Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Piškinaitės, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Radviliškio vanduo“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-847-569/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alresta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Radviliškio vanduo“ dėl viešojo pirkimo sąlygų pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Alresta“ kreipėsi į teismą prašydama pakeisti UAB „Radviliškio vanduo“ supaprastinto atviro konkurso būdu vykdomo „Grinkiškio miestelio vandentiekio ir nuotekų tinklų, nuotekų valymo ir vandens gerinimo įrenginių statyba“ FIDIC inžinieriaus ir statybų techninės priežiūros paslaugų pirkimo sąlygų 3.1.8 punktą (po ieškovės pretenzijos pakeitus pirkimo sąlygas nurodytas punktas pakeistas į 3.1.7 punktą).Ieškovė paaiškino, kad atsakovė nepagrįstai pirkimo sąlygose įtvirtino reikalavimą, jog tiekėjas per pastaruosius 3 metus (jei tiekėjas veikia trumpiau nei 3 metus, tai nuo jo registravimo pradžios iki pasiūlymų pateikimo dienos) turi būti sėkmingai įvykdęs bent vieną vandens tiekimo, nuotekų šalinimo tinklų, vandens gerinimo įrenginių ir / ar nuotekų valymo įrenginių statybos FIDIC inžinieriaus ir / ar statinio statybos techninės priežiūros sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 55 000 Eur be PVM ir bent vieną vandens tiekimo ar nuotekų šalinimo tinklų (kur bendras tinklų ilgis ne mažiau kaip 8 km), vandens gerinimo įrenginių ir / ar nuotekų valymo įrenginių FIDIC inžinieriaus ir / ar statinio statybos techninės priežiūros sutartį.Ieškovės įsitikinimu, ginčijama sąlyga siekiama dirbtinai apriboti potencialių tiekėjų, viešojo pirkimo dalyvių, turinčių gausios ir įvairiapusės patirties, dalyvavimą pirkime bei sudaro išimtines sąlygas pirkime dalyvauti konkretiems tiekėjams, kuriems pirkimo sąlygos ir buvo pritaikytos. Nors nurodyta 55 000 Eur sutarties vertė yra apskaičiuota atsižvelgiant į teisės aktų keliamus reikalavimus bei į pirkimo objekto planuojamą vertę (80 700 Eur be PVM), tačiau atsakovė nepaaiškina ir nepagrindžia kokiais teisės aktais bei skaičiavimais buvo apskaičiuota pirkimo objekto vertė. Pagal ieškovės paskaičiavimus pirkimo objekto kaina daugiausiai gali sudaryti apie 25 500 Eur, o pritaikius Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytą koeficientą 0,7 reikalaujama pirkimo sutarties vertė būtų apie 18 000 Eur (arba 13 000 Eur, pritaikius koeficientą 0,5), todėl akivaizdu, kad atsakovė, skaičiuodama pirkimo vertę, ją nustatė akivaizdžiai per didelę. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad skundžiamas pirkimo sąlygų reikalavimas buvo nustatytas atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiškumą ir jo svarbą. Pirkimo vertė buvo apskaičiuojama pagal Radviliškio rajono savivaldybės administracijos „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“, Nr. 05.3.2-APVA-R-014 projektinio pasiūlymo dėl regiono projekto įgyvendinimo 6 lentelės 3 eilutę, pagal kurią planuojama vertė yra 80 700 Eur be PVM.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2016 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino neteisėtu ir panaikino supaprastinto atviro konkurso būdu elektroninėmis priemonėmis vykdomo projekto ,,Grinkiškio miestelio vandentiekio ir nuotekų tinklų, nuotekų valymo ir vandens gerinimo įrenginių statyba“ FIDIC inžinieriaus ir statybų techninės priežiūros paslaugų pirkimo sąlygų 3.1.7 punktą, nutraukė nurodyto pirkimo procedūras bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija numatydama viešojo pirkimo vertę turi vadovautis prieš tai vykdytų pirkimų praktika ar sudarytų viešųjų pirkimų verte. 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 „Dėl numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos“ (toliau – ir Metodika) 30 punktas taip pat numato pareigą perkančiosioms organizacijoms, skaičiuojant pirkimo vertę, įvertinti ne tik savo vykdytus pirkimus, bet ir vadovautis kitomis metodikos 30 punkte nustatytomis nuostatomis. Visgi, atsakovės pateiktas pirkimo sutarties vertės paskaičiavimas apsiriboja tik trimis atsakovės vykdytų pirkimų sutartimis. Be to, atsakovei atsisakius administravimo paslaugų pirkimo, pirkimo sutarties vertė liko tokia pati, atsakovė nepateikė įrodymų, jog ją perskaičiavo, nors teismas ne kartą siūlė tokius įrodymus pateikti. Šių išvadų pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė nepagrindė pirkimo sutarties vertės paskaičiavimo.Teismas pažymėjo, kad byloje nenustačius, kad atsakovė teisingai paskaičiavo pirkimo sutarties kainą, teismas atitinkamai negali padaryti išvadų, jog reikalavimas būti įvykdžiusiam ne mažesnės nei 55 000 Eur vertės sutartį yra adekvatus pirkimo objektui. Šiuo atveju atsakovė, nurodžiusi pirkimo vertę 80 700 Eur ir numatydama reikalavimą tiekėjui būti įvykdžiusiam ne mažesnės kaip 55 000 Eur vertės sutartį, kurią sieja su pirkimo sutarties verte, nepagrįstai apribojo tiekėjų konkurenciją.Ieškovė taip pat nesutiko su pirkimo sąlygų 3.1.7 punkte įtvirtintu reikalavimu būti įvykdžiusiam panašią sutartį išimtinai vandens tiekimo, nuotekų šalinimo tinklų, vandens gerinimo įrenginių ir / ar nuotekų valymo įrenginių statybos FIDIC inžinieriaus ir / ar statinio statybos techninės priežiūros srityje. Atsakovė paaiškino, kad tiekėjas gali pateikti įvykdytą sutartį dėl vandens tiekimo, nuotekų šalinimo tinklų, vandens gerinimo įrenginių arba nuotekų valymo įrenginių statybos, t. y. sąlygoje yra įtvirtintos net keturios alternatyvios sritys ir visiškai pakanka, jog tiekėjas turėtų atitinkamos patirties bent vienoje iš keturių nurodytų sričių. Įvertinęs šalių argumentus, teismas sprendė, kad vykdant vandentvarkos projektus, visi atsakovės tariamai keturiose srityse numatyti darbai yra vykdomi kompleksiškai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog tiekėjai turi galimybę pateikti sutartį tik dėl vandens tiekimo arba, pavyzdžiui, tik dėl vandens gerinimo įrenginių statybos. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovės vykdomas projektas. Be to, šis pirkimo sąlygų punktas yra neaiškus, nes atsakovė reikalauja pateikti įvykdytą sutartį darbų srityje, kuri identiškai atitinka vykdomo projekto pavadinimą. Pagal kasacinio teismo praktiką, pripažinus pirkimo sąlygas neteisėtomis, pirkimo procedūros toliau negali būti tęsiamos, todėl pirmosios instancijos teismas pirkimo procedūras nutraukė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Paskelbus apie pirkimą, buvo perkamos FIDIC inžinieriaus, statybų techninės priežiūros ir administravimo paslaugos. FIDIC inžinieriaus ir statybų techninės priežiūros paslaugų vertė šiame pirkime sudarė 80 700 Eur be PVM, o administravimo paslaugų vertė – 16 114,82 Eur be PVM, todėl atsisakius administravimo paslaugų nebuvo pagrindo perskaičiuoti FIDIC inžinieriaus ir statinių statybų techninės priežiūros paslaugų vertę. Vidutinė FIDIC inžinieriaus ir statinių statybų techninės priežiūros paslaugų vertė nuo rangos darbų vertės yra apie 3 proc. Numatomą rangos darbų vertę padauginus iš šios procentinės išraiškos, gaunama būtent perkančiosios organizacijos numatyta pirkimo objekto vertė 80 700 Eur be PVM (2 690 000 Eur x 3 proc.). Teisės aktuose nėra nurodoma, kokios apimties tyrimai turi būti atliekami siekiant nustatyti pirkimo / paslaugų vertę, todėl, apeliantės nuomone, 3 panašių pirkimų praktika, kurios pagrindu gauta nurodyta procentinė išraiška, yra pakankama imtis, kad būtų nustatyta rinkos kainą atitinkanti pirkimo / paslaugų preliminari vertė.Įvertinus tai, kad paslaugas teiks bent du ekspertai, t. y. FIDIC inžinierius ir statybų techninės priežiūros vadovas, vien šių asmenų darbo užmokestis, atsižvelgiant į profesinės, mokslinės ir techninės veiklos privataus sektoriaus vidutinį darbo užmokestį, sudarys apie 88 480,08 Eur. Vadinasi, pirkimo vertė buvo nustatyta laikantis tiek Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ), tiek Metodikos 30 punkto reikalavimų.Įvertinus planuojamą pirkimo objekto vertę ir Rekomendacijų 20.1 papunktyje įtvirtintą nuostatą, kad reikalaujamos sutarties vertė būtų ne mažesnė kaip 0,7 pirkimo objekto vertės, apskaičiuotina, jog perkančioji organizacija turėtų reikalauti, kad tiekėjai pateiktų panašią įvykdytą sutartį, kurios vertė ne mažesnė nei 56 490 Eur be PVM, tačiau perkančioji organizacija nustatė dar mažesnį panašios įvykdytos sutarties vertės kriterijų – 55 000 Eur. Tai patvirtina, kad pirkimo sąlygos yra proporcingos pirkimo objektui. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad Lietuvos Respublikoje veikia mažiausiai 13 juridinių asmenų, galinčių atitikti šį nustatytą reikalavimą.Ieškovė nei ieškinyje, nei dublike nekėlė reikalavimų dėl pirkimo sąlygų 3.1.7 punkto pakeitimo sutarties panašumo atžvilgiu, todėl visi pirmosios instancijos teismo argumentai šiuo klausimu apskritai nevertintini (atmestini) vien šiuo pagrindu. Visgi, teismas nepagrįstai sprendė, kad šiame punkte įtvirtintas tapačios, o ne panašios, sutarties įvykdymo reikalavimas. Teismo išvada dėl vandentvarkos projektų darbų vykdymo kompleksiškai yra visiškai nemotyvuota, o ši išvada akivaizdžiai paneigiama vien tik peržiūrėjus šiais metais vykdomus vandentvarkos projektų statybų techninės priežiūros pirkimus.Ieškinio reikalavimas pakeisti pirkimo sąlygas pagal teismų praktiką laikytinas ydingu, kas sudarė pagrindą jį atmesti, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir peržengė pareikšto ieškinio ribas.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: Metodikos 30 punktas taikomas visas, o ne pasirinktinai vienas iš jo papunkčių, nes tik kartu taikant šiuos kainos nustatymo metodus galima nustatyti pirkimo vertę. Atsakovės nurodomas projektinis pasiūlymas negali būti vertinamas kaip tinkamas pirkimo kainos apskaičiavimą patvirtinantis dokumentas. Nagrinėjamu atveju apskaičiuojant pirkimo vertę turi būti atsižvelgiama ir į Statybos techninius reglamentus, ir į Aplinkos ministro 2006 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. D1-492 Statybos produkcijos sertifikavimo centrui nustatytas rekomendacijas dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų.Atsakovė nepagrįstai teigia, kad pirkimo vertę patvirtino visos atsakingos institucijos, nes nei Viešųjų pirkimų tarnyba, nei Aplinkos projektų valdymo agentūra netikrino šio projektinio pasiūlymo ar šio pirkimo vertės. Be kita ko, atsakovė suklaidino ir Šiaulių regiono tarnybą bei Radviliškio miesto savivaldybę pateikdama tokią didelę pirkimo vertę, o šios institucijos galimai netikrino ir neanalizavo dokumentų, kurie pagrįstų pirkimo vertės apskaičiavimą.Šiuo atveju atsakovės pasirinktos trys jos pačios įgyvendintos sutartys tikrai nėra pakankamas ir išsamus bei objektyvus kriterijus rinkos kainai nustatyti. Atsakovės nustatytas 3 proc. statybos vertės kriterijus yra nepagrįstas, nes analogiškų paslaugų vertė lyginant su viso pirkimo verte sudaro ne 3 proc., o vidutiniškai 0,56 proc. ar net mažiau.Atsakovė nepagrindė kuo šis pirkimo objektas ir perkamos FIDIC inžinieriaus bei statybų techninės priežiūros paslaugos yra ypatingesnės ir specifinės, jog negali būti pateikta panaši sutartis, t. y. sutartis dėl statybų techninės priežiūros ir / ar FIDIC inžinieriaus paslaugų. Reikalavimas būti teikusiam šias paslaugas būtent vandentvarkos srityje yra perteklinis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Atsakovė UAB „Radviliškio vanduo“ 2016 m. liepos 28 d. Centrinės viešųjų pirkimo informacinės sistemos priemonėmis paskelbė projekto „Grinkiškio miestelio vandentiekio ir nuotekų tinklų, nuotekų valymo ir vandens gerinimo įrenginių statyba“ administravimo, FIDIC inžinieriaus ir statybų techninės priežiūros paslaugų pirkimą (toliau – ir Pirkimas) (Pirkimo Nr. 177078). Kartu su šiuo skelbimu buvo paskelbtos šio pirkimo sąlygos (toliau – ir Pirkimo sąlygos). Ieškovė UAB „Alresta“ kreipėsi į atsakovę UAB „Radviliškio vanduo“ su pretenzija, kuri didžiąja dalimi buvo patenkinta – išbrauktos administravimo paslaugos ir reikalavimai joms, panaikintas Pirkimo sąlygų 1.9 punktas bei reikalavimas turėti pirkimo specialistą. Ieškovė pirmosios instancijos teisme ginčijo Pirkimo sąlygose likusį 3.1.7 punktą, nustatantį minimalų kvalifikacinį reikalavimą tiekėjui per pastaruosius 3 metus būti sėkmingai įvykdžiusiam: 1) bent 1 vandens tiekimo, nuotekų šalinimo tinklų, vandens gerinimo įrenginių ir / ar nuotekų valymo įrenginių statybos FIDIC inžinieriaus ir / ar statinio statybos techninės priežiūros sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 55 000 Eur be PVM; 2) bent 1 vandens tiekimo ar nuotekų šalinimo tinklų (kur bendras tinklų ilgis ne mažiau kaip 8 km), vandens gerinimo įrenginių ir / ar nuotekų valymo įrenginių FIDIC inžinieriaus ir / ar statinio statybos techninės priežiūros sutartį.

Dėl numatomo pirkimo vertės skaičiavimo

Apeliantė UAB „Radviliškio vanduo“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji nepagrindė pirkimo sutarties vertės paskaičiavimo. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas šiuo klausimu sprendė, kad atsakovės pateiktas pirkimo sutarties vertės paskaičiavimas apsiriboja tik trimis atsakovės vykdytų pirkimų sutartimis.Apeliantė paaiškino, kad planuojama pirkimo vertė – 80 700 Eur be PVM – buvo nustatyta atsižvelgiant į anksčiau apeliantės vykdytus pirkimus, kurių duomenys patvirtino, jog ginčo pirkimu įsigyjamų paslaugų vertė vidutiniškai sudaro 3 proc. rangos darbų vertės (2 690 000 Eur x 3 proc.). Ši pinigų suma yra numatyta Radviliškio rajono savivaldybės administracijos „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“, Nr. 05.3.2-APVA-R-014 projektinio pasiūlymo dėl regiono projekto įgyvendinimo 6 lentelės 4 eilutėje, kuri yra suderinta su visomis Lietuvos Respublikos atsakingomis institucijomis ir gautas visiškas projekto finansavimas. VPĮ 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad numatomo pirkimo vertė yra perkančiosios organizacijos numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė, skaičiuojama imant visą mokėtiną sumą be pridėtinės vertės mokesčio, įskaitant visas pirkimo sutarties pasirinkimo ir atnaujinimo galimybes. Numatomo pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo pradžioje, nustatytoje šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje. VPĮ 9 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad numatomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Metodikoje patvirtintas numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo gaires. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nustatyti preliminarią viešojo pirkimo sutarties vertę tam tikrais atvejais gali būti sudėtinga, nes tinkamam pirkimo vertės nustatymui gali tekti įvertinti daug rinkos veiksnių. Visgi, pareiga atlikti pirkimo vertės apskaičiavimą tenka būtent pirkimą atliekančiai perkančiajai organizacijai (VPĮ 9 straipsnis, Metodikos 4 punktas). Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad preliminariai nustatyta pirkimo vertė yra nepagrįsta, tačiau su tokia išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Metodikos 30 punkte nustatyta eilė veiksmų, ką perkančioji organizacija turi atlikti nustatydama pirkimo vertę. Teisėjų kolegijos vertinimu, perkančiosios organizacijos atliktas preliminarus kainos nustatymo būdas atitinka VPĮ ir Metodikos nuostatas: parengta perkamų paslaugų techninė specifikacija (Metodikos 30.1. papunktis); numatytos preliminarios sutarties sąlygos, įskaitant sutarties terminą ir jo pratęsimo galimybę (Metodikos 30.2. papunktis); remiantis panašių pirkimų praktika nustatyta preliminari sutarties ir pirkimo vertė (Metodikos 30.3., 30.5. papunkčiai).Ieškovė, atsikirsdama į apeliantės argumentus, pateikia kitų perkančiųjų organizacijų vykdytų viešųjų pirkimų FIDIC inžinieriaus ir statinio statybos techninės priežiūros paslaugų vertės santykį su rangos darbų verte ir teigia, jog šios paslaugos sudaro apie 0,5 proc. rangos darbų vertės, todėl atsakovė nustatė pernelyg aukštą pirkimo vertę (taikydama 3 proc. vertės kriterijų). Teisės aktuose nenustatytas baigtinis sąrašas kriterijų į kuriuos galima atsižvelgti nustatant preliminarią sutarties vertę, todėl kitų perkančiųjų organizacijų vykdytų viešųjų pirkimų rezultatai taip pat gali būti įvertinami. Visgi, teismui nėra žinoma, ar ieškovės nurodyti pirkimai iš esmės yra panašūs su atsakovės vykdomu pirkimu, ar šios sutartys yra pasirašytos ir galiojančios, todėl spręsti apie 0,5 proc. vertės nuo rangos darbų kainos pagrįstumą teisėjų kolegija neturi pagrindo.Be to, atsakovės nustatytos preliminarios vertės pagrįstumą patvirtina ir ieškovės pateikti įrodymai. Nors ieškovė paaiškino (t. 1, b. l. 109), kad pagal Centrinės perkančiosios organizacijos komisijos 2014 m. spalio 14 d. komisijos protokole (4 dalis iki 10 000 000 Lt) nurodytus duomenis reali FIDIC inžinieriaus ir statinio statybos techninės priežiūros paslaugos rinkos kaina yra 136 000 Lt (t. 1, b. l. 116), tačiau detaliau susipažinus su šiuo pateiktu įrodymu nustatyta, jog šiame protokole nurodytos projektų vertės yra pateiktos su PVM (žr. http://mw.eviesiejipirkimai.lt/vpm/vpt_pub_print_vppa_new_1_3.asp?DOK_ID=2002817757).Todėl atsakovės vykdomas projektas, kurio vertė su PVM viršija 10 000 000 Lt, patenka ne į 4 dalį, o 5 dalį. Vadinasi, vadovaujantis ieškovės pateiktu įrodymu, rinkos kaina šioms paslaugoms įsigyti yra apie 94 000 Eur (visų pasiūlymus pateikusių tiekėjų kainų vidurkis), kuri yra didesnė nei nagrinėjamu atveju nustatė atsakovė. Teisėjų kolegija šioje dalyje papildomai pažymi, kad nors duomenų dėl projektų verčių nurodymo su ar be PVM nebuvo bylos medžiagoje, tačiau šios aplinkybės ieškovei neabejotinai buvo žinomos (ieškovė yra vienas iš tiekėjų pateikusių pasiūlymą Centrinės perkančiosios organizacijos vykdytame pirkime), pagal teisinį reglamentavimą taip pat akivaizdu, jog tokio pobūdžio paslaugos yra PVM objektas, todėl tai nesudaro pagrindo sudaryti sąlygas šalims papildomai dėl to pasisakyti.Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad nurodytų paslaugų įsigijimui už 80 700 Eur sumą be PVM yra gautas visiškas finansavimas, kuris suderintas su Lietuvos Respublikos atsakingomis institucijomis. Ši aplinkybė patvirtina, kad nustatyta preliminari pirkimo vertė laikytina pagrįsta. Nors ieškovė atsikirtimuose nurodo, kad atsakovė UAB „Radviliškio vanduo“ suklaidino projektinį pasiūlymą vertinusias institucijas, tačiau tai yra deklaratyvaus pobūdžio teiginys, neturintis teisinės reikšmės (CPK 178 straipsnis).Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad perkančiosios organizacijos atliktas pirkimo vertės nustatymas yra pagrįstas ir neprieštarauja VPĮ bei Metodikos nuostatoms, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantė nepagrindė pirkimo sutarties vertės paskaičiavimo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai nustatė ginčo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, todėl neteisėtai ir nepagrįstai sprendė, jog perkančioji organizacija nepagrindė preliminarios pirkimo kainos.

Dėl Pirkimo sąlygų 3.1.7 punkte nustatyto minimalaus kvalifikacinio reikalavimo

VPĮ 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Šio straipsnio 2 dalis nustato draudimą minimaliais kvalifikaciniais reikalavimais dirbtinai riboti konkurenciją. Taigi perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie perkančiosios organizacijos nuomone yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą. Tuo pačiu jai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeidžiant VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad visiško lygiateisiškumo arba konkurencijos ribojimo objektyviai negalima išvengti, nes bet koks kvalifikacijos reikalavimas tam tikra dalimi riboja konkurenciją ir visada atsiras tiekėjų, kurie neatitiks vieno ar kito reikalavimo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tokiu įrodymu gali būti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinė paskirtis, arba tai, kad aukštą [kvalifikacinį] reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (žr. pagal analogiją dėl tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Observis“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-222/2008; 2010 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje UAB „15 minučių“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-126/2010).Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme išsiskyrė šalių pozicijos, ar 3.1.7 punkte įtvirtintas reikalavimas tiekėjui būti teikusiam FIDIC inžinieriaus ir / ar statinio statybos techninės priežiūros paslaugas išimtinai vandentvarkos srityje dirbtinai neriboja konkurencijos. Nors apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad ieškovė šiuo aspektu neginčijo nurodyto Pirkimo sąlygų punkto, tačiau šie atsakovės argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti (t. 1, b. l. 110).Perkančioji organizacija paaiškino, kad reikalavimas turėti patirtį prižiūrint konkretų statomą objektą nustatytas tam, kad gali kilti situacija, kai, pavyzdžiui, kelių tiesimo statybų technine priežiūra besiverčianti įmonė prižiūrėtų nuotekų valymo įrenginių statybą nieko neišmanydama apie nuotekų valymo įrenginius. Dėl šios priežasties kyla rizika, kad rangovo įsipareigojimų vykdymą prižiūrėtų statybų techninis prižiūrėtojas, kuris niekada nesusidūręs su prižiūrimu ar panašiu į prižiūrimą objektu, todėl tai nepagrįstai rangovui leistų piktnaudžiauti techninio prižiūrėtojo nepatyrimu, kas lemtų netinkamų techninio prižiūrėtojo funkcijų atlikimą. Net ir Statybos techniniuose reglamentuose nustatomi skirtingi reikalavimai atskiroms statinių grupėms, tai rodo, kad atskirų grupių pastatai ar statiniai vienas nuo kito skiriasi, yra specifiški, todėl būtina atitinkama tiekėjo patirtis.Visų pirma, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl kompleksiško vandentvarkos paslaugų teikimo yra nemotyvuotos, o ieškovė šias išvadas paneigė objektyviais duomenimis (šių metų vykdytais vandentvarkos projektų statybų pirkimais). Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, perkančiosios organizacijos pateiktas paaiškinimas nepateisina konkurenciją ribojančio kvalifikacinio reikalavimo nustatymo. Kvalifikacijos reikalavimai įprastai nustatomi atsižvelgiant į statybos rūšį, o ne statinio kategoriją. Tiek FIDIC inžinieriams, tiek statybos techninę priežiūrą atliekantiems asmenims teisės aktuose keliami aukšti kvalifikacijos reikalavimai, nustatyta pareiga turėti atitinkamus atestatus. Nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos nustatyti tikslai būtų pasiekti nustačius kvalifikacinį reikalavimą turėti patirties teikiant FIDIC inžinieriaus ir / ar paslaugų techninės priežiūros paslaugas, tokiu būdu pernelyg neribojant konkurencijos. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su ieškovės pozicija, kad perkančioji organizacija nepagrindė, kuo ypatingas ar išskirtinis yra šis projektas, kad yra nustatomi tokie aukšti (specifiniai) reikalavimai specializuotis atitinkamoje statinio kategorijoje.Bylos duomenys patvirtinta, kad apeliantei atsisakius dalies perkamų paslaugų (administravimo) buvo pakeistos Pirkimo sąlygos (žr. Pirkimo sąlygas pateiktas su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo ir Pirkimo sąlygas pateiktas su ieškiniu). Kaip matyti, atsisakius administravimo paslaugų įsigijimo, Pirkimo sąlygos buvo pakeistos, išbraukiant reikalavimus, susijusius su šių paslaugų įsigijimu. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad po šių pakeitimų atlikimo nebuvo teisinio pagrindo perskaičiuoti pakeistų Pirkimo sąlygų 3.1.7 punkte nurodytos 55 000 Eur sumos, nes į perkamų FIDIC ir statinio statybos techninės priežiūros paslaugų kainą (80 700 Eur) nebuvo įskaičiuotos administravimo paslaugos. Be to, nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos nustatyta 55 000 Eur suma, lyginant ją su pirkimo verte, yra mažesnė (nors ir nežymiai) nei rekomenduojama tiekėjų patirčiai patikrinti, todėl spręsti, kad šis kvalifikacinis kriterijus šiuo aspektu yra neproporcingas, nėra pagrindo.Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad išvados, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Pirkimo sąlygų 3.1.7 punkto 1 papunktyje įtvirtinti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai (susiję su reikalavimui tiekėjui būti įvykdžiusiam ne mažesnės kaip 55 000 Eur be PVM sutartį) dirbtinai riboja tiekėjų konkurenciją, yra nepagrįstos. Visgi, pirmosios instancijos teismas tinkamai nusprendė dėl bylos išnagrinėjimo rezultato ir priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą panaikinti Pirkimo sąlygų 3.1.7 punktą kaip dirbtinai ribojantį tiekėjų konkurenciją (dėl reikalavimo tiekėjui būti teikusiam specialios paskirties statinio statybos techninės priežiūros ir / ar FIDIC inžinieriaus paslaugas) ir dėl to nutraukti pirkimo procedūras. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas buvo kompetentingas ištaisyti nustatytus pažeidimus, o teismo sprendimo panaikinimas draudžiamas vien formaliais pagrindais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis).

Dėl ieškinio reikalavimų peržengimo

Apeliaciniame skunde taip pat nurodomi argumentai dėl, atsakovo nuomone, ieškovo ydingai suformuluoto ieškinio dalyko (pakeisti pirkimo sąlygas), kas sudarė pagrindą tokį ieškinį atmesti. Tokie atsakovo argumentai atmetami kaip teisiškai nepagrįsti. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Specialus autotransportas“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-249/2011). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo ir pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog viena iš Pirkimo sąlygų dirbtinai riboja konkurenciją, pagrįstai priėmė sprendimą ją panaikinti ir nutraukti pirkimo procedūras (CPK 423⁸ straipsnio 2 dalis). Toks teismo sprendimas negali būti laikomas peržengiančiu pareikšto ieškinio ribas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantės UAB „Radviliškio vanduo“ apeliacinio skundo netenkinus, jos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Ieškovė UAB „Alresta“ prašo priteisti 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (t. 2, b. l. 45-46). Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra faktiškai patirtos ir pagrįstos įrodymais, už suteiktas atstovavimo išlaidas prašoma atlyginti suma atitinka Teisingumo ministro patvirtintų Rekomendacijų (2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija) nustatytus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, todėl 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteistina ieškovei UAB „Alresta“ iš atsakovės UAB „Radviliškio vanduo“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Radviliškio vanduo“ (j. a. k. 171265176) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Alresta“ (j. a. k. 300079292) priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.