Šiaulių apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Mokymo centrui „Automobilis“ dėl bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) Mokymo centrui „Automobilis“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Versus Veto“.

2023 m. sausio 13 d. teisme buvo gautas atsakovės UAB Mokymo centro „Automobilis“ atskirasis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

Atsakovė nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog UAB Mokymo centras „Automobilis“ yra nemokus, kadangi iš teikiamų bendrovės balansų už 2021 m. ir 2022 m. laikotarpį nuo sausio pirmos iki šios bylos iškėlimo matyti, jog bendrovės įsipareigojimai neviršijo ir neviršija pusę įmonės turto, todėl teismas neturėjo faktinio pagrindo pripažinti bendrovę nemokia ir kelti bankroto bylą.

Kartu su atskiruoju skundu teismui buvo pateikti kreditorių, debitorių sąrašai, 2021-12-31, 2022-11-30 įmonės balansai bei pelno (nuostolių) ataskaitos, nuomos sutartis, kiti rašytiniai įrodymai, iš kurių nustatyta, kad: 1) įmonė turi du kreditorius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, kuriai įsiskolinimas sudaro 10807,40 Eur; Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuriai įsiskolinimas sudaro 11493,13 Eur; 2) debitoriniai įsiskolinimai (pradelsti mokėjimai 2022-11-30) sudaro 3220,00 Eur; 3) pagal 2021 m. įmonės balansą įmonė turėjo turto už 100211,00 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 132648,00 Eur; pagal 2022 m. įmonės balansą įmonė turi turto už 90465,00 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 119162,00 Eur; 4) pagal 2021 m. pelno (nuostolių) ataskaitą įmonė patyrė 42074,00 Eur nuostolių; pagal 2022 m. pelno (nuostolių) ataskaitą įmonė gavo 3740,00 Eur pelno; 5) įmonė turi nekilnojamojo turto, kuris parduodamas.

Civilinės bylos duomenys taip pat patvirtina, kad UAB Mokymo centro „Automobilis“ atžvilgiu iškeltų bylų teismuose nėra; ne teismo tvarka įsipareigojimų išieškojimą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; įmonė yra įsigijusi išsimokėtinai du žemės sklypus, kurių įsipareigojimai užtikrinti hipoteka. Pagal VĮ Registrų centras 2022-12-06 duomenis – atsakovė turi nekilnojamojo turto, kuriam taikomi apribojimai; pagal VĮ „Regitra“ 2022-11-30 duomenis – atsakovės vardu registruotos transporto priemonės, kurioms taikomi apribojimai. 2023-01-12 SODROS duomenimis – įmonėje yra 5 darbuotojai, atsakovės įsiskolinimas SODRAI sudaro 10359,06 Eur.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovės turimi įsipareigojimai (119162,00 Eur) nežymiai viršija jos turimo turto vertę (90465,00 Eur) (2022 m. lapkričio 30 d. balansas); atsakovė laiku nevykdo turtinių prievolių ieškovui, atsakovės prievolės įvykdymo terminai jau yra suėję; atsakovė turi du kreditorius. UAB Mokymo centras „Automobilis“ šiuo metu negali laiku vykdyti turtinių prievolių, restruktūrizavimo byla atsakovei nėra keliama. Kartu įvertintinos iš šios byloje nustatytos aplinkybės: atsakovė turi debitorių, debitorinių įsiskolinimų suma siekia 3220,00 Eur; atsakovė turi nekilnojamojo turto, kuris, atsakovės teigimu, yra pardavinėjamas, o gautomis lėšomis bus dengiamas įsiskolinimas už žemės sklypą, atsiskaitoma su kreditoriais, investuojama į veiklą bei technines priemones, naujai surastas patalpas; atsakovės įmonėje dirba 5 darbuotojai; įmonės veikla 2022 m. nebuvo nuostolinga (2022 m. lapkričio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaita).

JANĮ 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti pagrindai, kuriais remiantis teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą: 1) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; 2) juridinis asmuo nėra nemokus; 4) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis. Atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-186-798/2021). Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti išsamiai ištirti ir įvertinti į bylą pateikti duomenys, susiję su įmonės debitorių įsiskolinimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-216-450/2021). Taip pat laikomasi praktikos, kad vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-207-881/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-59-1120/2022). Nors įmonės (ne)mokumą visų pirma parodo finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, tačiau įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, pagal kurį galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1716-798/2020).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, atsižvelgus į JANĮ nustatytą reguliavimą bei paties bankroto instituto esmę, tikslus ir paskirtį, laikomasi nuostatos, kad bankroto procesas turi būti taikomas tik tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius, todėl iškeliant bankroto bylą, svarbu ir būtina išsiaiškinti, ar bendrovė iš tikrųjų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Teismas, spręsdamas klausimą, ar įmonei keltina bankroto byla, ir vertindamas jos (ne)mokumo klausimą, prioritetą turėtų teikti reabilitaciniam tikslui, ir bankroto byla gali būti keliama tik tada, kai išanalizavus visus įrodymus teismui nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo ir galimybės jį atkurti nebuvimo.

Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę yra socialiai reikšmingesnis nei siekis likviduoti tokią įmonę, ši aplinkybė nereiškia, kad gali būti atsisakoma kelti bankroto bylą ūkio subjektui, kuris akivaizdžiai nemokus ir neturi realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1876-381/2020).

Teismas atkreipia dėmesį, kad lyginant balansus už 2021 m. ir 2022 m., matyti, kad sumažėjo įmonės turtas nuo 100211,00 Eur iki 90465,00 Eur, sumažėjo ir įmonės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai nuo 132648,00 Eur iki 119162,00 Eur, įmonės įsipareigojimai nežymiai viršija turimo turto vertę. Ataskaitiniu laikotarpiu įmonės veikla pelninga, įmonėje dirba 5 darbuotojai. Taigi darytina išvada, kad įmonė mažina savo įsipareigojimus kreditoriams, su jais atsiskaito; įmonė vykdo veiklą, jos veikla generuoja pajamas. Aptarti duomenys patvirtina, kad atsakovė nors ir turi skolinių įsipareigojimų ieškovui, tačiau vykdo realią ūkinę komercinę veiklą, turi turto, generuoja pajamas, todėl tikėtina, jog ateityje atsakovė bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad atsakovei yra perspektyvų stabilizuoti padėti ir atsiskaityti su ieškovu.

Minėta, jog sprendžiant klausimą dėl bendrovės nemokumo, bankroto byla turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad bendrovė yra nemoki. Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismo nuomone, atsakovė įrodė, kad ji turi turto, vykdo komercinę ūkinę veiklą, gaus realių pajamų, iš kurių bus dengiamos skolos kreditoriams. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovės finansinė padėtis nėra kritinė, todėl, įvertinus tai, kad bankroto bylos kėlimas yra ultima ratio priemonė, šiuo metu kelti atsakovei bankroto bylą nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į nurodytą, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės būklė šiuo metu atitinka nemokumo sąvoką, apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Nagrinėjamu atveju atsakovės įsipareigojimai šiek tiek viršija jos turto vertę, tačiau atsakovė vykdo veiklą, generuoja pelną, pardavinėja turimą nekilnojamąjį turtą. Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo iškelti atsakovei bankroto bylą. Tai savo ruožtu leidžia spręsti apie JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyto pagrindo atsisakyti iškelti juridiniam asmeniui nemokumo (bankroto) bylą buvimą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio Kodekso 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog yra pagrindas Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti ir atsisakyti iškelti bankroto bylą UAB Mokymo centrui „Automobilis“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 22 straipsnio 3 dalis 2 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartį.

Atsisakyti iškelti bankroto bylą UAB Mokymo centrui „Automobilis“ (juridinio asmens kodas 172215094) pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties atsisakyti iškelti nemokumo bylą priėmimo dienos šios nutarties kopiją išsiųsti ieškovui, atsakovei, nemokumo administratorei UAB „Versus Veto“, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Įsiteisėjusią nutartį išsiųsti Turto arešto aktų registrui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.