Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės K. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio, kuriuo K. S., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos Rasos Remeikienės atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų šešių mėnesių laidavimo terminą ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, K. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 12 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, K. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, perduodant jį valstybės nuosavybėn.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, paskirta K. S. baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią K. S. privalo sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

K. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. S. atleista nuo audžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad ji, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, 2024 m. kovo 8 d. apie 20.16 val. daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0166 2024 m. kovo 8 d. 20.23 val. nustatytas 1,80 promilių neblaivumas, o 2024 m. kovo 8 d. 20.38 val. nustatytas 1,78 promilių neblaivumas).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo

2.3. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatant jos trukmę būtina įvertinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančios kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos (KET pažeidimo) pavojingumą bei kaltininkės asmenybę. Individualizuodamas uždraudimo naudotis specialia teise terminą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ji (K. S.) padarė nesunkų nusikaltimą, nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas, nuoširdus gailėjimasis. Taip pat teismas neįvertino ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių (veika atsitiktinė), šeimyninės padėties, darbinės veiklos, savanoriavimo.

Dėl turto konfiskavimo

2.6. Turto konfiskavimo tikslas yra panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Taigi, pagrindą išvadai, kad paties turto konfiskavimą taikyti netikslinga, o konfiskuotina šio turto vertė, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas pirmiausia yra atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti kitiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262- 489/2017, 2K-107-976/2021).

2.8. Apeliantė skunde pažymi, kad automobilį naudojo (ir naudos) ne tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti, bet išimtinai šeimos, o būtent nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, kadangi automobiliu vaikai pristatomi ir pasiimamai iš ugdymo įstaigos, vėliau vežami į neformaliojo ugdymo užsiėmimus, taip pat pas gydytojus, korepetitorius, konsultantus, kitus specialistus, be abejonės automobiliu vaikai vyksta poilsiauti savaitgaliais, renginius ir kt. Automobiliu ji vyksta į darbą, pasiekia pagalbos reikalaujančius pacientus (pacientų lankymas jų namuose) vykdo visuomeninę veiklą, savanorystę. Bylos duomenimis automobilio konfiskavimas šiuo konkrečiu, išskirtiniu atveju, nėra tikslingas, juo nebus pasiekti baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai ir aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismo motyvas, jog teismui pritaikius šią baudžiamojo poveikio priemonę, kaltinamoji negalėtų vairuoti transporto priemonės, yra nesuderinamas su turto konfiskavimu, nes specialiosios teisės atėmimas yra terminuota baudžiamojo poveikio priemonė, tuo tarpu turto konfiskavimas yra baigtinė ir besąlyginės baudžiamojo poveikio priemonė, sukelianti baigtinius padarinius. Ji (K. S.) nėra linkusi daryti naujus teisės pažeidimus, tad automobilio konfiskavimas nėra ir negali būti priemonė atgrasyti asmenį nuo galimai naujų nusikaltimų darymo. Nuosprendyje, be kita ko, nėra konstatuota, jog ji (K. S.) gali daryti naujus teisės pažeidimus, nusikaltimus, o priešingai – teismas darė išvadą, jog kaltinamoji neteista, praeityje yra bausta tik du kartus už administracinius pažeidimus, kurie nėra galiojantys, tad jokių abejonių dėl galimybės pažeidinėti teisę nėra, todėl nėra pagrindo konfiskuoti transporto priemonę.

2.9. Turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė yra iš esmės susijusi su finansiniais nuostoliais asmeniui, nes įstatymo leidėjas nedraudžia kaltinamajai įsigyti kitą transporto priemonę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad priimtu nuosprendžiu jai jau yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri nėra skundžiama apeliaciniu skundu.

2.10. Pagal liudytojo A. S. (sutuoktinio) parodymus jis dirba užsienyje, todėl ji (K. S.) didesnę dalį laiko augina nepilnamečius vaikus viena, tad automobilis ir buvo įsigytas tenkinti šeimos, pirmiausia vaikų, poreikius. Teismas nevertino reikšmingos aplinkybės, jog automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepriklauso jai (K. S.), jis yra įgytas A. S. lėšomis santuokos metu ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurioje sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.88 str.). A. S. įvykio metu dirbo užsienyje, jis apie eismo įvykį sužinojo iš jos (K. S.) jam įvykus, tad nėra atsakingas nei dėl įvykio kilimo, nei dėl jo pasekmių.

2.11. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, į tai, kad konfiskuotas turtas tik ½ dalimi priklauso K. S., į tai, kad egzistuoja objektyvios pateisinamos aplinkybės, dėl kurių automobilį konfiskuoti yra netikslinga, prašoma teismo išieškoti pusę konfiskuotino turto vertės, nustatytos VšĮ „Emprekis“, atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2742 eurus (5484:2).

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Paulius Jasiukaitis prašo K. S. apeliacinį skundą atmesti ir palinkti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-09-03 nuosprendį.

3.1. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas mažesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (ANK 422 str. 6 d.). Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje vis tik turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, todėl asmenų, traukiamų administracinėn atsakomybėn, ir asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas: pirmieji yra padarę administracinius nusižengimus, apibrėžtus ANK, o antrieji – nusikaltimus, apibrėžtus baudžiamajame įstatyme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005-11-10 nutarimas). Aptarto teisinio reguliavimo bei konstitucinės jurisprudencijos kontekste įvertinus K. S. neteisėtus veiksmus (asmuo būdamas neblaivus, esant nustatytam 1.80 promilės girtumui vairavo transporto priemonę), neabejotinai keliančius ypatingą pavojų eismo saugumui bei kitų eismo dalyvių sveikatai, manytina, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-09-03 paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metų 8 mėnesių laikotarpiui yra tinkama ir proporcinga jos neteisėtų veiksmų pavojingumui. Pagrindo K. S. švelninti atsakomybę (paskiriant jai draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones tokiam terminui, kuris skiriamas asmeniui, padariusiam lengvesnį pažeidimą, t. y. administracinį nusižengimą, arba iš viso jo neskiriant) nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra.

3.2. Atsiliepime pažymima, kad pirmosios instancijos teismas detaliai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą bei K. S. asmenybę ir, spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės – turto („Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimo paskyrimo klausimą, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Nuosprendžiu nustatyta ir patvirtinta, kad K. S. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas - pirmu pūtimu nustatytas 1,80 promilių girtumo laipsnis, o antru – 1,78. Sutiktina su teismo padaryta išvada, jog K. S. padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimą padarė pirmą kartą, yra pagrindo manyti, kad nusikalstamų veikų ateityje ji nebedarys, tačiau, kaip matyti iš aktualios teismų praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021), asmenį charakterizuojantys duomenys savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo. Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį kitiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Vien tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, savaime nereiškia, jog jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019). Be to, kaltinamoji nusprendusi sutuoktiniui priklausantį automobilį, kuriuo valdytoju yra ji pati, panaudoti nusikaltimui daryti, prisiėmė atsakomybę ir už visus galimus tokio neteisėto automobilio panaudojimo teisinius padarinius, tarp jų ir šios transporto priemonės konfiskavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

3.3. Skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nors automobilio savininkas yra K. S. sutuoktinis A. S., tačiau automobilis įgytas santuokoje. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, tinkamai išaiškino ir pritaikė BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Nagrinėjamoje byloje K. S. už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Nusprendęs atleisti K. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, pirmosios instancijos teismas skyrė jai tris baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemones) 1 metams 8 mėnesiams, nusikaltimo priemonės automobilio „Toyota Avensis“ konfiskavimą bei 10 MGL (500 MGL) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Apeliaciniu skundu K. S. prašo panaikinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą arba jo terminą trumpinti iki 6 mėnesių bei konfiskuoti ne patį automobilį, bet pusę automobilio vertės atitinkančią pinigų sumą.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės K. S. parinktos baudžiamojo poveikio priemonės atitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, ir nėra neteisingos ar aiškiai per griežtos.

Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo

8. Baudžiamojo poveikio priemonė yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, apribojanti pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, teises ir laisves bei jam nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Akivaizdu, kad atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kurio siekiama bausme, t. y. asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas atėmimo arba apribojimo. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pilnamečiui asmeniui, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe ir uždraudimas naudotis specialia teise. BK 68 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones gali būti paskirtas nuo vienerių iki penkerių metų.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepakankamai išsamiai įvertino K. S. asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialiąja teise, nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistosios kaltę, asmenybę. Su šiuo argumentu sutikti negalima. Visos skunde minimos aplinkybės teismo buvo įvertintos ir lėmė teismo sprendimą taikyti K. S. atžvilgiu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą. Teismas atsižvelgė į tai, kad K. S. savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio, neteista, nėra linkusi sistemingai pažeidinėti KET. Nurodytos aplinkybės apie kaltinamosios asmenybę suteikė pagrindą teismui manyti, kad K. S. padarys tinkamas išvadas, ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys, todėl ją atleido nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės neskyrė.

10. Sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ar neskyrimo, pagrindinę reikšmę turi būtent pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės – K. S. tyčia vairavo būdama neblaivi, nes esant nustatytam girtumui (1,80 promilių ir 1,78 promilių), suvokė savo būklę ir toks elgesys laikytinas pavojingu, neabejotinai keliančiu pavojų tiek eismo saugumui, tiek kitų žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui, tačiau tai jos nesustabdė nuo vairavimo apsvaigus, ir tokios būsenos vairuodama ji kliudė bei apgadino kitą automobilį. Atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės K. S. byloje aptariamas elgesys rodo, kad apeliantė nagrinėjamu atveju stokojo kritiško savo veiksmų vertinimo. Reikia pažymėti, kad šios aplinkybės nepaneigia teismo lūkesčių dėl atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės įstatymus atitinkančio elgesio, tačiau tuo pačiu suponuoja teismo pareigą užkirsti kelią galimam analogiškam elgesiui ateityje.

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dar kartą įvertino apeliaciniame skunde dėstomas aplinkybes apie K. S. šeimyninę padėtį, būtinybę rūpintis vaikais, darbinę veiklą ir savanoriavimą, kas iš esmės apeliantę charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nepaneigia būtinybės užtikrinti visuomenės lūkestį turėti saugias eismo sąlygas, o apeliantės laikinai patiriami nepatogumai yra dėsningas ir adekvatus jos neteisėto elgesio rezultatas.

12. Trumpinti šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą taip pat nėra pagrindo. Teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra 1 metai 8 mėnesiai, kuris yra trumpesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytos šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkis ir nedaug ilgesnis už ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatytą maksimalų, t. y. 1 metų 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kuris privalomai skiriamas kartu su bauda už analogišką administracinį nusižengimą, esant mažesniam apsvaigimo laipsniui.

13. Apibendrinant daroma išvada, kad teismas, nustatydamas šioje byloje K. S. 1 metų 8 mėnesių uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė, ginčijama baudžiamojo poveikio priemonė nėra per griežta ar neadekvati, priešingai - šiuo atveju ji būtina BK 40 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti, o jos neskyrus, nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl keisti skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugsėjo 3 d. nuosprendį šioje dalyje apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Dėl turto konfiskavimo

14. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas paskyrė K. S. baudžiamojo poveikio priemonę - transporto priemonės „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą valstybės nuosavybėn. Apeliantė sutinka, kad automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, atitinkančia BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius, tačiau prašo šią nuosprendžio dalį pakeisti ir išieškoti iš jos ½ dalį konfiskuotino turto vertės, nustatytos VšĮ „Emprekis“ t.y. 2742 eurų. Prašymą apeliantė motyvuoja tuo, kad automobilis įgytas santuokos metu, jos vyro A. S. lėšomis šeimos poreikiams tenkinti ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurioje sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.88 str.). Automobilis reikalingas vežioti vaikus į ugdymo įstaigas, gydytojus, pažintines išvykas ir kt., taip pat vykti į darbą, savanoriaujant (duomenys neskelbtini). Prašo atkreipti dėmesį, kad ji nėra linkusi daryti teisės pažeidimus, todėl automobilio konfiskavimas nėra ir negali būti priemonė atgrasyti ją nuo galimai naujų nusikaltimų darymo.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžiamoje dalyje bei byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nuspręsdamas konfiskuoti K. S. valdytą santuokoje įgytą ir sutuoktinio vardu įregistruotą automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

16. Kaip jau yra minėta, transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, nustatė baudžiamąją atsakomybę BK 281¹ straipsnyje tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas <...>. Bylos duomenimis K. S. vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,80 ir 1,78 promilių neblaivumas ir vairuodama kliudė kitą automobilį, po ko iš eismo įvykio vietos pasišalino, dėl ko K. S. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena. Teismui, taikiusiam šią ginčijamą baudžiamojo poveikio priemonę, buvo žinomos visos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – tai, kad automobilis reikalingas prižiūrint ir ugdant vaikus, iš kurių vienas turi negalią, automobilis reikalingas ir vykstant į darbą bei atliekant darbines funkcijas, savanoriaujant bei teikiant pagalbą negalią turintiems asmenims, tačiau šios aplinkybės, įvertinus kartu su aptartų K. S. veiksmų pavojingumu, nėra pagrindas išvadai, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimu buvo pažeistas proporcingumo principas.

17. K. S. apeliaciniame skunde pažymėta, kad aptariamas automobilis registruotas jos sutuoktinio vardu, tačiau jis pirktas visos šeimos, tame tarpe ir K. S. poreikiams tenkinti, ir apeliantė juo galėjo naudotis savo nuožiūra. Teismų praktikoje išaiškinta, kad jei kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“. Tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018). Taigi, vien tai, kad automobilis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nuteistajai ir jos sutuoktiniui nėra aplinkybė, nurodyta BK 72 straipsnio 5 dalyje, tik kuriai esant galima būtų konfiskuoti ne pačią nusikaltimo priemonę, bet jos vertę atitinkančią pinigų sumą ar dalį šios sumos.

18. Pažymėtina, kad K. S., vairuodama automobilį neblaivi, turėjo žinoti kokia atsakomybė už tai gresia (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnyje nurodyta, kad įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia), todėl, elgdamasi neteisėtai, prisiėmė visą savo tokio elgesio riziką, tame tarpe ir galinčias kilti visas neigiamas pasekmes, t. y. darydama nusikaltimą turėjo žinoti, kad ji gali laikinai netekti teisės vairuoti transporto priemones bei kad kaip nusikaltimo priemonė gali būti konfiskuotas jos darant nusikaltimą vairuotas automobilis, tačiau tai jos nesulaikė nuo nusikaltimo padarymo.

19. Apibendrindamas išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugsėjo 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės K. S. apeliacinį skundą atmesti.