Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo OÜ Aktiva Finants ieškinį atsakovei L. L.Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo reikalavimai yra grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, todėl, atsižvelgiant į prašymą, byla nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 424 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog tarp atsakovės ir pradinio kreditoriaus UAB „Init“ 2011 m. lapkričio 27 d. buvo sudaryta telekomunikacijų ir/ar įrangos įsigijimo paslaugų teikimo sutatis Nr. 13009, pagal kurią pradinis kreditorius įsipareigojo suteikti telekomunikacijų ir/ar įrangos įsigijomo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis mokėti už suteiktas paslaugas bei įrangą ir vykdyti kitus Suatartyje numatytus įsipareigojimus. Ieškovas nurodo, kad atsakovė savo sutartines pareigas vykdė netinkamai. Už suteiktas paslaugas pradinis kreditorius 2016 m. gruodžio 7 d. išrašė atsakovei sąskaitą Serija S Nr. 6219607 71,46 Eur, tačiau atsakovė sąskaitos neapmokėjo ir liko skolinga 71,46 Eur. 2019 m. liepos 12 d. pasirašyta trišale reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Init“ perleido ieškovui OÜ Aktiva Finants reikalavimo teisę į atsakovės skolą, o UAB „Julianus Inkaso“ įgaliotas vykdyti skolos išieškojimą.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota pranešimu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus ar vykdyti veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Kadangi atsakovė su ieškovu arba pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė ir reikalavimo neginčijo, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinai visiškai ir iš atsakovės ieškovo naudai yra priteistina 71,46 Eur dydžio skola (CK 6.38 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (71,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat pagrįstas ir tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 48,84 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: 8 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), 0,84 Eur išlaidos už Gyventojų registro tarnybos išrašą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas) ir 40 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424 straipsniu, 427 straipsniu, 428 strapsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui OÜ Aktiva Finants, j. a. k. 10746479, iš atsakovės L. L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 71,46 Eur (septyniasdešimt vieno euro 46 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (71,46 Eur), skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 8 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 48,84 Eur (keturiasdešimt aštuonių eurų 84 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė per dvidešimt dienų nuo preliminarus sprendimo įteikimo turi įvykdyti preliminarų sprendimą arba preliminarų sprendimą priėmusiam teismui pateikti motyvuotus prieštaravimus. Jei atsakovė per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo jai dienos teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi preliminarų sprendimą panaikina ir bylą nutraukia. Jeigu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui jo prašymu bus išduotas vykdomasis raštas.

Šalims dokumentiniame procese sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, ta pačia teismo nutartimi preliminarus sprendimas panaikinamas.

Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiama.