Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavos r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: 2021 m. liepos 21 d., apie 17 val. 40 min., kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su M. R. metu tyčia kumščiais sudavė nuketėjusiajam M. R. ne mažiau dviejų smūgių į veido sritį, vieną smūgį į kairį petį ir vieną kartą spyrė į kairę kulkšnį, tuo padarė M. R. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešinio skruosto sumušimą, poodines kraujosruvas kairio peties srityje, kairio išorinio kulkšnelio srityje, odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, taip nežymiai sutrikdė nuketėjusiojo M. R. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad R. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su nukentėjusiuoju metu, jis sudavė du smūgius į veido sritį, vieną smūgį į kairį petį ir vieną kartą įspyrė į kairę kulkšnį, pripažįsta nukentėjusiajam padaręs sužalojimus, konstatuotus specialisto išvadoje. Tai, kad R. K. nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį M. R., bei, kad tokiais veiksmais padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė jam fizinį skausmą, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiojo M. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie jam padarytus sužalojimus, kuriuos patvirtina ir specialisto išvada, liudytojų D. R., I. D., M. D. parodymai, pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką bei proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys, policijos registruojamų įvykių registro duomenys, apžiūros protokoluose konstatuoti duomenys, bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Aukščiau išvardinti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. K. 2021 m. liepos 21 d., apie 17:40 val. smurtavo nukentėjusiojo M. R. atžvilgiu, t.y. tyčia kumščiais sudavė nuketėjusiajam M. R. ne mažiau dviejų smūgių į veido sritį, vieną smūgį į kairį petį ir vieną kartą spyrė į kairę kulkšnį, tuo padarė M. R. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešinio skruosto sumušimą, poodines kraujosruvas kairio peties srityje, kairio išorinio kulkšnelio srityje, odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, taip nežymiai sutrikdė nuketėjusiojo M. R. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Faktiniai kaltinamojo veiksmai neabejotinai įrodo, kad jis nežymiai sveikatą sutrikdė tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė pavojingas visuomenei pasekmes ir jų norėjo. Atsižvelgiant į nurodytą, R. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

R. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą bei dalį neturtinės žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis R. K., jo gynėjas advokatas R. P., kaltinamojo R. K. sutuoktinė V. K., pageidaujanti tapti kaltinamojo laiduotoja, prašo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, prašo paskirti laiduotoja kaltinamojo R. K. sutuoktinę V. K. ( 2 t., b. l. 30-31, 32).

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis Nr. 2K-86-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl R. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

R. K. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis anksčiau neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, administracine tvarka baustas, paskirtos baudos sumokėtos. Viso proceso metu R. K. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės. Kaltinamasis dirba – ūkininkauja, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Kulvos seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, kaip lengvai bendraujantis, drausmingas, nepiktnaudžiaujantis alkoholiu, nekonfliktuojantis bei padedantis savo darbais seniūnijai (2 t. b. l. 33), taip pat teigiamai charakterizuojamas ir Čičinų kaimo bendruomenės „Čičinų kraštas“, kaip mėgstamas ir gerbiamas bendruomenės narys, su šeima aktyviai dalyvaujantis bendruomenės veikloje (2 t. b. l. 34). R. K. savo elgesį vertina neigiamai, išgyvena dėl neatsakingų veiksmų, jo padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, jis nėra sistemingas įstatymų pažeidėjas, nukentėjusiajam turtinę žalą atlygino pilnai, taip pat iš dalies atlygino ir neturtinę žalą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes yra pagrindas manyti, kad R. K. padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).

V. K. yra R. K. sutuoktinė. Jie 16 metų gyvena kartu, gerai sutaria. Visa šeima kartu atostogauja, kartu atlieka buities darbus, su vaikais padeda R. K. ūkyje. V. K. neigiamai vertina sutuoktinio poelgį, teigė, kad kartu gyvenant, ji sutuoktiniui darys teigiamą įtaką savo elgesiu, bendravimu, rodomu pavyzdžiu vaikams. Ji turi pastovų darbą, yra mokytoja. Jonavos „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos direktorės charakterizuojama teigiamai, kaip atsakinga, kūrybinga ir aktyvi mokyklos bendruomenės narė, ne kartą buvo paskatinta padėkomis, yra santūri, korektiška, dėmesinga, empatiška. V. K. šeima yra mokyklos rėmėja, aktyvi bendruomenės renginių dalyvė. V. K. neteista, administracine tvarka nebausta. Todėl, įvertinęs V. K. asmenybę, jos vertybinį požiūrį į nusikalstamą veiką, šeimyninius ryšius, tarpusavio santykius ir nepriekaištingą reputaciją, teismas mano, kad ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, todėl yra verta teismo pasitikėjimo būti paskirta laiduotoja.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. K. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nukentėjusysis M. R. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš kaltinamojo R. K. 39,33 Eur turtinės ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodo, kad nukentėjusysis kaltinamojo buvo užpultas savo namų kieme, nusikalstamos veikos metu M. R. buvo nežymiai sužalotas veidas. Po įvykio jam skaudėjo sumuštą veidą, maudė sužalotą akį, skruostą, skaudėjo galvą, buvo sunku susikaupti darbe, kurį laiką negalėjo valdyti kairės rankos, skaudėjo sumuštą koją. Kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, daug nepatogumų buityje. Dėl įvykio turėjo kurį laiką gydytis ambulatoriškai namuose. Sužalojimus veide matė ir pašaliniai žmonės, teko aiškintis darbe. Dėl įvykio turėjo ne kartą vykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, atsiprašyti iš darbo. Šiuo metu jis ir jo sutuoktinė jaučia didelę baimę būti užpultam, nuolat patiria įtampą, kad tai nenutiktų jo artimiems žmonėms.

Civilinis ieškovas ir jo atstovė teisiamojo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Kaltinamasis ir jo gynėjas pateikė Lietuvos pašto perlaidas, iš kurių matyti, kad civilinis ieškinys dėl 39,33 Eur turtinės žalos priteisimo pilnai atlygintas, o civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atlygintas iš dalies, sumokėta 300 Eur (2 t. b. l. 38). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, jog jo manymu, 300 Eur suma yra pakankama dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo, tačiau jis sutinka sumokėti tokį neturtinės žalos atlyginimą, kokį nustatys teismas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata, todėl teismui nekyla abejonių, jog kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajam sukėlė neigiamas emocijas, dvasinį skausmą fizinius nepatogumus. Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad M. R. patirti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, į tai, kad veikos metu nukentėjusysis patyrė trumpalaikį fizinį skausmą. Sužalojimai buvo padaryti veide ir akivaizdžiai visiems matomi, todėl teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad tai kėlė diskomfortą nukentėjusiajam. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė fizinius ir dvasinius nepatogumus, dėl kurių laikinai pablogėjo jo gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi.

Kita vertus byloje nėra jokių duomenų, kad po įvykio nukentėjusiajam būtų buvęs nustatytas mažesnis darbingumo lygis, kad nukentėjusiajam būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas, nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo būtų esmingai ribotos jo judėjimo ar bendravimo galimybės, padaryta kitokia ilgalaikė žala nukentėjusiojo fizinei ar psichinei sveikatai. Nukentėjusysis įrodymais nepagrindė ir ieškinyje nurodomų aplinkybių dėl ilgalaikių baimių. Nėra duomenų, kad jis būtų kreipęsis dėl to į medikus. Padarytas nusikaltimas nesunkus, kaltinamasis dirbantis, gauna pajamas.

Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdama į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo atliktų veiksmų intensyvumą, veiksmų pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo kaltės laipsnį ir formą, taip pat ir į paties nukentėjusiojo elgesį, dėl kurio kilo konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, teismų praktiką bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais priteisiamos sumos svyruoja nuo 150 eurų iki 1 500 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299-648/2015, 2K-430-895/2016, 2K-284-648/2016, 2K-316-222/2016, 2K-393-489/2017), ir sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 600 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sumokėjo pašto perlaida – 300 Eur neturtinės žalos, iš R. K. M. R. priteisinta 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vertina bylos apimtį, sudėtingumą, proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo asmens interesams, jo indėlį bei aktyvumą procese, taip pat kitas aplinkybes, patvirtinančias ir paneigiančias prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą pagrįstumą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme sudaro 700 eurų (1 t., b. l. 143-144, 2 t., b. l. 27-28). Kaltinamasis R. K. sutinka su nukentėjusiojo prašomomis priteisti bylinėjimosi išlaidomis. Nukentėjusiojo nurodytos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis. Atsižvelgiant į minėtų išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus, bylos apimtį, į tai, kad ji išnagrinėta per vieną teisiamąjį posėdį, į nukentėjusiajam atstovavusios advokatės atliktus veiksmus (susipažinimas su byla ikiteisminio tyrimo metu, civilinio ieškinio rengimas, pasirengimas bylos nagrinėjimui, atstovavimas nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir kt.), nukentėjusiojo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis laikytinas pagrįstu, todėl prašymas dėl 700 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas pilnai.

Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta.

Daiktai, turinys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti – CD laikmena su 2021 m. liepos 21 d. vaizdo įrašais, užfiksuotais policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis (“body” kameros), 1 vnt, CD laikmena su 2021 m. liepos 21 d. vaizdo įrašais, 1 vnt., paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. K., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (baudžiamojo kodekso 40 straipsnis) ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

R. K. perduoti laiduotojos V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

M. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. K. 300 Eur (tris šimtus eurų) M. R. neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš R. K. M. R. 700 Eur (septynis šimtus eurų) proceso išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti - CD laikmeną su 2021 m. liepos 21 d. vaizdo įrašais 1 vnt, CD laikmeną su 2021 m. liepos 21 d. vaizdo įrašais, 1 vnt., palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti R. K., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. K., kad ji, kaip laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).