Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis 2020 m. vasario 13 d. apie 13.30 val. Vilniuje, vairuodamas N. K. personalinei įmonei priklausantį automobilį „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas juo iš Drujos gatvės trečios eismo juostos, įvažiavęs į reguliuojamą sankryžą su Liepkalnio-Geležinkelio-Aušros Vartų gatvėmis, sukdamas į kairę – į Liepkalnio gatvę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimą numatantį, kad <…>“ sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį <...>“, 158 punkto reikalavimą, numatantį, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas <...>“, tai yra, jo važiavimo krypties atžvilgiu degant eismą leidžiančiam žaliam šviesoforo signalui, jis vairuojamu automobiliu iš Drujos gatvės trečios eismo juostos įvažiuodamas į reguliuojamą sankryžą su Liepkalnio-Geležinkelio-Aušros Vartų gatvėmis ir sukdamas į kairę, įvažiavo į Liepkalnio gatvės antrą eismo juostą, skirtą važiuoti nuo Aušros Vartų gatvės, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir, užvažiavęs ant pėsčiųjų perėjos, nepraleido pėsčiųjų perėja per Liepkalnio gatvės važiuojamą dalį jam iš dešinės pusės, degant žaliam šviesoforo signalui, ėjusios pėsčiosios D. G. ir ją partrenkė, kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir paaiškino, kad įvykis galėjo būti vasario 13 dieną, tai buvo darbo diena, dienos metas. Tą dieną jis buvo išsiblaškęs, švietė saulė, jam sukant į kairę turėjo praleisti automobilį, bet tas automobilis užgeso tik pajudėjęs, todėl jis turėjo daug laiko ir vietos pajudėti, labiau kreipė dėmesį į tą automobilį, mažiau kreipė dėmesį į patį kelią ir nepastebėjo, kad ten yra nepažymėta pėsčiųjų perėja. Jo automobilis numušė du asmenis, bet nukentėjo vienas asmuo. Vyras spėjo išsigelbėti, užšoko ant priekinės dalies automobilio, o nukentėjusioji nespėjo pasitraukti. Greitis buvo ne daugiau nei 20 km/h. Tokio kaip partrenkimo nebuvo, buvo smūgis, jis pradėjo stabdyti, kiek galėjo iš karto pamatęs pėsčiuosius, nukentėjusioji buvo numušta į priekį. Kai išlipo iš automobilio, ji gulėjo ant kelio, ne po ratais. Kraujo nebuvo, bet matė, kad nukentėjusioji kentėjo skausmą, sakė, kad jai skauda koja. Pati nukentėjusioji atsikelti negalėjo. Po įvykio buvo liudytojas, jis (kaltinamasis) iš karto skambino į greitąją ir policiją, kartu su praeiviu padėjo nukentėjusiajai, įkėlė ją į liudytojo automobilį. Nukentėjusiosios sužalojimus sužinojo, kai iškvietė pas tyrėjus. Pripažįsta, kad buvo neapdairus, savo poelgį vertina kritiškai. Jis bandė susisiekti su nukentėjusiąja ir atsiprašyti bei susitarti, bet per tyrėją sužinojo, kad nukentėjusioji griežtai atsisakė bendrauti, nenorėjo jo matyti. Jo automobilis BMW 530D priklauso jo tėvų įmonei, automobilis 2004 m. gamybos, už jį buvo mokėta 2500 eurų. Ieškinio dėl žalos daug pretenzijų neturi, jo automobilis buvo draustas, tai žalos atlyginimas tenka draudimui. Draudimas kiek prašė, tiek jau atlygino. Jis negali pasakyti, ar sutinka su ieškiniu, nežino, ar 10000 eurų yra normali suma, atlygins tokią žalą, kokią priteis teismas. Šiuo metu jis yra nedirbantis studentas, ketina dirbti ir tuo pačiu mokytis. Jie nėra labai turtingi žmonės, gyvena paprastai, todėl jis negali apibrėžti sumos dėl žalos atlyginimo. Jis padarė labai didelę klaidą gyvenime, kuri atsiliepė kito žmogaus sveikatai, vairuoja pakankamai tvarkingai, kaip vairuotojas nėra baustas už didelius pažeidimus, yra baustas dėl stovėjimo, bauda sumokėta iš karto. Su mama bendrauja kasdien, savaitgaliais, jei yra proga, grįžta į Telšius. Apie įvykį mama sužinojo iš karto po įvykio.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad J. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė KET 27 punkte ir 158 punkte įtvirtintų reikalavimų vairuotojui, sankryžoje sukdamas į kairę nepraleido jo važiavimo kryptį kirtusios pėsčiųjų parėja ėjusios pėsčiosios D. G., ją partrenkė, dėl ko ji patyrė sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino J. K. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme J. K. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, patvirtino kaltinime nurodytas jos padarymo aplinkybes. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios D. G., liudytojų V. S., G. K., N. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas bei kitų objektų apžiūros protokolas, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl J. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Perdavus bylą nagrinėti teisme kaltinamasis J. K. pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį mamos I. K. atsakomybei.

Galima laiduotoja I. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra J. K. mama. Ji yra įsitikinusi, kad šioje situacijoje nėra pateisinimo, bet jos sūnus neteistas, nuobaudų neturėjęs, sąžiningas, doras, baigė mokyklą, studijuoja (duomenys neskelbtini). Jie su sūnumi turi glaudų ryšį, dažnai susiskambina ir įvykio dieną, vakarė jis jai paskambino visa susijaudinęs. Ji, turėdama tokį ryšį, gali laiduoti už savo sūnų. Ji dirbo jų įmonėje, juos labai paveikė karantinas, įmonė yra ties bankroto riba ir jie laikinai nedirba. Ji turi vidurinį išsilavinimą, yra ištekėjusi, gyvena su vyru, turi du vaikus. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), o sūnus mokosi (duomenys neskelbtini). Sūnus dažnai parvažiuoja, bet pastaruoju metu buvo įsidarbinęs, dirbo savaitgaliais, tai kalbėdavosi tik telefonu, bet nuolat visur vyksta kartu, sūnus yra šeimos veikas. Sūnaus poelgį vertina kaip žiaurią klaidą. Tarp jų buvo pokalbis, aiškinimasis, po įvykio dar kalba, sūnus labai gailėjosi, norėjo susisiekti su nukentėjusiąja, bet jų nepriėmė, nepageidavo duoti telefono numerio, jie niekaip negalėjo atsiprašyti. Nukentėjusiosios numerio prašė tyrėjos, jos atstovo, bet niekas nedavė. Įvykio dieną davė kontaktą, bet ne tokį numerį davė. Prie jų tyrėja skambino su įjungtu garsiakalbiu ir nukentėjusioji pasakė, kad nieko nenori girdėti ir jie susitiks teisme. Ji nori atsiprašyti viešai, apgailestauja ir užjaučia. Sūnų išlaiko finansiškai, bet jis buvo įsidarbinęs, darbinasi, kiek gali, nes jų situacija finansiškai ne kokia. Šiaip laidavimo prašo be užstato, bet jei būtų su užstatu, jie yra pasiryžę sumokėti 1000 eurų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis J. K. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 2 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Be to, J. K. savo kaltės neneigė ir nesiekė išvengti atsakomybės, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo nusikalstama veika padarytos žalos pažymėtina, kad pagal byloje pateiktus dokumentus šioje byloje civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atliko žalos administravimo veiksmus ir nukentėjusiajai atlygino šias sumas: 49,70 Eur gydymo išlaidų, 1349,64 Eur negautas pajamas bei 4249 Eur neturtinę žalą, o Valstybinei ligonių kasai atlygino 2169,11 Eur nukentėjusiosios gydymą. Nors byloje nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį dėl dar 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad dalis žalos jai jau yra atlyginta, o kaltinamasis teismo posėdyje nurodė, kad įsipareigoja nukentėjusiajai atlyginti tokią žalos dalį, kurią priteis teismas, tokiu būdu pastarosios aplinkybės netrukdo svarstyti klausimo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Svarstant šį klausimą taip pat būtina įvertinti J. K. apibūdinančių duomenų visumą. Jis šiuo metu studijuoja, nedirba, tačiau dirbo anksčiau, duomenų apie jo neigiamus įpročius ar priklausomybes byloje nėra, neteistas (b. l. 58), iki pastarojo įvykio buvo baustas administracine tvarka tik vieną kartą prieš dvejus metus už smulkaus pobūdžio KET pažeidimą, paskirta bauda sumokėta, nuobauda nebegaliojanti (b. l. 89). Teismas taip pat atsižvelgia į J. K. duotus paaiškinimus ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo motiną I. K.. Nors kaltinamasis J. K. nuo galimos laiduotojos I. K. gyvena atskirai, tačiau teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad juos sieja glaudūs šeimyniniai ryšiai, jie nuolat susiskambina, turi bendras išvykas, kartu sprendžia problemas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismui nekyla abejonių, kad kaltinamąjį ir galimą laiduotoją sieja glaudūs ryšiai, ir kad I. K. yra pajėgi kaltinamajam daryti įtaką. I. K. savo prašyme nurodė žinanti, kad yra autoritetas savo sūnui. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad I. K. yra neteista (b. l. 101), administracine tvarka praeityje bausta tris kartus, tačiau padaryti nusižengimai nešiurkštūs, baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų neturinti (b. l. 103-106). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad I. K. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima J. K., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką J. K., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Paminėta ir tai, kad I. K. teismo posėdyje nurodė, kad yra pasiryžusi, esant būtinybei, sumokėti užstatą, nors jų šeimos finansinė padėtis šiuo metu yra sunki. Teismo manymu, tokia jos pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę už savo sūnų yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas. Todėl pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja I. K. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė yra teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, J. K., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos I. K. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-366/2008; 2014 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121/2014). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Kaltinamasis J. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo, teismas įvertina tai, kad J. K. padarė neatsargų nusikaltimą, jo padarymo metu buvo blaivus, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, studentas, anksčiau neteistas, anksčiau baustas administracine tvarka tik vieną kartą už smulkaus pobūdžio KET pažeidimą, dviejų metų laikotarpyje nebaustas, kas sudaro pagrindą manyti, jog kaltinamajam nėra būdingas sistemingas KET reikalavimų pažeidinėjimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra tikslinga skirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės teistumas ir su tuo susiję padariniai nekyla, siekiant kaltinamąjį J. K. paskatinti ateityje nepažeisti įstatymų reikalavimų, jam skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų šios įmokos dydį – 5MGL, įmoką sumokant per 5 mėnesių laikotarpį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji D. G. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo J. K. priteisti 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti (papildomai tai neturtinės žalos sumai, kurią jai jau atlygino draudimo įmonė) (b. l. 109-111).

Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ su ieškinyje išdėstytais reikalavimais nesutiko. AB „Lietuvos draudimas“ atstovas teismo posėdyje nurodė, kad šiai dienai pagal nukentėjusios prašymus, yra atlyginta turtinė žala, kaip nurodyta prijungtuose paaiškinimuose, ir gydymo išlaidos ir negautos pajamos, negautos pajamos yra kompensuojamos ir toliau kadangi ji vis dar nedarbinga, yra paskaičiuota papildoma 1 036.68 Eur išmoka, kuri dar šiuose paaiškinimuose nepaminėta, tai tos pajamos kompensuojamos, taip pat kompensuota ligonių kasai už gydymą. Šiai dienai draudimas nukentėjusiajai yra išmokėjęs 4 249 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusioji papildomai reikalauja 10 000 Eur ir „Lietuvos draudimas“ su tokiu reikalavimu nesutinka dėl kelių aplinkybių. Jie nori pažymėti, kad neturtinės žalos dydis yra apskaičiuotas pagal nukentėjusiosios partirto sužalojimo mąstą ir gydymo eigą, jie išsireikalavo nukentėjusiosios gydymo istoriją iki rugpjūčio 5 d., ir jų gydytojai ekspertai, įvertinę sužalojimų pobūdį, neturtinę žalą įvertino 7 MMA sumą t .y. 4 249 Eur. Apskaičiuojant įvertina tai, kad atlikta chirurginė intervencija, kad kūne yra tvirtinamieji metalai, kurie bus išimti t. y. bus atliekama dar viena operacija, nukentėjusiajai reikėjo stacionarinės reabilitacijos, buvo apribotas mobilumas, dėl traumos negalėjo dirbti, turi nepilnamečių vaikų, dėl ko patiria buities sunkumų, pažymėtina, kad toks ilgas gijimo laikotarpis, nes reabilitacija buvo atidėta dėl karantino situacijos šalyje, po įvykusios reabilitacijos matyti, kad nukentėjusios būklė gėrėja, progresą ji pati vertina į gerąją pusę. Pagal rekomendacijas, kurios patvirtintos, prie tokio sužalojimo kai gydymas viršija 6 mėnesius yra atlyginama iki 8 MMA, šiai dienai jie yra priskaičiavę praktiškai maksimalią ir išmokėję 7 MMA dydį. Maksimali suma nemokėta, nes prie nesunkaus sveikatos sutrikdymo būna ženklesnių padarinių, šiuo atveju, sužalojimas nelėmė pavojaus gyvybei, nėra liekamųjų reiškinių, nėra nustatyti netekti nedarbingumui, nukentėjusioji dar gydosi ir naudoja ramentus, pagal gijimo eigą, matyti, kad ji turėtų pasveikti pilna apimtimi. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, buvo išmokėta 7 MMA dydžio išmoka. Pažymėtina, kad pati nukentėjusioji jiems pateiktame prašyme 2020 m. gegužės mėnesį reikalavo ženkliai mažesnės sumos, tą prašymą pridėjo, nukentėjusioji reikalavo 5 600 eurų ir tik pateikus civilinį ieškinį su advokato pagalbą po dviejų mėnesių, kai iš esmės situacija labai nesikeitė, buvo pareikštas 10 000 eurų reikalavimas papildomai prie jų jau išmokėtos sumos, vadinasi nukentėjusioji pakankamai per trumpą laiką savo reikalavimą padidino praktiškai 3 kartus. Paaiškinimuose jie taip pat nurodė pakankamai gausią teismų praktiką, iš kurios matyti, kad sumos svyruoja nuo 600-3 500 Eur, tai jų šiai dienai išmokėta suma ne tik atitinka praktikos vidurkius, bet yra didesnė nei panašiose bylose yra priteisiama, tai dėl šios priežasties jie mano, kad visa turtinė žala išmokėta ir apskaičiuota tinkamai, o papildomas reikalavimas yra atmestinas. Dėl neturtinės žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atvejais lubos numatytos milijonais, bet tokios numatytos, kai yra keli nukentėjusieji, ten nėra skirstoma pagal nukentėjusiojo sužalojimo laipsnį, pvz. kai miršta žmogus, išmokama 20 000- 30 000 Eur, ir kai keli žmonės prašo, susidaro tokios sumos. Jei kalbėti apie teisinį reguliavimą, visiškai naujai patvirtintos rekomendacijos, cituotos jo paaiškinimuose, yra būtent dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, jie tomis rekomendacijomis ir remiasi. Jei teismas tenkintų ieškinį tokį, koks jis yra, visų pirma „Lietuvos draudimas“ pasinaudotų apeliacijos teise, bet jei teismai priteistų kažkokias sumas, natūralu, kad jie turėtų vykdyti tuos sprendimus. Tokie atvejai teismų praktikoje, kai nesilaikoma rekomendacijų ar teismų praktikos, egzistuoja, bet jie yra dėl kažkokių ypatingų aplinkybių, kurių, jų manymu, šioje byloje nėra.

Iš AB „Lietuvos draudimas“ pateiktų paaiškinimų matyti, kad nukentėjusioji D. G. į draudimo įmonę įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi su reikalavimu atlyginti turtinę ir neturtinę žalą ir nurodė, kad patyrė ir prašo atlyginti 57,56 Eur gydymo išlaidų, 450 Eur negautų pajamų, 200 Eur kitų išlaidų ir 5600 Eur neturtinę žalą. Draudimo įmonė atliko žalos administravimo veiksmus pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių nuostatas ir priėmė sprendimą atlyginti šias sumas: nukentėjusiajai 49,70 Eur gydymo išlaidų, 1349,64 Eur negautas pajamas ir 4249 Eur neturtinę žalą, o Valstybinei ligonių kasai 2169,11 Eur už nukentėjusiosios gydymą.

Teismas pažymi, kad pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Baudžiamojoje byloje gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltininkas, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys.

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Kaip jau buvo minėta, nukentėjusioji D. G. civiliniu ieškiniu taip pat prašė iš J. K. priteisti jai 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, papildomai prie tos sumos, kurią jai jau atlygino AB „Lietuvos draudimas“ už neturtinę žalą. Savo civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad autoįvykio metu jai buvo sulaužytas dešinės kojos šlaunikaulis. Operacijos metu jai į koją buvo įstatyta geležis, kad kaulai neiškryptų ir galėtų teisingai suaugti. Kada šios geležys bus išimtos operacijos metu, visiškai neaišku. Šiuo metu, po įvykio praėjus penkiems mėnesiams, ji dar be ramentų ar lazdelės negali pavaikščioti ilgesnius atstumus, patiria labai didelius skausmus. Praktiškai namuose negali atlikti jokių namų ruošos darbų. Sumažėjo jos galimybės bendrauti su kitais asmenimis, nes be ramentų ar lazdelės ji negali pavaikščioti. Pastoviai geria skausmą malšinančius vaistus. Kada sugis kaulai, kada galės savarankiškai vaikščioti, jai negali pasakyti nei vienas gydytojas. Ar po tokio sužalojimo jai kojoje neliks liekamųjų reiškinių, kaip raišavimas, taip pat gydytojai negali pasakyti. Už neturtinę žalą jai „Lietuvos draudimas“ jau yra sumokėjęs 4298,70 Eur, tačiau dėl autoįvykio metu patirtos traumos ji yra nedarbinga, negali net užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, kad galėtų įsidarbinti. Ji turi (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus, kuriais negali tinkamai pasirūpinti. Atsižvelgiant į išdėstytą, papildomai neturtinę žalą vertina 10000 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje laikoma, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas) padariniais. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai ar šeiminiams santykiams.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajai kūno sužalojimus, įvertintus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl neabejotinai kaltinamojo veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai. Byloje nustatyta, jog nuosprendyje aptariamo eismo įvykio metu nukentėjusiajai buvo padarytas sužalojimas – dešinio šlaunikaulio kaklo lūžis, kuris vertintinas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusiajai buvo atliktos chirurginės intervencijos, reikėjo stacionarinės reabilitacijos, buvo apribotas jos mobilumas, taip pat darbingo amžiaus nukentėjusioji dėl traumos negalėjo ir iki šiol negali dirbti, ji turi nepilnamečių vaikų, dėl ko patiria buities sunkumų, jai reikalinga pagalba. Šie byloje surinkti duomenys neabejotinai leidžia spręsti, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Pasekmės nukentėjusiosios fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jai kaltinamojo padaryta nusikalstama veika buvo padaryta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji D. G., atsižvelgus į draudimo bendrovės atlygintą neturtinės žalos dalį, prašė priteisti 14 249 Eur neturtinės žalos. Pastebėtina, jog nukentėjusioji neturtinę žalą grindė tuo, kad po atliktos operacijos, įstačius geležis, net praėjus penkiems mėnesiams ji vis dar negali vaikščioti be ramentų ar lazdelės ilgesnių atstumų, patiria didelį skausmą, negali atlikti namų ruošos darbų, sumažėjo galimybės bendrauti su kitais asmenimis, jai kelia nerimą tai, ar ateityje neliks liekamųjų reiškinių, ar ji ne neliks raiša, nurodo, jog iki šiol yra nedarbinga ir negali įsidarbinti. Teismas pažymi, jog AB „Lietuvos draudimas“ yra nurodęs, kad nukentėjusiajai negautos pajamos yra kompensuojamos ir toliau kadangi ji vis dar nedarbinga. Teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su AB „Lietuvos draudimas“ argumentais dėl to, kad šiuo atveju, sužalojimas nelėmė pavojaus gyvybei, nėra liekamųjų reiškinių, nėra nustatyti netekti nedarbingumui, nukentėjusioji dar gydosi ir naudoja ramentus, pagal gijimo eigą, matyti, kad ji turėtų pasveikti pilna apimtimi. Paneigiančių šiuos argumentus duomenų ar dokumentų į bylą nebuvo pateikta. (duomenys neskelbtini) ligoninės išraše nurodyta, jog D. G. procedūras toleruoja gerai, stebimas teigiamas gydymo efektas.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajai priteistino neturtinės žalos dydžio, pažymi, jog pagal teismų praktiką už nesunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu priteistinas neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 580 Eur iki 7000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97/2013, 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K-258/2014, 2K-292/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-331-174/2016). Taigi nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos dydžio suma (14 249 Eur) yra kur kas didesnė nei formuojamoje teismų praktikoje yra priteisiama. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios didintų J. K. ar jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, be to, nukentėjusiosios sveikatai nekilo tokių padarinių, kurie turėtų itin neigiamą įtaką jos sveikatai ir gyvenimo kokybei ateityje, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo BK 281 straipsnio 1 dalies bylose.

Taigi teismas, įvertinęs eismo įvykio metu nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą ir pasekmes, sužalojimų pobūdį, nukentėjusiosios patirtus nepatogumus ir skausmą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo kaltę, turtinę padėtį, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismų praktika panašiose bylose, sprendžia, jog AB „Lietuvos draudimas“ išmokėta 4 249 Eur suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo dėl eismo įvykio patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, atitinka CK 6.250 straipsnio nuostatas, taip pat formuojamą teismų praktiką, todėl sprendžia, kad nukentėjusios civilinis ieškinys dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40, 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. K., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos I. K. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (gavėjo kodas 188604955) banko sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią banke Luminor Bank AS (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą).

Nukentėjusiosios D. G. civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos priteisimo atmesti.

Išaiškinti J. K. ir I. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti J. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.