Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (skolininkės) A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus D. S. pareiškimą skolininkei A. S. dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorius D. S. (toliau – kreditorius) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš skolininkės A. S. (toliau – skolininkė, apeliantė) 180 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir 252 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skolininkė po daugelio raginimų iki šiol negrąžino skolos dalies – 180,00 Eur, kuriuos kreditorius paskolino 2021 m. gruodžio 1 d., atlikdamas bankinį pavedimą į skolininkės banko sąskaitą.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. birželio 2 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo kreditoriui iš skolininkės priteisė 180 Eur dydžio skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (180 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 2 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 252 Eur bylinėjimosi išlaidas (toliau – teismo įsakymas).

3. Skolininkė 2022 m. birželio 14 d. pateikė prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą. Teismas 2022 m. birželio 14 d. rezoliucija priėmė skolininkės prieštaravimus bei pranešimu nustatė kreditoriui keturiolikos dienų terminą ieškiniui pateikti.

4. Kreditorius 2022 m. birželio 29 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė: 1) panaikinti teismo įsakymą, nes skolininkė 2022 m. birželio 8 d. sumokėjo 180 Eur skolą; 2) civilinę bylą nutraukti; 3) priteisti iš skolininkės kreditoriaus turėtas 382 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 10 Eur dydžio žyminis mokestis, 242 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą, 130 Eur už prašymo dėl teismo įsakymo panaikinimo, civilinės bylos nutraukimo ir klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kreditoriui išsprendimo parengimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. rugsėjo 16 d. nutartimi kreditoriaus prašymą tenkino, panaikino 2022 m. birželio 2 d. teismo įsakymą, civilinę bylą Nr. eL2-6360-617/2022 nutraukė bei priteisė iš skolininkės kreditoriui 382 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad kreditorius kartu su 2022 m. birželio 29 d. prašymu pateikė bankinio mokėjimo nurodymą iš kurio matyti, kad skolininkė 2022 m. birželio 8 d. kreditoriui sumokėjo 180 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė skolą kreditoriui sumokėjo, teismo įsakymas panaikinamas ir byla nutraukiama.

7. Teismas taip pat nurodė, kad skolininkė kreditoriui neatlygino bylinėjimosi išlaidų, o skolą kreditoriui sumokėjo 2022 m. birželio 8 d., t. y. po to kai 2022 m. birželio 6 d. skolininkei buvo įteiktas teismo įsakymas, apie teismo įsakymo dalies įvykdymą teismui nepranešė, todėl yra pagrindas išvadai, kad skolininkė neįvykdė viso teismo įsakymo kaip tai numatyta CPK 437 straipsnio 2 dalyje ir nesąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis bei atliko procesines pareigas, todėl iš skolininkės priteistinos kreditoriaus turėtos 382 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliantė (skolininkė) A. S. atskirajame skunde dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarties prašo panaikinti nutarties dalį, kuria kreditoriui iš jos priteistos bylinėjimosi išlaidos. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1. Kreditorius niekada nereikalavo grąžinti skolos, todėl kreditoriaus reikalavimas dėl 180 Eur skolos pareiškimo teismui pateikimo metu buvo nepagrįstas. Reikalavimą grąžinti skolą apeliantė laikė pareikštu 2022 m. birželio 6 d., t. y. kai gavo teismo įsakymą.

8.2. Skolininkei pateikus prieštaravimus, teismas turėjo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pranešti kreditoriui, kad šis ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles pareikšti ieškinį. Per nustatytą terminą kreditoriui nepateikus ieškinio, teismo įsakymas turėjo būti panaikintas ir byla nutraukta.

8.3. Prieštaravimus skolininkė pateikė tiek dėl pačios skolos, tiek dėl bylinėjimosi išlaidų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ji nesąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis.

8.4. Teismas, priėmęs nagrinėti kreditoriaus prašymą dėl teismo įsakymo panaikinimo elgėsi neteisėtai, kadangi CPK nenustato galimybės teikti tokį dokumentą, kai kreipiamasi dėl teismo įsakymo išdavimo. Galimybė teikti tokį prašymą numatyta tik skolininkui, kai jis pripažįsta skolą.

8.5. Teismas nutartimi galėjo išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą tik tuo atveju, jeigu prieštaravimai būtų pareikšti tik dėl bylinėjimosi išlaidų.

8.6. Skolininkės ir kreditoriaus procesinės teisės buvo nelygios, kadangi kreditorius pateikė prašymą dėl teismo įsakymo panaikinimo, kuriame buvo nurodytos bylos faktinės aplinkybės, ginčijami prieštaravime nurodyti teiginiai, pateikiamos nuorodos į įrodymus, nurodomi teisiniai argumentai, prašoma papildomai priteisti bylinėjimosi išlaidas už kreditoriaus prašymo dėl teismo įsakymo panaikinimo surašymą bei teikiami prašymai (reikalavimai) teismui. Skolininkei nebuvo suteikta galimybė teikti atsikirtimus į kreditoriaus prašyme dėl teismo įsakymo panaikinimo pateiktus „faktus“, teikti savo įrodymus, užduoti klausimus kreditoriui, o taip pat nesuteikta galimybė pasinaudoti kitomis procesinėmis teisėmis, kai byla yra nagrinėjama pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles.

8.7. Kartu su kreditoriaus prašymu dėl teismo įsakymo panaikinimo buvo pateikta ataskaita (priedas prie sąskaitos), kuriame nurodyta, kad suteiktos tokios paslaugos: „27/06/2022 ieškinio dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš A. S. rengimas“ be PVM 100 Eur; „27/06/2022 žyminis mokestis 9 Eur“. Tačiau joks ieškinys šiuo atveju nebuvo pareikštas.

9. Kreditorius D. S. atsiliepime į apeliantės (skolininkės) A. S. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

9.1. Skolininkė neginčija skolos fakto ar dydžio, kadangi gavusi teismo įsakymą iš karto skolą grąžino.

9.2. Skolininkės teiginiai, kad kreditorius niekada nereikalavo grąžinti pinigų yra nepagrįsti, kadangi 2022 m. kovo 2 d. SMS žinute pasiūlė grąžinti skolą.

9.3. Tai, kad skolininkė sumokėjo skolą ir pateikė prieštaravimus, reiškia, kad skolininkė nesutiko tik su teismo įsakymo dalimi, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos.

9.4. Skolininkė įvykdė kreditoriaus reikalavimą dėl skolos grąžinimo tik po to, kai kreditorius kreipėsi į teismą, t. y. kreditoriaus pasirinkimą ginti savo teises teisminiu keliu nulėmė būtent pačios skolininkės veiksmai, t. y. neatsiskaitymas su kreditoriumi dėl neginčijamos bei pripažintos skolos. Kadangi teismo įsakymas buvo išduotas, teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš skolininkės.

9.5. Skolininkei buvo žinoma apie pateiktą prašymą dėl teismo įsakymo panaikinimo, todėl turėjo teisę pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis ir pateikti prieštaravimus dėl pateikto prašymo.

9.6. Skolininkės argumentai, kad kreditorius turėjo pateikti ne prašymą, o ieškinį, taip pat nepagrįsti, kadangi skolininkė skolą apmokėjo, todėl iš esmės išnyko ginčo dalykas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai , 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintas 2022 m. birželio 2 d. teismo įsakymas ir iš skolininkės kreditoriui priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl teismo įsakymo panaikinimo

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorius su pareiškimu kreipėsi į teismą ir, remiantis CPK 431 straipsniu, prašė išduoti teismo įsakymą dėl 180 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir 252 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės. Pagal kreditoriaus pareiškimą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. birželio 2 d. išdavė teismo įsakymą. 2022 m. birželio 14 d. pirmosios instancijos teisme buvo gauti skolininkės prieštaravimai dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo. Teismas 2022 m. birželio 14 d. rezoliucija priėmė skolininkės prieštaravimus bei pranešimu nustatė kreditoriui keturiolikos dienų terminą ieškiniui pateikti. Kreditorius 2022 m. birželio 29 d. pateikė teismui prašymą dėl teismo įsakymo panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi skolininkė 180 Eur skolą 2022 m. birželio 8 d. grąžino, tačiau nesumokėjo bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. rugsėjo 16 d. nutartimi kreditoriaus prašymą tenkino, panaikino 2022 m. birželio 2 d. teismo įsakymą, civilinę bylą Nr. eL2-6360-617/2022 nutraukė bei priteisė iš skolininkės kreditoriui 382 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14. Skolininkė su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, nurodo, kad prieštaravimus pateikė ne tik dėl bylinėjimosi išlaidų, bet ir dėl skolos, todėl teismas nepagrįstai panaikino teismo įsakymą CPK 439 straipsnio 4 dalies pagrindu ir nutartimi išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismui gavus skolininkės prieštaravimus, kreditorius turėjo pateikti ieškinį, o ne prašymą.

15. Remiantis CPK 439 straipsnio 7 dalimi, jeigu skolininkas per CPK 439 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą teismo įsakymą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo įsakymą ir bylą nutraukia. Pagal CPK 439 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkas dalį pagal teismo įsakymą priteistų kreditoriaus reikalavimų įvykdo arba nors ir neįvykdo, bet jų dalį pripažįsta, o prieštaravimus pareiškia tik dėl likusios kreditoriaus reikalavimų dalies, teismas pagal šio skyriaus taisykles priima naują įsakymą dėl skolininko neginčijamos reikalavimų dalies priteisimo. Jeigu skolininkas pareiškia prieštaravimus dėl teismo įsakymo tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išsprendžia nutartimi. Dėl nepatenkintos reikalavimų dalies kreditorius gali pareikšti ieškinį šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju iš skolininkės pateiktų prieštaravimų turinio matyti, kad skolininkė prieštaravimuose nesutiko tiek su kreditoriaus pateiktais reikalavimais dėl skolos, tiek dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau minėti prieštaravimai pateikti po to, kai skolininkė kreditoriaus pagrindinį reikalavimą įvykdė sumokėdama 180 Eur, taigi reikalavimą iš esmės pripažino. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skolininkė skolą kreditoriui sumokėjo, pagrįstai sprendė, kad prieštaravimai dėl teismo įsakymo buvo pareikšti tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atitinkamai, įvykdžius prievolę ir nesant tarp šalių ginčo dalyko (objekto), pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CPK 439 straipsnio 7 dalimi, t. y. panaikino teismo įsakymą ir civilinę bylą nutraukė bei išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

17. Nesutiktina su apeliante, kad jos ir kreditoriaus procesinės teisės šioje civilinėje byloje buvo nelygios, nes nebuvo suteiktos galimybės atsikirsti į kreditoriaus prašymą dėl teismo įsakymo panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pažymėtina, kad CPK normos nenumato jog teismas, priimdamas nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal CPK 439 straipsnio 4 dalį, privalo suteikti galimybę skolininkui pateikti atsiliepimą ar turi nustatyti terminą tokio atsiliepimo pateikimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

18. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 16 d. nutartimi priteisdamas kreditoriui iš skolininkės bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad skolininkė skolą kreditoriui sumokėjo 2022 m. birželio 8 d., t. y. po to, kai jai buvo įteiktas teismo įsakymas (2022 m. birželio 6 d.), apie teismo įsakymo dalies įvykdymą teismui nepranešė, konstatavo, kad skolininkė nesąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis bei atliko procesines pareigas, todėl bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl su skolininkės elgesiu susijusių priežasčių ir iš skolininkės priteisė kreditoriaus patirtas 382 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

19. Apeliantė, nesutikdama su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, atskirajame skunde nurodė, kad kreditorius nereikalavo anksčiau grąžinti skolos, todėl reikalavimą grąžinti skolą laikė pareikštu teismo įsakymo gavimo dieną (2022 m. birželio 6 d.). Be to, kreditorius reikalauja priteisti bylinėjimosi išlaidas ir už 2022 m. birželio 29 d. pateikto prašymo dėl teismo įsakymo panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą, nors iš pridėtų atstovavimo išlaidas pagrindžiančių duomenų matyti, kad sąskaita išrašyta už ieškinio, o ne prašymo parengimą.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 2 dalį, jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita.

21. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad ji iš kreditoriaus jokia forma (nei žodžiu, nei raštu) nėra gavusi reikalavimo grąžinti skolą. Kreditorius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad ne kartą reikalavo grąžinti skolą, taip pat siuntė SMS žinutes, kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė kelias trumpąsias SMS žinutes iš su skolininke vykusio susirašinėjimo, kuriose buvo kalbama tiek apie skolos grąžinimą, tiek apie jos dydį. Kreditorius nurodė, kad vienas iš susirašinėjimų vyko 2022 m. kovo 2 d., t. y. trys mėnesiai prieš kreditoriui kreipiantis į teismą. Taip pat iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad skolininkė 2022 m. gegužės 5 d. grąžino kreditoriui dalį skolos – 100 Eur. Skolininkei likusios skolos dalies (180 Eur) negrąžinus, kreditorius 2022 m. birželio 2 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta apeliantės argumentus, kad reikalavimas grąžinti skolą jai buvo pareikštas teismo įsakymo gavimo dieną, t. y. 2022 m. birželio 6 d.

22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdamas į tuos pačius kriterijus (šalių procesinio elgesio tinkamumas ir priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos) teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto ir tais atvejais, kai byla baigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021, 50 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

24. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas).

25. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 23 punktas).

26. Nagrinėjamu atveju kreditorius prašė iš skolininkės priteisti iš viso 382 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 10 Eur žyminis mokestis, 242 Eur advokato išlaidos už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą ir 130 Eur advokato išlaidos už prašymo dėl teismo įsakymo panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą.

27. Vertinant bylinėjimosi išlaidų dėl 10 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 242 Eur advokato išlaidų už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą susidarymo priežastingumą, pažymėtina, kad teismui konstatavus, jog pareiškimo dėl teismo įsakymo pateikimo dieną (2022 m. birželio 2 d.) skolos įvykdymo terminas buvo suėjęs, o skolininkė skolą sumokėjo tik po teismo įsakymo išdavimo dienos (2022 m. birželio 8 d.), darytina išvada, kad kreditorius šias bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl skolininkės kaltės, kadangi skolininkei kreditoriaus reikalavimą patenkinus anksčiau, t. y. iki kreipimosi į teismą, kreditoriui nebūtų kilęs poreikis kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo iš skolininkės.

28. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Kad kreditoriaus atstovo – advokato, išlaidos viršytų minėtas rekomendacijas, byloje ginčo nėra.

29. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-611/2019).

30. Nors nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad prašomos priteisti 242 Eur advokato išlaidos viršytų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), 8.6 punkte nurodyto maksimalaus jų dydžio, t. y. 419.83 Eur (1679,30 Eur vidutinis darbo užmokestis (bruto) x 0,25), tačiau atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti skola – 180 Eur yra mažesnė už advokato išlaidas, delspinigių ar palūkanų priteisti prašoma nebuvo, jų paskaičiuoti nereikėjo, reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, taip pat įrodymai, kuriais grindžiamas reikalavimas aprašyti vos keliais sakiniais, reikalavimas kilęs iš paskolos, kas teismo vertinimu nesudaro pagrindo teigti, kad byla sudėtinga, taip pat į tai, kad skolininkė skolą sumokėjo iš karto gavusi teismo įsakymą, konstatuotina, kad priteistos 242 Eur bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, todėl tikslinga jas sumažinti iki 142 Eur.

31. Vertinant bylinėjimosi išlaidų, dėl 130 Eur advokato išlaidų už prašymo dėl teismo įsakymo panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą susidarymo priežastingumą, apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skolininkė apie teismo įsakymo dalies įvykdymą teismui nepranešė, taigi netinkamai atliko procesines pareigas, o teismui skolos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus vietoje skolininkės pateikė kreditorius. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kreditorius taip pat nebuvo aktyvus, nerūpestingai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, kadangi nors skola kreditoriui buvo grąžinta 2022 m. birželio 8 d., su prašymu dėl teismo įsakymo panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo į teismą kreipėsi tik 2022 m. birželio 29 d., t. y. po 21 dienos ir tik skolininkei 2022 m. birželio 14 d. pareiškus prieštaravimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju minėtas prašymas vertintinas kaip perteklinis procesinis dokumentas, kadangi kreditoriui būtų pakakę teismą informuoti apie skolos sumokėjimą, papildomai nedėstant faktinių bylos aplinkybių ir teisinių argumentų. Kadangi nagrinėjamu atveju paties kreditoriaus pertekliniai veiksmai lėmė patirtas papildomas bylinėjimosi išlaidas, pagrindo atlyginti šias išlaidas nėra.

32. Įvertinęs visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimdamas skundžiamą nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas bei jų taikymui reikšmingas aplinkybes, dėl ko, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina, priteisiant kreditoriui iš skolininkės 10 Eur žyminio mokesčio ir 142 Eur išlaidų, už advokato teisines paslaugas, t. y. iš viso 152 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

34. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad kreditorius patyrė 508,20 Eur išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu. Nors ši suma neviršija Rekomendacijų 8.16. punkte nustatyto dydžio ir didžiausia už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą priteistina suma sudaro 712,20 Eur (0,4 × 1780,50 Eur vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto)), tačiau atsižvelgtina į ginčo esmę, tai, kad nagrinėjami klausimai nėra sudėtingi, reikalaujantys didelių advokato darbo ir laiko sąnaudų, didelės teisės aktų analizės. Todėl konkrečiu atveju, esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į advokato suteiktų teisinių paslaugų vertę, laiko sąnaudas yra pagrindas kreditoriaus patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą mažinti iki 300 Eur.

35. Kadangi apeliantės atskirasis skundas yra patenkintas iš dalies (patenkinta 39,79 procentai reikalavimų), todėl kreditoriui iš apeliantės priteistinos 180,63 Eur bylinėjimosi išlaidos (300 Eur x 60,21 proc.) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės A. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalį, kuria nutarta priteisti iš A. S. D. S. bylinėjimosi išlaidas – 382 Eur, ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti kreditoriui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš skolininkės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 152,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.“.

Likusią teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti kreditoriui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš skolininkės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 180,63 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 63 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.