- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2012-03-26
- Bylos Nr.
- 2A-427-273/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00559-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- AB „Kauno energija“
- Ieškovas
- UAB „Jurbarko vandenys“
- Kategorijos
- 45.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo AB „Kauno energija“ apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Jurbarko vandenys“ ieškinį atsakovui AB „Kauno energija“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Jurbarko vandenys“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo AB „Kauno energija“ priteisti 1366,36 Lt skolos, taip pat 8,05 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė priteisti 68,40 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo AB „Kauno energija“ filialo „Jurbarko šilumos tinklai“ 2010-05-03 buvo sudaryta geriamo vandens, skirto karštam vandeniui ruošti pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 7118-1 ir 7118-2. Vykdant šias sutartis ieškovas atsakovui tiekė geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), karšto vandens ruošimo įrenginiuose, taip pat tvarkė karšto vandens nuotekas. Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 1 d. įtvirtinta, kad vartotojai daugiabučiuose namuose gali CK 4.85 str. nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį, o to paties įstatymo 2 str. nustatyta, kad kol vartotojai nepasirinko tiekėjo, tai karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas. Atsakovui geranoriškai neatsiskaičius už laikotarpį nuo 2010-05-03 iki 2010-06-30 Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu skola 1217,26 Lt ieškovui buvo priteista. Nuo 2010-07-01 ir toliau ieškovas tiekė atsakovui geriamąjį vandenį daugiabučiams namams, esantiems (duomenys neskelbtini), o taip pat tvarkė ir karšto vandens nuotekas. 2010-09-20 įvyko daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų susirinkimas, kurio metu buvo priimtas sprendimas pasirinkti karšto vandens tiekėju AB „Kauno energija“, o 2010-11-16 įvyko daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų susirinkimas, kurio metu jie priėmė sprendimą pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, kai geriamas vanduo perkamas iš vandens tiekėjo, o šiluma vandeniui pašildyti iš šilumos tiekėjo. Ieškovas UAB „Jurbarko vandenys“ pateikė atsakovui apmokėti sąskaitas-faktūras: 2010-07-30 serija JUV Nr. 21810, 2010-07-30 serija JUV Nr. 21811, 2010-08-31 serija JUV Nr. 22212, 2010-08-31 serija JUV Nr. 22213, 2010-09-30 serija JUV Nr. 22658, 2010-09-30 serija JUV Nr. 22659, 2010-10-29 serija JUV Nr. 23107, 2010-10-29 serija JUV Nr. 23108, 2010-11-30 serija JUV Nr. 23538, pagal kurias priskaityta apmokėti 1265,41 Lt už geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti daugiabučiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), bei karšto vandens nuotekų tvarkymą laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2010-09-20, taip pat 100,95 Lt už geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), bei karšto vandens nuotekų tvarkymą laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2010-11-16. Atsakovas turėjo ieškovui sumokėti 1366,36 Lt. Apskaičiuojant atsakovo mokėtinas sumas, taikytinos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos, kurias suderino Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2007-07-24 nutarimu Nr. O3-51 ir nustatė Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2007-09-27 sprendimu Nr. T2-280 „Dėl UAB „Jurbarko vandenys“ šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų nustatymo“. Nepaisydamas 2010-11-07 įsiteisėjusio Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimo ir 2011-03-01 Kauno apygardos teismo nutartimi nustatytų prejudicinių faktų, atsakovas nuo 2010-07-01 iki minėtų daugiabučių namų patalpų savininkų sprendimo pasirinkti karšto vandens tiekėją ir apsirūpinimo karštu vandenių būdą, nesumokėjo ieškovui paskaičiuotos skolos. Sąskaitas grąžino, motyvuodamas tuo, kad Sutartys 7118-1 ir 7118-2 yra nutrauktos. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovas AB „Kauno energija“ filialas „Jurbarko šilumos tinklai“ 2010-06-04 ir 2010-07-02 raštu pranešė apie vienašališką Sutarčių 7118-1 ir 7118-2 nutraukimą, tačiau atsakovas ir po 2010-07-05, (t.y. po pirmojo pranešimo apie sutarties nutraukimą) naudojo ieškovo teikiamą geriamąjį vandenį. Kadangi 2010-11-17 Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytas prejudicinis faktas, kad nuo 2010-05-01 tarp daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), vartotojų ir atsakovo yra sudarytos karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartys ir tam, kad atsakovas galėtų vykdyti savo įsipareigojimus vartotojams teikti karštą vandenį, atsakovas naudojo ieškovo teikiamą vandenį. Iš to ieškovas daro išvadą, kad nuo 2010-07-06 geriamo vandens, skirto karštam vandeniui ruošti, pirkimo-pardavimo sutartys tarp UAB „Jurbarko vandenys“ ir AB „Kauno energija“ filialo „Jurbarko šilumos tinklai“ buvo sudarytos konkliudentiniais veiksmais. Ginčo laikotarpiu vartotojai teisės aktais buvo įpareigoti mokėti pilną karšto vandens kainą atsakovui kaip karšto vandens tiekėjui. Ginčo laikotarpiu galiojo Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009-12-22 įsakymo Nr. 1-255 red.) ir galiojusių iki 2010-10-30, 365 punkte buvo nustatyta, kad nuo 2010-05-01 iki kol buitiniai karšto vandens vartotojai nesudarys karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties pagal šalių aptartas sąlygas, karšto vandens tiekėjui ir buitiniams karšto vandens vartotojams taikomos Karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių bendrųjų sąlygų nuostatos. Sutinkamai su paminėtų sutarčių 20 punktu, buitinis karšto vandens vartotojas atsiskaito pagal atsiskaitymo dokumentus, nurodęs suvartotą karšto vandens kiekį ir kainą. Taigi buitiniai vartotojai yra įpareigoti sumokėti karšto vandens tiekėjui (ginčo laikotarpiu – atsakovui AB „Kauno energija“) visą karšto vandens kainą. Pagal karšto vandens kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009-07-21 nutarimu Nr. O3-106, 38 punktą karšto vandens tiekėjo karštam vandeniui ruošti nupirkto vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso rodmenis. Ginčo laikotarpiu buitiniai vartotojai buvo įpareigoti mokėti atsakovui kaip karšto vandens tiekėjui karšto vandens kainą, į kurią įskaitomas karštam vandeniui paruošti reikalingas geriamas vanduo su nuotekų tvarkymu.
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo AB „Kauno energija“, 1366,36 Lt skolos, 68,40 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 2800,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 8,05 procentus dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-05-16 iki sprendimo visiško įvykdymo ieškovo UAB „Jurbarko vandenys naudai, bei 32,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su dokumentų įteikimu į valstybės pajamas.
Teismas nustatė, kad tarp ieškovo UAB “Jurbarko vandenys“ ir atsakovo AB „Kauno energija“ filialo „Jurbarko šilumos tinklai“ 2010 m. gegužės 3 d. buvo sudarytos geriamojo vandens, skirto karštam vandeniui ruošti pirkimo-pardavimo sutartys Nr. 71181 ir Nr. 71182 pagal kurias ieškovas įsipareigojo tiekti atsakovui geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti daugiabučiams namams, esantiems (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už teikiamą vandenį bei tvarkomas nuotekas (t. 1, b.l. 23-37). Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), visuotinis patalpų savininkų susirinkimas 2010-09-20 priėmė sprendimą pasirinkti karšto vandens tiekėju AB „Kauno energiją“ filialą „Jurbarko šilumos tinklai“, o daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), visuotinis patalpų savininkų susirinkimas 2010-11-16 priėmė sprendimą pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, kai geriamas vanduo perkamas iš vandens tiekėjo, o šiluma vandeniui pašildyti iš šilumos tiekėjo. Todėl akivaizdu, kad buitiniai karšto vandens vartotojai pasirinko karšto vandens tiekėją: gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai nuo 2010-11-16, o gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai nuo 2010-09-20, todėl atsakovas AB „Kauno energija“ filialo „Jurbarko šilumos tinklai“ pareiga iki nurodytų datų tiekti minėtiems vartotojams karštą vandenį Sutarčių Nr. 7118-1 ir 7118-2 pagrindu. Atsakovui geranoriškai neatsiskaičius su ieškovu už laikotarpį nuo 2010-05-03 iki 2010-06-30 už patiektą geriamą vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas Jurbarko rajono apylinkės teismas priteisė skolą. Nuo 2010-07-01 situacija yra nepasikeitusi, nes atsakovas vėl neatsiskaito su ieškovu. Iš byloje esančio 2010-06-04 rašto Nr. 1.7-190 „Dėl geriamojo vandens sutarčių nutraukimo“ (t. 1, b. l. 83) teismas nustatė, kad atsakovas, vadovaujantis Sutarčių 15 p., nutraukia sutartį su ieškovu UAB „Jurbarko vandenys“ prieš mėnesį raštiškai pranešant kitai šaliai, nurodant, kad sutartys nutraukiamos nuo jų pasirašymo dienos. CK 6.217 str. 1 d. numatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Minėto straipsnio 2 d. nustato kokie sutarties pažeidimai yra pripažįstami esminiais. Esant CK 6.217 str. numatytais pagrindais, viena šalis gali sutartį nutraukti vienasmeniškai. Atsižvelgiant į minėtų straipsnių reikalavimus teismas padarė išvadą, kad atsakovas neturėjo teisės vienašališkai nutraukti sutarčių su ieškovu, kadangi UAB „Jurbarko vandenys“ tinkamai vykdė sutarties sąlygas ir tiekė atsakovui geriamąjį vandenį, skirtą karštam vandeniui ruošti. Esant tokioms aplinkybėms atsakovas ieškovui privalo sumokėti 1265,41 Lt skolą už geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti ir nuotekų tvarkymą daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2010-09-20 ir 100,95 Lt skolą už geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti ir nuotekų tvarkymą daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2010-11-16. Teismas nurodė, kad po Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 2 d. pakeitimo (įsigaliojusio 2009 m. liepos 1 d.), daugiabučių namų gyventojai nebuvo pasirinkę apsirūpinimo karštu vandeniu būdo kaip numato įstatymas (galiojusi vartotojų atsiskaitymo, už teikiamą geriamąjį vandenį, ruošti karštam vandeniui, su ieškovu tvarka (konkliudentiniais veiksmais sudaryta sutartis – nuo vartotojų įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų, sudaryta dar nesant galimybės vartotojui pasirinkti būdo), negali būti laikoma vartotojų pasirinktu apsirūpinimo karštu vandeniu būdu), todėl būtent atsakovui tenka įstatyminė pareiga aprūpinti vartotojus karštu vandeniu, tokiu būdu užtikrinant vartotojų teisių apsaugą, nenutrūkstamą karšto vandens tiekimą. Tą patvirtina ir priimtas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. 1-255 dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 4-258 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo, kurio 365 p. buvo numatyta būtent atsakovui (šilumos ir karšto vandens tiekėjui) teikti buitiniams vartotojams siūlymus apsispręsti dėl karšto vandens tiekimo būdo (dėl karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo). Įgyvendinant aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas, šalys ir sudarė sutartis, kurias laikyti niekinėmis, kaip nurodo atsakovas, nėra jokio įstatyminio pagrindo. Priešingai, jos atitiko tiek įstatymų, tiek poįstatyminių aktų reikalavimus ir nepažeidė sutarčių laisvės principo. Nepagrįstu teismas laikė atsakovo argumentą, kad nesant vartotojų raštiškai išreikštos valios pasirinkti karšto vandens tiekėją (pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą), atsakovas negalėjo sudaryti su ieškovu sutarčių ir jam negalėjo būti perkelta pareiga pirkti geriamąjį vandenį, ruošti karštam vandeniui iš ieškovo, nes būtent atsakovas įstatymo 15 str. 2 d. yra įpareigotas užtikrinti karšto vandens tiekimą vartotojams iki vartotojai pasirinks apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Kitaip aiškinti minėtas teisės aktų nuostatas, ar nesivadovauti priimtu įstatymu, nėra jokio pagrindo.
Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Kauno energija“ prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011-11-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą-ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neįvertino faktinių bylos aplinkybių dėl buitinių vartotojų pasirašytų ir galiojančių sutarčių tiek su vandens tiekėju, tiek su šilumos tiekėju, kurios pasirašytos iki įstatymo imperatyvių normų priėmimo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d., tačiau sprendimo motyvuojamojoje dalyje visiškai nepasisakė apie tai, kokiais motyvais jis padarė išvadą, kad tarp ieškovo ir apelianto filialo yra sudarytas komercinis sandoris. CK 6.210 str. 2 d. numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos. Teismas taip pat nepasisakė dėl kokių motyvų netaikė CK 6.210 str. nuostatų, nors atsakovas teismui pateiktuose prieštaravimuose tai nurodė. Teismas, priteisdamas iš AB „Kauno energija“ 8,05 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme 2011-05-16 iki sprendimo visiško įvykdymo ieškovo naudai, neteisingai taikė materialinės teisės normas, priskirdamas ieškovo ir AB „Kauno energija" filialo Jurbarko šilumos tinklai sudarytas sutartis prie komercinių sandorių. Apeliantas mano, kad teismo sprendimas dalyje dėl 8,05 proc. metinių palūkanų priteisimo yra nemotyvuotas. Taip pat nurodo, kad apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas negalėjo nutraukti sutarčių Nr. 7118-1 ir Nr. 7118-2. Galimybė nutraukti sutartis yra numatyta pačių sutarčių 15-ame punkte.
2010-11-16 AB „Kauno energija" filialas „Jurbarko šilumos tinklai" gavo UAB „Jurbarko komunalininkas" raštą Nr. 10-287, kuriame nurodama, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai 2010-11-16 nusprendė pasirinkti apsirūpinimą karštu vandeniu be karšto vandens tiekėjo. Šis raštas patvirtina, kad tik gyventojai priima sprendimą kokį apsirūpinimo kartu vandeniu būdą jie pasirenka ir, kad atsakovas negalėjo tapti karšto vandens tiekėju ankščiau nei gyventojai raštiškai išreiškė savo apsisprendimą dėl apsirūpinimo karštu vandeniu pasirinkimo būdo.
Tarp geriamojo vandens vartotojų ir UAB „Jurbarko vandenys" buvo sudarytos Geriamojo vandens pirkimo-pardavimo sutartys. Ieškovas, kreipdamasis į teismą su prašymu nagrinėti bylą, privalėjo pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad (duomenys neskelbtini) namų gyventojai, buitiniai energijos vartotojai, išreiškė savo norą nutraukti su ieškovu sudarytas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis toje dalyje, pagal kurią jie gauna šaltą vandenį, kurį turėtu pašildyti šilumos tiekėjas nuo 2010-05-01. Ieškovas tokių rašytinių įrodymų nepateikė. Priešingai, 2010 m. rugsėjo 7 d. filialas „Jurbarko šilumos tinklai" gavo UAB „Jurbarko komunalininkas" 2010-09-06 raštą Nr.10-233, kuriuo informavo šilumos tiekėją, jog į jį kreipėsi (duomenys neskelbtini), Jurbarkas butų savininkai su prašymu sušaukti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą dėl karšto vandens tiekėjo pasirinkimo ir kviečia dalyvauti filialo „Jurbarko šilumos tinklai" atstovą, kaip galimą karšto vandens tiekėjo atstovą, dalyvauti šiame susirinkime. Ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, kad namų (duomenys neskelbtini), gyventojų sutartys sudarytos su ieškovu buvo nutrauktos iki 2010-05-01. Ieškovas pateikė duomenis, kurie patvirtina, kad geriamojo vandens sutartis toje dalyje, pagal kurią šaltas vanduo būtų pašildomas šilumos tiekėjo buvo nutrauktos įvairiomis datomis. (duomenys neskelbtini) gyventojų sutartis buvo pakeistos 2010 m. rugpjūčio 19 ir 29 dienomis. (duomenys neskelbtini) namo gyventojų sutartis buvo keičiamos nuo 2010 m. rugpjūčio 18 d. iki rugsėjo 28 d. Sudarytų sutarčių pakeitimai patvirtina, kad AB „Kauno energija" filialas „Jurbarko šilumos tinklai" nėra karšto vandens tiekėjas iki tol, kol nebuvo pakeistos geriamojo vandens sutartys. Apeliantas mano, kad nesant pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių Geriamojo vandens sutarčių dalies dėl šalto vandens patiekimo karšto vandens ruošimui, nutraukimo nuo 2010-05-01, nepakanka įrodymų padaryti išvadą, kad sudarytos sutartys nurodytose dalyse buvo nutrauktos ir ieškinį galima patenkinti. Apeliantas taip pat mano, kad esant išvardintoms aplinkybėms, teismas turėjo išsiaiškinti ar pridėti įrodymai yra pakankami ieškovo reikalavimams visiškai patenkinti. Nesant išreikštos vartotojo valios pasirinkti kitą karšto vandens tiekimo būdą, bei pasirinkti karšto vandens tiekėją, tuo pačiu pakeisti geriamo vandens sutartį (su šalto vandens tiekėju), pakeisti šilumos tiekimo šildymui ir karštam vandeniui ruošti sutartį, šilumos tiekėjas neturi juridinio pagrindo automatiškai tapti karšto vandens tiekėju, kas vienašališkai pakeistų esamus sutartinius vartotojo santykius su tiekėjais, ir negali vienašališkai primesti karšto vandens tiekimo sutarties sąlygų bei pateikti mokestį apmokėjimui už karštą vandenį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Jurbarko vandenys“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pagrįstai sutartis Nr. 7118-1 ir Nr. 7118-2 laikė komerciniais sandoriais, kadangi šios sutartys sudarytos tarp dviejų ūkio subjektų. Pastebėtina ir tai, kad iš sutarčių Nr. 7118- 1 ir 7118-2 ieškovo keliami piniginiai reikalavimai nelaikytini reikalavimais, kuriems netaikomas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas. Ta aplinkybė, kad sutartis Nr. 7118-1 ir 7118-2 sudaryti ieškovui buvo privaloma, nekeičia šių sutarčių komercinio pobūdžio. Kaip matyti iš sutarčių Nr. 7118-1 ir 7118-2 14 punktų, šalys susitarė, kad sutartys galios nuo jų pasirašymo dienos iki kol vartotojai nustatyta tvarka pasirinks kitą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą ar karšto vandens tiekėją. Sutartyse nenumatyta jokių sutarčių nutraukimo pagrindų, kuriems esant šalis vienasmeniškai būtų galėjusi nutraukti sutartį prieš terminą. Nuo 2010-05-01 atsakovo AB „Kauno energija" ir gyvenamųjų namų, esančių Gedimino g. 13A ir Kauno g. 40, Jurbarke, butų savininkų kaip karšto vandens vartotojų santykiams taikomos karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių bendrosios sąlygos. Atsižvelgdami į tai, kad daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), vartotojai iki 2010-05-01 nepasirinko karšto vandens tiekėjo arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, o atsakovo pareiga tiekti šiems vartotojams karštą vandenį įtvirtinta Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 365 punkte bei Karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių bendrosiose sąlygose, ieškovas UAB „Jurbarko vandenys" ir atsakovo AB
„Kauno energija" filialas „Jurbarko šilumos tinklai", 2010-05-03 sudarė Sutartis Nr. 7118-1 ir 7118-2. Apeliantas nurodo, kad byla išnagrinėta nevisapusiškai ir neobjektyviai. Ši išvada apeliaciniame skunde grindžiama tuo, kad esą ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, kad namų (duomenys neskelbtini), gyventojų sutartys, sudarytos su ieškovu, buvo nutrauktos iki 2010-05-01. Šį apelianto teiginį paneigia ieškovo į bylą pateikti UAB „Jurbarko vandenys" ir daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), butų savininkų pasirašyti susitarimai, kuriais šalys patvirtino, kad nuo 2010-05-01 pasibaigė visi tarp Vartotojo ir Vandens tiekėjo konkliudentiniais veiksmais ar raštu sudaryti susitarimai ar sutartys dėl geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti tiekimo ir karšto vandens nuotekų tvarkymo. Nepaisant to, kad ieškovas ir gyventojai paminėtų susitarimų nepasirašė iki 2010-05-01, susitarimai šalių teisiniams santykiams taikomi šalių susitarimu nuo 2010-05-01. Pažymėtina, kad šis susitarimas atitinka CK 6.189 straipsnio 2 dalį, įtvirtinančią, kad šalys gali nustatyti, jog sutartis taikoma iki jos sudarymo atsiradusiems santykiams. Svarbu ir tai, kad ir faktiškai nuo 2010-05-01 ieškovas paminėtų daugiabučių namų gyventojams jau netiekė geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti, nes buvo sudarytos sutartys Nr. 7118-1 ir 7118-2 tarp ieškovo ir atsakovo, kuriam ir buvo tiekiamas geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti bei teikiamos apmokėti sąskaitos už tai. Pažymėtina, kad tarp šalių 2010-05-03 sudarytos Sutartys Nr. 7118-1 ir 7118-2 sudarė sąlygas užtikrinti nepertraukiamą karšto vandens tiekimą gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), vartotojams. Vartotojai nereiškia ieškovui jokių pretenzijų dėl geriamojo vandens tiekimo. Jiems buvo pranešta, kad nuo 2010-05-01 jiems karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas ir dėl to UAB „Jurbarko vandenys" nuo 2010-05-01 neskaičiuos ir vartotojai neturi mokėti geriamojo vandens tiekėjui už geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti. Apeliantas neteisus, teigdamas, kad nesant vartotojų raštiškai išreikštos valios pasirinkti karšto vandens tiekėją ar pakeisti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą jis negali automatiškai tapti karšto vandens tiekėju. Sutinkamai su CK 1.64 str. 3 dalimi, tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimu numatytais atvejais. Šiuo gi atveju būtent Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytas atvejis, kai vartotojų valia pasirinkti šilumos tiekėją karšto vandens tiekėju yra išreiškiama tylėjimu.
Apelianto nuomone teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje turėjo pasisakyti, dėl kokių motyvų netaiko CK 6.210 straipsnio. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas procesinių palūkanų priteisimo klausimą, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, kuris pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-06-29 konsultaciją Nr. A3-130, skelbtą Teismų praktika, Nr. 23, laikomas specialiu įstatymu, turinčiu pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo UAB “Jurbarko vandenys“ ir atsakovo AB „Kauno energija“ filialo „Jurbarko šilumos tinklai“ 2010 m. gegužės 3 d. buvo sudarytos geriamojo vandens, skirto karštam vandeniui ruošti pirkimo-pardavimo sutartys Nr. 71181 ir Nr. 71182, pagal kurias ieškovas įsipareigojo tiekti atsakovui geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti daugiabučiams namams, esantiems (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už teikiamą vandenį bei tvarkomas nuotekas (t. 1, b.l. 23-37). Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), visuotinis patalpų savininkų susirinkimas 2010-09-20 priėmė sprendimą pasirinkti karšto vandens tiekėju AB „Kauno energiją“ filialą „Jurbarko šilumos tinklai“, o daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), visuotinis patalpų savininkų susirinkimas 2010-11-16 priėmė sprendimą pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, kai geriamas vanduo perkamas iš vandens tiekėjo, o šiluma vandeniui pašildyti iš šilumos tiekėjo. Todėl akivaizdu, kad buitiniai karšto vandens vartotojai pasirinko karšto vandens tiekėją: gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai nuo 2010-11-16, o gyvenamojo namo, esančio (duomenys nskelbtini), gyventojai nuo 2010-09-20, todėl ieškovo manymu, atsakovo AB „Kauno energija“ filialo „Jurbarko šilumos tinklai“ pareiga iki nurodytų datų tiekti minėtiems vartotojams karštą vandenį Sutarčių Nr. 7118-1 ir 7118-2 pagrindu. Atsakovas AB „Kauno energija“ filialas „Jurbarko šilumos tinklai“ 2010 06 04 ir 2010 07 02 raštu pranešė apie vienašališką Sutarčių 7118-1 ir 7118-2 nutraukimą, tačiau atsakovas ir po 2010 07 05 naudojo ieškovo teikiamą geriamąjį vandenį.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1265,41 Lt už geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti daugiabučiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), bei karšto vandens nuotekų tvarkymą laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2010 09 20, taip pat 100,95 Lt už geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), bei karšto vandens nuotekų tvarkymą laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2010-11-16, iš viso prašė priteisti 1366,36 Lt skolos.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atsiskaityti su ieškovu už tiekiamą vandenį, skirtą karštam vandeniui ruošti.
Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo (galiojusio ginčo laikotarpiu) 2 str. 2 d. numatyta, kad apsirūpinimo karštu vandeniu būdas – centralizuotai paruošto karšto vandens pirkimas iš karšto vandens tiekėjo arba šilumos karštam vandeniui ruošti pirkimas iš geriamojo vandens tiekėjo, arba individualus karšto vandens ruošimas jo vartojimo vietoje, naudojant kitus energijos šaltinius (dujas, elektrą, kietąjį kurą) geriamajam vandeniui pašildyti iki higienos normomis nustatytos temperatūros. Šio įstatymo 15 str. 1 d. numatyta, kad vartotojai daugiabučiuose namuose gali Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšti vandens pirkimo-pardavimo sutartį, o pasirinktas karšto vandens tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karštam vandeniui ruošti reikalingą geriamąjį vandenį bei šilumą ar kitą energiją iš atitinkamų tiekėjų. Šios straipsnio 2 d. numatyta, kad, kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas.
Sutinkamai su aukščiau paminėta įstatymo nuostata, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), visuotinis patalpų savininkų susirinkimas 2010-09-20 priėmė sprendimą pasirinkti karšto vandens tiekėju AB „Kauno energiją“ filialą „Jurbarko šilumos tinklai“, o daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), visuotinis patalpų savininkų susirinkimas 2010 11 16 priėmė sprendimą pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, kai geriamas vanduo perkamas iš vandens tiekėjo, o šiluma vandeniui pašildyti iš šilumos tiekėjo. Darytina išvada, kad iki nurodytų datų atsakovui AB „Kauno energija“ filialo „Jurbarko šilumos tinklai“ išlieka pareiga tiekti minėtiems vartotojams karštą vandenį Sutarčių Nr. 7118-1 ir 7118-2 pagrindu. Šias sutartis laikyti niekinėmis, kaip nurodo atsakovas, nėra jokio pagrindo, nes jos atitiko tiek įstatymų, tiek poįstatyminių reikalavimus ir nepažeidė sutarčių laisvės principo. Pagal šias sutartis šalys susitarė, kad sutartys galios nuo jų pasirašymo dienos iki kol vartotojai nustatyta tvarka pasirinks kitą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą ar karšto vandens tiekėją. Sutartyse nenumatyta sutarčių nutraukimo pagrindų, kuriems esant šalis vienasmeniškai būtų galėjusi nutraukti sutartį prieš terminą. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta ieškovo pozicija, kad negalima aiškinti sutarčių Nr. 7118-1 ir 7118-2 15 punktų taip, kaip apeliaciniame skunde nurodo atsakovas, t.y. kad sutartis laikoma nutraukta po 1 mėnesio nuo atsakovo raštiško pranešimo apie sutarties nutraukimą, nes tai reikštų, kad atsakovas kaip šilumos tiekėjas galėtų nutraukti sutartį dėl geriamojo vandens pirkimo-pardavimo net ir nesant ieškovo kaip geriamojo vandens tiekėjo padaryto esminio sutarties pažeidimo. Toks sutarties aiškinimas pažeistų vartotojų interesus, nes nutraukus sutartį ir atitinkamai geriamojo vandens tiekimą į daugiabučių namų karšto vandens ruošimo įrenginius, vartotojai liktų be energijos (karšto vandens), kas pažeistų vartotojų interesus.
Po Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 2 d. pakeitimo (įsigaliojusio 2009 m. liepos 1 d.) daugiabučių namų gyventojai nebuvo pasirinkę apsirūpinimo karštu vandeniu būdo kaip numato įstatymas, todėl būtent atsakovui tenka pareiga aprūpinti vartotojus karštu vandeniu, tokiu būdu užtikrinant vartotojų teisių apsaugą, nenutrūkstamą karšto vandens tiekimą. Tą patvirtina ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. 1-255 dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 4-258 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo, kurio 365 p. buvo numatyta būtent atsakovui (šilumos ir karšto vandens tiekėjui) teikti buitiniams vartotojams siūlymus apsispręsti dėl karšto vandens tiekimo būdo ( dėl karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo).
Niekuo nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas nepateikė sąskaitų (duomenys neskelbtini), gyventojams už karštą vandenį už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2010-09-20 ir (duomenys neskelbtini), gyventojams už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2010-11-16 ir nepareikalavo apmokėti už geriamąjį vandenį, kuris buvo pašildytas. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297, 235 punktas, įpareigoja šilumos tiekėją vartotojams susidariusius neapmokėtus geriamojo vandens kiekius ir sumas proporcingai paskirstyti per ateinančius 12 mėnesių ir pateikti apmokėjimui, įtraukiant į kas mėnesį buitiniams vartotojams išrašomas sąskaitas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad siekiant užtikrinti Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą patikimo ir kokybiško šilumos patiekimo vartotojams tikslo įgyvendinimą, tuo atveju, kai nėra sąlygų realizuoti Šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas ir sudaryti vartotojams galimybę pasirinkti karšto vandens tiekėją, įstatymas, nors ir netiesiogiai, įpareigoja šilumos tiekėją tiekti vartotojams ne tik šilumą, bet ir karštą vandenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2006, 2008-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2008). Nuo 2010-05-01 konkliudentiniais veiksmais tarp šilumos tiekėjo ir karšto vandens vartotojų teisės aktų pagrindu laikomos sudarytos karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys pagal Karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių bendrąsias sąlygas (CK 6.384 str. 1 d.). Šių sutarčių įvykdymui į pagalbą atsakovas pasitelkė ieškovą. (CK 6.38 str. 4 d.).
Apeliantas AB „Kauno energija“ nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl 8,05 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-05-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš AB „Kauno energija“. Nesutikimą grindžia tuo, kad tarp šalių sudarytos sutartys Nr. 7118-1 ir 7118-2 nėra komerciniai sandoriai. Be to, apelianto nuomone, teismas nepasisakė dėl kokių motyvų netaikė CK 6.210 str. nuostatų, nors atsakovas teismui pateiktuose prieštaravimuose tai nurodė. Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutartis Nr. 7118-1 ir 7118-2 laikė komerciniais sandoriais, kadangi šios sutartys sudarytos tarp dviejų ūkio subjektų. Pagal šias sutartis įgytą geriamąjį vandenį apeliantas naudojo savo ūkinei – komercinei veiklai, t.y. karšto vandens ruošimui. Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas procesinių palūkanų priteisimo klausimą, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, t.y. taikė specialų įstatymą, turinčiu pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus.
Prie šios bylos yra prijungta civilinė byla Nr. 2-916-74/2010, kurioje Jurbarko rajono apylinkės teismas 2010-11-17 sprendimu, išnagrinėtoje tarp tų pačių šalių, ieškovui iš atsakovo priteisė 1217,26 Lt skolos pagal sutartis Nr. 7118-1 ir 7118-2 už laikotarpį nuo 2010-05-03 iki 2010-06-30 už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas bei 8,05 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kauno apygardos teismas 2011-03-02 nutartyje nurodė, kad nagrinėjamu atveju šalys, sudarę komercinio pobūdžio sutartis, yra ūkio subjektai, atsakovas pirko geriamąjį vandenį karšto vandens ruošimui, t.y. savo komercinei-ūkinei veiklai vykdyti, todėl visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas, nustatydamas palūkanų dydį ir jas priteisdamas, vadovavosi specialiu įstatymu, o ne CK 6.210 str. 2 d. (civilinės bylos Nr. 2A-607-601/2011). Analogiškos išvados darytinos ir šioje byloje.
Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl atsakovo apeliacinio skundo, jame nurodytais motyvais tenkinti nėra pagrindo, teismo sprendimas paliktinas nepakeistu ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.)
Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš atsakovo ieškovui priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, 1210 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo AB „Kauno energija“, į.k. 235014830 1210 (vieną tūkstantį du šimtus dešimt ) litų ieškovui UAB „Jurbarko vandenys“, į.k. 15827315, bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.