- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-09-21
- Bylos Nr.
- 1A-550-1049/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37196-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis, Audrius Meilutis
- Nuteistasis
- D. G.
- Advokatai
- Ingrida Maldeikienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:
- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausme;
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 45 parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. G. paskirta galutinė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėtos neatliktos bausmės, paskirtos 2018 m. gruodžio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu (50 MGL, tai yra 1 883,00 eurų) ir 2019 m. gegužės 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu (40 MGL, tai yra 1 506,40 eurų), ir paskirta galutinė subendrinta 30 (trisdešimties) parų arešto ir 90 MGL (3 389,40 eurų) bauda.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, D. G. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 7 (septyniems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą, nustatant sąlygas nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. G. nuteistas už tai, kad 2021 m. liepos 5 d., būdamas ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, per „Messenger“ programėlę susitaręs su I. B. dėl elektroninių pinigų „skrill“ įsigijimo, ikiteisminio tyrimo metu, nenustatytu laiku ir vietoje, suklastojo „(duomenys neskelbtini)“ terminalo pavedimo išrašą apie tariamai E. Š. atliktą 200,00 eurų apmokėjimą, iš anksto žinodamas, kad pateikdamas netikrą „(duomenys neskelbtini)“ terminalo pavedimo išrašą išvengs turtinės prievolės atsiskaityti už prekę, jį 2021 m. liepos 5 d. nusiuntus nukentėjusiajam I. B., o šiam gavus šį suklastotą „(duomenys neskelbtini)“ terminalo pavedimo išrašą ir taip jį suklaidinus, I. B. 2021 m. liepos 5 d. pervedė 200,00 eurų „skrill“ valiuta elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini), tokiu būdu suklastodamas „(duomenys neskelbtini)“ terminalo pavedimo išrašą, apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam I. B. priklausantį turtą – 200,00 eurų, tuo nukentėjusiajam I. B. padarydamas 200,00 eurų turtinę žalą,
1.1. tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2021 m. liepos 11 d., būdamas ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, per „Messenger“ programėlę susitaręs su I. B. dėl elektroninių pinigų „skrill“ įsigijimo, ikiteisminio tyrimo metu, nenustatytu laiku ir vietoje, suklastojo „(duomenys neskelbtini)“ terminalo pavedimo išrašą, apie tariamai E. Š. atliktą 200,00 eurų apmokėjimą, iš anksto žinodamas, kad pateikdamas netikrą „(duomenys neskelbtini)“ terminalo pavedimo išrašą išvengs turtinės prievolės atsiskaityti už prekę, jį 2021 m. liepos 11 d. nusiuntus nukentėjusiajam I. B., o šiam gavus šį suklastotą „(duomenys neskelbtini)“ terminalo pavedimo išrašą ir taip jį suklaidinus, I. B. 2021 m. liepos 11 d. pervedė 200,00 eurų „skrill“ valiuta elektroniniu paštu: „(duomenys neskelbtini)“ , tokiu būdu suklastodamas „(duomenys neskelbtini)“ terminalo pavedimo išrašą, apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam I. B. priklausantį turtą – 200,00 eurų, tuo nukentėjusiajam I. B. padarydamas 200,00 eurų turtinę žalą;
1.2. tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2021 m. liepos 19 d., būdamas ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, per „Messenger“ programėlę, susitaręs su I. B. dėl elektroninių pinigų „skrill“ įsigijimo, ikiteisminio tyrimo metu, nenustatytu laiku ir vietoje, suklastojo „(duomenys neskelbtini)“ terminalo pavedimo išrašą, apie tariamai E. Š. atliktą 200,00 eurų apmokėjimą, iš anksto žinodamas, kad pateikdamas netikrą „(duomenys neskelbtini)“ terminalo pavedimo išrašą išvengs turtinės prievolės atsiskaityti už prekę, jį 2021 m. liepos 19 d. nusiuntus nukentėjusiajam I. B., o šiam gavus šį suklastotą „(duomenys neskelbtini)“ terminalo pavedimo išrašą ir taip jį suklaidinus, I. B. 2021 m. liepos 19 d. pervedė 200,00 eurų „skrill“ valiuta elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) , tokiu būdu suklastodamas „(duomenys neskelbtini)“ terminalo pavedimo išrašą, apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam I. B. priklausantį turtą – 200,00 eurų, tuo nukentėjusiajam I. B. padarydamas 200,00 eurų turtinę žalą;
1.3. tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2021 m. liepos 23 d., būdamas ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, per „Messenger“ programėlę, susitaręs su I. B. dėl elektroninių pinigų „skrill“ įsigijimo, ikiteisminio tyrimo metu, nenustatytu laiku ir vietoje, suklastojo „(duomenys neskelbtini)“ terminalo pavedimo išrašą, apie tariamai E. Š. atliktą 100,00 eurų apmokėjimą, iš anksto žinodamas, kad pateikdamas netikrą „(duomenys neskelbtini)“ terminalo pavedimo išrašą išvengs turtinės prievolės atsiskaityti už prekę, jį 2021 m. liepos 23 d. nusiuntus nukentėjusiajam I. B., o šiam gavus šį suklastotą „(duomenys neskelbtini)“ terminalo pavedimo išrašą ir taip jį suklaidinus, I. B. 2021 m. liepos 23 d. pervedė 100,00 eurų „skrill“ valiuta elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) , tokiu būdu suklastodamas „(duomenys neskelbtini)“ terminalo pavedimo išrašą, apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam I. B. priklausantį turtą – 100,00 eurų, tuo nukentėjusiajam I. B. padarydamas 100,00 eurų turtinę žalą;
1.4. tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2021 m. liepos 25 d., būdamas ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, per „Messenger“ programėlę, susitaręs su I. B. dėl elektroninių pinigų „skrill“ įsigijimo, ikiteisminio tyrimo metu, nenustatytu laiku ir vietoje, suklastojo „(duomenys neskelbtini)“ terminalo pavedimo išrašą, apie tariamai E. Š. atliktą 200,00 eurų apmokėjimą, iš anksto žinodamas, kad pateikdamas netikrą „(duomenys neskelbtini)“ terminalo pavedimo išrašą išvengs turtinės prievolės atsiskaityti už prekę, jį 2021 m. liepos 25 d. nusiuntus nukentėjusiajam I. B., o šiam gavus šį suklastotą „(duomenys neskelbtini)“ terminalo pavedimo išrašą ir taip jį suklaidinus, I. B. 2021 m. liepos 25 d. pervedė 200,00 eurų „skrill“ valiuta elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) , tokiu būdu suklastodamas „(duomenys neskelbtini)“ terminalo pavedimo išrašą, apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam I. B. priklausantį turtą – 200,00 eurų, tuo nukentėjusiajam I. B. padarydamas 200,00 eurų turtinę žalą;
1.5. tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2021 m. liepos 25 d., būdamas ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, per „Messenger“ programėlę, susitaręs su I. B. dėl elektroninių pinigų „skrill“ įsigijimo, ikiteisminio tyrimo metu, nenustatytu laiku ir vietoje, suklastojo „(duomenys neskelbtini)“ terminalo pavedimo išrašą, apie tariamai E. Š. atliktą 300,00 eurų apmokėjimą, iš anksto žinodamas, kad pateikdamas netikrą „(duomenys neskelbtini)“ terminalo pavedimo išrašą išvengs turtinės prievolės atsiskaityti už prekę, jį 2021 m. liepos 25 d. nusiuntus nukentėjusiajam I. B., o šiam gavus šį suklastotą „(duomenys neskelbtini)“ terminalo pavedimo išrašą ir taip jį suklaidinus, I. B. 2021 m. liepos 25 d. pervedė 300,00 eurų „skrill“ valiuta elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) , tokiu būdu suklastodamas „(duomenys neskelbtini)“ terminalo pavedimo išrašą, apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam I. B. priklausantį turtą – 300,00 eurų, tuo nukentėjusiajam I. B. padarydamas 300,00 eurų turtinę žalą,
Tokiu nusikalstamu būdu, veikdamas vieninga tyčia, suklastodamas „(duomenys neskelbtini)“ terminalo pavedimo išrašus, apgaule savo naudai įgijo 1200,00 eurų vertės svetimą turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajam I. B. bendrą – 1200,00 eurų turtinę žalą.
Šiais veiksmais D. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, pripažinę D. G. kaltu dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo, sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus subendrintą arešto bausmę, atidedant jos vykdymą vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojimą nustatytu laiku būti namuose bei 90 MGL dydžio baudą.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 7 d. nuosprendį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui arba už padarytas nusikalstamas veikas skirti baudą, panaikinant intensyvią priežiūrą.
3.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai nuosprendyje konstatavo, kad bausmės tikslų negalima pasiekti paskyrus nuteistajam baudą. Nuteistasis ankstesniais nuosprendžiais paskirtų baudų nesumokėjo, nes neturėjo jokio pajamų šaltinio, ilgą laiką niekur negalėjo įsidarbinti dėl sveikatos būklės. Nuo 2001 m. patyrus galvos traumą jam buvo diagnozuota epilepsija ir dėl šios ligos buvo apribota galimybė dirbti daugelį darbų. Šiuo metu jis dirba ir gauna 1400,00 eurų, taip pat turi 4000,00 eurų santaupų, kurias gali paskirti baudos sumokėjimui. Dokumentus apie ankstesnių baudų sumokėjimą pateiks artimiausiu metu. Apeliantas savo kaltės neneigė ir labai gailisi dėl savo poelgio, yra pasirengęs dirbti ir nebedaryti naujų nusikalstamų veikų.
3.2. Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta intensyvi priežiūra yra perteklinė ir paskirta neįvertinus to, kad apeliantui darbo tikslais dažnai nakties metu tenka važiuoti į muitinę, susitikti su vairuotojais dėl neatidėliotinų dokumentų tvarkymo. Be to, siekdamas pagerinti savo finansinę padėtį apeliantas vakarais dirba „Bolt“ vairuotoju, be to, rūpinasi savo senyvo amžiaus tėvais, pas kuriuos lankosi kiekvieną savaitgalį ir padeda buityje. Tuo tarpu paskyrus intensyvią priežiūrą šios savo pareigos jis nebegalės tinkamai vykdyti, jokių kitų asmenų, kurie galėtų padėti tėvams nėra. Taigi, paskirta intensyvi priežiūra nebus efektyvi ir nepadės pasiekti bausmės tikslų.
3.3. Skunde nurodoma, kad nuosprendžio dalis dėl paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo nėra aiški, nes vienoje nuosprendžio dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas atidedamas 6 mėnesiams, kitoje dalyje jau teigiama, kad bausmės vykdymas atidėtas 7 mėnesiams. Be to, nėra aišku kokia bauda buvo paskirta, nes teismas nurodo, kad pridėjo neatliktas bausmes ir paskyrė 3389,40 eurų baudą.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė skunde pareikštiems reikalavimams ir prašė jį tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo D. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis D. G. apeliaciniame skunde nors prašo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui, tačiau iš esmės neginčija apylinkės atlikto įrodymų vertinimo, ar jo kaltės ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, iš esmės keliamas bausmės individualizavimo klausimas, teigiant, kad D. G. paskirta arešto bausmė yra per griežta ir prašant skirtą arešto bausmę pakeisti į baudą bei panaikinti intensyvią priežiūrą.
6. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis D. G. įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kurias pagrįstai kvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas parinko teisingas bausmes bei tinkamai taikė bausmių bendrinimo taisykles, numatytas BK 63 straipsnio 1, 2 dalyse, 5 dalies 1 punkte, todėl bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė. Tinkamai subendrino šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis pagal BK 64 straipsnio nuostatas, taip pat pagrįstai taikė ir galutinį bausmės vykdymo atidėjimą, vadovaujantis BK 75 straipsniu. Visgi pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodė D. G. skirtinos galutinės subendrintos arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą, kas lėmė jo teisinės padėties pabloginimą, dėl ko šis nuosprendis keistinas, taip pat padarė rašymo apsirikimą dalyje dėl skirtinos baudos dydžio tekstinės išraiškos, kuris taisytinas.
7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).
8. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, D. G. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir D. G. paskirta galutinė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėtos neatliktos bausmės, paskirtos pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. baudžiamąjį įsakymą (50 MGL dydžio bauda) ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 6 d. baudžiamąjį įsakymą (40 MGL dydžio bauda) ir D. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 30 (trisdešimt) parų arešto bei 90 MGL (3389,40 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, D. G. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 7 (septyniems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą, nustatant sąlygas nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu.
9. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, jog už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.
10. Apylinkės teismas parinkdamas D. G. už atskiras nusikalstamas veikas bausmės rūšis ir jų dydžius, nustatė dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Teismas taip pat įvertino, kad nuteistasis praeityje administracinėmis nuobaudomis nebaustas (1 t., b. l. 140), tačiau kelis kartus teistas už tyčinius nesunkius nusikaltimus (1 t., b. l. 120–136), ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtų baudų nesumokėjęs (1 t., b. l. 139), kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad jis nėra linkęs laikytis visuomenėje galiojančių elgesio normų ir įstatymų. Buvo atsižvelgta ir į tai, kad nuteistojo teigimu ankstesniais nuosprendžiais paskirtas baudas jis sumokėjo kai įsidarbino, tačiau patikrinus Antstolių informacinės sistemos duomenis, nustatyta, kad ankstesniais baudžiamaisiais įsakymais paskirtos baudos yra priverstinai išieškomos ir jų išieškojimas nėra baigtas. Duomenų, patvirtinančių, kad minėtos apeliantui skirtos baudos yra sumokėtos, jis pats teismui taip nepateikė. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, apylinkės teismas skyrė D. G. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje ir BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Pripažinti, kad už du nesunkius nusikaltimus apeliantui paskirta subendrinta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė yra neteisinga ar aiškiai per griežta, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius, tiek D. G., tiek jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančius duomenis, nepaisant nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, teisinio pagrindo nėra. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam D. G., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė, jos vykdymą atidedant. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo.
11. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad D. G. pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, savo noru atlygino nukentėjusiajam žalą, pradėjo dirbti, apie jo atžvilgiu atliekamus naujus ikiteisminius tyrimus duomenų nėra, sprendė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai vis dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra švelnindamas teisinę padėtį taikė apelianto atžvilgiu BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėjo paskirtos arešto bausmės vykdymą 7 mėnesiams bei paskyrė intensyvią priežiūrą, nustatant pareigą nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu. Nors apeliantas nesutinka su jam paskirta intensyvia priežiūra, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, teismas, atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, intensyvią priežiūrą privalo nustatyti. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atidėdamas nuteistajam D. G. paskirtos arešto bausmės vykdymą, privalėjo jam nustatyti intensyvią priežiūrą, kuri yra vykdoma kontroliuojant nuteistojo asmens judėjimą elektronine stebėjimo priemone. Sutiktina su apelianto teiginiais, kad paskirta intensyvi priežiūra jam sukels tam tikrų nepatogumų, tačiau tai yra neišvengiama už nusikaltimo padarymą skirtinos poveikio priemonės pasekmė. Be to, pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta intensyvios priežiūros dienotvarkė – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ne tik kad nėra labai griežta, tačiau ir iš esmės minimaliai riboja nuteistojo veiksmų laisvę, todėl teisėjų kolegijos nuomone, yra būtina siekiant teigiamos nuteistojo resocializacijos bei pokyčių jo elgsenoje. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nustatydamas teisinio poveikio priemones, įstatymų leidėjas aukščiau iškelia visuomenės interesą ir saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantui paskirta bausme, atidedant jos vykdymą ir taikant intensyvią priežiūrą nustatant atitinkamą jos dienotvarkę, bus tinkamai įgyvendinta bausmės paskirtis, nuteistajam padarytas teigiamas poveikis ir užtikrintos realios galimybės pasitaisyti.
12. Nėra pagrindo tenkinti ir apeliacinio skundo prašymo pakeisti nuteistajam skirtą arešto bausmę, kurios vykdymas atidėtas ir paskirta intensyvi priežiūra, į baudos bausmę. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistajam ankstesniais Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu buvo paskirtos baudos (1883,00 eurų ir 1500,00 eurų), tačiau minėtų baudų apeliantas iki šiol nėra sumokėjęs (t. 11 t., b. l. 139). Kaip jau minėta, remiantis Antstolių informacinės sistemos duomenimis, minėtos baudos vis dar yra išieškomos priverstine tvarka ir vykdomosios bylos nėra užbaigtos (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, duomenų apie D. G. sumokėtas minėtų teismų procesiniais sprendimais paskirtas baudas, nėra. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors apeliantas ir pabrėžia, kad turi 4000,00 eurų santaupų, iš kurių gali padengti baudas, tačiau iki šio laiko, nei apylinkės teismui, nei jo skundą apeliacinio proceso tvarka nagrinėjančiai teisėjų kolegijai, dokumentų, patvirtinančių apie minėtų baudų sumokėjimą, nėra pateikęs. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas ir raštas iš nuteistojo D. G. darbovietės UAB „V.“, kuriame taip pat nurodyta, kad darbovietė gali sumokėti tiek ankstesniais nuosprendžiais skirtas baudas apeliantui, tiek ir šiuo nuosprendžiu paskirtą baudą, jei teismas nuspręstų pakeisti arešto bausmę, tačiau duomenų, kad nuteistajam paskirtos baudos ar bent jų dalis yra sumokėtos teisėjų kolegija iki šios dienos nėra gavusi. Visa tai leidžia pagrįstai abejoti baudos bausmės efektyvumu ir švelnesnės bausmės rūšies galimybe sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti D. G., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti bausmės realų įvykdymą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, keičiant nuteistajam paskirtą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, švelnesnio pobūdžio bausmė (bauda), vertinamu atveju negali užtikrinti tinkamo bausmės tikslų pasiekimo ir nebūtų realiai įvykdyta.
13. Apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kad dėl jam paskirtos arešto bausmės ir taikomos intensyvios priežiūros, jis negalės tinkamai vykdyti darbo funkcijų pagrindinėje darbovietėje bei nukentės finansiškai, nes vakarais dar dirba „Bolt“ vairuotoju, be to, negalės padėti savo senyvo amžiaus tėvams buityje, greitai suteikti jiems reikiamą pagalbą kitame mieste, D. G. buvo žinomos ir jų svarba suprantama dar iki skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotų nusikalstamų veikų darymo, tačiau šios aplinkybės nuo teisei priešingo elgesio nesulaikė. Vis tik, paskirta bausme, priešingai nei teigiama apelianto skunde, nėra atimamos galimybės rūpintis jam artimais asmenimis ir tęsti darbinę veiklą, negana to, nustatyta intensyvios priežiūros dienotvarke taikomi iš esmės minimalūs kaltinamojo veiksmų apribojimai, o bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia ir asmens nubaudimas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad D. G. praeityje yra kelis kartus teistas, teistumai neišnykę, todėl žinodamas apie gresiančią bausmę, ir vis dėlto pasirinkęs pakartotinai daryti nusikaltimus, prisiėmė ir galimas neigiamas pasekmes, kurias jam sukuria bausmės taikymas ir jos vykdymas, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. G. paskirtos galutinės subendrintos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės paskyrimas, jos vykdymą atidedant 7 (septyniems) mėnesiams bei tokiam pat laikotarpiui paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – intensyvią priežiūrą, ir 90 MGL (3389,40 eurų) dydžio baudos paskyrimas yra tinkama ir adekvati bausmė, proporcinga padarytų nusikaltimų pavojingumui, užtikrinanti teisingumo principo įgyvendinimą. Pastebėtina, kad paskirdamas arešto bausmę, be realaus jos vykdymo, apylinkės teismas, aukštesniojo teismo vertinimu, paskyrė labiausiai tiek nuteistojo, tiek jo šeimos interesus atitinkančią bausmės rūšį.
14. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis D. G. pagrįstai atkreipia dėmesį, jog teismo nuosprendyje vienoje dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas atidedamas 6 mėnesiams, o kitoje dalyje jau teigiama, kad bausmės vykdymas atidėtas 7 mėnesiams, tačiau skundo argumentai dėl esą netinkamai paskirtos galutinės ir subendrintos 90 MGL baudos bausmės atmestini, dėl to taisytinas rašymo apsirikimas.
14.1. Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, jo dėstomojoje dalyje spręsdamas klausimą dėl D. G. skirtinos arešto bausmės vykdymo atidėjimo, pirmosios instancijos teismas aptarė reikšmingas šios bausmės individualizavimui aplinkybes ir nurodė, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo, jo vykdymą atidedant 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant intensyvią priežiūrą (2 t., b. l. 14), tačiau to paties nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, D. G. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidedamas 7 (septyniems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą (2 t., b. l. 15), taigi, ilgesniam laikotarpiui nei dėl to sprendė ir motyvavo nuosprendžio dėstomojoje dalyje, ir nuteistasis savo skunde į tai pagrįstai atkreipė dėmesį, kadangi esamomis aplinkybėmis toks teismo nuosprendžio dėstomosios ir rezoliucinės dalių neatitikimas iš esmės blogina jo teisinę padėtį ir teisėjų kolegijos nuomone, vien dėl to tai negali būti laikoma rašymo apsirikimu, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 7 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, D. G. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidedant 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą ir nustatant jos dienotvarkę – nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai). Kita nuosprendžio dalis paliekama nepakeista.
14.2. Nors nuteistasis savo apeliaciniame skunde taip pat motyvuoja jog nėra aišku kokia bauda buvo paskirta, nes teismas nurodo, kad pridėjo neatliktas bausmes ir paskyrė 3389,40 eurų baudą, tačiau šie argumentai nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, subendrino visiško sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėdamas neatliktas bausmes, paskirtas 2018 m. gruodžio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu (50 MGL, tai yra 1 883,00 eurų) ir 2019 m. gegužės 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu (40 MGL, tai yra 1 506,40 eurų), ir galutinę subendrintą bausmę skyrė 30 (trisdešimt) parų arešto ir 90 (devyniasdešimt) MGL, tai yra 3 389,40 (trijų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 40 ct.) baudą. Teismas motyvavo, jog nors teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad ankstesniais teismo procesiniais sprendimais paskirtas baudas (1 800,00 eurų ir 1 500,00 eurų) jis yra sumokėjęs, patikrinus Antstolių informacinės sistemos duomenis, nustatyta, kad vykdomosios bylos dėl 2018 m. gruodžio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 50 MGL (1 883,00 eurų) baudos ir 2019 m. gegužės 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 40 MGL (1 506,40 eurų) dydžio baudos nėra užbaigtos ir vis dar yra vykdomos. Patikrinus Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazėje esančius duomenis, duomenų apie minėtų baudų sumokėjimą taip pat nerasta. Pats kaltinamasis duomenų, patvirtinančių teismo skirtų baudų sumokėjimą, nepateikė, be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, jog kaltinamasis turi ir daugiau įsiskolinimų. Taigi, priešingai nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė kaltinamasis, nei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, nei Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudos bausmės nėra sumokėtos, todėl apylinkės teismas pagrįstai, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalis taikė visišką bausmių sudėjimą bei šioje dalyje paskyrė galutinę subendrintą 30 (trisdešimties) parų arešto ir 90 (devyniasdešimties) MGL, tai yra 3 389,40 (trijų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 40 ct.) eurų baudą. BK 65 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, subendrindamas bausmes šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme, tačiau bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Akivaizdu, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodant paskirtos galutinės ir subendrintos baudos bausmės dydį pirmosios instancijos teismas padarė rašymo apsirikimą, teisingai nurodydamas jos skaitinį dydį – 3389,40 eurų tačiau klaidingai jį rašydamas tekstine išraiška – „(keturių tūkstančių penkių šimtų)“, nors turėtų būti – „(trijų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 40 ct.)“, ir šis rašymo apsirikimas taisytinas.
Dėl proceso išlaidų
15. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2022 m. rugsėjo 6 d. pažymą Nr. APD-2022-08945, kur“ kurioje prašoma priteisti valstybei iš D. G. 90,00 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra, už gynėjos advokatės Ingridos Maldeikienės nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
16. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs asmenį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
17. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103-106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).
18. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 7 d. nuosprendį apskundė nuteistasis D. G.. Apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis D. G. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė, gynėjas jam buvo paskirtas Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 18 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi (2 t., b. l. 35). Teisėjų kolegija nuteistojo apeliacinį skundą tenkina tik iš dalies dėl neteisingai paskirtos bausmės, kurią iš esmės lėmė rašymo klaida. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis dirba UAB „V.“ vadybininku, gauna pastovias pajamas, kaip pats nurodo turi santaupų, todėl konstatuoti nuteistojo sunkią finansinę padėtį, dėl kurios asmuo neišgalėtų sumokėti iš jo priteistinų išlaidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, kurių dydis pagrįstas bylos dokumentais, pagrindo nėra.
19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 90,00 (devyniasdešimt eurų), ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam D. G. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, tenkinamas, iš nuteistojo D. G. valstybės naudai priteisiant 90,00 (devyniasdešimt) eurų valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
nuteistojo D. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 7 d. nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, D. G. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą ir nustatant jos dienotvarkę – nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 7 d. nuosprendyje padarytą rašymo apsirikimą nuosprendžio rezoliucinėje dalyje (8 lapas) vietoje – „3389,40 (keturių tūkstančių penkių šimtų) Eur“ baudą, nurodant – „3 389,40 (trijų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 40 ct.) baudą“.
Priteisti iš D. G. valstybei 90,00 (devyniasdešimt) eurų valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.