Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija), priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovei Gretai Valiukevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. H., (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2024 m. kovo 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-657-2024.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. H. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus teritorinės muitinės 2024 m. kovo 21 d. nutarimu MD-VM00-ANR_N-657-2024 (toliau – ir nutarimas) buvo nubaustas už administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 515 straipsnio 1 dalyje, padarymą, už tai, kad 2024 m. vasario 22 d., apie 1.30 val., į Lavoriškių kelio postą iš Lietuvos Respublikos atvyko automobilis „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas (duomenys neskelbtini) piliečio M. H., kuris automobilyje gabeno įvairių automobilių detalių – viso 21 komplektas įvorių ir riebokšlių. Patikrinus kitų postų grąžintų transporto priemonių dėl sankcijų pažeidimo turimą informaciją, buvo nustatyta, kad „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas (duomenys neskelbtini), piliečio M. H., bandė tą patį krovinį išvežti iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką per Lavoriškių kelio postą šių metų vasario 22 d. 18.10 val. ir buvo įspėtas dėl atsakomybės, supildytas PARK NR. 24LTVK10089. Šiais veiksmais M. H. nesilaikė 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, lzc straipsnio reikalavimų, t. y. įvykdė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje.

Skundžiamu nutarimu M. H. paskirta administracinė nuobauda – 200 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonės – gabentų automobilio dalių, kurių vertė 315 Eur, transporto priemonės ir transporto priemonės registravimo liudijimo konfiskavimas.

Skundu pareiškėjas prašo Vilniaus teritorinės muitinės 2024 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-657-2024 (ROIK 24332217489) dalį dėl automobilio „Renault Clio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo pakeisti ir šios administracinio poveikio priemonės neskirti; likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad ANK 515 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankio, priemonės (šiuo atveju automobilio) konfiskavimas, tačiau atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į nutarime nurodytas administracinę atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad tokio pobūdžio nusižengimas padarytas pirmą kartą, tai nurodoma ir pačiame nutarime, bei tai, kad šiuo atveju, iš esmės nusižengimo dalykas – automobilių dalys taip pat buvo konfiskuotos, pirmą kartą atsakomybėn traukiamam asmeniui kartu su administracine nuobauda taikyti dar ir dvi administracinio poveikio priemones (tiek dalių, tiek automobilio konfiskavimą) yra perteklinė, neproporcinga ir nebūtina poveikio priemonė, siekiant administracinės nuobaudos paskirties. Pareiškėjas savo skunde akcentuoja, kad ANK 27 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės, tačiau nutarimu buvo paskirta minimalaus dydžio bauda. Be to pareiškėjo nuomone svarbu tai, kad konfiskuotų daiktų – autodalių vertė (įvorių ir riebokšlių) buvo nustatyta taip pat sąlyginai nedidelė. Nurodo, kad iš nutarimo matyti, jog įvertinus reikšmingas aplinkybes, buvo nustatyta, kad skiriant minimalią nuobaudą bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis, todėl kartu konfiskuoti dar ir transporto priemonę, kai to imperatyviai įstatymas nenustato, kurios vertė yra ženkliai didesnė nei konfiskuotos gabentos automobilių dalys, yra perteklinė priemonė padarytajai žalai atstatyti. Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju galbūt neįvertinta tai, jog konfiskuotasis automobilis buvo vienintelė jo šeimos transporto priemonė, ji būtina siekiant užtikrinti jo šeimos ir vaiko poreikius, o transporto priemonės praradimas yra lygus jo ilgalaikiam darbo ir pajamų praradimui. Pažymi ir tai, kad gyvenant Baltarusijos Respublikoje, yra labai sudėtinga įsigyti kitą transporto priemonę.

Atsiliepime į pareiškėjo skundą Institucija nurodė, kad Vilniaus teritorinė muitinė su pareikštu skundu dalyje dėl administracinio poveikio priemonės panaikinimo nesutinka ir nemano, kad yra teisinis pagrindas panaikinti M. H. paskirtą administracinio poveikio priemonę – nusižengimo padarymo priemonės – lengvojo automobilio „Reanult Clio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas bandė tą patį krovinį išvežti iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką per Lavoriškių kelio postą jau prieš tai (2024 m. vasario 21 d. 18.10 val.) ir buvo įspėtas dėl atsakomybės, jam buvo išaiškinta, kad vežama didelė partija automobilių dalių, komercinis krovinys, todėl jis negali vežti šių prekių dėl sankcijų ir pareigūnas jį apsuko. Institucija pažymi, kad M. H. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu teigė, kad pirmą kartą jį apsukus, jis nesuprato, jog negali važiuoti dar kartą, kadangi į rankas negavo jokio raštiško dokumento, tačiau Institucijos nuomone tai vertintina kaip pareiškėjo gynybinė versija.

Institucija savo atsiliepime paaiškina, kad 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (su visais pakeitimais ir papildymais) (toliau – Reglamentas) lzc straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visoms Baltarusijoje įsisteigusioms kelių transporto įmonėms draudžiama vežti prekes keliais Sąjungos teritorijoje, be kita ko, vykstant tranzitu, o Reglamento 1 straipsnio 25 punkte apibrėžta, kad kelių transporto įmonė – fizinis ar juridinis asmuo, subjektas ar organizacija, vykdantys komercinį krovinių vežimą variklinėmis transporto priemonėmis arba transporto priemonių junginiais. 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85, 4 straipsnio r punkte apibrėžta, kas yra „vežimas nekomerciniais tikslais“ – vežimas keliais, išskyrus vežimą samdos pagrindais ar už atlygį arba savo sąskaita, už kurį transporto priemonės vairuotojas arba kiti asmenys negauna tiesioginio ar netiesioginio atlygio ir tiesioginių ar netiesioginių pajamų ir kuris nėra susijęs su profesine ar komercine veikla. (Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse vežimas nekomerciniais tikslais suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 561/2006 4 straipsnio r punkte). Taigi darytina išvada, kad vežimas samdos pagrindais, ar už atlygį, arba savo sąskaita yra vežimas komerciniais tikslais.

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 26 straipsnio 6 dalyje apibrėžta, kad krovinių vežimu taip pat laikomas vežėjui priklausančio krovinio vežimas iš vienos paskirties vietos į kitą jo transporto priemonėmis ir sąskaita. Kelių transporto kodekso 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vežantis krovinį savo sąskaita vežėjas privalo turėti ir valstybinę kelių transporto priežiūrą vykdančių pareigūnų prašymu pateikti važtaraštį, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį, atitinkantį susisiekimo ministro tvirtinamose krovinių vežimo taisyklėse nustatytus reikalavimus.

Institucija pažymi, kad ANK 515 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog už šio straipsnio 1, 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankio, priemonės, taip pat prekių arba lėšų, kurios buvo nusižengimo dalykas ar veiklos rezultatas, konfiskavimas. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Kadangi prekių gabenimas Sąjungos keliais buvo vykdomas M. H. priklausančiu automobiliu „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl sulaikytas automobilis, yra nusižengimo, numatyto ANK 515 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė. Institucija nurodo, kad buvo gabenamas 21 komplektas įvorių ir riebokšlių, o vienam automobiliui toks kiekis šių autodetalių nereikalingas, todėl šis kiekis laikomas komerciniu kiekiu ir leidžia teigti, jog autodalys buvo gabenamos ne asmeniniais tikslais, t. y. ne tik sau. Institucija akcentuoja, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, o pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, dėl transporto priemonės nekonfiskavimo, nelaikytinos išskirtinėmis. Šiuo konkrečiu atveju transporto priemonės konfiskavimas nepažeistų administracinio poveikio priemonei keliamo proporcingumo reikalavimo, kadangi būtų užkirstas kelias automobilį ateityje panaudoti nusižengimams daryti.

Institucija nurodo, kad skiriant nuobaudą buvo įvertinta nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai sąlygojo minimalios sankcijoje numatytos baudos skyrimą, tačiau, vertinant visas aukščiau nustatytas aplinkybes kompleksiškai, nesudarė pagrindo neskirti administracinio poveikio priemonės – lengvojo automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Vilniaus teritorinė muitinė mano, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka ir priimant nutarimą visos aplinkybės buvo įvertintos visapusiškai, teisingai ir pagrįstai, todėl pareiškėjo skundas neturėtų būti tenkinamas, kadangi šioje administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių administracinio nusižengimo padarymo priemonės būtiną konfiskavimą, priešingu atveju, teisinės atsakomybės poveikis bus formalus ir nepasieks administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Atsiliepime prašoma Vilniaus teritorinės muitinės 2024 m. kovo 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-657-2024 (ROIK: 24232217489) dalį dėl transporto priemonės konfiskavimo taikymo palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti.

Teismo posėdyje pareiškėjas M. H. palaikė savo skundą. Prašė panaikinti administracinio poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, ir jį grąžinti. Paaiškino, kad pirmą kartą nesuprato, kad negali vežti detalių iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, todėl į muitinės postą atvyko po kurio laiko, tuomet pareigūnai pradėjo pildyti dokumentus ir tik tada pareiškėjas teigė supratęs, kad padarė pažeidimą. Tvirtino, kad detales vežė savo reikmėms, ketino remontuoti savo automobilį, o kitas detales būtų pasilikęs savo reikmėms ateičiai, Baltarusijoje tokių detalių įsigyti nėra galimybės. Pareiškėjas teigė, kad nemano, jog detalių kiekis yra didelis ir nurodė, kad tokį šių detalių kiekį būtų nesudėtinga gabenti vykstant autobusu ar nešant kuprinėje, automobilis tam nėra būtinas. Pareiškėjas laikėsi nuomonės, kad šiuo atveju jam priklausanti transporto priemonė konfiskuota nepagrįstai, tai nebuvo būtina.

Teismo posėdyje Institucijos atstovė palaikė savo atsiliepime nurodytus argumentus. Paaiškino, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjas net du kartus nedideliu laiko tarpu bandė įvežti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Baltarusijos Respublikos teritoriją draudžiamų gabenti detalių kiekį rodo, jog nusižengimas padarytas sąmoningai ir tyčia. Pažymėjo, kad gabentų detalių kiekis laikytas komerciniu kiekiu, nes vienam automobiliui pakanka vieno komplekto, todėl tikėtina, kad kitos detalės buvo gabentos komerciniais tikslais. Institucijos atstovė teigė, kad nesutinka su skundu, mano, kad transporto priemonė konfiskuota pagrįstai. Pareiškėjo argumentai vertinti kaip nepagrįsti, nes jis pats pripažino, kad buvo įspėtas, bet per ta patį postą vyko į Baltarusijos Respubliką antrą kartą. Prekės buvo gabenamos sulaikytu automobiliu, nustatyta, kad buvo gabentas komercinis prekių kiekis, nes vienam automobiliui toks detalių kiekis nereikalingas, todėl skundas netenkintas ir nutarimas paliktinas nepakeistas.

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nors apeliaciniame skunde pareiškėjas teigė sutinkantis su jam paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemone ‒ vežtų automobilio detalių konfiskavimu, teismo posėdžio metu M. H. nurodė, kad detales vežė sau, o ne komerciniais tikslais, taip pat minėjo tinkamai nesupratęs, dėl ko jam neleido išvykti iš Lietuvos pirmą kartą, t. y. 2024 m. vasario 21 d. 18.10 val. Esant šioms aplinkybėms, teismas pasisako dėl ANK 515 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių pareiškėjo veiksmuose buvimo.

Administracinę atsakomybę pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį užtraukia Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas. Blanketinė šios normos dispozicija nurodo bendrą pareigą, kurios konkretaus teisinio santykio dalyviai privalo laikytis, tačiau šios pareigos turinio nedetalizuoja, o nukreipia į kitus reglamentuojamam teisiniam santykiui aktualius norminius aktus, kuriuose įtvirtintų konkrečių normų pažeidimas ir užtraukia atsakomybę pagal aptariamą ANK straipsnį. M. H. skundžiamu nutarimu nubaustas už 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (toliau ‒ Reglamentas), lzc straipsnio reikalavimų pažeidimą.

Pagal Reglamento 1zc straipsnį, visoms Baltarusijoje įsisteigusioms kelių transporto įmonėms draudžiama vežti prekes keliais Sąjungos teritorijoje, be kita ko, vykstant tranzitu. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nutarime, Reglamento 1 straipsnio 25 punkte kelių transporto įmonė apibrėžiama kaip fizinis ar juridinis asmuo, subjektas ar organizacija, vykdantys komercinį krovinių vežimą variklinėmis transporto priemonėmis arba transporto priemonių junginiais.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 561/2006 4 straipsnio r punktą, vežimas nekomerciniais tikslais – vežimas keliais, išskyrus vežimą samdos pagrindais ar už atlygį arba savo sąskaita, už kurį transporto priemonės vairuotojas arba kiti asmenys negauna tiesioginio ar netiesioginio atlygio ir tiesioginių ar netiesioginių pajamų ir kuris nėra susijęs su profesine ar komercine veikla. Sutiktina, kad šių požymių neatitinkanti veikla laikytina krovinio vežimu komerciniais tikslais.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, to neginčija ir pareiškėjas, kad 2024 m. vasario 22 d., apie 1.30 val., M. H., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bandė išvežti iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką krovinį ‒ 21 komplektą įvorių ir riebokšlių. Minėta, kad teismo posėdžio metu M. H. teigė, jog visas pastarąsias automobilių detales jis vežė savo reikmėms. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, pareiškėjas paaiškino, kad su šiomis detalėmis, jų dalimi, jis ketino remontuoti šiuo metu iš jo konfiskuotą automobilį, o likusias detales ketino pasilikti tam atvejui, jei jų prireiktų ateityje. Šie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, atsižvelgiant į jo gabentų automobilių detalių pobūdį, jų paskirtį, laikytini gynybine versija ir teismo atmestini kaip nepagrįsti.

Teismo jau buvo minėta, kad pareiškėjo gabentą krovinį sudarė riebokšliai ir įvorės. Riebokšlis ‒ tai būtinas automobilio, motociklo ar kitos motorinės transporto priemonės komponentas, sudarytas iš gumos arba elastomerinės medžiagos su metaliniu korpusu. Jame yra spyruoklė, kuri sukuria barjerą tarp judančių arba besisukančių velenų ir neleidžia alyvai nutekėti iš variklių, transmisijų ir kitų sistemų. Iš esmės, tai yra sandariklis, apsaugantis alyvą nuo ištekėjimo ir teršalų, kad būtų išlaikomas optimalus veikimas ir išvengiama ankstyvo nusidėvėjimo. Savo ruožtu įvorė tai metalinis žiedas, kuriame sukasi ašis arba velenas. Pažymėtina, kad dėl pažeisto riebokšlio dažnai pasirodo alyvos nuotėkis aplink paveiktą komponentą, pvz., variklį, transmisiją ar ratų stebules. Po transporto priemone atsiranda alyvos dėmės ir balos. Tačiau Transporto priemonės techninės būklės, perdavimo ir priėmimo 2024 m. vasario 27 d. akte, kuriuo iš pareiškėjo buvo paimta jam priklausanti transporto priemonė, kuriai, anot jo, buvo būtina atlikti remontą, jokių variklio ar kitų vizualių automobilio trūkumų užfiksuota nebuvo (b. l. 19‒20). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo paaiškinimai, kuomet jis nurodė, kad jo gabentos detalės tam tikra dalimi buvo skirtos jam pačiam priklausančios transporto priemonės remontui, atmestini kaip nepagrįsti. Darydamas tokią išvadą, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad M. H. atvyko į Lietuvos Respubliką, t. y. į užsienio valstybę, savo automobiliu, nepaisant to, kad transporto priemonė, pasak jo, buvo techniškai netvarkinga.

Pirmiau aptarti duomenys, apibūdinantys pareiškėjo gabentas automobilių detales, taip pat leidžia pagrįstai teigti, kad tokio pobūdžio detalės nėra dažnai gendančios, tad M. H. paaiškinimai, kuomet jis nurodė, kad likusias detales, už kurias jis sumokėjo virš 300 Eur, jis būtų tiesiog pasilikęs ir laukęs neapibrėžtą laiko tarpą, kol jų ir vėl prireiks jo vienintelės turimos transporto priemonės remontui, laikytini logiškai nepaaiškinamais ir prieštaraujančiais kitoms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Įvertinęs pirmiau išnagrinėtus byloje esančius įrodymus, išklausęs pareiškėjo paaiškinimus, teismas sutinka su skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad 21 komplektą automobilio detalių per Lietuvos Respublikos valstybės sieną M. H. gabeno komerciniais tikslais, tikėdamasis iš to gauti tiesioginių ar netiesioginių pajamų, tad jo veiksmai atitinka ANK 515 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius.

Teismas taip pat iš dalies pritaria Institucijos teiginiams dėl kaltės buvimo šiuose pareiškėjo veiksmuose, tačiau sprendžia, kad bylos duomenų nepakanka išvadai, jog M. H. veikė tyčia. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui inkriminuojamas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčine, tiek neatsargia kaltės forma. Išnagrinėjęs bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje, M. H. įvykdė dėl neatsargumo ‒ nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis). Tokią teismo išvadą pagrindžia ne tik pareiškėjo skundžiamo nutarimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti paaiškinimai, bet ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Antai tiek dalyvaudamas žodiniame administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime Institucijoje, tiek teisminio skundo nagrinėjimo metu, M. H. teigė tinkamai nesupratęs, dėl ko jam neleido išvykti iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką pirmą kartą. Apklausiamas teisme pareiškėjas paaiškino, kad jis sąžiningai parodė pareigūnams vežtas prekes, tuomet pareigūnai pradėjo tarpusavyje bendrauti ir nurodė jam, kad jis negalės išvažiuoti iš Lietuvos. Pasak M. H., jam buvo liepta prieiti prie pasieniečio, kuris jam viską paaiškins, tačiau šis nieko aiškiai jam nenurodė ir liepė bandyti grįžti po kelių valandų. Pažymėtina, kad tokie pareiškėjo paaiškinimai byloje surinktais įrodymais nėra paneigti. Priešingai, byloje nustatyta, kad joks rašytinis dokumentas, pareiškėjui suprantama kalba, jo pirmojo atvykimo prie Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybės sienos, M. H. įteiktas nebuvo. Tai, kad pareiškėjas tinkamai nesuprato, dėl ko jam neleido kirsti valstybės sienos, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, patvirtina ir tai, kad, ketinęs kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną antrą kartą, pareiškėjas nebandė paslėpti gabentų daiktų, o vėlgi nurodė pareigūnams, kas sudaro jo vežtą krovinį. Duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, o būtent tai, kad M. H. sąmoningai slėpė vežtas automobilių detales, siekdamas tyčia pažeisti teisės aktų reikalavimus, byloje nėra, jų nenurodė ir Institucijos atstovė. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad M. H. padarė ANK 515 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusižengimą veikdamas neatsargia kaltės forma, jo veiksmuose yra visi šio administracinio nusižengimo sudėties požymiai, tad skundžiamu nutarimu pagal ANK 515 straipsni 1 dalį jis nubaustas pagrįstai ir teisėtai. Teismo nustatytos aplinkybės dėl pareiškėjo veikimo kita kaltės forma neįtakoja M. H. priimto nutarimo teisėtumo, nes, kaip jau buvo minėta, pagal aptariamą straipsnį yra baudžiami tiek tyčia, tiek neatsargiai veikiantys asmenys.

Skundžiamu nutarimu M. H. yra paskirta minimalaus dydžio nuobauda ir administracinio poveikio priemonės ‒ gabentų automobilių detalių bei automobilio konfiskavimas. Apeliaciniu skundu pareiškėjas sutinka su jam paskirta bauda ir gabentų automobilių detalių konfiskavimu, tačiau prašo teismo panaikinti administracinio poveikio priemonę ‒ automobilio konfiskavimą. Tiek teismo posėdžio metu, tiek atsiliepime į skundą, Institucijos atstovė akcentavo, kad pastarosios administracinio poveikio priemonės paskyrimas pareiškėjui yra proporcingas, juo siekiama užkirsti kelią kitų analogiškų administracinių nusižengimų darymui, priešingu atveju teisinės atsakomybės poveikis bus formalus ir nepasieks administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Teismas negali sutikti su šiais argumentais.

Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 515 straipsnio 3 dalis nustato, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankio, priemonės, taip pat prekių arba lėšų, kurios buvo nusižengimo dalykas ar veiklos rezultatas, konfiskavimas. Taigi įstatymo leidėjas šios administracinio poveikio priemonės (ne)paskyrimo klausimą palieka Institucijos, sprendžiančios asmens administracinės atsakomybės klausimą, ir teismo diskrecijai. O tai savo ruožtu reiškia, kad minėtoje teisės normoje nurodytų objektų konfiskavimas, tiek kiekvieno jų atskirai, tiek jų visumos, šios administracinio poveikio priemonės taikymo būtinumas, turi būti įvertintas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimo pobūdį ir mastą, gabentų prekių kiekį, jų vertę ir (ar) pan.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, negalima pritarti atsiliepimo argumentui, kuomet Institucija pažymėjo, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudarė pagrindo neskirti M. H. transporto priemonės, kuria buvo gabentos automobilių detalės, konfiskavimo. Su tokiais teiginiais galima būtų sutikti, jei šios administracinio poveikio priemonės skyrimas už pareiškėjo įvykdytą administracinį nusižengimą įstatymo leidėjo būtų nustatytas imperatyviai ir jo netaikymas būtų galimas tik vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis, nustačius išskirtines aplinkybes. Tačiau teismo jau buvo minėta, kad nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi kita situacija, kuomet būtent administracinio poveikio priemonės paskyrimas reikalauja papildomo pagrindimo ir motyvavimo.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje, susiklosčiusioje taikant ANK 515 straipsnį, transporto priemonės, kuria, pažeidžiant Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautines sankcijas arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas ribojamąsias priemones, būna gabenamos vienokios ar kitokios prekės, konfiskavimas teismų yra skiriamas itin retais atvejais (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-341-966/2023, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-226-380/2023 ir kt.). Šios teismo išvados pagrįstumą iš esmės patvirtina ir Institucijos atsiliepime, kalbant apie transporto priemonės konfiskavimo būtinumą, minima teismų praktika, suformuota taikant ne ANK 515 straipsnį, bet ANK 208 straipsnį. Sutiktina, kad šios normos savo esme galėtų būti vertinamos kaip panašios ‒ ir vienu, ir kitu atveju per valstybės sieną, pažeidžiant nustatytą tvarką, gabenamos vienokios ar kitokios prekės. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ANK 208 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymo atveju draudžiamos gabenti prekės dažniausiai būna paslepiamos specialiai transporto priemonėje įrengtose slėptuvėse, gabenamų prekių kiekis, ir atitinkamai, jų vertė būna didelė ir pan.

Būtent tokios aplinkybės buvo nustatytos atsiliepime minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 2AT-46-628/2019 (cigaretės buvo gabentos specialiai transporto priemonėje įrengtose slėptuvėse, jų vertė sudarė 2 817 Eur). Nustačius šias aplinkybes, kasacinės instancijos teismo buvo padarytos Institucijos atsiliepime cituojamos išvados, kurios nagrinėjamoje byloje, nustačius visiškai skirtingas administracinio nusižengimo padarymo faktines aplinkybes, neturi precedento galios.

Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl ANK 208 straipsnio ir administracinio poveikio priemonės, automobilio konfiskavimo, taikymo būtinumo, ne kartą akcentavo, jog teismų praktikoje konfiskavimas (net ir tuo atveju, jei šis klausimas paliekamas teismo diskrecijai) privalomai taikomas dviem atvejais: kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti ir nustačius, kad ji specialiai tam buvo pritaikyta (įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti) arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-47/2008, N575-215/2009, N502-34/2010, N62-872/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2013, 2AT-64-697/2015 ir kt.). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta nė viena iš pastarųjų aplinkybių. Antai byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad M. H. priklausančioje transporto priemonėje būtų įrengtos slėptuvės, taip pat byloje nėra paneigti pareiškėjo nurodyti argumentai, kad minėtu automobiliu vežtas prekes jis galėtų gabenti ir be transporto priemonės. Priešingai, tokius M. H. paaiškinimus pagrindžia teismo nustatytos, pirmiau nurodytos aplinkybės, kuomet buvo minėta, kad riebokšlis tai yra lankstus sandariklis, o įvorė tai metalinis žiedas. O tai savo ruožtu reiškia, kad šios automobilių detalės nėra didelės ir daug sveriančios. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo gabentos automobilių detalės būtų skirtos sunkiasvoriams automobiliams, dėl ko galėtų didėti jų svoris ir dydis. Tokių duomenų nebuvo gauta ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, pareiškėjo gabentų automobilių detalių vertę (315 Eur), šios vertės ir M. H. paskirtos administracinės nuobaudos dydžio (200 Eur) santykį su automobilio verte (2 590 Eur), teismo nustatyta pareiškėjo kaltės formą, teismas sprendžia, kad administracinio poveikio priemonės ‒ automobilio konfiskavimo, taikymas pareiškėjui, kartu su jam paskirta administracine nuobauda ir jo gabentų daiktų konfiskavimu, yra per griežta ir neatitinkanti jo įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnio ir pobūdžio sankcija. Pažymėtina, kad, pagrįsdama automobilio konfiskavimo būtinumą, Institucija nurodė, kad taip pareiškėjui bus atimta galimybė ateityje panaudoti šią transporto priemonę nusižengimams daryti, tačiau byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad M. H. yra linkęs pažeisti teisės aktų reikalavimus, o įvykdytas administracinis nusižengimas yra ne atsitiktinio pobūdžio, bet nulemtas jo gyvenimo būdo ir polinkio nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. H. (M. H.) skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus teritorinės muitinės 2024 m. kovo 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-657-2024.

Nustatyti, kad administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 515 straipsnio 1 dalyje, M. H. (M. H.) padarė veikdamas neatsargia kaltės forma.

Panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2024 m. kovo 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-657-2024 dalį dėl transporto priemonės Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos registravimo liudijimo konfiskavimo, grąžinant šią transporto priemonę ir jos registravimo liudijimą M. H. (M. H.).

Likusią Vilniaus teritorinės muitinės 2024 m. kovo 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-657-2024 dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.