- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-28
- Bylos Nr.
- 1S-1062-626/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
Byla Nr. 1S-1062-626/2015Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.12.4.
2015 m. liepos 28 d.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi įtariamosios J. M. atstovo advokato G. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. birželio 30 d. nutarties, kuria netenkintas J. M. prašymas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, panaikinimo, ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 10-2-00832-09,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-00832-09 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį dėl to, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" darbuotojos L. K., J. M., V. Š. bei A. K., siekiant gauti didesnes motinystės ir motinystės (tėvystes) pašalpas, galimai apgaule, sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo srityje, padarė Valstybinio socialinio draudimo fondui žalą.
Žemesnės instancijos teismas
2015 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas įtariamosios J. M. prašymas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-2-00832-09 dėl pernelyg ilgos trukmės.
Skundžiama 2015 m. birželio 30 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja prašymo netenkino. Konstatavo, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl J. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo vilkinamas. Taip pat pažymėjo, jog ikiteisminis tyrimas yra baigiamas ir planuojama atlikti BPK 218 straipsnyje numatytus veiksmus.
Šalies argumentai
Įtariamosios J. M. gynėjas advokatas G. D. (toliau – pareiškėjas) pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. birželio 30 d. nutartį ir ikiteisminį tyrimą nutraukti dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės.
Skunde nurodo, kad ikiteisminis tyrimas yra vilkinamas. Šią išvadą motyvuoja tuo, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2009 m. gruodžio 28 d., t. y. prieš daugiau nei 5 su puse metų. Pranešimas apie įtarimą J. M. įteiktas 2012 m. spalio 30 d., t. y. beveik po 3 metų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir beveik prieš trejus metus nuo dabartinio ikiteisminio tyrimo etapo. J. M. apklausta 2012 m. spalio 30 d. Po apklausos įtariamosios atžvilgiu jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai neatliekami. 2013 m. sausio 28 d. J. M. atžvilgiu surašytas kaltinamasis aktas, o tai rodo, kad buvo manoma, jog buvo pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą išvadai dėl J. M. neteisėtų veiksmų. Tačiau byla į teismą perduota nebuvo. Nuo 2013 m. sausio 28 d. jokie baudžiamojo proceso veiksmai J. M. atžvilgiu šiame ikiteisminiame tyrime atlikti nebuvo. Įtariamoji nebuvo informuojama apie tolesnę ikiteisminio tyrimo eigą tol, kol 2015 m. gegužės 29 d. nepateikė skundo dėl ikiteisminio tyrimo trukmės. 2015 m. birželio 16 d. J. M. dar kartą įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Pažymi, kad naujajame pranešime apie įtarimą J. M. inkriminuojami visiški analogiški veiksmai kaip ir pirmajame, t. y. nuo kaltinamojo akto surašymo iki naujo pranešimo apie įtarimą įteikimo J. M. nenustatyta jokių naujų faktinių aplinkybių, dėl išskirtinai uždelsto kito asmens įtraukimo į baudžiamąjį procesą pasikeitė tik teisinis jų vertinimas. Pabrėžia, kad A. K. buvo aiškus nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, kadangi jis yra UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorius, taigi galimas jo dalyvavimas ir vaidmuo bei įtaka darant tariamai neteisėtą veiką galėjo būti nekliudomai tiriamas nedelsiant, o ne tik atnaujinus ikiteisminį tyrimą. Teigia, kad tokia proceso veiksmų seka rodo, kad yra šiurkščiai pažeidžiamos įtariamosios teisės, ikiteisminis tyrimas yra chaotiškas, proceso veiksmai atliekami nesistemingai, akivaizdžiai vilkinant, visiškai neatsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo poveikį įtariamajai.
Pažymi, kad atnaujinus ikiteisminį tyrimą, visi proceso veiksmai buvo atliekami turint tikslą surinkti informaciją dėl įtariamojo A. K. veiksmų neteisėtumo. Nurodo, kad proceso vilkinimu laikytinas toks proceso laikotarpis, kurio metu neatliekami jokie procesiniai veiksmai. Mano, kad tokia situacija susidarė ir šiame ikiteisminiame tyrime, nes J. M. atžvilgiu nebuvo atlikta absoliučiai jokių veiksmų daugiau nei dvejus su puse metų.
Pabrėžia, kad skundžiamoje nutartyje taip pat pateiktas baudžiamojo proceso įstatymui bei baudžiamojo proceso principams prieštaraujantis J. M. teisės atsisakyti duoti parodymus vertinimas, kuris traktuojamas kaip lemiantis nepateisinamą ikiteisminio tyrimo vilkinimą. Kokybiškas ikiteisminio tyrimo atlikimas yra teisėsaugos institucijų, o ne įtariamųjų pareiga. Remiasi Europos Žmogaus teisių Teismo praktika, kurioje nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo trukmės pagrįstumas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir sudėtingumą. Vertindamas šio ikiteisminio tyrimo sudėtingumą nurodo, kad jame tiriamos aplinkybės negali būti vertinamos kaip lemiančios baudžiamosios bylos sudėtingumą, nes tyrimas nėra didelės apimties, tiriamas nedidelis kiekis nuo pat tyrimo pradžios nustatytų asmenų veiksmų, kurie surinkti jau pirminiuose ikiteisminio tyrimo etapuose. Taip pat remiasi Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-917-628/2014, Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. birželio 15 d. nutartimi, baudžiamojoje byloje Nr. 1S-494-168/2010, kuriose proceso greitumo principas iškeliamas kaip turintis prioritetą prieš pareigūnų pareigą išsiaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes. Proceso greitumo principas suponuoja atitinkamą valstybės institucijų ir jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas nebūtų vilkinamas. Tuo tarpu šiame ikiteisminiame tyrime toks valstybės institucijų elgesys nebuvo užtikrinta dėl to buvo pažeistos įtariamosios teisės.
Mano, kad nurodytos aplinkybės yra pagrindas išvadai, kad ikiteisminiame tyrime nebuvo užtikrinta įtariamajam garantuojamos Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies apsauga, BPK 176 straipsnio 1 dalies bei BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatos, įtvirtinančios įtariamojo teisę į jo bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Teigia, kad dėl nepakankamai intensyvaus ikiteisminio tyrimo atlikimo, įtariamoji išgyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš ją baigties būseną, patyrė nepagrįstą savo teisių suvaržymą, todėl ikiteisminis tyrimas turi būti nutrauktas, nes tik tokiu būdu bus atkurtos pažeistos įtariamosios teisės.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartis, kuria atmestas įtariamosios prašymas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl tyrimo vilkinimo, yra teisėta ir pagrįsta.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnyje numatyta nusikaltimo padarymu kaltinamo asmens teisė, kad jo bylą per įmanomai trumpiausią laiką išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Kriterijai, kuriais remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismas vertina, ar proceso trukmė atitinka EŽTK reikalavimus, yra suformuluoti daugelyje šio teismo išnagrinėtų bylų. Tokie kriterijai paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir t. t. (Sorvisto v. Finland, no 19348/04, judgement of 13 January 2009; Meilus v. Lithuania, no 53161/99, judgement of 6 November 2003 ir kt.). Pabrėžtina, kad išvadą dėl konkretaus proceso (ne)atitikties EŽTK 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, 2K-158-895/2015).
BPK 215 straipsnyje nustatyta, kad jei per šešis mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebaigiamas, įtariamasis, jo atstovas ar gynėjas gali paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, pripažįsta, kad kai kurie ikiteisminio tyrimo veiksmai po ikiteisminio tyrimo atnaujinimo galėjo būti atliekami operatyviau, tačiau pritaria ikiteisminio tyrimo teisėjo išvadai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai šioje byloje pakankamai kryptingai, vadovaudamiesi BPK XIV skyriaus nuostatomis, atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl UAB "(duomenys neskelbtini)" apdraustųjų L. K., J. M. ir V. Š. padidintų draudžiamųjų pajamų, kuris Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje gautas 2009 m. gruodžio 21 d. VSDFV Vilniaus skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus Specialisto išvada Nr. (10.4)11-148 gauta 2012 m. sausio 18 d. 2012 m. balandžio 19 d. pareikštas civilinis ieškinys. 2012 m. lapkričio 27 d. priimtas nutarimas VSDFV Kauno skyrių pripažinti civiliniu ieškovu. 2012 m. kovo 7 d. pareikštas civilinis ieškinys, 2012 m. gruodžio 3 d. VSDFV Vilniaus skyrius pripažintas civiliniu ieškovu. Ikiteisminio tyrimo metu, be kitų įtariamųjų, J. M. 2012 m. spalio 30 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. 2012 m. spalio 30 d. paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2013 m. sausio 28 d. surašytas kaltinamasis aktas, kaltinant J. M., L. K., V. Š. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje. 2013 m. vasario 8 d. gautas L. K. prašymas ištirti A. K. neteisėtus veiksmus. 2013 m. vasario 13 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas atnaujintas nustačius, jog tyrimas atliktas nevisapusiškai, būtina atlikti daug proceso veiksmų, spręsti dėl A. K. procesinės padėties. 2015 m. birželio 16 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. 2015 m. liepos 15 d. J. M. paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą.
Taigi, po pirmosios įtariamosios J. M. apklausos 2012 m. spalio 30 d. praėjo daugiau nei 2 metai, tačiau priešingai nei nurodo J. M., po ikiteisminio tyrimo atnaujinimo tyrimo veiksmai byloje buvo atliekami ir toliau, nors didžioji dalis buvo susijusi dėl A. K. galimai padarytų nusikalstamų veikų išaiškinimo, tačiau pažymėtina, kad jo veiksmai yra glaudžiai susiję su pačios įtariamosios galimai padarytomis nusikalstamomis veikomis. Siekiant gauti nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingą informaciją, būtina atlikti byloje surinktų dokumentų bei faktinių duomenų šaltinių analizę ir pan., o papildomiems ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti objektyviai reikalingos laiko sąnaudos. Skunde dėstomais argumentais tyrimo trukmės klausimą siūloma spręsti iš esmės vadovaujantis formaliais pagrindais, t. y. atsižvelgiant į proceso veiksmų, atliktų su įtariamąja, intensyvumą. Toks tyrimo trukmės vertinimas, negali būti laikomas išsamiu ir visapusišku, nes lieka neįvertintos kitos objektyvios ikiteisminio tyrimo neužbaigimo priežastys: ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas, atsižvelgiant į vienos iš įtariamųjų prašymą patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenį, galimai organizavusį nusikalstamas veikas ir prokurorui nustačius, jog ikiteisminis tyrimas atliktas nevisapusiškai, reikėjo atlikti daug papildomų ikiteisminio tyrimo veiksmų. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, atlikus papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, keitėsi ir įtarimo J. M. apimtis. Visa tai rodo, kad yra pagrindas išvadai jog ilgesnę ikiteisminio tyrimo trukmę lėmė būtent objektyvios priežastys.
Taip pat, atsižvelgtina ir į tai, kad J. M. šiame ikiteisminiame tyrime buvo paskirta švelniausia procesinės prievartos priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri taikyta nuo 2012 m. spalio 30 d., todėl nėra pagrindo išvadai, kad J. M. teisės buvo itin suvaržytos ar apsunkintos.
Kaip jau minėta, įgyvendinant BPK 1 straipsnio 1 dalyje numatytą baudžiamojo proceso paskirtį, teisėsaugos institucijos bei pareigūnai įpareigojami visus procesinius veiksmus atlikti ir sprendimus priimti kiek įmanoma greičiau, tačiau siekis bylą ištirti ir išnagrinėti per kuo trumpesnius terminus negali būti pateisinamas bylos tyrimo išsamumo sąskaita. Nepaisant to, kad kiekvienas asmuo turi teisę į greitą procesą, būtina akcentuoti, kad bet koks procesas, norint, kad jis baigtųsi teisingo sprendimo priėmimu, reikalauja atitinkamo laiko ir yra neįmanomas be visapusiško ir objektyvaus bylos duomenų ištyrimo ir išnagrinėjimo. Asmens teisė į greitą procesą yra tik teisės į teisingą teismą dalis, kurios visapusiškas, o ne vien tik minėtu aspektu užtikrinimas suponuoja tikro, o ne tariamo teisingumo įvykdymą byloje. Dėl šios priežasties galima pateisinti ilgesnį, bet teisingesnį procesą (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas 2004 m. rugsėjo 21 d. byloje Kuśmierek v. Poland). Kaip jau minėta, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog ikiteisminis tyrimas nebuvo itin intensyvus, tačiau byloje nėra ir objektyvių duomenų, kaip savo skunde nurodo pareiškėjas, patvirtinančių, kad prokurorė sąmoningai vilkina procesą, todėl apylinkės teismui patenkinti įtariamosios prašymą ir ikiteisminį tyrimą nutraukti nebuvo pagrindo. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad ikiteisminis tyrimas jau yra pabaigtas. 2015 m. liepos 15 d. J. M. paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, prašymas panaikinti skundžiamą nutartį – netenkintinas, o pareiškėjo skundas – atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 215 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
įtariamosios J. M. atstovo advokato G. D. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.