- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-02-03
- Bylos Nr.
- 1-185-927/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16467-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Kaltinamasis
- S. J.
- Nukentėjusysis
- V. A.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje (duomenys neskelbtini) Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2012 m. sausio 27 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 6 mėn.;
Žemesnės instancijos teismas
2. 2012 m. gegužės 11 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) - laisvės atėmimu 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;
3. 2012 m. liepos 18 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (15 veikų), BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), BK 187 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 m. 8 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose, vėliau bausmė pakeista į 2 m. 9 mėn. laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose;
4. 2013 m. sausio 30 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – laisvės atėmimu 3 m.;
5. 2019 m. sausio 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 m. 2 mėn. laisvės apribojimu, vėliau bausmė pakeista 90 parų areštu, 2020 m. rugpjūčio 13 d. atvyko į Alytaus pataisos namus;
6. 2020 m. liepos 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 m. laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 m.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
S. J. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
jis 2020 m. balandžio 28 d., apie 19.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę V. A., konflikto metu dešine ranka sudavė keturis kartus šiai į veidą, po to kaire ranka suėmė nukentėjusiąją už plaukų ir šios galvą trenkė į sieną, bei vieną kartą koja spyrė į nugarą, taip sukeldamas nukentėjusiajai V. A. fizinį skausmą,
t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
S. J. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino ir nurodė, kad įvykio dieną jis buvo išgėręs stiklinę alaus, tačiau įvykio metu buvo blaivus. Atvažiavo pas V. A.. Atsisėdo išgėrė porą stikliukų alaus, ji su motina prisigėrė. Vėliau patikslino, kad užėjęs į jos namus pamatė, kad ji sėdi su savo motina. Jos motina buvo girta. Nukentėjusioji taip pat buvo girta, bet sužalojimų nebuvo. Vaikas lovoje verkė, o V. A. sėdėjo su motina ir gėrė. Jis liepė V. A. prižiūrėti vaiką ir negerti. Pastaroji atsigulė, užsiklojo galvą ir pradėjo įžeidinėti visokiais žodžiais. Jis pastarąją irgi įžeidinėjo. Jis paėmė vaiką ant rankų, o V. A. išvadino jį įvairiais žodžiais, sakė, kad jis nori atimti vaiką ir išsivežti, pradėjo vyti iš namų. Jis užmigdė ir paguldė vaiką, išvadino V. A. ir išvažiavo pas motiną, o V. A. toliau su motina gėrė, ėmė gąsdinti, kad parašys pareiškimą. Smūgių nebuvo, tik apsižodžiavo. Konflikto nebuvo. V. A. pasakė, kad jis nematys vaiko ir nežinos apie jį nieko. Jis išvažiavo ir net nežinojo, kad ji iškvietė pareigūnus. Pas ją pastoviai taip būna, tokių situacijų buvo daugiau. Jis buvo išsinuomavęs būstą (duomenys neskelbtini), kur gyveno su V. A.. Paliko ją su vaiku, o pats išvažiavo į darbą. Po kiek laiko jam paskambino šeimininkė ir paklausė, kas pas juos darosi, kas ten per triukšmai. Pasakė šeimininkei, kad išvažiavo į darbą ir nežino, kas ten darosi. Skambino jai, bet ji neatsiliepė. Vėliau sužinojo, kad ji geria pas jo sesę. Ji duoda melagingus parodymus, ji net neatlaikytų tokių smūgių. Ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, kad sudavė, nes jam pasakė, kad bus susitaikymas, todėl sutiko. Nežinojo, kad nebegalioja tas įstatymas. Jam paprasčiausiai buvo gaila vaiko, nenori prarasti savo vaiko. Mano, kad V. A. parašė pareiškimą, kad jis atsikabintų nuo jos ir atsisakytų vaiko. Jis nesmurtavo. Nebuvo jokių smūgių, neėmė šios už plaukių, netrankė į sieną. Nežino, kodėl atvykę policininkai matė ant nukentėjusios kaktos gumbą. Gal, kai bėgo girta, kažkur užsikabino. Paaiškino, kad matė, kaip nukentėjusioji bėgo per kelią. Dabar jie bendrauja, susitaikė. Vaiką mato, padeda, kuo gali. Kodėl nukentėjusioji jį apšneka, nežino (b. l. 128-130).
Kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 9 d. jis parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas, gailisi. Įtarimo esmę suprato. Galvos traumų nėra turėjęs, į psichiatrinę ar narkologinę įskaitas nėra įtrauktas. Jis gyveno (duomenys neskelbtini) kartu su sugyventine V. A. ir bendru jų vaiku. 2020 m. balandžio 28 d., vakare, apie 19.30 val., tarp jų su sugyventine V. A., jiems būnant neblaiviems, įvyko žodinis konfliktas dėl buitinių dalykų, t. y. V. A. norėjo paguldyti miegoti jų bendrą sūnų A. J., o kadangi jis (S. J.) matė, kad vaikas miegoti nenori, norėjo paimti šį iš sugyventinės rankų. Dėl savo tuometinės būklės - neblaivumo, negali pasakyti, ar tarp jų su V. A. įvyko fizinis kontaktas, neprisimena, bet neatmeta galimybės, kad galėjo šiai suduoti. Dėl savo veiksmų, padarytų sugyventinės atžvilgiu, gailisi, šios atsiprašė. V. A. jam atleido, jie susitaikė (b. l. 88). Vėliau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Nurodė, kad įvykio metu namuose kartu su sugyventine bei jos motina V. (V. M.) kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau V. A., būdama neblaivi, be jokios priežasties ėmė jį vadinti įvairiais įžeidžiančiais žodžiais. Jis jai atsikirto tuo pačiu. Apsižodžiavimu viskas ir pasibaigė, jokių smurtinių veiksmų iš jo pusės jos atžvilgiu nebuvo. V. A. išbėgo į lauką, kur, kaip vėliau paaiškėjo, paskambino policijai. Dėl ko ji iškvietė policiją, jis nežino. Tą dieną V. A. buvo stipriai neblaivi. Tai ne pirmas kartas, kai ji girtauja ir neprižiūri jų bendro vaiko. Prisipažįsta žodžiais konfliktavęs su savo sugyventine, bet fizinės jėgos ir smurtinių veiksmų prieš ją nenaudojo. 2020 m. birželio 9 d. apklausos metu jis pripažino savo kaltę, sumelavo, nes tikėjosi susitaikyti su V. A. ir ikiteisminį tyrimą nutraukti. Su V. A. susitaikė, šiuo metu palaiko ryšį (b. l. 96-97).
Bylos nagrinėjimo metu ištirti duomenys
- nukentėjusiosios V. A. parodymai, kad kaltinamasis šiuo metu nėra jos sugyventinis. Įvykio dieną kaltinamasis atvažiavo girtas. Ji su mama buvo namuose, viskas buvo gerai. Mama gulėjo lovoje, žiūrėjo televizorių. Apsižodžiavo su kaltinamuoju, pradėjo kalbėti keiksmažodžiais, tada S. J. pradėjo ją mušti - prasidėjo muštynės. Ji tuo metu gulėjo lovoje, nes vaikas norėjo miegoti. Mušimas buvo tuo metu, kai ji gulėjo lovoje. Ji apsiklojo galvą su antklode. Vaikas gulėjo šalia jos. Ji paprašė, kad nemuštų jos, nes šalia yra vaikas. Jis jos neklausė, norėjo atimti vaiką, bet ji jam vaiko neatidavė. Jis pradėjo mušti pirma dešine ranka – sudavė 4 kartus į veidą, po to – alkūne (vėliau patikslino, kad kumščiais 2 smūgius į veidą). Tada ji pajautė, kad spyrė jai vieną kartą koja. Kai jis jai spyrė, ji nesusilaikė ir atsikėlė. Tada jis paėmė ją už plaukų ir trenkė į sieną. Jis paėmė vaiką ant rankų. Jis buvo prie pečiuko ir vos nesudegino vaiko veido. Ji paėmė mamos telefoną ir išbėgo į mišką kviesti policiją. Kai ji išbėgo į mišką, matė, kad mama atiminėjo iš S. J. vaiką, nes šis buvo girtas. Iškvietusi policiją ji grįžo namo. S. J. jau nebuvo - jis pabėgo. Įvykio metu ji buvo blaivi. Mama galėjo būti išgėrusi, bet nedaug, nebuvo girta. Kaltinamasis buvo girtas. Žino, nes kai šis būna girtas, visada pradeda rėkauti, „atsisėda ant balto žirgo“, be to ji jautė alkoholio kvapą. Jos mama matė įvykį, ji buvo kartu. Tai buvo ne pirmas smurto atvejis. Kaltinamasis anksčiau buvo teistas dėl jai padarytų sužalojimų (b. l. 130).
Nukentėjusiosios parodymai nėra visiškai nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad įvykio metu ji namuose migdė jų septynių mėnesių sūnų A. J., šis pradėjo verkti. Prie jų priėjo neblaivus S. J., sakydamas: „jis nenori miegoti“, ir paėmė iš jos vaiką. Tada tarp jų kilo konfliktas ir S. J., laikydamas viena ranka vaiką, kita ranka griebė ją už plaukų ir trenkė jos galvą į sieną, pargriovė ant lovos, kelis kartus koja spyrė į nugarą ir kelis kartus trenkė delnu per galvą. Po to su vaiku išėjo į kitą kambarį. Tuomet ji paėmė motinos telefoną ir paskambino 112 (b. l. 2). Vėlesnės apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tą dieną jos sugyventinis S. J. pradėjo su ja konfliktuoti jai su vaiku gulint lovoje. Šis priėjo prie jos ir sudavė jai į veidą dešiniu kumščiu apie keturis smūgius, po to suėmė ją, kiek pamena, kaire ranka už plaukų ir jos galvą trenkė į sieną. Galiausiai vieną kartą koja, su kuria tiksliai, ji nematė, stipriai spyrė jai į nugarą. Visų šitų fizinių veiksmų metu ji juto stiprų fizinį skausmą (b. l. 19);
- liudytojos I. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 23), kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, buvo pagarsinti teismo posėdyje ir liudytojos patvirtinti kaip teisingi, kad nei kaltinamojo, nei nuketėjusiosios nepažįsta, giminystės ryšių nėra. V. A. ji atsimena. Ji dirba VA VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiąja patrule. 2020 m. balandžio 28 d., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. G. pagal iš anksto nustatytą grafiką, apie 19.41 val., iš VA VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis sumušė pranešėją ir pasiėmė šių 6 mėnesių kūdikį, kurio neatiduoda, konfliktuoja. Kai atvažiavo, namuose buvo V. A., jos mama ir mažas kūdikis iki metukų, kaltinamojo nebuvo, jis buvo pabėgęs į mišką. Nukentėjusioji ir jos motina akivaizdžiai neblaivios nebuvo. Neblaivumo nenustatinėjo. Jos bendravo adekvačiai, bet buvo labai susijaudinusios. V. A. papasakojo, kad jos sugyventinis smurtavo prieš ją, kad vaikas pradėjo verkti, o ji negalėjo vaiko nuraminti. Tada vyras pradėjo triukšmauti, konfliktuoti su ja. Aiškino, kad S. J. buvo suėmęs šią už plaukų ir trenkė galvą į sieną, po to pargriovė ant lovos ir koja spyrė į nugarą. Vizualiai apžiūrėjus pranešėją, buvo pastebėtas guzas šios galvoje, tiksliai nepamena kurioje vietoje, daugiau jokių akivaizdžių sužalojimų nesimatė, kraujuojančių žaizdų nebuvo (b. l. 131);
- liudytojo A. G. (A. G.) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 31), kurie vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, buvo pagarsinti teismo posėdyje ir liudytojo patvirtinti kaip teisingi, kad nei kaltinamojo, nei nuketėjusiosios nepažįsta, giminystės ryšių nėra. Įvykio dieną patruliavo su I. T.. Iš VPK OVS gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus į vietą į juos kreipėsi nukentėjusioji ir paaiškino, kad jai namuose migdant septynių mėnesių bendrą vaiką A. J., šis pradėjo verkti. Tuomet priėjo neblaivus sugyventinis S. J. sakydamas, kad vaikas nenori miegoti. Dėl šios priežasties paėmė vaiką, tuomet tarp S. J. ir V. A. kilo konfliktas. Sugyventinis, laikydamas viena ranka vaiką, kita ranka griebė V. A. už plaukų ir trenkė šios galvą į sieną, po to pargriovė nukentėjusiąją ant lovos ir kelis kartus koja spyrė į nugarą. Tada su vaiku išėjo į kitą kambarį. V. paėmė motinos telefoną ir paskambino 112. Iki jų atvykimo S. J. pabėgo. Vizualiai apžiūrėjus pranešėją, buvo pastebėtas guzas šios galvoje, daugiau jokių akivaizdžių sužalojimų nesimatė. V. blaivumo alkotesteriu netikrino, kadangi nesimatė akivaizdžių neblaivumo požymių. Taip pat kambaryje buvo V. A. motina V. M., kuri taip pat paaiškino, kad šios akivaizdoje S. J. smurtavo prieš dukterį (b. l.131-132);
- liudytojos V. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 28-29), kurie vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, buvo pagarsinti teismo posėdyje ir liudytojos raštu patvirtinti kaip teisingi (b. l. 123-124), kad ji yra V. A. motina. Gyveno adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo dukterimi V. A., šios mažamečiu sūnumi. Taip pat pas juos kartais gyvena dukros sugyventinis S. J.. Šis gyvena tai pas juos, tai pas savo motiną. 2020 m. balandžio 28 d., tiksliai valandos neprisimena, bet jau buvo vakaras, tamsu, jai su dukra ir anūku būnant namie, adresu (duomenys neskelbtini), iš savo motinos grįžo S. J.. Šis buvo neblaivus. Ji žiūrėjo televizorių, o V. A. migdė mažametį vaiką. Vaikas buvo neramus, irzlus, norėjo miegoti ir pradėjo verkti. Greičiausiai vaiko verksmas suerzino S. J., šis liepė V. A. nuraminti vaiką. Netrukus S. J. puolė kumščiu mušti V. A. per galvą. Nežino, kiek tiksliai smūgių buvo suduota, bet mano, apie 5-7. Tuo metu ji nekreipė į tai dėmesio, nes tikėjosi, kad visa tai greitai baigsis. Tuomet S. J., V. A. gulint ant lovos, kojomis ėmė spardyti šiai į kojas. Nežino, kiek spyrių buvo suduota, bet mano, apie 5-7. V. A. tuo metu kūnu dengė šalia gulėjusį vaiką. Po spyrių S. J. čiupo vaiką. Kadangi šis buvo neblaivus, ji įsikišo ir fizine jėga atėmė iš pastarojo vaiką. Kadangi dukters sugyventinis nenorėjo paleisti vaiko, jie susigrūmė. Kol jie vienas iš kito atiminėjo vaiką, tampėsi, V. A., paėmusi telefoną, išbėgo į lauką kviesti policijos. S. J. pastebėjęs, kad V. A. išbėgo, nusivijo iš paskos. Tą dieną iš ryto ji (V. M.) buvo išgėrusi stiklinę alaus, V. A. buvo blaivi. Pabrėžia, kad viso konflikto ji nematė, visų smulkmenų negali papasakoti, tikslaus smūgių bei spyrių skaičiaus nusakyti negali. Taip pat nežino, ar S. J. buvo paėmęs V. A. už plaukų, nes pirmiausiai nekreipė į konfliktą dėmesio, kadangi tikėjosi, jog tai pasibaigs. Bet kai šis ėmė jos dukrą spardyti, jai trūko kantrybė ir ji įsikišo. Tai ne pirmas kartas, kai S. J. smurtauja prieš jos dukterį. Dažnai trenkia per veidą, stveria už rankos. Taip pat S. J. joms yra grasinęs, kad padegs namus. Jos bijo, kad šis savo grasinimus įvykdys. S. J. jau yra teistas, tad jos nežino, ko galima iš šio tikėtis (b. l. 28-29);
- pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), t.y. medinis vieno aukšto namas, esantis miške, apie 400 metrų nuo pagrindinio kelio. Namas neaptvertas. Užėjus į vidų yra virtuvė, dešinėje pusėje kambarys. Kambaryje yra dvi lovos, bendra tvarka nepažeista. Nusikalstamos veikos pėdsakų nėra (b. l. 1-3);
Žemesnės instancijos teismas
- vyriausiosios patrulės I. T. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. balandžio 28 d. dirbdama kartu su vyriausiuoju patruliu A. G., apie 19 val. 41 min. iš VPK OVS gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis sumušė pranešėją ir pasiėmė jų 6 mėnesių kūdikį, neatiduoda, konfliktuoja, nuo greitosios medicinos pagalbos atsisakė, sergančių asmenų nėra. Namas tamsiai rudas, laukia. Atvykus į juos kreipėsi V. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad šiandien, apie 19.30 val., prasidėjo konfliktas su vyru S. J., gim. (duomenys neskelbtini), kurio metu šis sumušė ją, sukeldamas fizinį skausmą. Iki jų atvykimo S. J. pabėgo į mišką. Nuėjus į mišką, S. J. niekur nerado (b. l. 7);
- BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 20:02 val. (b. l. 8);
- tyrėjos R. V. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. balandžio 30 d. kartu su VA VPK Vilniaus r. PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresn. tyrėju P. J., siekiant sulaikyti įtariamąjį S. J., gim. (duomenys neskelbtini), procesiniams veiksmams atlikti, nuvyko įtariamojo gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini), bet minėto asmens nerado. Juos pasitiko nukentėjusioji V. A., kuri paaiškino, jog nežino kur yra S. J.. Minėjo, kad šis norėjo grįžti namo, bet ji šio neįleido, vėliau bandė su ja susisiekti „Messenger“ programėle, bet ji su šiuo nebendravo. V. A. jų akivaizdoje paskambino S. J. ir pasiteiravo, kur šis yra. S. J. nurodė, kad šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), savo darbovietėje (darbdavio telefono nurodyti negalėjo). V. A., įtardama, kad S. J. gali meluoti, pasiūlė šio ieškoti pas motiną G. J.. Nuvykus jos nurodytu adresu ir pabendravus su įtariamojo motina, ši patikino, kad sūnaus namuose nėra, šis yra (duomenys neskelbtini). G. J. buvo paliktas šaukimas, adresuotas S. J., įpareigojantis 2020 m. gegužės 4 d. 10 val. atvykti į VA VPK Vilniaus rajono PK (b. l. 18);
- kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėti du 2020 m. balandžio 28 d. garso įrašai iš BPC. Pirmame įraše, kurio pradžios laikas 19:37 val., moteris, prisistačiusi V. A. praneša, kad girtas sugyventinis prieš ją smurtavo: paėmė už galvos – plaukus – ir atėmė vaiką, prašo atvažiuoti. Antrame įraše, kurio pradžios laikas 19:50 val., moteris, prisistačiusi V. A., klausia ar gali atšaukti policijos iškvietimą, nes jie susitaikė. Atsakius operatorei, kad atšaukti negalima, V. A. nurodo, jog lauks pareigūnų (b. l. 34-35);
- kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėti 2020 m. balandžio 28 d. vaizdo įrašai iš Body kameros. Įrašuose matyti, kaip V. A. ir jos mama bendrauja su pareigūnais. Abi moterys nurodo, kaip S. J. šią dieną smurtavo prieš V. A.. Taip pat ir anksčiau ne kartą yra smurtavęs. V. A. nurodo, kad pas ją guzas ant galvos, sugyventinis neatidavė jai vaiko. Paaiškino, kad prigulė su vaiku, nes šis norėjo miegoti. Paguldė vaiką, o sugyventinis pradėjo šaukti, kad vaikas nenori miegoti. Sugyventinis pradėjo ją sparyti, ji turi guzą, paėmė už plaukų ir trenkė į sieną, po to pradėjo kojomis spardyti. Taip pat paaiškino, kad sugyventinis su sūnumi buvo prie viryklėlės. Ji išbėgo į lauką kviesti policijos. Dar patikslino, kad buvo užsiklojusi antklode, o sugyventinis mušė per antklodę, atklojęs antklodę vėl trenkė per veidą. V. M. nurodė, kad buvo šalia ir viską matė, sugyventinis mušė jos dukrą rankomis, kojomis, pagriebė vaiką (b. l. 51-54);
- Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d. į Probuojamųjų asmenų duomenų registrą pagal BK 75 str. įtrauktas S. J., nuo 2020 m. rugpjūčio 3d. Alytaus pataisos namuose atlieka 90 parų arešto bausmę, bausmės pabaiga 2020 m. lapkričio 10 d. (b. l. 58).
Motyvuojamoji dalis
Dėl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys fizinį skausmą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).
Kaltinamasis S. J. savo kaltės nepripažino. Teismų praktikoje aiškinant in dubio pro reo (visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiškinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonės, aiškinamos kaltinamojo naudai, sąrašas. Abejonės gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių) buvimo, dėl sąlygų, būtinų duomenų pripažinimui įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų. Taip pat pažymėta, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Abejonių pašalinimo būdas yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-689/2018). Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Įvertinęs teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, teismas daro išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Išvados daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. Sprendimą dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti lemia daug aplinkybių: įrodymų kiekis, jų rūšys, patikimumas ir pan. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų leistinumo, patikimumo, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014 ir kt.).
Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu atskirų asmenų duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai. Bylą nagrinėjantys teismai tokiais atvejais iš gautų faktinių duomenų visumos turi išrinkti atskirus įrodytus faktus, aplinkybes ir spręsti, kurie atskirų (ar to paties) asmenų parodymai apie reikšmingus faktus ar jų dalis laikytini patikimais. Taip nustatomos įrodytomis pripažintinos (tikrosios) bylos aplinkybės. Ir tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant neesminėmis detalėmis prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-7-511/2017, 2K-94-303/2019).
Bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl to, kad 2020 m. balandžio 28 d., apie 19.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarp sugyventinių V. A. ir S. J. kilo konfliktas. Šias aplinkybes patvirtino kaltinamasis, nukentėjusioji, tiesioginė įvykio liudytoja V. M., dėl jų abejonių nekyla ir jos laikytinos įrodytomis. Visgi byloje yra prieštaravimų dėl to, ar šio konflikto metu S. J. naudojo prieš savo sugyventinę fizinį smurtą, sukėlusį jai fizinį skausmą, kadangi kaltinamasis neigė mušęs nukentėjusiąją, o nukentėjusiosios parodymuose įžvelgtinas tam tikras nenuoseklumas dėl tikslaus jai suduotų smūgių kiekio, jų eiliškumo, jos padėties konflikto metu. Nepaisant to, tai nekliudo teismui nustatyti esmines ir teisingo sprendimo priėmimui reikšmingas bylos aplinkybes.
Akcentuotina, kad nukentėjusioji tiek apklausų ikiteisminio tyrimo ir teisme metu, tiek skambindama į BPC bei aiškindama įvykio aplinkybes į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, nuosekliai nurodė jai suduotų smūgių pobūdį ir smūgių lokalizaciją: ji teigė, kad S. J. 4 kartus jai smūgiavo ranka į veidą, pagriebė ją už plaukų ir jos galvą trenkė į sieną bei spyrė jai į nugarą, šie veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Jos parodymus patvirtina tiesioginė įvykio liudytoja - V. M. – nurodžiusi, kad ji buvo šalia ir matė, jog S. J. smūgiavo nukentėjusiajai per galvą kumščiu, taip pat spardė ją kojomis, bet tikslaus smūgių kiekio nurodyti negali, nes iš pradžių ji nenorėjo kištis ir ignoravo vykstantį konfliktą, dėl to visų jo detalių nepastebėjo, tačiau kai kaltinamasis ėmė spardyti jos dukrą, ji neapsikentusi įsikišo, kas patvirtina, jog nukentėjusiosios jaučiamas fizinis skausmas liudytojai buvo akivaizdus. Taip pat pabrėžtina, jog kaltinamasis teigė, kad prieš įvykį ant nukentėjusiosios sužalojimų nebuvo, o abu 30 minučių po įvykio į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai: I. T. ir A. G., patvirtino matę guzą ant nukentėjusiosios galvos, kas netiesiogiai patvirtina nukentėjusiosios parodymus tiek dėl prieš ją vartoto fizinio smurto, tiek dėl jo sukeltų pasekmių – t. y. fizinio skausmo, nes veiksmai, paliekantys tokio pobūdžio pėdsakus, laikytini neabejotinai sukeliančiais fizinį skausmą. Pastebėtina, kad kaltinamojo iškelta versija dėl guzo atsiradimo aplinkybių nėra patvirtinta jokiais byloje esančiais duomenimis. Vertinant nukentėjusiosios parodymų patikimumą, atsižvelgtina ir į tai, kad būtent nukentėjusiosios nurodytos neesminės bylos aplinkybės (kad konfliktas kilo dėl to, kad ji mėgino paguldyti vaiką miegoti, konflikto metu ji su vaiku gulėjo ant lovos, buvo antklode užsiklojusi galvą, vėliau buvo išbėgusi į mišką kviesti policiją ir kt.) buvo patvirtintos kita byloje esančia medžiaga ir kaltinamojo parodymais.
Savo ruožtu kaltinamojo parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs, jų nepatvirtina byloje esanti medžiaga. Pirma, kaltinamasis teisme teigė, kad įvykio metu buvo blaivus, tačiau įvertinus nukentėjusiosios ir V. M. parodymus, taip pat kaltinamojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apie tai, kad prieš įvykį jis kartu su V. A. ir V. M. vartojo alkoholinius gėrimus, darytina išvada, kad įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus. Antra, nepasitvirtino kaltinamojo nurodytos aplinkybės dėl V. A. ir V. M. smarkaus apsvaigimo – tai paneigė iš karto po įvykio šias moteris matę I. T. ir A. G.. Trečia, keitėsi kaltinamojo versija dėl konflikto priežasties (nereikalingas vaiko migdymas; vaiko nepriežiūra; nepagrįstas kaltinamojo įžeidinėjimas necenzūriniais žodžiais), nukentėjusiosios elgesio po įvykio (jam išvažiavus toliau gėrė; išbėgo į mišką kviesti policiją), be to nors kaltės nepripažino, bet teisme nurodė, kad gailisi ir pradėjo keistis. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamojo parodymai yra nepatikimi, laikytini kaltinamojo gynybine versija ir jais nesivadovautina.
Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad abejoti nukentėjusiosios, liudytojų I. T., A. G. parodymais dėl esminių bylos aplinkybių nėra pagrindo, kadangi bylos nagrinėjimo metu nenustatytas šių asmenų suinteresuotumas duoti melagingus ir kaltinamajam nenaudingus parodymus – šių liudytojų santykiai su kaltinamuoju nėra konfliktiški ar priešiški (tai patvirtino ir kaltinamasis), be to jų parodymai dėl esminių bylos aplinkybių yra neprieštaringi, nuoseklūs, vieni kitus papildantys ir patvirtinti kita byloje esančia medžiaga, dėl to laikytini patikimais ir pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad S. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – mušdamas: 4 kartus dešine ranka smūgiuodamas į veidą, kaire ranka suėmęs už plaukų ir trenkdamas galvą į sieną, vieną kartą koja spirdamas į nugarą sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei V. A.. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose, kituose dokumentuose užfiksuotus duomenis, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama S. J. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes S. J. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės individualizavimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) taip pat būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į S. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą - tiesioginę tyčią, į nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas 6 kartus, įskaitant 2 kartus už smurtinius nusikaltimus prieš savo šeimos narius: motiną ir sugyventinę V. A. (b. l. 69-74, 80-84), baustas administracine tvarka, baudų nesumokėjęs (b. l. 60-62, 67-68), į priklausomybės ligų ir psichiatrijos įskaitą neįrašytas (b. l. 64-66), dirbantis (duomenys neskelbtini). Akcentuotina, kad šią nusikalstamą veiką kaltinamasis prieš nukentėjusiąją padarė ne pirmą kartą. Jo nusikalstamų veikų padarymo sistemiškumas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nagrinėjamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jis jokių realių pastangų nededa. Išdėstytos aplinkybės, taip pat dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro teismui siūlomą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, jo trukmę nustatant ilgesnę už įstatymo numatytą vidurkį.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2020 m. liepos 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant 2020 m. liepos 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 98) – panaikintina pradėjus vykdyti bausmę.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena – paliktina saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. J. (S. J.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. liepos 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinę subendrintą bausmę skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną – palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.