Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. R. pareiškimą skolininkui K. L. V., suinteresuotiems asmenims N. V., antstolei Birutei Čereškienei dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Parengiamojo teismo posėdžio, įvykusio 2017-08-29 13 val. 30 min. metu, suinteresuotas asmuo N. V. nurodė, kad jos vyras yra skolininkas, ji su vyru yra sudarius povedybinę sutartį, kur aptartos skolos ir kas už jas atsako. Nurodė, kad jos vyro šiuo metu nėra Lietuvoje, o ji palaiko vyro argumentus, parašytus atsiliepime į pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. LR CPK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, t. y. bendrąja sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje LR CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. LR CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (LR CPK 667 straipsnio 3 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (LR CPK 667 straipsnio 4 dalis), nes dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. LR CK 4.80 straipsnio 3 dalis, taip pat nustato, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti.

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Birutės Čereškienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0129/15/00655 dėl 478,96 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų, iš skolininko K. L. V., išieškotojos A. R. naudai pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-12-06 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-14298-803/2011.

Antstolės padėjėja nustatė, jog skolininko vardu nėra registruota jokių transporto priemonių, skolininkas lėšų kredito įstaigose neturi. Iš 2017-06-22 Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų matyti, jog skolininkas nedirba. Antstolės padėjėja nustatė, kad skolininkas 1984-06-15 sudarė santuoką su N. V. ir vedybų sutarčių registro duomenimis vedybų ar povedybinės sutartys nebuvo sudarytos. VSDFV duomenimis N. V. gauna nuolatinę išmoką iš VSDFV Vilniaus skyriaus Trakų skyriaus. 2016-09-19 buvo priimtas patvarkymas areštuoti N. V. gaunamų išmokų dalį ir pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Išieškotoja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad K. L. V. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės N. V. gaunamos socialinio draudimo išmokos ir ½ dalis jos valdomo turto. 2016 m. lapkričio 3 d. buvo įregistruota K. L. V. ir N. V. vedybų sutartis (povedybinė), kuria nustatyta, kad (sutarties 2.2. punktas) „turtas (įskaitant, bet neapsiribojant, kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, turtinės teisės, prievolės, pinigai, bet kokios pajamos, įskaitant, bet neapsiribojant pajamos iš darbo santykių ar profesinės veiklos, pensijos, obligacijos, akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, įskaitant už juos gaunamus dividendus, palūkanas, indėliai kredito įstaigose, įskaitant gaunamas palūkanas ir kita), įgytas po šios sutarties sudarymo asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė“, 4.1. punkte nurodyta, kad „pajamos (pinigine ar natūrine forma), gautos po šios sutarties sudarymo, t.y. pajamos iš sutuoktinių darbinės, intelektualinės ar kitos veiklos, taip pat pensijos, pašalpos ir kitokios išmokos, įskaitant, bet neapsiribojant tikslinės paskirties išmokomis, dividendai, draudimo išmokos, loterijų prizai, patirtos žalos kompensacijos, pajamos, gautos pardavus įmonių akcijas arba verslo dalį, iš įmonių veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos arba turtas , taip pat pajamos iš privačių pensijų fondų arba gyvybės draudimo fondų, yra šias pajamas ar turtą gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė“ (b.l. 17). Ši šalių vedybų sutartis 2016-11-03 įregistruota Vedybų sutarčių registre.

Byloje nėra ginčo, kad K. L. V. įsiskolinimas pareiškėjai atsirado po santuokos su N. V. sudarymo momento, byloje kilo ginčas ar galima nukreipti skolos išieškojimą į skolininko sutuoktinio turtą po vedybinės sutarties įregistravimo.

Pagal CK 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato Civilinio kodekso trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, vadovaujasi Civilinio kodekso trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (nors, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Teismas konstatuoja, jog šalims sudarius Vedybų sutartį ir pasirinkus kitokį – ne bendrosios jungtinės nuosavybės, o asmeninės nuosavybės turto teisinį režimą, nebeliko teisinio pagrindo išvadai, jog K. L. V. priklauso 1/2 dalis N. V. gaunamų pajamų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo.

Vadovaujantis CK 6.154 straipsniu, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta Civilinio kodekso trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) ir ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutartis sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, kai teismo nutartimi vykdymo procese nustatyta vieno iš sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tokia sutartis nelaikytina per se prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai, taigi nėra pagrindo konstatuoti niekinį tokios povedybinės sutarties pobūdį. Jeigu povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., kreditorių) teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutą. Pavyzdžiui, kreditorių teisės galėtų būti laikomos pažeistomis, jei, siekiant išvengti vieno iš sutuoktinių asmeninių prievolių vykdymo, būtų sudaryta povedybinė sutartis, į ją įtraukiant sąlygą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (bendro turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo) padalijimo, pagal kurią sutuoktiniui – skolininkui nepagrįstai atitektų mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).

CK 3.100 straipsnyje įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas jų – sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Vertinant teisinę situaciją, susiklosčiusią šioje byloje, pažymėtina, kad skolininko ir jo sutuoktinės 2017 m. balandžio 24 d. sudaryta povedybinė sutartis, nustačiusi sutuoktinių turto režimą (statusą) taip, kad kiekvieno iš sutuoktinių įgytas turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (povedybinės sutarties 2.2., 2.3., 2.4., 2.5., ir 4.1. punktai (b. l. 17,18)), yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 7 punktu. Šiai pasibaigus, turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte (tik šio turto teisinio režimo vertinimas aktualus nagrinėjamoje byloje), nebeturi bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis).

Vedybų (povedybine) sutartimi sutuoktiniams nustačius kitokį savo turto teisinį režimą ir pakeitus nuosavybės teisinį santykį, neįsiteisėjusi teismo nutartis, kuria vykdymo procese nustatyta skolininko fizinio asmens dalis bendrame turte, dėl pasikeitusių nuosavybės teisinių santykių praranda savo teisinę reikšmę ir išieškojimas iš skolininko nebegali būti nukreipiamas į nebeegzistuojančią skolininko dalį nebeegzistuojančiame bendrame turte.

Taigi teismas konstatuoja, kad, vykdant skolininko prievoles pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-12-06 vykdomąjį raštą, nuo sutuoktinių sudarytos povedybinės sutarties įregistravimo momento išieškojimas nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba gausimas N. V. pajamas, todėl išieškotojos prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 593 str., 667 str., teismas

nutaria:

Pareiškėjos A. R. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.