Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sandorio pripažinimo sudarytu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Palangos miesto apylinkės teismas 2016-05-30 sprendimu patenkino ieškovo ieškinį. Pripažino, kad L. K. pagal žemės pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo nuosavybės teise 0,0300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), paskirtą L. K. 1991 m. lapkričio 7 d. Palangos miesto valdybos potvarkiu Nr. 146. Priteisė iš atsakovės Nacionalinės Žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 1160,86 EUR bylinėjimosi išlaidų, ieškovo L. K. naudai. Priteisė iš atsakovės Nacionalinės Žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 4,73 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, valstybei.Atsakovė 2016-06-29 pateikė apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016-05-30 sprendimo. Palangos miesto apylinkės teismas 2016-07-01 nutartimi nustatė atsakovei 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti žyminį mokestį. Palangos miesto apylinkės teismo 2016-07-18 nutartimi atsakovės apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų. Atskiruoju skundu atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo 2016-07-18 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2016-07-01 nutartį procesiniam dokumentui dėl žyminio mokesčio sumokėjimo pateikti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Dėl Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinių funkcijų paskirstymo bei žmogiškųjų išteklių trūkumo Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriuje, institucija neturėjo galimybės sumokėti žyminio mokesčio nustatytu terminu, nes atsakovei nesant savarankiškam juridiniam asmeniui, 2016-07-01 buvo pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui pranešimas su prašymu sumokėti nustatytą žyminį mokestį, mokestis buvo sumokėtas tik 2016-07-19. Pirmosios instancijos teismas nustatė per trumpą terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, prašė atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 7 dienų terminas yra pakankamas žyminio mokesčio sumokėjimui. Nėra normalu, kad struktūrinis padalinys, teikęs prašymą apmokėti žyminį mokestį, nekontroliavo ir nesirūpino, kad jis būtų sumokėtas laiku. Prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti atsakovė neteikė, terminą praleido ženkliai, todėl toks termino praleidimas nėra suderinamas su civilinio proceso kodekse įtvirtintais principais.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, per nustatytą terminą nepašalinus apeliacinio skundo trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2016-05-30 sprendimu patenkino ieškovo ieškinį. Atsakovė 2016-06-29 pateikė apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016-05-30 sprendimo. Palangos miesto apylinkės teismas 2016-07-01 nutartimi nustatė atsakovei 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti žyminį mokestį. Palangos miesto apylinkės teismo 2016-07-18 nutartimi atsakovės apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad dėl Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinių funkcijų paskirstymo bei žmogiškųjų išteklių trūkumo Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriuje, institucija neturėjo galimybės sumokėti žyminio mokesčio nustatytu terminu, nes atsakovei nesant savarankiškam juridiniam asmeniui, 2016-07-01 buvo pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui pranešimas su prašymu sumokėti nustatytą žyminį mokestį, mokestis buvo sumokėtas tik 2016-07-19. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė per trumpą terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.Atsakant į atskirojo skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nustatė per trumpą terminą (7 dienų) apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, išaiškintina, kad jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka šio Kodekso 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis). CPK 115 straipsnyje nurodyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatos, kadangi nustatė įstatyme numatytą minimalų terminą trūkumui pašalinimui. Be to, atsakovė, nesutikdama su 2016-07-01 nutartimi, turėjo teisę įstatymo nustatyta tvarka nutartį skųsti, tačiau šia teise nepasinaudojo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į atskirajame skunde nurodytus argumentus bei 2016-11-07 pateiktus papildomus įrodymus, daro išvadą, kad yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti dėl toliau nurodomų motyvų. Procesiniai veiksmai atliekami įstatymų nustatytais terminais (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Procesiniu terminu laikomas įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys ir kiti asmenys privalo ir gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. CPK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui, tačiau tai dar nereiškia, kad asmuo iš viso praranda galimybę atlikti tą procesinį veiksmą. Įstatymas numato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Pagrindo atnaujinti pasibaigusį procesinį terminą egzistavimą teismas vertina, atsižvelgdamas į konkrečias bylos faktines aplinkybes. Iš byloje esančių įrodymų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2016-07-01 priėmė nutartį nustatyti terminą atsakovei pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – įpareigojo atsakovę per 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos sumokėti 42 EUR žyminį mokestį. Minėta nutartis atsakovei 2016-07-01 išsiųsta per EPP sistemą. Vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, konstatuotina, jog minėtos nutarties kopija apeliantei įteikta 2016-07-04. Paskutinė diena apeliacinio skundo trūkumams pašalinti buvo 2016-07-11. Iš apeliantės su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų matyti, kad 42 EUR žyminis mokestis sumokėtas 2016-07-19, teismo nustatytą terminą praleidus 8 dienomis. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos teritoriniai skyriai yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vidinės struktūros sudedamoji dalis ir nėra savarankiški asmenys. Nacionalinės žemės tarnybos darbo tvarką nustato Nacionalinės žemės tarnybos darbo reglamentas, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011-05-03 įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-86 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbo reglamento patvirtinimo“. Minėto reglamento 4 skyriaus 9 skirsnyje nurodyta, kad vieno ar kelių darbuotojų rašytinis kreipimasis į direktorių ar vieną iš direktoriaus pavaduotojų įforminamas tarnybiniu pranešimu dėl išlaidų, susijusių su teismų sprendimų vykdymu, taip pat išlaidų, atsiradusių dėl antstolių vykdomų vykdomųjų dokumentų vykdymo procese, ir kitų išlaidų, atsiradusių vykdant Nacionalinei žemės tarnybai priskirtas funkcijas, apmokėjimo. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorių dėl žyminio mokesčio sumokėjimo buvo kreiptasi 2016-07-01. Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad tarnybinis pranešimas dėl teismo nutarties vykdymo civilinėje byloje Nr. 2-169-824/2016 pasirašytas 2016-07-08. Tačiau iš pridėto Nacionalinės žemės tarnybos Dokumentų valdymo sistemos išrašo nustatyta, kad tarnybinis pranešimas pradėtas ruošti 2016-07-01, tai yra, tą pačią dieną, kai buvo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Tarnybinio pranešimo derinimo, vizavimo bei užregistravimo darbai truko iki 2016-07-08. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nedelsiant, tai yra, tą pačią dieną, kai buvo priimta nutartis dėl trūkumų šalinimo, ėmėsi aktyvių veiksmų trūkumams pašalinti Nacionalinės žemės tarnybos darbo reglamente nustatyta tvarka, darytina išvada, kad terminas žyminiam mokesčiui sumokėti bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus buvo praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, todėl yra pagrindas terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti atnaujinti (CPK 78 straipsnis). Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Esant anksčiau minėtų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus bei įrodymus, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui 2016-06-29 apeliacinio skundo trūkumams pašalinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui apeliacinio skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Patenkinus apeliantės atskirąjį skundą, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantė nepateikė įrodymų apie patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrįstumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 291 straipsniu, teismas

nutaria:

panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui 2016-06-29 apeliacinio skundo trūkumams pašalinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui apeliacinio skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.