Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą dėl A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtų bausmių subendrinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nuosprendžiu (baudžiamojoje byloje Nr. 1-472-1011/2020) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo metu išbūtas laikas (viena diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO sistema) duomenimis teismo nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. vasario 18 d.

Panevėžio pataisos namų direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. N-241, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 3 dalies nuostatomis A. S. lygtinai paleista iš Panevėžio pataisos namų, taikant jai intensyvią priežiūrą (Asmens byla b. l. 1). Bausmės pabaiga 2022 m. vasario 28 d.

Be to, A. S. nuteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamojoje byloje Nr. e1-3452-1133/2021) pagal BK 140 straipsnio 3 dalį 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, iki 40 (keturiasdešimties) parų arešto. Bausmės vykdymo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo faktinio bausmės atlikimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 6 dalimis, 72² straipsniu, A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant A. S. per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose (-ioje) programose (-oje) bei jas (ją) baigti.

LITEKO sistemos duomenimis teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2022 m. sausio 31 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Lietuvos Probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus administracijos teikimas su prašymu subendrinti A. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nuosprendžiu (baudžiamojoje byloje Nr. 1-472-1011/2020) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamojoje byloje Nr. e1-3452-1133/2021) paskirtas bausmes, nurodant datą nuo kada skaičiuoti bausmės pradžią bei teismo paskirtų įpareigojimų, baudžiamųjų poveikio priemonių taikymo datą.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsnyje numatyta, kad tuo atveju, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Esant tokiai situacijai, teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnyje ar 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nustatant galutinę vykdytiną bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nuosprendis ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėję ir vykdytini, būtina juos subendrinti ir nuteistajai A. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę.

A. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu nuteista už nusikalstamą veiką, kurią padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, neatlikus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nuosprendžiu skirtos bausmės, tokiu atveju paskirtos bausmės turi būti subendrintos, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 64 straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad BK 64 straipsnio pagrindu bendrinama tik su neatliktos bausmės dalimi pagal pirmiau priimtą nuosprendį, todėl tokiu atveju nėra pagrindo į subendrintos bausmės laiką įskaityti jau atliktos pagal ankstesnį nuosprendį bausmės laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207-788/2021).

Kaip minėta, A. S. atžvilgiu buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas ir ji paleista iš laisvės atėmimo vietos, taikant intensyvią priežiūrą. A. S. 2021 m. rugpjūčio 31 d. paleista iš pataisos įstaigos, likus neatliktai 5 (penkis) mėnesių 28 (dvidešimt aštuonių) dienų bausmei (Asmens byla b. l. 4).

Probacijos įstatymo 31 straipsnis numato, kad probacijos vykdymas baigiamas bausmės vykdymo atidėjimo ar laisvės atėmimo bausmės paskutinę dieną, jeigu probuojamasis yra lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos ir nėra pagrindų jį pasiųsti atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Probacijos įstatymo 30 straipsnio nuostatos įpareigoja prabuojamąjį laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti įstatymų nustatytas pareigas, nedaryti administracinių nusižengimų. Pažeidus įstatyme nustatytas pareigas, jų nesilaikant asmeniui gali būti panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (BPK 360 straipsnis). Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad naujos nusikalstamos veikos padarymas probacijos laikotarpiu sukelia prabuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes, toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę net ir suėjus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, pagal BK 64 straipsnio nuostatas. Laikas nuo paleidimo iš pataisos įstaigos iki naujo nusikaltimo padarymo nelaikomas atlikta bausme, taigi į atliktos bausmės laiką neįskaičiuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-199/2014).

Bendrinant bausmes ir nustatant galutinę subendrintą bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad A. S. teista 17 kartų, bausta administracine tvarka iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo niekur nedirbo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nuosprendžiu ir 2021 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu nustatytos A. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir gailėjosi), kurios įvertintos skiriant galutinę bausmę. Taip pat pripažinta asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamas veikas A. S. padarė būdama recidyviste.

Bendrinant bausmes A. S. taikytina BK 64 straipsnio 3 dalyje numatyta taisyklė, kad jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nuosprendžiu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios neatliktos bausmės dalies, t. y. prie 5 (penkių) mėnesių 28 (dvidešimt aštuonių) dienų likusios laisvės atėmimo bausmės, pridedama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės dalis. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas bausmių bendrinimo iš dalies sudedant taisyklę nedetalizuoja, kokia konkreti švelnesnės bausmės dalis turi būti pridedama, teismas, vadovaudamasis proporcingumo ir teisingo nubaudimo principais, sprendžia, kad bendrinant bausmes A. S. prie neatliktos bausmės dalies pridėtina baudžiamuoju įsakymu skirtos bausmės dalis, lygi pusei paskirtos bausmės dydžiui. Arešto bausmės dalį pridedant prie laisvės atėmimo bausmės neatliktos dalies vadovaujamasi BK 49 straipsnio 3 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, numatančiu, kad viena arešto para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 72² straipsniu, A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant A. S. per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose (-ioje) programose (-oje) bei jas (ją) baigti.

Probacijos tarnyba prašo nurodyti datą nuo kada turėtų būti skaičiuojamas baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžia.

BK 73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai. Todėl teismas neturi pagrindo šios baudžiamojo poveikio priemonės bendrinti, bendrindamas bausmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K–298/2006). Tačiau tam, kad nekiltų neaiškumų dėl baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo, teismas, subendrinęs bausmes, rezoliucinėje procesinio sprendimo dalyje, turi nurodyti visas nuosprendžiais/baudžiamaisiais įsakymais (kuriais paskirtos bausmės yra bendrinamos) paskirtas baudžiamojo bei auklėjamojo poveikio priemones.

Taigi, A. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, turi būti vykdoma, nepriklausomai nuo to, kad jai skirta laisvę ribojanti bausmė. BPK nustatyta, kad Lietuvoje smurtinį elgesį keičiančias programas laisvėje vykdo Lietuvos probacijos tarnyba. Tačiau tokia galimybė yra ir asmeniui atliekant realią laisvės atėmimo bausmę, nes siekiant resocializuoti asmenis, smurtaujančius artimoje aplinkoje, 2013 metais Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose įstaigose pradėta vykdyti „Intervencinė programa smurtautojams šeimoje“, o 2016 metais ji buvo aprobuota Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu pavedant apygardų probacijos tarnyboms ir laisvės atėmimo vietų įstaigoms ją taikyti nuteistų asmenų smurtinio elgesio mažinimo intervencijos ir/ar resocializacijos procese. Taigi, Probacijos tarnybai bendradarbiaujant su pataisos namais, kuriuose nuteistoji atliks bausmę, nėra kliūčių atlikti jai pavestas funkcijas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 347 straipsniu, 361, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą tenkinti.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nuosprendžiu (baudžiamojoje byloje Nr. 1-472-1011/2020) paskirtos neatliktos 5 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies pridėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamojoje byloje Nr. e1-3452-1133/2021) skirtos bausmės dalį ir A. S. skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių 18 (aštuoniolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. S. faktinio sulaikymo vykdant šią teismo nutartį dienos.

Toliau vykdyti A. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.