- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-12-28
- Bylos Nr.
- e1-3452-1133/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41714-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Kaltinamasis
- A. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, teista 16 kartų, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 2 metų laisvės atėmimo bausme. 2021 m. rugpjūčio 31 d. paleista iš Panevėžio pataisos namų lygtinai, 2021 m. rugpjūčio 31 d. įtraukta į probuojamųjų asmens duomenų registrą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. S. 2021 m. lapkričio 23 d. nakties metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), būdama (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš mažametę dukrą K. S., gimusią (duomenys neskelbtini) metais, t. y. kairėje rankoje laikydama šlepetę, sudavė pastarajai per čiulptuką, buvusį burnoje, po to dešine ranka sudavė vieną kartą per nugarą, dešine ranka sudavė vieną kartą per krūtinę, pakeldama pastarąją stipriai trenkė per savo kelius, dešine ranka sudavė vieną kartą per nugarą, dešine ranka sudavė du kartus per veidą, abiem rankomis sugriebė pastarąją už kairės rankos ir kojos bei stipriai trenkė per savo kelius, dešine ranka sudavė du kartus per veidą. Tokiais savo veiksmais A. S. sukėlė mažametei nukentėjusiajai K. S. fizinį skausmą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamoji A. S. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. lapkričio 23 d. ji gyveno (duomenys neskelbtini). Gyveno su savo dukra K. S. apie 3 mėnesius. 2021 m. lapkričio 23 d., tiksliai negali pasakyti valandos, dienos metu, ji buvo savo kambaryje su dukra. Dukrą reikėjo perrengti. Kai ji pradėjo rengti dukrą, dukra pradėjo garsiai rėkti, verkti. Ji susinervino, nes dukra negalėjo nustoti verkti. Tada ji paėmė šlepetę ir pradėjo mosikuoti bei pataikė dukrai per čiulptuką, buvusį dukros burnoje. Po to paėmė dukrą, pati atsisėdo ant lovos ir pradėjo toliau rengti, tačiau dukra muistėsi, jai buvo sunku ją aprengti, ji dar labiau susinervino, pradėjo nestipriai smūgiuoti dukrai per nugarą, per krūtinę, per veidą, pradėjo dukrą purtyti, kad dukra apsiramintų. Smūgių galėjo būti tiek, kiek yra parašyta pranešime apie įtarimą. Galu gale dukrą aprengė ir paguldė į lovą. Už kelių dienų pas ją atvyko Vaikų teisių specialistai ir paėmė mėnesiui dukrą iš jos į vaikų namus. Specialistai pasakė, kad gavo informaciją, jog ji naudojo fizinį smurtą prieš savo dukrą, taip ir buvo. Jai buvo pasakyta, kad ji turės lankyti psichologą, tai bus nuo 2021 m. gruodžio 6 d. (priedo b. l. 75-78)
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:
Liudytojos L. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad (duomenys neskelbtini) kurį laiką ji gyveno viename kambaryje kartu su A. S., kuri gyveno kartu su savo dukra K. S.. Gyvendama kartu su A. S., pastebėjo, kad ji naktimis grubiai elgdavosi su savo dukra K., t. y. nakties metu šaukdavo ant jos pakeltu balso tonu, jeigu jos dukra K. S. nenusiramindavo po jos šaukimo, ši imdavosi kitų priemonių, t. y. paimdavo jos galvytę ir su jėga nustumdavo ją į pagalvę. Būdavo atvejų, kai K. S. po jos veiksmų nenusiramindavo, tada A. S. susinervuodavo ir rėkdama pasišalindavo iš kambario parūkyti į lauką, taip palikdama dukrą K. S. verkiančią kambaryje. A. S. palikus dukrą verkiančią, ji paimdavo K. S. ant rankų ir pastebėjo, kad jai niežti jos kūnas, nustojus niežėti ji ramiai užmigdavo, jos kūnas buvo išbertas spuogais. Kiek matė, ji savo dukros neprausdavo, o rūbus skalbdavo su „Domestos“ valikliu, galbūt dėl jo ji ir buvo išberta. A. S. ji buvo pasakiusi, kad jos dukros kūnas yra išbertas ir jai niežti. Nurodė jai, kad jeigu reikia kokių nors priemonių dukrai prausti ar jos rūbams skalbti, tegu pasako jai, tačiau ji atsisakė jos pagalbos. Toks nurodytas elgesys su vaiku buvo atliekamas ne vieną kartą. Ji susipyko su A. S. dėl jos tokio elgesio su dukra K. ir jai pasakė, kad ji pasakys (duomenys neskelbtini) administracijai apie jos tokį elgesį, tačiau ji į jos žodžius nereagavo. Kitą dieną po pokalbio su A. jos tvarkėsi kambarį, A. vaikas buvo neramus, galimai dėl to, kad vėl jai užėjo niežulys. Vaikui tapus neramiam A. S. nekreipė dėmesio į tai, vaikas pradėjo dar labiau nervuotis. A. S. pamačiusi, kad jos dukra K. S. tapo dar irzlesnė, paėmė „tapkę“ (toliau – šlepetę) ir dukrai trenkė su ja per veidą, po to paėmusi ją ant rankų pradėjo purtyti. Pamačiusi A. elgesį ji išėjo iš kambario ir nuėjo pas socialinę darbuotoją, tačiau jai ji sakė, kad reikia įrodymų, kad būtų užfiksuotas jos elgesys. A. pradėjo bendrauti su savo vaikinais, kokiais pasakyti negali, nežino, pradėjo jos (liudytojos) prašyti pinigų, kad jis galėtų grįžti į Lietuvą, jai (liudytojai) nedavus pinigų, ši pradėjo pykti ant jos ir kitų gyventoju. A. S. elgesys dar labiau pasikeitė po to, kai ji nedavė jos prašytų pinigų, pasidarė nervuota ir jos vaikas pasidarė dar neramesnis. Kadangi vaikas buvo dar neramesnis, tai ji paimdavo ją ant rankų ir vaikščiodama purtydavo ją, purtant dukra nusiramindavo, nusiraminus, nešdavo ją pavalgyti, jos dukrai K. nevalgant jos (A. S.) duodamo maisto, trenkdavo per veidą rankos delnu ir palikusi vaiką nevalgiusį grįždavo į kambarį. Tarp jos ir A. santykiai dingo, ji buvo iškelta gyventi į kitą kambarį, kuriame ji gyveno viena. A. S. su savo vaiku kitų asmenų (t. y. kitų gyventojų ir darbuotojų) akivaizdoje elgėsi labai gražiai, bučiuodavo, apkabindavo dukrą, žaisdavo, tačiau tik kitiems išėjus ir kitiems asmenims nematant, ji grubiai elgdavosi su ja. Dėl A. S. elgesio (duomenys neskelbtini) socialinės darbuotojos ją perkėlė gyventi pas A. V.. A. V. akivaizdoje A. S. taip pat grubiai elgėsi su vaiku, mušdavo dukrą. Sužinojusi iš A. V., kad dukra K. vis dar yra neprižiūrima ir mušama, ji kreipėsi raštu į socialinę darbuotoją R.. Po to kai pranešė socialinei darbuotojai apie tokį A. elgesį, ją pasikvietė A. V. pas save į kambarį. Tuo metu, kai atėjo į kambarį pas A. V., A. kambaryje nebuvo, tačiau jai po kurio laiko sugrįžus su verkiančiu vaiku, paėmė dukrą K. už plaukų ir trenkė tris kartus delnu per K. nugarą, A. taip elgėsi jos akivaizdoje (priedo b. l. 53-56)
Liudytojos R. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja. 2021 m. lapkričio 23 d. viena iš (duomenys neskelbtini) gyventojų L. S. parašė informacinį pranešimą (duomenys neskelbtini) vadovei, kuriame buvo nurodyta, kad A. S. savo rankomis ir panaudodama šlepetes muša savo mažametę dukrą K. S.. Taip pat pranešime buvo nurodyta, kad A. S. kitų namų gyventojų akivaizdoje ir (duomenys neskelbtini) darbuotojų akivaizdoje stengiasi elgtis gražiai, o jiems nematant prieš savo dukrą K. S. kelia ranką. Gavus pranešimą buvo bendrauta tiek su pranešimo teikėja L. S., tiek su A. S.. Pokalbio metu A. S. neigė naudojusi smurtą prieš savo mažametę dukrą, tačiau nurodė, kad bendravimo su dukra metu naudoja pakeltą toną, jos teigimu dėl to, kad jos vaikas neklauso ir siekiant suvaldyti jos elgesį ji bendrauja su ja pakeltu balso tonu. L. S. pokalbio metu dar papildė, kad A. S. ne pirmą kartą su savo dukra taip elgiasi ir kad jau yra anksčiau pranešusi apie tokį atvejį, tačiau tada nematė A. S. elgesio, o tik girdėjusi, kad ji taip elgėsi su dukra. 2021 m. lapkričio 24 d. jai atėjus į darbą, popietinę pamainą, ją pasitiko A. V., kuri parodė vaizdo įrašą, kuriame matoma kaip A. S. elgiasi su savo vaiku eilinėje situacijoje, matoma kaip A. S. su šlepete grasina K. S., ir nežymiai paliesdama prabraukia jai per veidą ir rankas. Pateiktame įraše matosi kaip A. S. rengdama savo vaiką bendrauja su kažkuo kitu telefonu ir yra susierzinusi bei tuo pačiu tokiu pat susierzinusiu balso tonu bendrauja su K. S.. Matosi kaip rengdama savo dukrą A. S. pasistačiusi K. S. ant savo kelių savo delnu suduoda vaiku per nugarą, ko pasėkoje grubiai paguldo vaiką ant kelių bei delnu suduoda per K. S. kairį skruostą. Taip pat peržiūrint pateiktą A. V. vaizdo įrašą buvo matomi ir kiti iš pažiūros grubūs veiksmai, kuriuos A. S. atlieka prieš savo dukrą K. S.. Peržiūrėjus vaizdo įrašą buvo bendrauta su A. S., kuri neneigė savo netinkamo elgesio prieš dukrą ir pripažino, kad ji pati atiduos savo dukrą K. S. vaikų teisėms (priedo b. l. 35-38)
Policijos registruojamų įvykių išklotinės duomenys, iš kurių matyti, jog 2021 m. lapkričio 25 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pranešė, kad 2021 m. lapkričio 24 d. gavo (duomenys neskelbtini) pranešimą jog A. S. galimai smurtavo prieš savo mažametę dukrą K. S. (priedo b. l. 10-12).
2021 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) raštas dėl A. S. fizinio smurto savo vaiko atžvilgiu, iš kuriame nurodyta, kad A. S. ir jos dukrai K. S. nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. skirtos ir teikiamos socialines priežiūros (apgyvendinimo) paslaugos (duomenys neskelbtini). Trys Motinos ir vaiko namu gyventojos, iš kurių dvi gyveno arba gyvena viename kambaryje su A. S. paliudijo, kad moteris naudoja fizinį smurtą prieš savo mažametę dukrą – muša mergaitę ranka arba šlepete arba ją grubiai tampo už rankų. Darbuotojams stebint A. S. elgiasi su savo dukra pabrėžtinai gražiai, bučiuoja arba glaudžia prie savęs mergaitę, kreipiasi į ją mažybiniais žodžiais, tačiau ne kartą darbuotojų buvo užfiksuota, kad motina šaukia ant savo dukters, jos elgesys rengiant vaiką arba duodant vaistus dažnai yra grubus. 2021 m. lapkričio 24 d. A. S. kambario kaimynė pateikė darbuotojams vaizdo įrašą, kuriame užfiksavo motinos smurtinį elgesį prieš savo vaiką (priedo b. l. 14).
2021 m. lapkričio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, iš kurių matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – kambarys, esantis (duomenys neskelbtini) (priedo b. l. 22-32).
Du vaizdo įrašai, kurios pateikė liudytoja R. J. pagal savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (priedo b. l. 39-41) ir jų 2021 m. lapkričio 30 d. apžiūros protokolo su fotolentele duomenys (priedo b. l. 42-50), iš kurių matosi, kad apžiūros objektas yra du vaizdo įrašai. 1) vaizdo įraše „video-1637919410“ matyti ant kėdės sėdintis mažametis vaikas ir šalia jos stovinti moteris (kaltinamoji), kuri pakeltu tonu neaiškia kalba šneka su vaiku ir paėmusi šlepetę mojuoja prieš vaiką bei ja mostelėja vaikui prie veido paliesdama vaiko burnoje buvusį čiulptuką, dėl ko vaikas pradeda verkti. Moteris numeta šlepetę ant žemės. 2) vaizdo įraše „video-1637919423“, matosi ir girdisi, kaip verkia ir spiegia vaikas. Ant lovos sėdi moteris (kaltinamoji), ant jos kelių sėdi verkiantis vaikas. Moteris vaiką rengia drabužiais. Apie 22 sek. vaizdo įrašo laiku matoma, kaip moteris ranka trenkia vaikui per nugarą. Apie 28 sek. vaizdo įrašo laiku matoma, kaip moteris grubiai pridėjusi ranką prie vaiko krūtinės jį prisitraukia. Apie 43 sek. vaizdo įrašo laiku moteris trenkia vaikui ranka per nugarą, jį paguldo ant savo kelių ir ranka patranko per vaiko veidą, dėl to pasigirsta vaiko spiegimas, verkimas. Apie 1 min. 5 sek. vaizdo įrašo laiku moteris paėmusi vaiką už kojos ir rankos jį pakeldama pasodina (kompaktinis diskas su vaizdo įrašais priedo b. l. 51, vaizdo įrašų apžiūros protokolas priedo b. l. 42-49).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. S., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tyčia smurtavo šlepete, ranka ir grubiai elgdamasi (pakeldama mažametę stipriai trenkė per savo kelius, abiem rankomis sugriebė pastarąją už kairės rankos ir kojos bei stipriai trenkė per savo kelius) prieš savo mažametę dukrą K. ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus) dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Iš vaizdo įrašų, liudytojų parodymų matyti, kad tai buvo tyčinis kaltinamosios elgesys. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu, todėl A. S. pripažintina padariusi nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. S. sutiko, taip pat sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (priedo b. l. 166-173).
BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės –bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes ji prisipažino dėl smurto prieš dukrą tik tada, kai buvo slapta nufilmuota. Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei, jo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės.
Kaltinamoji padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą žmogaus, savo mažametei dukrai, (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ji nedirbanti, nusikaltimas padarytas lygtinio paleidimo metu, te praėjus 3 mėnesiams po paleidimo iš pataisos įstaigos. Teista net 16 kartų, dalis nusikaltimų susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, dalis nusikalstamų veikų susiję su neteisėtu užvaldymu svetimo turto. Paskutinį kartą teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nuosprendžiu už narkotikų laikymą turint tikslą juos platinti, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Iš teistumo registro duomenų matyti, kad pirmą kartą teista (duomenys neskelbtini), 2010 metais. Nusikalstamas veikas darė nuolat, net ir išėjusi po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, savo nusikalstamo gyvenimo būdo nekeitė. Duomenų apie jo gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.
Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, teismas sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, ir dydžiu, mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. S. už padarytą nusikaltimą parinkus BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą ne švelniausią, bet ir ne griežčiausią bausmės rūšį – areštą, nustatant šios bausmės dydį – 60 parų. Teismas mano, kad tokia bausmė atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežta ar švelni ir yra būtina bausmės tikslams pasiekti, iš jų tinkamai nubausti asmenį bei užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui.
Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, iki 40 parų arešto.
Taip pat teismas sutinka su prokurorės nuomone, kad bausmės tikslams pasiekti tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje – įpareigoti A. S. per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir ją baigti.
V. Kiti klausimai
A. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (priedo b. l. 79-81), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.
Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka: vokas, kuriame yra kompaktinis diskas su vaizdo įrašais (priedo b. l. 51) – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jai 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 40 (keturias dešimties) parų arešto.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės atlikimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 6 dalimis, 72² straipsniu, A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir ją įpareigoti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose (ioje) programose (oje) bei jas (ją) baigti.
A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Daiktus ir dokumentus, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką, kuriame yra CD laikmena su vaizdo įrašais– baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Panevėžio pataisos namus. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.