- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-10
- Bylos Nr.
- e2S-1736-590/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06806-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Pareiškėjas
- A. C.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutarties, kuria pareiškėjui nustatytas terminas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumams pašalinti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. C. teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti visus priverstinio išieškojimo veiksmus (vykdymą) vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo pabaigos, hipoteka įkeistam turtui – butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) , Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai pažymėtai G-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) bei prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes jo turtinė padėtis šiuo metu riboja jo galimybes sumokėti žyminį mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-03-06 nutartimi nustatė pareiškėjui 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nutarties motyvuojamojoje dalyje nustatytiems prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 38 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus. Teismas pažymėjo, jog tam, kad pareiškėjas būtų iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl prastos turtinės padėties, turi pateikti motyvuotą prašymą ir įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą, o nagrinėjamu atveju pareiškėjas jokių įrodymų, patvirtinančių jo prastą turtinę padėtį, nepateikė. Taip pat pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių skundo pateikimą antstoliui V. M., kaip to reikalauja CPK 510 straipsnio 2 dalis.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas A. C. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutarties, prašydamas skundžiamą nutartį panaikinti ir patenkinti pareiškėjo prašymą. Nurodo, kad skundo reikalavimai kilo iš nesąžiningų ir neteisėtų vartojimo sutarčių sąlygų taikymo, todėl pareiškėjas turėjo būti atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-07-15 nutartimi c. b. Nr. e3K-3-420-969/2015 atleido apeliantą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pateikiant ir nagrinėjant jo kasacinį skundą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, todėl nagrinėjamoje byloje teismas taip pat turėjo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodo, kad tinkamai laikėsi visos įstatyme numatytos išankstinės ikiteisminės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos, nes dėl neteisėto antstolio patvarkymo laiku ir vietoje ir visoms bylos šalims pateikė savo 2018-03-03 dienos skundą pasirašytą elektroniniu parašu elektroninio pašto laišku. Pažymi, kad daugybė pareiškėjo skundų su prašymais dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo priimti ir nagrinėjami nereikalaujant iš pareiškėjo sumokėti žyminį mokestį. Pareiškėjas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje skundo prašymą dėl antstolio ar notarinių veiksmų klausimu, galėjo pateikti be žyminio mokesčio sumokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.Nagrinėjamoje byloje atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui nustatytas terminas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 38 Eur žyminį mokestį.Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, ir CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teisminės gynybos prieinamumas siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Žyminio mokesčio paskirtis – padengti teismo atliekamų veiksmų ar išduodamų procesinių dokumentų išlaidas, tokiu būdu perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų byloje dalyvaujantiems asmenims. Įstatymas gina abi proceso šalis, todėl žyminis mokestis, be kitų funkcijų, atlieka ir prevencinę funkciją – saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų pareiškimo teisme ar bylinėjimosi vilkinimo.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas A. C. teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti visus priverstinio išieškojimo veiksmus (vykdymą) vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo pabaigos, hipoteka įkeistam turtui – butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) , Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai pažymėtai G-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) bei prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes jo turtinė padėtis šiuo metu riboja jo galimybes sumokėti žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2018 m. kovo 6 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją sumokėti 38 Eur žyminį mokestį, pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o jei pareiškėjas siekia būti iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl prastos turtinės padėties – pateikti motyvuotą prašymą ir įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą. Taip pat teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių skundo pateikimą antstoliui V. M., kaip to reikalauja CPK 510 straipsnio 2 dalis.Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad bylose dėl antstolio veiksmų žyminis mokestis nemokamas, taip pat ir už prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Aptariama teisės norma yra imperatyvi, įstatyme nenustatyta išimčių tiems atvejams, kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikiamas byloje pagal skundą dėl antstolio veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs esamą teisinį reguliavimą, sprendžia, kad pareiškėjo argumentas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl bylos nagrinėjimo ypatingosios teisenos tvarka, nepagrįstas. CPK 443 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Nei CPK, nei kiti įstatymai nenumato jokių išimčių dėl žyminio mokesčio nemokėjimo prašymams dėl laikinųjų apsaugos priemonių bylose, kurios nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Darytina išvada, kad apeliantas turi mokėti žyminį mokestį už pateiktą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas.Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad turėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes skundo reikalavimai kilo tik iš nesąžiningų ir neteisėtų vartojimo sutarčių sąlygų taikymo.CPK 83 straipsnyje aiškiai nustatyta, kada suinteresuoti asmenys, atsižvelgiant į civilinėje byloje vykstančio materialinio ginčo pobūdį, byloje dalyvaujančio asmens teisinį statusą ar materialinę padėtį, yra atleidžiami ar iš dalies atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo civilinėse bylose. Vienas iš tokių atvejų numatytas CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Pagal nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusią naują įstatymo redakciją (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymas Nr. XII-2084, TAR 2015, Nr. 2015-19289) nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi nuo žyminio mokesčio mokėjimo asmenys, atitinkantys vartotojo statusą, atleidžiami tuo atveju, jeigu ieškiniu ginčija jiems taikomas nesąžiningas sutarties sąlygas, kurių nustatymo kriterijai apibrėžti CK 6.228⁴ straipsnyje. Nagrinėjamu atveju, pareiškęs skundą dėl antstolio veiksmų ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjas skundžia, jo manymu, neteisėtus antstolio veiksmus, reikalaudamas panaikinti antstolio išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą 2018-02-21 Nr. 0240/14/03883 Reg. Nr. S2-97667 vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 kaip neteisėtą, ir panaikinti hipoteka įkeisto turto (buto adresu (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai pažymėtai G-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), nuosavybės teise priklausančio skolininkui (pareiškėjui) realizavimą ir išieškojimą. Iš pareiškėjo pateikto procesinio dokumento pobūdžio, turinio ir formuluojamo reikalavimo matyti, kad skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėjas siekia įrodyti neteisėtus antstolio veiksmus, o ne kredito sutarties nesąžiningas sąlygas. Esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ta aplinkybė, kad kitoje civilinėje byloje pareiškėjas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai reikšminga. Pareiškėjo teigimu, nesant galimybės atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą, teismas galėjo vadovautis CPK 83 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl prastos jo turtinės padėties, be to, galėjo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, CPK įtvirtino atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus. Dėl šių institutų paskirties ir jų taikymo ne kartą pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009; 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t. y. pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-1258-370/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų, kuriame suformuluotas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesuformulavo prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, nenurodė aplinkybių, nepateikė įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad pareiškėjo bloga turtinė padėtis – laikina, nes yra konkrečių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog per tam tikrą laiką ši padėtis pagerės. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti klausimo dėl galimybės atidėti pareiškėjui žyminio mokesčio sumokėjimą. Nors atskirajame skunde teigiama, kad pareiškėjas į bylą kartu su prašymu yra pateikęs įrodymus, jog su skundu kreipėsi į antstolį, tačiau elektroninėje byloje duomenų, jog iki skundžiamos nutarties priėmimo pareiškėjo teiginius pagrindžiantys įrodymai būtų pateikti, nėra.Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.Kadangi ieškovui pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėti yra pasibaigęs, nustatytinas naujas terminas žyminiam mokesčiui už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėti ir jo sumokėjimą patvirtinantiems įrodymams pirmosios instancijos teismui pateikti, t. y. terminas nustatytinas iki 2018 m. balandžio 24 d. (įskaitytinai).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartį.
Nustatyti pareiškėjui A. C. terminą iki 2018 m. balandžio 24 d. (įskaitytinai) 38 Eur žyminiam mokesčiui už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėti ir pateikti pirmosios instancijos teismui jo sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.
Nutartis neskundžiama.