Kauno apygardos teismo nutartis

2021-02-11 · Civilinė byla Nr. 2S-468-638/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-11
Bylos Nr.
2S-468-638/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19431-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Labokaitė
Ieškovas
V. J.
Pareiškėjas
V. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-468-638/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19431-2020-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.3; 3.3.1.6; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00029, suinteresuoti asmenys antstolis S. U., G. G. ir I. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. P. V. J. K. apylinkės teismui pateikė skundą, kuriame nurodė, kad skundžia antstolio S. U. 2020 m. gruodžio 1 d. patvarkymą Nr. S-20002397, prašo jį panaikinti, įpareigoti antstolį išsamiai išnagrinėti ir patenkinti išieškotojo V. J. 2020 m. lapkričio 17 d. prašymą. Taip pat pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias priemones antstolio S. U. vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00029.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. J. skundą (prašymą) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00029.

3. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų, dėl kurio ir prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, teismui pateikė elektroniniu paštu. Teismas pažymėjo, kad teismui teikiami procesiniai dokumentai turi būti ne tik pasirašyti saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, bet ir turi būti pateikiami specialia tvarka – per LITEKO VEP posistemį, o ne siunčiami teismui elektroniniu paštu, kas leidžia tvarkyti visą bylą elektronine forma. Šiuo atveju pareiškėjas, norėdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, t. y. siekdamas realizuoti jam suteiktą teisę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal įstatymo leidėjo ir Teisingumo ministro nustatytus reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019). Teismas nurodė, kad pareiškėjas privalo laikytis ir tinkamo kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimo, t. y. teismui pateikiamas prašymas turi atitikti ne tik bendruosius prašymui reikalavimus, numatytus CPK 111-114 straipsniuose, bet ir specialiuosius, kurių kontekste prašymo nagrinėjimo ribas apsprendžia tikslus ir aiškus pareiškėjo prašymas (dalykas) teismui bei faktinės aplinkybės, apibūdinančios prašymo pagrindą, ir jas patvirtinantys rašytiniai dokumentai. Tai prašymo elementai, kurie yra esminiai, sprendžiant pareiškėjo prašymo pagrįstumą. Teismas sprendė, kad šių reikalavimų pareiškėjas nesilaikė, nes ant 2020 m. gruodžio 3 d. teisme gauto pareiškėjo skundo nėra jokių žymų, kad minėtas skundas buvo pateiktas antstoliui.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį (apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis priimta 2020 m. gruodžio 8 d.) ir klausimą išspręsti iš esmės, V. J. 2020 m. gruodžio 3 d. skundą ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones priimti, iš antstolio S. U. išreikalauti duomenis apie gautą V. J. 2020 m. gruodžio 3 d. skundą.

5. Atskirajame skunde nurodo, kad teismas pažeidė CPK 510 straipsnio 2 dalies nuostatą, nes 2020 m. gruodžio 3 d. skundo su elektroniniu V. J. parašu antstoliui pateikti tik per LITEKO sistemą joks įstatymas nenumato. V. J. 2020 m. gruodžio 3 d. skundą vienu metu pateikė ir antstoliui S. U. ir Kauno apylinkės teismui. Antstolis skundą gavo, Kauno apylinkės teismas Konstitucijos 5 straipsnio, CPK 5 straipsnio 1 d., 13 straipsnio, 263 straipsnio pagrindu privalėjo iš antstolio gauti informaciją, ar minėtas skundas yra pateiktas antstoliui. Elektroninio pašto žymos patvirtina, kad teismas matė ir žinojo bei turėjo žinoti, kad antstolis skundą gavo. Todėl teismas pažeidė Teismų įstatymo 34 straipsnio, 43 straipsnio, 59 straipsnio nuostatas, pareiškėjo žmogaus teisę į teisminę gynybą. Teismas netinkamai taikė CPK 115 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas, 137 straipsnio 3 dalies nuostatas, nevykdo 2020 m. gruodžio 8 d. Teisėjų tarybos patikslintų rekomendacijų epidemiologinės padėties šalyje sąlygomis.

6. Pareiškėjas prašo civilinę bylą stabdyti, kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą su prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, t. y. ar norminis administracinis aktas - Lietuvos Respublikos teisingumo ministro R. Š. 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies, CPK 175¹ straipsnio 6 dalies nuostatas; sustabdyti bylą, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 įsakymu patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punktas atitinka Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalį, CPK 5 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostatas; sustabdyti bylą, kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti preliminarų nutarimą dėl Lietuvos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 įsakymu patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto taikymo Lietuvos Respublikoje atitikimo Europos Sąjungos teisės normoms – 2014 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 nuostatų 25 straipsnio ir 46 straipsnio reikalavimams, Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos su pakeitimais pagal Protokolą Nr. 116 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio, 13 straipsnio, 14 straipsnio nuostatoms.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

8. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

9. CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu skundą dėl antstolio veiksmų teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.

10. Susipažinus su bylos duomenimis sutiktina su apylinkės teismo motyvais, jog pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00029, teismui nepridėjo įrodymų, jog kartu yra padavęs ir skundą antstoliui S. U., t. y. nepateikta duomenų, ar buvo laikytasi CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatytos išankstinės (ikiteisminės) skundų dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo tvarkos. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog reikalavimas kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones galimas tik prieš tai pateikus skundą antstoliui. Priešingu atveju, jei teismui, kurio prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones antstolio vykdomoje vykdomojoje byloje, nebūtų pateiktas įrodymas apie tai, jog prieš kreipimąsi į teismą buvo tiesiogiai antstoliui paduotas skundas dėl jo (antstolio) veiksmų, galėtų susiklostyti situacija, kuomet laikinųjų apsaugos priemonių vykdomojoje byloje būtų prašoma net nesant ginčo tarp pareiškėjos ir antstolio.

12. Pareiškėjo argumentas, kad teismas privalėjo iš antstolio gauti informaciją, ar skundas yra pateiktas antstoliui, laikytinas nepagrįstu. Įstatymas nenustato pareigos teismui kreiptis į antstolį, kuris patvirtintų ar paneigtų informaciją apie gautus skundus dėl antstolio veiksmų.

13. Pažymėtina, kad apeliantas prašo kreiptis Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, administracinį teismą, kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją dėl ieškovo nurodytų teisės aktų teisėtumo, atitikimo kitiems teisės aktams. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad tokius prašymus pareiškėjas jau anksčiau kitose bylose yra reiškęs, ir pareiškėjui teismų nutartimis jau yra išaiškinta, jog procesinių dokumentų pateikimo būdas per LITEKo VEP posistemį yra suderintas su 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.910/2014 nuostatomis ir jas pilnai atitinka. Minėto reglamento 2 str. nustato reglamento taikymo sritį, šio straipsnio 3 d. nustato, kad reglamentas nedaro poveikio nacionalinės arba Sąjungos teisės aktams, susijusiems su sutarčių sudarymu arba kitų teisinių ar procedūrinių pareigų nustatymu ir šių sutarčių bei pareigų galiojimu, susijusių su forma. Išsamiau ši išimtis paaiškinta reglamento preambulės 18 punkte, kur nurodoma, kad reglamentas turėtų būti taikomas laikantis nacionalinių atsakomybę reglamentuojančių taisyklių. Todėl jis neturi poveikio toms nacionalinėms taisyklėms, pavyzdžiui, dėl žalos apibrėžties arba dėl atitinkamų taikytinų procedūrinių taisyklių, įskaitant dėl įrodinėjimo pareigos. Kaip jau minėta, iš esmės elektroniniu parašu pasirašytas dokumentas yra pripažįstamas ir akceptuojamas, tačiau teismui turi būti pateikiamas laikantis nacionalinės teisės numatytos procedūros, t. y. per LITEKO VEP posistemį. Todėl pareiškėjo pakartotiniai prašymai aiškintis tas pačias aplinkybes netenkintini.

14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti remiantis apelianto atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Diana Labokaitė