Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui A. K. dėl 140,43 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

administracinės bylos ginčo dalykas yra pareiškėjos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras reikalavimo priteisti iš atsakovo A. K. 140,43 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (2011 birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.).

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su pakeitimais) patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurių 6 punktas (o 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų, galiojusių nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., 5 punktas) numatė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – Vietinė rinkliava) yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su pakeitimais) patvirtintų Nuostatų 7 punkte ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų 6 punkte nurodyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-80 12 punkte plačiau nurodyta, jog vietinės rinkliavos mokėtojais laikomi nekilnojamojo turto savininkai ir naudotojai – juridiniai ir fiziniai asmenys. Vietinės rinkliavos mokėtojų registre registruojami nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai, jų valdomas nekilnojamasis turtas, jo plotas, veiklos pobūdis. Iš esmės analogiškos nuostatos apie Registre registruojamus duomenis įtvirtintos ir Tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų 10 punkte. Pagal Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis pareiškėja parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas Vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą adresą. Nuostatuose numatyti du vietinės rinkliavos administravimo būdai: 1) pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotą; 2) pagal deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį. Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo procedūros tvarka reglamentuota Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-390 (pakeistu 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-331) patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas), kuris taikomas tik tiems atliekų turėtojams, kurie savo valią išreiškė raštu ir turi galimybę kaupti komunalines atliekas atskirai, tai yra ne viešojo naudojimo erdvėse (2 punktas). Kitiems asmenims vietinė rinkliava skaičiuojama pagal registre nurodytą turimo nuosavybės teise arba naudojamo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto dydžiu (bendruoju plotu) (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kuriuo atskleista, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. Europos Teisingumo Teismas sprendė, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (žr. Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura). Vietinės rinkliavos objektas yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b. l. 11). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis buto nuosavybės teisė iki (duomenys neskelbtini) buvo registruota S. K. vardu, kuri Gyventojų registro tarnybos duomenimis, mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 8). Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ Testamentų registro išrašo duomenų matyti, jog S. K. palikimą 2013 m. balandžio 26 d. priėmė atsakovas (b. l. 10). Vadovaujantis Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo teisinių padarinių retrospektyvus taikymas reiškia ir tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams aktualių vietinės rinkliavos nuostatų taikymo prasme bei aptartų aplinkybių pagrindu atsakovas pripažintinas disponavęs minėtu turto objektu nuo šio turto palikėjo mirties momento (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1682-575/2015, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1785-575/2015, 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2534-575/2016, kt.), todėl jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas Nuostatų požiūriu.

Palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Po palikėjo mirties, t. y. nuo palikimo atsiradimo momento, su atitinkamu turtu susijusios prievolės pagal bendrą taisyklę tampa priėmusių asmenų (įpėdinių) prievolėmis. Iš aptartų faktinių aplinkybių matyti, jog pareiškėja reiškia reikalavimą atsakovui už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki palikėjos, kurios turtą paveldėjo atsakovas, mirties, kaip palikėjos prievolės paveldėtojui, o už kitą laikotarpį iki 2016 m. gruodžio 31 d. – kaip savininkui.

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog palikėjo kreditoriai (nagrinėjamu atveju – pareiškėja) turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 4 dalis). Pareiga įrodyti, jog ginčo atveju yra įvykdytas CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas pirmiausia tenka kreditoriui. Šiuo aspektu administracinėje byloje yra pateikti ginčo nekilnojamojo turto adresu ir atsakovo pavarde siųstų vietinės rinkliavos mokėjimų pranešimų ir įspėjimų nuorašai. Nagrinėjamu atveju reikšmingas 2013 m. kovo 12 d. priminimas sumokėti vietinę rinkliavą, siųstas nekilnojamojo turto buvimo adresu po turto palikėjos mirties (b. l. 12). Šiame pranešime yra aiškiai nurodytas nekilnojamojo turto objektas, išskirta nesumokėtos vietinės rinkliavos suma (skola). Vertinant priminimą kontekste su viešai paskelbtais Savivaldybės tarybos sprendimais (norminiais aktais), susijusiais su vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą įvedimo Savivaldybės teritorijoje, konstatuotina, kad šiuo priminimu įpėdinis iš esmės buvo informuota apie palikėjos skolines prievoles ir reikalavimas pareikštas nepraleidus Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Pareiškėja prašo iš atsakovo priteisti rinkliavą nuo 2011 m. sausio 1 d. Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl sprendžiant šį klausimą vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Nagrinėjamu atveju taikytina Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tokios praktikos analogiškose bylose nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1335-575/2015, 2016 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1601-602/2016, 2017 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-72-146/2017, kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.). Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2017 m. birželio 26 d. (b. l. 3), todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2017 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2017 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. Nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėja turėjo teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už 2011 metus, kurią pagal pateiktą pažymą apie skolą sudaro 48,57 Eur (b. l. 6), todėl prašymas šioje dalyje dėl vietinės rinkliavos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, tiek galiojančias šiuo metu, tiek Nuostatų priėmimo metu, atliekų turėtojas apibrėžiamas kaip atliekų gamintojas arba asmuo, turintis atliekų. Atitinkamai atliekų gamintojas – asmuo, kurio veiklos metu susidaro atliekų arba kuris atlieka atliekų rūšiavimo, maišymo ar kitokią operaciją, kurios metu pasikeičia atliekų pobūdis ar sudėtis. Ginčo atveju konkretaus asmens mokėtinos rinkliavos dydis priklauso nuo jo turimo, valdomo, disponuojamo nekilnojamojo turto ploto ir šio turto naudojimo paskirties. Iš Nuostatų matyti, kad juose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavą iš esmės siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką minėtų Atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, Nuostatų prasme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas atliekų turėtoju minėtų Nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų (žr. 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartyje Nr. A-888-556/2015 konstatuota, jog naudodamasis konkrečiu objektu, nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti. Tik tokių atliekų nesukūręs, jei įrodo, arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, asmuo gali būti pripažintas neturintis aptariamos pareigos.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. AD1-154 patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4.2 punkte nurodyta, jog tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), vietinės rinkliavos mokėtojui gali būti taikoma nulinė metinė vietinė rinkliava. Pagal Aprašo 8 punktą pagrindiniai dokumentai, kuriais vadovaujantis nustatomas nekilnojamojo turto nenaudojimo faktas, yra AB LESTO ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymos apie sunaudotą elektros energijos ir vandens kiekį. Sprendimas taikyti Nulinę metinę Vietinę rinkliavą šio Tvarkos aprašo 4.2 punkte nustatyta tvarka priimamas, jei AB LESTO ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymos patvirtina, kad vietinės rinkliavos mokėtojo nuosavybės ar kita teise priklausiančiame nekilnojamajame turte buvo sunaudota ne daugiau nei 120 KWh elektros energijos ir 1 m3 vandens per praėjusius kalendorinius metus (Aprašo 15 punktas).

Nagrinėjant pareiškėjos reikalavimo pagrįstumą priteisti iš atsakovo nesumokėtą vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d., iš atsakovo pateiktų AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažymų matyti, jog ginčo bute 2011 ir 2013 metais elektros energija nebuvo vartojama ir paskutinis užfiksuotas rodmuo 2014 m. lapkričio 25 d. yra 595 kWh (b. l. 21, 22). Teismo vertinimu, nors nėra pateikta AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažyma apie 2012 metais suvartotą elektros energijos kiekį, tačiau iš pateiktų pažymų matyti, jog elektros energija nebuvo vartojama ir 2012 metais. Be to, iš AB „Klaipėdos vanduo“ pažymų matyti, jog nurodytu adresu 2012 metais karštas ir šaltas vanduo nebuvo vartojamas, o 2013 metais suvartoto vandens kiekis nebuvo deklaruotas (b. l. 25-26). Šiuo požiūriu turtas atitinka Apraše nurodytus kriterijus, sudarančius pagrindą konstatuoti, jog nekilnojamasis turtas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d., už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, nebuvo naudojamas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nors ir nėra duomenų, kad atsakovas kreipėsi dėl nulinės rinkliavos taikymo, įvertinus tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog bute nebuvo naudojamasi komunalinėmis paslaugomis, reikalingomis jį eksploatuojant, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, jog butas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d. buvo naudojamas. Atsakovo teigimu, jis tuo metu negyveno bute, nes buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Vien aplinkybė, kad atsakovas dėl lengvatos suteikimo nesikreipė, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovas nurodytu laikotarpiu naudojosi butu ir dėl tokio naudojimosi susidarė komunalinės atliekos (2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016). Konstatuotina, jog atsakovas negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ Nuostatų požiūriu ir negalėjo būti apmokestintas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, laikosi pozicijos jog vietinės rinkliavos mokėjimas, o tiksliau jos dydis, priklauso nuo tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių, kurias, apskaičiuodamas mokestį, turi tiksliai nustatyti rinkliavos surinkėjas, kuris būdamas atsakingas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, turi pagrįsti mokesčio dydį. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą (2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012, 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015). Pagrindžiamas turėtų būti ne tik rinkliavos dydis, bet ir pati rinkliava (2014 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-297/2014). Vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti apskaičiuotą rinkliavą, turi teikti įrodymus apie kitokio dydžio mokesčio mokėjimą ar jo nemokėjimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kreipdamasi į teismą ir prašydama priteisti vietinę rinkliavą, nepateikė duomenų, patvirtinančių pagrindą vietine rinkliava apmokestinti ginčo nekilnojamojo turto objektą laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d., t. y. nepateikė pakankamai faktinių duomenų, kad atsakovas naudojosi nekilnojamuoju turtu ir sukūrė atliekas, už kurių tvarkymą turi atsiskaityti teisės aktų nustatyta tvarka, ir neginčijo bei nepaneigė atsakovo pateiktų įrodymų, jog turtas nebuvo naudojamas. Prašymas šioje dalyje dėl vietinės rinkliavos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja taip pat prašo priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už 2016 metus. Atsakovas pripažino, jog butas šiuo laikotarpiu buvo naudojamas, nes jame gyveno jo brolis (b. l. 33). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų matyti, jog 2016 metais butas nuosavybės teise priklausė atsakovui (b. l. 11). Nekilnojamasis turtas 2016 metais apmokestintas 39,83 Eur vietine rinkliava, kurios atsakovas nesumokėjo, todėl susidarė įsiskolinimas (b. l. 7). Pareiškėjos nurodytas laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą yra pagrįstas. Vietinė rinkliava apskaičiuota taikant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytus vietinės rinkliavos dydžius.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 4 punktu, ir pareiškėjai iš atsakovo priteistina 39,83 Eur. Prašymas tenkintinas, priteisiant euro centų tikslumu, nes tokia formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinės bylos Nr. A-1498-4421/2015, A-1339-442/2015, Nr. A-1497-556/2015, Nr. A-1055-442/2015, Nr. A-360-575/2015, Nr. A-899-442/2015, Nr. A-1360-575/2015, Nr. A-1202-575/2015 ir kt.). Pareiškėjos prašymas dalyje dėl 100,60 Eur priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti iš dalies pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą,

priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 39,83 Eur (trisdešimt devyni eurai 83 euro centai) pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.,

atmesti pareiškėjos prašymą dalyje dėl 100,60 Eur vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.