- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-26
- Bylos Nr.
- 2-1041-848/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04258-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kriaučiūnienė
- Ieškovas
- Ž. M.
- Atsakovas
- T. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. M. ieškinį atsakovui T. M. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti pavardes – M.M.; šalims išlaikymo nepriteisti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė ieškinyje ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Šalys vaikų nesusilaukė. Ieškovo ir atsakovės šeimyniniai santykiai yra visiškai nutrūkę daugiau nei metus laiko, jų atnaujinti nebeįmanoma, dėl to bendras šalių gyvenimas tapo negalimas. Ieškovės teigimu, santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi šalims susipykus atsakovas išeidavo iš namų ir negrįždavo, tuo tarpu ieškovė vyru nesirūpindavo ir jo nevertindavo. Šiuo metu atsakovas gyvena užsienyje, bendrauja tik telefonu ir tik santuokos nutraukimo klausimais. Todėl prašė netaikyti termino susitaikymui, nes sprendimas santuoką nutraukti yra apgalvotas ir galutinis. Ieškovė taip pat nurodė, kad tarpusavio išlaikymo klausimas nespręstinas, nes abu turi galimybes save išlaikyti. Nurodė, jog šalys santuokos metu turto neįgijo. Nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas šalių buvo įgytas iki santuokos sudarymo, todėl pripažintinas asmenine kiekvieno nuosavybe. Kreditorių ieškovė neturi, atsakovo kreditoriai nėra žinomi. Prašo ieškinyje išdėstytus argumentus ir reikalavimus tenkinti.
Atsakovui ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių įteiktas (b. l. 29; 35). Atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą atsakovui pranešta (b. l. 69). Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Jokių prašymų, pareiškimų ar prieštaravimų byloje negauta. Todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas.
Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas Civilinio kodekso normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos yra nustatytos Civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad po santuokos sudarymo šalys nesugebėjo tarpusavio nesutarimų išspręsti kompromisų būdu, tiek ieškovė, tiek atsakovas nesistengė gerinti tarpusavio santykių. Posėdžio metu ieškovė nurodė, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad abu sutuoktiniai pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.27 straipsnyje, gyvena atskirus gyvenimus, vienas kitu nesidomi, darytina išvada, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti, todėl ieškinys tenkintinas - šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.27, 3.61, 3.62 straipsniai, Civilinio proceso kodekso 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė po santuokos nutraukimo prašė palikti pavardes – M.M.. Atsakovas prieštaravimų nepateikė. Todėl ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės – M.M..
Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.
Ieškovė po santuokos nutraukimo išlaikymo sau nereikalavo. Atsakovui nepateikus jokių duomenų apie išlaikymo jam reikalingumą, teismas sutuoktinių tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo klausimo nesprendžia.
Dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalijimo
VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovė iki santuokos sudarymo - (duomenys neskelbtini) yra įgijusi transporto priemonę VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) atsakovas iki santuokos sudarymo – (duomenys neskelbtini) yra įgijęs transporto priemonę Audi A4, v. n. (duomenys neskelbtini)
VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad ieškovės vardu iki santuokos sudarymo – (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Kadangi tiek ieškovės, tiek atsakovo turimas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas yra įgytas iki santuokos sudarymo, jis pripažįstamas kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, todėl nedalintinas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad santuokos metu šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto neįgijo, santuokoje įgyto ir jos nutraukimo metu dalintino turto nėra, todėl teismas, nutraukdamas šalių santuoką, šių su santuokos nutraukimu susijusių klausimų nesprendžia.
Dėl kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų
Nustačius, jog šalys nepilnamečių vaikų neturi, taip pat nesant jokių duomenų apie santuokos metu šalių prisiimtus ir iki šiol neįvykdytus kreditorinius įsipareigojimus, nutraukdamas šalių santuoką, šių su santuokos nutraukimu susijusių klausimų nesprendžia.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.). Ieškovei šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovo priteistinas 100,00 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 80 str. 1 d. 5 p.). Valstybei iš atsakovo taip pat priteistina 116,95 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. (CPK 79 str., 83 str. 1 d. 2 p., 5 p., 85 str. l d. 1 p., 3 p., 88 str. l d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str.).
Teismas šioje byloje turėjo 21,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažįstant, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei Ž. M. palikti pavardę – M., atsakovui T. M. – M.
Priteisti iš atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 100 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) žyminio mokesčio ir 21,72 Eur (dvidešimt vieną eurą 72 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šios sumos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 116,95 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų 95 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630, paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.