Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. Š. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1–ojo kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nutarimas) netaikyti nuteistajam A. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. Š. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 22 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, A. Š. paskirta subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2021 m. gegužės 27 d., bausmės pabaiga – 2028 m. gegužės 27 d.

4. Nesutikdamas su tokiu Komisijos nutarimu nuteistasis A. Š. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi skundą atmetė, motyvuojant tuo, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Š. skundas atmetamas.

7. Išnagrinėjus nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinus pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. Š. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimtas nutarimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Pagal BVK 82 straipsnio 4 dalį, nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio įstatymo 1 ir 2 dalyse. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. Š. atitinka BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas. Jis yra sutikęs su intensyvios priežiūros taikymu lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju. Lygtinio paleidimo institutas jam galėtų būti taikomas devyniais mėnesiais anksčiau nei numatyta BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tačiau, aukštesnysis teismas pažymi, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų A. Š. šiuo metu vis dar neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

10. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

11. Įvertinus A. Š. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais nekyla, kadangi nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse bei resocializacijos procese, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones bei lygtinio paleidimo Komisijos rekomendacijas, gera nurodyti savo kriminogeninius poreikius, turi teigiamą nuostatą darbinei veiklai, su aplinkiniais elgiasi mandagiai. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama A. Š. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

12. Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, pažymėtina, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. Socialinio tyrimo išvadoje (toliau – Socialinio tyrimo išvada) nuteistajam A. Š. nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką. Nusikalstamo elgesio rizikos pagal OASys metodiką vertinimas nuteistajam buvo atliktas penkis kartus. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinimų metu išliko vidutinė, paskutinio vertinimo metu akivaizdžių rizikos pokyčių neužfiksuota, kriminogeninės sritys nuo paskutinio vertinimo išliko nepakitusios. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kaip minėta, esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta.

13. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo/netaikymo būtina atsižvelgti į A. Š. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei sunkumą, praeityje buvusius teistumus, kadangi nors nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, tai yra kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiuo atveju A. Š. atlieka jau trečią laisvės atėmimo bausmę už apysunkio ir labai sunkaus nusikalstamų padarymą, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, kontrabanda. Be to, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos yra finansinio pobūdžio, kas Socialinio tyrimo išvadoje įvardijama kaip nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Minėtos aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. Š. vis dar nustatoma net 10 dinaminių kriminogeninių veiksnių – turi nestabilią, mažą darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja empatijos, būdingas konkretus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros/apribojimų pažeidimai bei 4 statiniai kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas. Nustatyti du apsauginiai veiksniai – socialinių ryšių palaikymas; teigiama nuostata darbinės veiklos atžvilgiu.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo A. Š. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, ir dar gali būti mažinamos esant nustatytai vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai.

16. Abejonių tinkamu A. Š. pasirengimu toliau savo elgesį koreguoti laisvėje, aukštesnės instancijos teismui kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas, kuris šioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės stadijoje yra itin aktualus. Iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad nors bausmės atlikimo metu stebima teigiama nuteistojo nuostata į darbinę veiklą, vis tik nuteistasis vykdė finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas siekdamas lengvu ir greitu būdu pasipelnyti. Be to, byloje yra gauti antstolio vykdomieji raštai dėl skolos apmokėjimo, kuriuose nurodyta, jog nuteistasis išieškotojams pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 4471,10 eurų sumą, šiuo metu išieškota 369,80 eurų suma. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, esant minėtoms aplinkybėms dėl finansinių įsipareigojimų, abejotina, jog nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

17. Priešingai nei teigiama skunde, pirmiau padarytas išvadas patvirtina ir kitos socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, nustatytos įvertinus ne tik praeityje buvusį nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įsitraukimą į resocializacijos procesą, atsižvelgus į paties nuteistojo išsakytą nuomonę, mintis, jo požiūrį, siekius bei tikslus. Kaip matyti, A. Š. ne visuomet sugebėjo pasirinkti tinkamą elgesio variantą, laikytis nustatyto režimo reikalavimų bei paklusti laisvės atėmimo vietų įstaigos tvarkai. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu padarė vieną vidaus tvarkos pažeidimą, už kurį buvo skirta drausminė nuobauda. Ir nors nuteistojo skunde teigiama, jog bausmės atlikimo metu padarytas vidaus tvarkos pažeidimas nagrinėjamu atveju neturi didelės reikšmės sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą, nes yra nebegaliojantis, tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu ši aplinkybė vis tik nuteistąjį charakterizuoją neigiamai.

18. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, kad nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju nuteistasis kol kas yra atlikęs pakankamai nedidelę dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, vertinant ją paskirtos bausmės dydžio kontekste, šiuo atveju vis dar yra pakankamai ženkli – 3 metai 8 mėnesiai 1 diena (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Nepaneigiant bausmės paskirties, nuteistasis asmuo dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Svarbu ir tai, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas taip pat gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas.

19. Atmetant nuteistojo skundo argumentus dėl vienodų sąlygų taikymo (toje pačioje byloje nuteisto Ž. J. atžvilgiu jau yra taikytas lygtinio paleidimo institutas), pažymėtina, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų asmenį. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad A. Š. dar nėra pasiruošęs grįžti į visuomenę, todėl jo pataisos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje.

20. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Komisijos ir Kauno apylinkės teismo priimtais sprendimais nuteistajam A. Š. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus A. Š. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

21. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija ir Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas taikyti nuteistajam A. Š. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.