Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant įtariamajam K. D., jo gynėjui advokatui J. J., teismo posėdyje išnagrinėjusi įtariamojo K. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria įtariamojo K. D. skundas dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-2-00527-12 atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 290 str. padarymo.

Šiame ikiteisminiame tyrime K. D. 2013 m. balandžio 26 d. buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 290 straipsnyje.

K. D. yra įtariamas tuo, kad jis 2012 m. liepos 12 d., apie 2.28 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto kompiuterio, reaguodamas į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto priimtą sprendimą, iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) atsiųsdamas Lietuvos Respublikos Seimo narį ir tuometinį Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką S. Š. įžeidžiantį, jo garbę ir orumą žeminantį laišką „Kitaip tariant atsakėte kad mes netirsime, o prokuratūra savo bendrų nusikaltimų su Saugumu ir vaikų teisėmis taip pat netirs. Labai ačiū. Iš šunsnukio Š. kitokio atsakymo tikėtis ir negalima. Ačiū kad turime valstybę kur valdžios vyrai turi teisę prievartauti vaikus!“ viešai įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją.

2014 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas įtariamojo K. D. skundas dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs įtariamojo skundo argumentus, 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi K. D. skundą atmetė, konstatuodamas, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, kad ikiteisminis tyrimas K. D. atžvilgiu buvo ar yra vilkinamas.

Nesutikdamas su minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, įtariamasis K. D. šį teismo sprendimą apskundė aukštesniajam teismui.

Skunde nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas apelianto atžvilgiu buvo pradėtas dar 2012 m. rugpjūčio 8 d. pagal LR BK 155 str. 1 d. nuostatas. Šis ikiteisminis tyrimas 2013 m. sausio 17 d. buvo nutrauktas, tačiau 2013 m. vasario 19 d. jis buvo atnaujintas ir tęsiamas pagal LR BK 290 str. Nors ikiteisminį tyrimą kontroliuojanti prokurorė I. P. nurodė, kad ikiteisminis tyrimas K. D. atžvilgiu užtruko dėl objektyvių priežasčių, paaiškindama, kad reikalinga atlikti stacionarią K. D. psichiatrinę ekspertizę ir po jos atlikimo byla bus perduota teismui, tačiau įtariamasis su tokia prokurorės pozicija nesutinka. Įtariamojo manymu, vien to, kad jis pripažino savo kaltę, pakanka jo kaltės, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodymui. K. D. teigimu, nagrinėjamame ikiteisminiame tyrime apklausti ne visi liudininkai, dėl to, manytina, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu bus tęsiamas ir po stacionarios psichiatrinės ekspertizės jo atžvilgiu atlikimo.

Skunde pažymima, kad, nors 2014 m. rugpjūčio 8 d. buvo patenkintas apelianto prašymas susipažinti su bylos medžiaga, tačiau iki šiol byla pastarojo nepasiekė.

Be to, K. D. vertinimu, atliekant analizuojamą ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu, yra renkama jį kompromituojanti medžiaga, siekiant atkeršyti už tai, kad be savo nuolatinės veiklos įtariamasis kartais rašo straipsnius, kuriuose kritikuoja Lietuvos politikus, būtent dėl šios priežasties ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu ir yra vilkinamas. Pabrėžiama, kad apeliantas niekada nesislėpė nuo jo atžvilgiu vykdomo ikiteisminio tyrimo, netrukdė tirti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių, buvo pasiruošęs prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, tačiau dėl neaiškių priežasčių, net ir esant šioms aplinkybėms, ikiteisminis tyrimas K. D. atžvilgiu vis dar tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo K. D. skundas atmestinas.

Išnagrinėjus įtariamojo K. D. skundą ir teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, daroma išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartis, kuria atmestas įtariamojo skundas dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, yra teisėta ir pagrįsta. Teismas pritaria ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nurodytiems K. D. skundo dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės ir ikiteisminio tyrimo vilkinimo atmetimo motyvams dėl esminių aplinkybių.

LR BPK 176 str. 1 d. įtvirtinta, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus. Jei per šešis mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebaigiamas, LR BPK 215 str. pagrindu įtariamasis, jo atstovas ar gynėjas gali paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Tai reiškia, kad įtariamasis ar jo gynėjas, praėjus šešiems mėnesiams nuo pirmosios įtariamojo apklausos, turi teisę prašyti ikiteisminio tyrimo teisėją nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl pernelyg ilgos jo trukmės. Tačiau vien ta aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesiu nuo įtariamojo apklausos, negali būti pagrindu jį nutraukti. Būtina teismo sprendimo nutraukti tyrimą priėmimo sąlyga yra teismo išvada, jog bylos tyrimas yra vilkinamas. Tuo tarpu vilkinimu suprantama tai, kad bylos ikiteisminis tyrimas užsitęsė dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neveiklumo, bet ne dėl kitų objektyvių aplinkybių.

Ikiteisminio tyrimo trukmės klausimas konkrečioje byloje vertintinas tais aspektais, kurie formuojami Europos žmogaus teisių teismo ir taikomi Lietuvos teismų praktikoje. Ir tai turi būti daroma remiantis ne tik atskirais vienos proceso šalies pozicijai naudingais kriterijais, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje egzistuojančių aplinkybių visumą, t.y. į konkrečios bylos sudėtingumą, jos specifiką, tyrimo institucijų bei pačių įtariamųjų elgesį proceso metu, jų interesus, taip pat į kitas tyrimui reikšmingas bylos aplinkybes.

Tuo tarpu įtariamojo skunde dėstomais argumentais tyrimo trukmės klausimą siūloma spręsti iš esmės vadovaujantis formaliais pagrindais, t. y. atsižvelgiant į laikotarpį, praėjusį nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, atliktų procesinių veiksmų skaičių bei jų intensyvumą, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, toks tyrimo trukmės vertinimas, atitinkantis vien įtariamojo gynybos taktiką, negali būti laikomas išsamiu ir visapusišku, nes lieka neįvertintos kitos objektyvios ikiteisminio tyrimo neužbaigimo priežastys.

Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl K. D. galimai nusikalstamų veiksmų, kuriais pastarasis viešai įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją. Ikiteisminis tyrimas nėra didelės apimties, įtarimai pareikšti tik K. D., tačiau vertinant pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą darytina išvada, kad tyrimas yra sudėtingas. Per visą atliekamo ikiteisminio tyrimo laiką ikiteisminio tyrimo pareigūnai savalaikiai, pakankamai intensyviai ir kryptingai, vadovaudamiesi BPK XIV nuostatų reikalavimais, atliko būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus: 2012 m. lapkričio 26 d. liudytoju apklaustas S. Š.; 2012 m. gruodžio 13 d. liudytoju apie galimai savo padarytą nusikalstamą veiką apklaustas K. D.; 2013 m. balandžio 26 d. K. D. įteiktas pranešimas apie įtarimą ir pastarasis apklaustas įtariamuoju; išreikalauta medžiaga apie K. D. sveikatos būklę; 2013 m. kovo 19 d. pavesta atlikti K. D. medicininių dokumentų tyrimą; 2013 m. kovo 21 d. pateikta specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog K. D. atžvilgiu tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę; 2013 m. gegužės 15 d. K. D. atžvilgiu paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė; 2014 m. kovo 25 d. – 2014 m. balandžio 23 d., atlikus ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę K. D. atžvilgiu, nustatyta, kad ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės metu nėra galimybės atsakyti į pateiktus klausimus, tam reikalingas ilgalaikis stacionarinis stebėjimas, todėl rekomenduota K. D. atžvilgiu atlikti stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę. 2014 m. kovo 25 d. - 2014 m. balandžio 23 d. atliktos ekspertizės pagrindu 2014 m. rugpjūčio 28 d. K. D. atžvilgiu paskirta stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė, įtariamajam K. D. paskiriant procesinę prievartos priemonę – atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą.

Minėta ekspertizė nėra atlikta iki šiol. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato jokio konkretaus termino per kurį ekspertas, gavęs teismo pavedimą atlikti ekspertizę, būtų įpareigotas ją atlikti ir pateikti išvadą. Tuo tarpu nei ikiteisminio tyrimo teisėjas, nei prokuroras neturi jokių galimybių paspartinti ekspertizės atlikimą bei ekspertizės akto pateikimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pritartina išvadai, kad šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje, neatlikus visų būtinų ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų, neatlikus stacionarios teismo psichiatrijos ekspertizės K. D. atžvilgiu, ikiteisminio tyrimo užbaigti nėra galimybės. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad pagal LR BK 17 str. 2 d. nuostatas, asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už pavojingą veiką, iš ko spręstina, kad nenustačius, ar K. D., atlikdamas jam inkriminuojamus veiksmus, galėjo juo suvokti ir valdyti, t.y. buvo pakaltinamas, nėra galimybės spręsti jo baudžiamosios atsakomybės klausimo, tuo pačiu ir užbaigti ikiteisminio tyrimo.

Atsakant į K. D. argumentus, kad aptariamas ikiteisminis tyrimas yra vilkinamas, pažymėtina, jog aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas užsitęsė, pati savaime nereiškia, jog procesas yra vilkinamas, o tarptautiniuose bei nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas proceso greitumo principas nepaneigia ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareigos išaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes. Nepaisant to, kad kiekvienas asmuo turi teisę į greitą procesą, būtina akcentuoti, kad bet koks procesas, norint, kad jis baigtųsi teisingo sprendimo priėmimu, reikalauja atitinkamo laiko ir yra neįmanomas be visapusiško ir objektyvaus bylos duomenų ištyrimo ir išnagrinėjimo. Pažymėtina, kad asmens teisė į greitą procesą yra tik teisės į teisingą teismą dalis, kurios visapusiškas, o ne vien tik minėtu aspektu užtikrinimas suponuoja tikro, o ne tariamo teisingumo įvykdymą byloje. Dėl šios priežasties galima pateisinti ilgesnį, bet teisingesnį procesą (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas 2004 m. rugsėjo 21 d. byloje Kuśmierek v. Poland). Kiekvienu konkrečiu atveju reikia vertinti, ar ilgesnę ikiteisminio tyrimo trukmę lėmė objektyvios priežastys, ar pareigūnų neveiklumas. Šiuo atveju pagrindo išvadai, kad ikiteisminis tyrimas K. D. atžvilgiu yra vilkinamas, nėra, nes ilgesnę ikiteisminio tyrimo trukmę lėmė būtent objektyvios priežastys.

Atmetant įtariamojo argumentus, kad jam neleidžiama susipažinti su jo atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiaga, kas, jo vertinimu, leidžia spręsti apie bylos vilkinimą, akcentuotina, kad iš skundo nagrinėjimui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad 2014 m. rugsėjo 11 d. K. D. pateikus prašymą sudaryti sąlygas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiajai tyrėjai V. V., 2014 m. rugsėjo 24 d. visa ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo pateikta įtariamajam, ką pastarasis patvirtino savo parašu. 2014 m. rugsėjo 30 d., remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, K. D. buvo pateiktos ir jo prašytų dokumentų kopijos, ką jis taip pat patvirtino savo parašu. Ankščiau pateiktų prašymų susipažinti su ikiteisminio tyrimo, atliekamo K. D. atžvilgiu, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra.

Jokių procesinių pažeidimų aukštesnysis teismas neįžvelgia ir vertindamas įtariamojo argumentus dėl gynėjo paskyrimo. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, 2013 m. balandžio 26 d. K. D. buvo išaiškintos jo teisės turėti gynėją. Pasirašyti šį protokolą įtariamasis atsisakė. 2013 m. balandžio 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausioji tyrėja V. R., nustačiusi, jog įtariamajam gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nutarė paskirti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatą S. A. J. įtariamojo K. D. gynėju. Pastarasis dalyvavo įteikiant K. D. pranešimą apie įtarimą bei apklausiant pastarąjį įtariamuoju. 2014 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje buvo gautas K. D. prašymas pakeisti jam paskirtą advokatą, nurodant, kad nesutampa jų pozicijos. Šis prašymas buvo persiųstas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kuri, išnagrinėjusi K. D. argumentus, raštu nurodė, jog Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepriima sprendimo pakeisti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo nutartimi paskirto gynėjo, paaiškindama, kad Tarnyba turi teisę parinkti kitą gynėją įtariamajam, jei ikiteisminio tyrimo teisėjas nušalina gynėją ir kreipiasi į koordinatorių iš naujo dėl kito gynėjo parinkimo baudžiamojoje byloje. Vilniaus apygardos teisme, nagrinėjant K. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarties, atsižvelgiant į K. D. poziciją dėl jam paskirto advokato, 2014 m. spalio 17 d. nutartimi įtariamajam K. D. buvo paskirtas kitas valstybės garantuojamas advokatas J. J.. Jam buvo leista susipažinti su visa K. D. skundo nagrinėjimui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga. Šių aplinkybių visuma leidžia aukštesniajam teismui pagrįstai teigti, jog jokie procesiniai pažeidimai, skiriant K. D. valstybės garantuojamą advokatą, padaryti nebuvo.

Nors Vilniaus apygardos teismo posėdžio metu K. D. gynėjas advokatas kėlė ir K. D. veiksmų kvalifikacijos klausimą, nurodant, kad S. Š., kurio atžvilgiu galimai buvo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta LR BK 290 str., nelaikytinas valstybės tarnautoju ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiu asmeniu LR BK 290 str. prasme, todėl K. D. veiksmai negali būti kvalifikuojami remiantis aptariamo straipsnio nuostatomis, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismas nesprendžia įtariamojo kaltės ar jo veiksmų kvalifikacijos klausimo. Šio skundo nagrinėjimo atveju, atsižvelgiant į įtariamojo skundo argumentus ir teismo posėdžio metu išdėstytą poziciją, svarbu nustatyti, ar ikiteisminis tyrimas K. D. atžvilgiu atliekamas laikantis visų baudžiamojo proceso reikalavimų, ar jis nėra vilkinamas, o tokių duomenų aukštesnysis teismas neįžvelgia.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarties įtariamojo K. D. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atmesti įtariamojo K. D. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.