reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo tenkino, o reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė kaip nepagrįstą. Teismas šiuo atveju, įvertinęs pareiškėjos reikalavimus Komisijos byloje, Komisijos sprendimo turinį, daro išvadą, jog iš esmės buvo patenkinta ½ pareiškėjos reikalavimų dalis. Vadovaujantis tuo, kas buvo išdėstyta, teisingumo, protingumo kriterijais, pareiškėjos skundas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir pareiškėjai iš atsakovės priteisiama 286,00 Eur (572,41/2). Kitoje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme

Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėja prašo atlyginti skundo parengimo išlaidas, iš viso 629,20 Eur, bei išlaidas už skundo peržiūrą, korekciją, iš viso 48,40 Eur.

Rekomendacijų 8.2 punktas numato, jog rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už dokumentų parengimą (skundo surašymą) yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Kadangi procesiniai veiksmai (skundo surašymas) buvo atliekami 2019 m. IV ketvirtyje, pagrindu imami 2019 m. II ketvirčio rodikliai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) nurodytą laikotarpį buvo 1289,00 Eur, todėl maksimali priteistina suma už skundo surašymą yra 3222,50 Eur (1289,00 * 2,5).

Išnagrinėtoje administracinėje byloje pateiktas procesinis dokumentas – skundas – patenka į aukščiau minimų ir Rekomendacijose apibrėžtų procesinių dokumentų sąvokas, jis atitinka šių dokumentų esmę. Prašomas priteisti 629,20 Eur dydis už procesinio dokumento surašymą neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio. Pareiškėjos prašoma priteisti 48,40 Eur suma už skundo peržiūrą ir korekciją, teismo vertinimu, yra sudedamoji skundo parengimo dalis, todėl už šiuos veiksmus išlaidos atskirai nepriteistinos.

Pareiškėja prašymu prašo priteisti 363,00 Eur išlaidų, patirtų už atstovavimą teismo posėdyje bei pasirengimą jam.

Iš Regionų apygardos administracinio teismo 2020-03-04 teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, jog teismo posėdžio metu pareiškėjos interesus atstovavo advokatas Remigijus Bukėnas, posėdžio pradžia – 09:01 val., pabaiga – 09:30 val., trukmė – 29 min. Vadinasi, pagal Rekomendacijų 9 punktą atmetama iki 0 val. Taigi nėra pagrindo priteisti už 0 val. atstovavimo teismo posėdyje išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, kad pasirengimas teismo posėdžiams yra atstovavimo sudėtinė dalis, todėl papildomai už šiuos veiksmus išlaidos nepriteistinos.

Pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos reikšti reikalavimai teismo sprendimu patenkinti iš dalies, todėl iš atsakovės priteisiamos visos pagrįstos pareiškėjos turėtos bylinėjimosi išlaidos patenkintų reikalavimų dalyje. Be kita ko, minėta, kad teismas, vertindamas bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, turi atsižvelgti ir į bendruosius teisės principus – išlaidos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą (2.1 papunktis); ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje (2.3 papunktis); sprendžiamų teisinių klausimų naujumą (2.7 papunktis); advokato darbo laiko sąnaudas (2.9 papunktis). Spręsdama dėl pareiškėjai priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, teisėjų kolegija atsižvelgia į aplinkybę, kad skundas teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, į bylos pobūdį, apimtį, sudėtingumą, protingumo sąžiningumo ir teisingumo principus, į tai, jog skundas tenkintinas tik iš dalies, ir daro išvadą, jog iš atsakovės priteistina išlaidų 798,60 Eur (629,20 Eur už skundo surašymą + 169,40 Eur už prašymų parengimą) dydžio suma yra per didelė, todėl mažintina. Kadangi pareiškėjos pagrindinis reikalavimas priteisti turtinę žalą tenkintinas, tačiau turtinės žalos dydis mažintinas, teismas sprendžia, kad yra tenkinta 2/3 skundo reikalavimų.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teismas pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkina iš dalies ir pareiškėjai iš atsakovės priteisia 532,00 Eur (798,60*2/3) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Saulėgauda” skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Saulėgauda” iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 286,00 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt šeši eurai) turtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Saulėgauda” iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 532,00 Eur (penki šimtai trisdešimt du eurai) išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kitoje dalyje prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.

Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.