- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-21
- Bylos Nr.
- eI-1754-281/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00396-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- V. F.
- Atsakovas
- Kauno teritorinei muitinei
- Trečiasis asmuo
- Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. F. (V. F.) skundą atsakovei Kauno teritorinei muitinei, trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas V. F. 2018-02-01 teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos muitinės departamento 2018-01-09 sprendimą Nr. 1A-5 dėl Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM) 2017-11-09 sprendimo Nr. 7PM190493 patvirtinimo ir panaikinti 2017-11-09 sprendimą Nr. 7PM190493, kuriuo buvo nuspręsta pripažinti V. F. skolininku muitinei, apskaičiuoti muitinėje V. F. mokestinę prievolę: muitą (įmokos kodas A00) – 56 771 Eur, akcizą (įmokos kodas 100) – 801 293 Eur, PVM (įmokos kodas B00) – 200 891 Eur, muito delspinigius (įmokos kodas 812) – 1 774 Eur, akcizo delspinigius (įmokos kodas 846) – 144 233 Eur ir PVM delspinigius (įmokos kodas 860) – 36 160 Eur, skolos atsiradimo datai 2016-03-19 ir įpareigoti V. F. teisės aktų nustatyta tvarka sumokėti apskaičiuotą mokestinę prievolę muitinei.
Šalies argumentai
Paaiškino, kad Kauno apygardos teismo 2016-06-13 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-277-813/2016 pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką – neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y. pareiškėjas 2016-03-19 Panevėžio rajono ribose neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes: 448 000 pakelių cigarečių „L&M Red Label”, nepažymėtų banderolėmis, kurių įsigijimo dokumentų ir dokumentų, įrodančių importo mokesčių sumokėjimą, neturėjo. Atsižvelgiant į tai, Kauno TM nusprendė apskaičiuoti mokestinę prievolę: muitą – 56 771 Eur, akcizą – 801 293 Eur, PVM – 200 891 Eur, muito delspinigius – 1 774 Eur, akcizo delspinigius –144 233 Eur ir PVM delspinigius – 36 160 Eur, ir įpareigojo pareiškėją šias sumas sumokėti. Muitinės departamentas tokį Kauno TM sprendimą patvirtino. Pareiškėjas su tokiais sprendimais nesutinka, teigia, kad Muitinės departamento sprendimas priimtas neteisingai pritaikius materialinės teisės normas bei pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, pažeidžiant draudimą tęsti asmens persekiojimą už veiką remiantis identiškais arba iš esmės tais pačiais teisiškai reikšmingais faktais.
Pareiškėjas nesutinka su Muitinės departamento argumentu, kad neteisėtai įvežtas į Bendrijos muitų teritoriją cigaretes pareiškėjas laikė be dokumentų ir jų nepateikė, todėl laikytina, kad prekės neturi Bendrijos statuso. Teigia, kad nagrinėjamu atveju svarbu, kad dėl 2016-03-19 įvykio pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 03-4-00029-16 pareiškėjui nebuvo pareikšti įtarimai ir pareiškėjas nebuvo kaltinimas pagal Baudžiamojo kodekso 199¹ straipsnį (Muitinės apgaulė), kuris numato, kad tas, kas iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką įvežė privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir jų nepateikė Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas atitinkama sankcija. Nurodo, kad nei minėtoje baudžiamojoje byloje, nei šioje mokestinėje byloje nepateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas 448 000 pakelių cigarečių į Lietuvos Respublikos teritoriją, gabendamas šias cigaretes tranzitu per Latvijos Respubliką, įvežė iš valstybės – ne Europos Sąjungos narės ir todėl šioms prekėms turėtų būti taikoma muitinės kontrolė, todėl pareiškėjui nebuvo privaloma pagal tranzito procedūrą prekes pateikti muitinės kontrolei.
Pareiškėjo teigimu, Muitinės departamentas nepagrįstai plečiamai taiko Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus dėl „laikymo“ sąvokos, kuri visais atvejais turi būti suprantama kaip akcizais apmokestinamų prekių buvimas pas tam tikrą asmenį. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo tik vairuotojas transporto priemonės, kurioje buvo rastas didelis kiekis cigarečių, nepaženklintų banderolėmis, taip pat nustatyta, kad visam procesui vadovavo pašalinis asmuo, kuris vėliau nebuvo surastas. Pareiškėjo įsitikinimu, yra nepagrįsta ir neteisinga teisėsaugos institucijos darbo broko arba nesėkmių, sulaikant ar surandant faktinį cigarečių savininką, neigiamas pasekmes perkelti ant pareiškėjo pečių. Be to, nors baudžiamojoje byloje pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, tačiau byloje nebuvo nustatyta, kad kaltinamasis žinojo, jog cigaretės į Europos Sąjungos teritoriją buvo įvežtos neteisėtai, taigi pareiškėjo vaidmuo buvo tik atsitiktinis, šiuo atveju pareiškėjas cigarečių aptariamu laikotarpiu neturėjo ir jų laikyti negalėjo. Todėl pareiškėjo įsitikinimu, jis nepagrįstai buvo pripažintas muitinės skolininku.
Be to, pripažįstant skolininku pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalį, turi būti įrodytas nesąžiningumas, ko Muitinės departamentas šiuo atžvilgiu neįrodė. Pareiškėjas nežinojo, kokia yra cigarečių rinkos kaina, nes jomis niekada neprekiavo. Tiek baudžiamojoje byloje, tiek mokestinio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas šias prekes (cigaretes) importavo, o prievolė mokėti akcizo mokestį Lietuvos Respublikoje už nurodytas cigaretes atsirado asmeniui, kuris pirmas jas priėmė nuosavybėn Lietuvos Respublikoje ir būtent tuo momentu, kai jas priėmė.
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą numatytą LR BK 199² straipsnio 1 dalyje. Kadangi pareiškėjas neteisėtai įvežtas į Bendrijos muitų teritoriją cigaretes, nepaženklintas banderolėmis, laikė be dokumentų ir jų nepateikė, todėl laikytina, kad prekės neturi Bendrijos statuso. Tokiu būdu, šios prekės turėjo būti pateiktos muitinei pagal skolos muitinei atsiradimo metu galiojusio Bendrijos muitinės kodekso 38-41 straipsnių nuostatas. Pažymėjo, kad prekės, kurios kirtusios Bendrijos išorės sieną yra minėtoje teritorijoje jau už pirmos muitinės įstaigos, tačiau kurios nebuvo pristatytos į šią įstaigą, yra „neteisėtai įvežtos“ prekės Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio prasme. Pareiškėjo gabentos prekės – 448 000 pakelių cigarečių „L&M Red Label” nesilaikant minėtų normų reikalavimų muitinei pateiktos nebuvo, todėl nagrinėjamu atveju 2016-03-19 atsirado importo skola muitinei. Priešingai nei yra teigiama skunde, baudžiamojoje byloje buvo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtinančios, kad pareiškėjas žinojo, jog gabens nelegalų krovinį, nes, jo teigimu, vyriškis pasiūlė jam užsidirbti pinigų už krovinio pervežimą (3 000 Eur) ir užsiminė, kad tai „dūmas“. Pagal pareiškėjo parodymus teisme, iš šio žodžio jis suprato, kad gabens cigarečių krovinį. Taigi, pareiškėjas suprato, jog jis laikė ir gabeno neteisėtai apyvartoje esančius tabako gaminius. Ginčo atveju aplinkybė, kad pareiškėjas laikė, gabeno akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes yra nustatyta baudžiamojoje byloje ir neginčijama. Be to, nurodo, kad skolininku pripažįstamas asmuo nebūtinai turi būti prekių savininkas ir prekių laikymo fakto nustatymas yra pakankamas pagrindas skolos atsiradimui neatsižvelgiant į nuosavybės teisių šių prekių atžvilgiu buvimą ar nebuvimą.
Teismo posėdyje atsakovės Kauno teritorinės muitinės atstovai nedalyvavo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Kauno TM, remdamasi Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pripažino pareiškėją skolininku muitinei bei apskaičiavo mokestinę prievolę: 56 771 Eur muito mokesčio, 801 293 Eur akcizo, 200 891 Eur PVM, 144 233 Eur akcizo delspinigių, 36 160 Eur PVM delspinigių, 1 774 Eur muito delspinigių. Kauno TM sprendimą pareiškėjas apskundė Muitinės departamentui, šis, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2018-01-09 sprendimu Nr. 1A-5 vietos mokesčių administratoriaus sprendimą patvirtino. Teigia, kad nagrinėjamo ginčo atveju nelaikytina, kad prekės buvo gabenamos vykdant tranzito procedūrą, nes byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad prekėms muitinėje buvo įforminta muitinio tranzito procedūra. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad prekės buvo pateiktos muitinės kontrolei, jos buvo muitinės priežiūroje ir buvo vykdoma muitinės procedūra. Aplinkybė, kad prekės buvo perimtos Europos Sąjungos muitų teritorijoje, savaime nepaneigia prievolių, reglamentuotų Bendrijos muitų teisės aktais, vykdymo, nes įrodymų, kad ginčo prekės turėjo Bendrijos prekių statusą pareiškėjas nepateikė. Pažymėjo, kad tuo atveju, kai nurodyti dokumentai nepateikiami, laikoma, kad prekės neturi Bendrijos statuso, bendrijos statusą patvirtinančių dokumentų šioje byloje nėra, prekės pristatytos į muitinės įstaigą nebuvo, todėl jos laikytinos neteisėtai įvežtomis.
Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skolininku muitinei pripažintas remiantis ne Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies pirmos įtraukos pagrindu, kaip asmuo įvežęs prekes, o remiantis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečia įtrauka, kaip asmuo laikęs atitinkamas prekes. Nagrinėjamu atveju ir neginčijama, kad akcizais apmokestinamas prekes pareiškėjas laikė, gabeno - Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas pripažintas kaltu už tai, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Faktinės aplinkybės, nustatytos šioje baudžiamojoje byloje nekvestionuotinos, jomis teritorinė muitinė ir rėmėsi apskaičiuodama importo skolą muitinei bei atitinkamai pagrįstai taikė Bendrijos muitų teisės aktų nuostatas. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju prievolė mokėti importo mokesčius siejama su veiksmais – akcizais apmokestinamų prekių laikymu. Taigi, skolininku Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečios įtraukos prasme pripažįstamas asmuo nebūtinai turi būti prekių savininkas ir prekių laikymo fakto nustatymas yra pakankamas skolos atsiradimui neatsižvelgiant į nuosavybės teisių šių prekių atžvilgiu buvimą ar nebuvimą. Bendrijos muitinės kodeksas nereikalauja, kad asmuo faktiškai būtų neteisėtai įvežęs prekes į Bendrijos muitų teritoriją tam, kad jis būtų pripažintas skolininku. Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas pats neteisėtai neįvežė (nedalyvavo įvežant) į Bendrijos muitų teritoriją ginčo prekių, nėra reikšminga, sprendžiant jo pripažinimo skolininku pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečią įtrauką klausimą. Be to, iš Akcizų įstatymo 9 straipsnio 12 dalies bei Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 12 punkto analizės galima daryti išvadą, jog asmuo, kuris pripažįstamas skolininku dėl prekių importo, laikomas importuotoju Akcizų įstatymo 9 straipsnio 12 dalies prasme ir jam tenka pareiga mokėti akcizo mokestį.
Trečiojo suinteresuoto asmens Muitinės departamento atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos duomenims nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2016-06-13 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-277-813/2016 pripažino pareiškėją kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje.
Kauno teritorinės muitinės 2017-11-09 sprendimu Nr. 7PM190493 nuspręsta pripažinti pareiškėją skolininku muitinei, apskaičiuoti muitinėje pareiškėjui mokestinę prievolę: muitą – 56 771 Eur, akcizą – 801 293 Eur, PVM – 200 891 Eur, muito delspinigius – 1 774 Eur, akcizo delspinigius – 144 233 Eur ir PVM delspinigius – 36 160 Eur, skolos atsiradimo datai 2016-03-19 ir įpareigoti pareiškėją teisės aktų nustatyta tvarka sumokėti apskaičiuotą mokestinę prievolę muitinei.
Kauno teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyrius 2017-11-09 sprendimu Nr. (11.111) 1B-10818 įtraukė į apskaitą Kauno TM sprendimu apskaičiuotus mokesčius ir įpareigojo pareiškėją per 10 dienų nuo pranešimo įteikimo įvykdyti nurodytą mokestinę prievolę.
Muitinės departamentas 2018-01-09 sprendimu Nr. 1A-5 patvirtino Kauno teritorinės muitinės 2017-11-09 sprendimą Nr. 7PM190493.
Byloje yra kilęs ginčas dėl Kauno teritorinės muitinės sprendimo ir jį patvirtinančio Muitinės departamento sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Todėl teismas nagrinėjamoje byloje vertins ar pareiškėjas pagrįstai laikytinas skolininku muitinei gabenus importo muitais ir kitais mokesčiais apmokestinamas prekes – cigaretes.
1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas), kuris tiesiogiai taikomas Lietuvoje, 202 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad importo skola muitinei atsiranda neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes arba neteisėtai įvežant į kitą tos teritorijos dalį prekes, esančias laisvojoje zonoje arba laisvajame sandėlyje. Šio straipsnio prasme neteisėtu įvežimu laikomas bet koks prekių įvežimas pažeidžiant 38–41 straipsnius ir 177 straipsnio antrąją įtrauką. Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečioje įtraukoje nustatyta, kad importo skolos muitinei atsiradimo atveju skolininku laikomas inter alia asmuo, įgijęs arba laikęs neteisėtai įvežtas prekes (1) ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinojęs arba, yra pagrindo manyti, turėjęs žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai (2).
Nagrinėjamu atveju aktualus Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 3 įtraukos aiškinimas, nes ginčijami sprendimai priimti argumentuojant, kad pareiškėjas ne įvežė į Bendrijos muitų teritoriją muitais apmokestinamas prekes, tačiau laikė neteisėtais įvežtas prekes. Teismų praktikoje pažymima, kad iš Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečios įtraukos loginės konstrukcijos seka, kad joje nustatytos dvi kumuliatyvios sąlygos asmenį pripažinti skolininku: pirma, šie asmenys turi būti įsigiję arba laikę neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes ir, antra, šių prekių įsigijimo arba gavimo metu jie žinojo arba yra protingas pagrindas manyti, kad turėjo žinoti, jog jos (prekės) buvo įvežtos neteisėtai. Netenkinant bent vienos iš šių sąlygų, asmuo negali būti pripažįstamas privalančiu mokėti importo skolą muitinei (importo muitus) minėtos nuostatos pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-11-18 nutartį administracinėje byloje A143-2619/2011, 2017-10-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2048-575/2017).
Kauno apygardos teismo baudžiamajame įsakyme nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas 2015-11-19 tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis Latvijos Respublikoje įgijo akcizais apmokestinamas prekes – 448 000 Eur pakelių cigarečių ir jas Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno iki kelio Panevėžys-Ryga, kol buvo sulaikytas Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus Panevėžio poskyrio pareigūnų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs, todėl baudžiamojoje byloje Nr. 1-277-813/2016 nustatytos faktinės aplinkybės neginčytinos. Pažymėta, kad pareiškėjas dėl baudžiamojoje byloje Nr. 1-277-813/2016 jam pareikštų kaltinimų savo kaltę pripažino visiškai. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog pareiškėjas laikytinas asmeniu, laikiusiu akcizais apmokestinamas prekes, kaip tai suprantama pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečią įtrauką. Teismas akcentuoja, kad Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 3 įtraukos taikymui neaktualus neteisėto prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją faktas, nes nurodytos nuostatos taikymui svarbu nustatyti būtent prekių įsigijimo arba laikymo faktą, kuris nagrinėjamoje byloje nustatytas įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu.
Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad pareiškėjo vaidmuo buvo tik atsitiktinis, jis buvo tik transporto priemonės vairuotojas, todėl cigarečių aptariamu laikotarpiu neturėjo ir jų laikyti negalėjo. Pastebėtina, kad sprendžiant klausimą, ar asmuo žinojo (privalėjo žinoti) apie prekių įvežimo neteisėtumą, pakanka nustatyti, kad yra protingas pagrindas manyti, jog jis turėjo žinoti, kad įsigijo (gavo) ir (arba) laikė prekes, kurios buvo įvežtos neteisėtai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-11-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011). Baudžiamojoje byloje Nr. 1-277-813/2016 nustatyta, kad prie pareiškėjo krovinio perkrovimo metu buvo priėjęs tas pats vyriškis, kuris pasiūlė užsidirbti, ir pokalbio metu užsiminė, kad tai „dūmas“, iš šio vartojamo žodžio pareiškėjas suprato, kad tai yra cigaretės. Baudžiamojoje byloje užfiksuota, kad pareiškėjas suprato, jog gabens nelegalų krovinį tada, kai krovinys buvo perkraunamas į jo vilkiko pusę. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas suprato, jog į Lietuvos Respubliką buvo įvežtos cigaretės, taip pat, kad jos įvežtos neteisėtai. Todėl, teismo vertinimu, buvo pakankamas ir protingas pagrindas manyti, kad pareiškėjas pats baudžiamojoje byloje nurodęs tokias aplinkybes, žinojo, kad jis laikė savo žinioje prekes, kurios yra įvežamos neteisėtai.
Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas pagrįstai buvo pripažintas muitinės skolininku Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečios įtraukos pagrindu (nustatytas abiejų Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečioje įtraukoje numatytų sąlygų buvimas). Vadovaujantis Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktu, „prievolė mokėti akcizus atsiranda už Lietuvos Respublikoje importuojamas (įskaitant neteisėto importo atvejus) akcizais apmokestinamas prekes <...>“. Išimčių, dėl kurių pareiškėjo laikytoms prekėms akcizo mokestis nebūtų taikomas nenustatyta. Todėl pareiškėjui pagrįstai priskaičiuoti papildomai mokėtini mokesčiai už neteisėtai į Bendrijos teritoriją įvežtas akcizo mokesčiu apmokestinamas prekes.
Taigi Kauno teritorinė muitinė 2017-11-09 sprendimu Nr. 7PM190493 pagrįstai pripažino pareiškėją skolininku muitinei ir pareiškėjui pagrįstai nustatė įpareigojimą sumokėti apskaičiuotą ir įregistruotą mokestinę prievolę. Muitinės departamentui 2018-01-09 sprendimu Nr. 1A-5 patvirtinus Kauno teritorinės muitinės 2017-11-09 sprendimą Nr. 7PM190493, laikytina, kad Muitinės departamentas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijai taikytinas teisės aktų nuostatas. Atsižvelgiant į nurodytą, pareiškėjo ginčijamų sprendimų nėra pagrindo naikinti, taigi pareiškėjo skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo V. F. (V. F.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.