Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-07-24 · Civilinė byla Nr. e2S-2148-345/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-05-10Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2018-07-24Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-24
Bylos Nr.
e2S-2148-345/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06806-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Henrichas Jaglinskis
Pareiškėjas
A. C.
Kategorijos
  • 3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.18.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-2148-345/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06806-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.3; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 24 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys antstolis V. M., „Swedbank“, AB.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas A. C. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, kartu pateikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (butui adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai, pažymėtai (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas sustabdyti visus priverstinio išieškojimo veiksmus (vykdymo, turto perdavimo, buto atlaisvinimo) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki skundo ir bylos išnagrinėjimo pabaigos.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi pareiškėjo A. C. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nustatė, kad antstolis V. M. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos bei palūkanų išieškojimo iš A. C. išieškotojo „Swedbank“, AB, naudai. Pareiškėjas prašo panaikinti antstolio patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo 2018 m. vasario 21 d. Reg. nr. S2 97668, ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą 2018 m. vasario 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Reg. nr. S2-97665 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kaip neteisėtus bei panaikinti hipoteka įkeisto turto (buto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai pažymėtai (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančio skolininkui (pareiškėjui) realizavimą ir išieškojimą. Teismas konstatavo, kad pagal byloje esančią medžiagą ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas. Vien skundo dėl antstolio veiksmų padavimas nėra absoliutus pagrindas stabdyti vykdymo veiksmus. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo sustabdyti išieškojimo vykdomojoje byloje vykdymą kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti. Pažymėjo, kad vien pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog teismai kitose bylose jo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje pagal jos nagrinėjimo ribas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. C. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį ir patenkinti skundo prašymo reikalavimus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines ginčo bylos aplinkybes, buvo pažeisti proceso ekonomiškumo, teisingumo ir kiti civilinio proceso teisės principai, vykdymo veiksmai pažeidė ne tik pareiškėjo, bet ir išieškotojo interesus, kadangi parduotas butas, kurio baigtumas 86 procentai. Varžytinės apskritai negalėjo įvykti, antstolis negalėjo realizuoti įkeisto turto, ir antstolis negalėjo surašyti turto pardavimo iš varžytinių akto. Antstolis privalėjo vykdomąją bylą nutraukti, kadangi vykdomasis dokumentas pagal CPK 611 straipsnio nuostatas turėjo būti skubiai sustabdytas pareiškėjui pateikus skundą dėl antstolio veiksmų. Apelianto teigimu, laikinosios apsaugos priemonės galėjo būti taikomos ir vykdymo procese, teismo atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neeliminuoja dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų teisės kreiptis su pakartotiniu prašymu. Teismas turėjo pašalinti antstolio veiklos neteisėtumo pažeidimus, nes taip būtų garantuota skolininko teisių sprendimų vykdymo procese veiksminga gynyba, tačiau teismas to nepagrįstai nepadarė ir dėl to skundžiama nutartis turi būti skubiai panaikinta arba pakeista.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (vykdomosios bylos sustabdymo).CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių specifika – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – lemia, kad jos turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, esant pakankamai preliminarių duomenų apie asmens, prašančio jas taikyti, galimą teisių bei teisėtų interesų pažeidimą. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymą – numato ir CPK 510 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Tad laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, vykdymo veiksmų nesustabdžius galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Apeliantas poreikį sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdymo procese grindžia tuo, jog vykdomasis dokumentas pagal CPK 611 straipsnio nuostatas turėjo būti skubiai sustabdytas pareiškėjui pateikus skundą dėl antstolio veiksmų. Šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien skundo dėl antstolio veiksmų padavimas nėra absoliutus pagrindas stabdyti vykdymo veiksmus. Pažymėtina, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti pagrįstas kartu su prašymu pateiktais įrodymais ir bylos duomenimis. Nagrinėjamu atveju pagrindai laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nenustatyti.Sutiktina su apeliantu, kad net ir teismo atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atveju nėra eliminuota dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų teisė kreiptis su pakartotiniu prašymu, atitinkamai jį motyvuojant bei taip įgyvendinant savo procesines teises (CPK 42 straipsnis, 144 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1028/2014). Svarbu tai, kad pakartotinis prašymas būtų motyvuotas ir jame būtų nurodytos iš esmės naujos/papildomos aplinkybės, kurios nebuvo analizuotos teismo, sprendžiant prieš tai buvusį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė aplinkybių ir duomenų, kurie nebuvo analizuoti ankstesniuose teismų sprendimuose šioje byloje sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus. Dėl nurodytų aplinkybių šis apelianto argumentas atmestinas.Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pakartotinai atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad teismui pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas galimai pažeistų teisių ir interesų gynimo būdas. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną atskirojo skundo argumentą, todėl teismas dėl kitų apelianto nurodytų aplinkybių, teisiškai nereikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui, nepasisako. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą vykdymo procese, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Henrichas Jaglinskis