Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų D. K. ir A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-16358-775/2012 pagal pareiškėjų D. K. ir A. K. skundą suinteresuotam asmeniui notarui M. S. dėl notarų veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje esminis ginčas yra dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjams paveldėjimo teisės liudijimą į mirusio K. K. palikimą pagal įstatymą – teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad 2009 m. spalio 11 d. mirė pareiškėjų tėvas K. K. (b. l. 17). Pareiškimą notarui dėl K. K. palikimo priėmimo padavė įstatyminiai jo įpėdiniai – nagrinėjamos bylos pareiškėjai D. K. ir A. K.. 2009 m. gruodžio 24 d. pareiškėjams buvo išduotas liudijimas, suteikiantis teisę įpėdiniams tvarkyti paveldėjimo reikalus (b. l. 11-12). 2012 m. rugpjūčio 29 d. pareiškėjai kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo į jų tėvo K. K. visą turtą (b. l. 13). 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimu notaras M. S. atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjams, kadangi, kaip nurodė pats notaras, tuo metu paveldėjimo byloje nebuvo gauti reikalingi dokumentai (b. l. 15-16). Be to, pareiškėjams jau kreipusis į teismą su skundu dėl įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą, 2012 m. rugsėjo 14 d. notaras išdavė nuosavybės teisės liudijimą, kuriuo patvirtino, kad K. K. nuosavybės teise priklauso ½ dalis bendro turto, įgyto santuokoje su V. E. (b. l. 34-36). 2012 m. spalio 17 d. pareiškėjams buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į po ½ dalį K. K. paveldimo turto, kurį sudarė 54/356 dalys žemės sklypo ir 3/100 dalys pastato – gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – sodo namelio, ir ½ dalis kitų statinių – kiemo statinių, esančio (duomenys neskelbtini), 235/1886 dalys žemės sklypo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis transporto priemonės – AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš paveldėjimo bylos matyti, kad į kitą K. K. likusį palikimą paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti. Pareiškėjai 2012 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio metu dalies skundo atsisakė ir prašė panaikinti notaro 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimą bei įpareigoti jį išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į K. K. priklausančius piniginius indėlius (b. l. 89).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal Notariato įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatas notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymu nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų dokumentų. Notarui suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaro veiklos ypatybes, nustatytas minėtame įstatyme, lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Tokia notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).

Pažymėtina tai, kad notarinio veiksmo teisėtumo klausimas vertintinas atsižvelgiant į aplinkybes, egzistavusias būtent veiksmo atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai 2012 m. rugpjūčio 30 d. pateikė notarui prašymą išduoti jiems paveldėjimo teisės liudijimą į visą mirusiojo K. K. palikimą pagal įstatymą (paveldėjimo bylos l. 31). Notaras 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą, remdamasis duomenimis, jog 2012 m. rugpjūčio 28 d. notarų biure buvo gautas Kauno miesto apylinkės teismo raštas Nr. 1-675-347/2012, kuriuo buvo prašoma pateikti teismui K. K. paveldėjimo bylą Nr. 11/2009. Minėtame rašte taip pat nurodoma, jog teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. S. kaltinamas pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 300 str., nukentėjusysis byloje A. K. (paveldėjimo bylos l. 34). Notaras ginčijame nutarime pažymėjo, jog CK 5.6 straipsnyje yra nurodyti asmenys, kurie, esant tam tikroms aplinkybėms, neturi teisės paveldėti. Todėl, esant tam tikroms aplinkybėms, galėtų keistis įpėdiniai ir/ar jų paveldimo turto dalys. Be to, notaro atsisakymas atlikti notarinį veiksmą motyvuotas tuo, kad V. E., mirusios 2009 m. liepos 22 d., kurios įpėdiniu be kitų galimų įpėdinių gali būti ir K. K., paveldėjimo byloje yra ginčijamos aplinkybės dėl V. E. piniginių indėlių, esančių AB SEB banke nuosavybės formos. Pirmosios instancijos teismas nurodytas aplinkybes nustatė remdamasis rašytiniais įrodymais - 2012 m. rugpjūčio 29 d. notaro užklausimu Kauno miesto apylinkės teismui dėl pareikalavimo pateikti paveldėjimo teisės bylos originalą ar kopiją ir 2012 m. rugsėjo 4 d. gautu iš teismo atsakymu į šį užklausimą, taip pat 2012 m. rugpjūčio 30 d. notarų biure gautu A. S. prašymu, kuriame jis nurodė, kad jo motinos V. E. sąskaitose esantys pinigai yra gauti už žemės nuomą, todėl yra jos asmeninė nuosavybė ir jis iki 2012 m. rugsėjo 10 d. pateiks tai patvirtinančius įrodymus (paveldėjimo bylos l. 36, 37). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados, kad notaras tuo metu, t. y. 2012 m. rugsėjo 4 d. turėjo pagrindą atsisakyti atlikti apeliantų prašomą notarinį veiksmą – išduoti jiems paveldėjimo teisės liudijimą į visą mirusiojo K. K. palikimą pagal įstatymą, yra teisingos. Nors šiuo atveju sutiktina su apeliantų atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad aplinkybė, jog teismas kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo bylos kopijos gavimo, iš esmės nėra esminė aplinkybė, lėmusi atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau remiantis įstatyme įtvirtinta bendrosios buvusių sutuoktinių nuosavybės teisės prezumpcija, notarui taip pat buvo būtina įsitikinti, ar nėra jokių kitų ginčijamų aplinkybių bei nesutarimų tarp įstatyminių įpėdinių dėl paveldimo turto apimties. Notaras, kaip minėta, neturi įgaliojimų atlikti teisinius tyrimus nustatinėjant neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei spręsti dėl ginčijamų aplinkybių. Tais atvejais, kai asmens teisės yra ginčijamos ar faktinės aplinkybės nėra aiškios, įstatymas nesuteikia teisės notarui tvirtinti tokias teises ar juridinius faktus. Todėl ginčijamą 2012 m. rugsėjo 4 d. notaro nutarimą naikinti nebuvo pagrindo. Pažymėtina, kad tokia išvada nepaneigia pačios paveldėjimo teisės, galimybės tęsti paveldėjimo bylą, nes nagrinėjama nutartimi tėra pripažįstamas konkretaus notarinio veiksmo – 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas. Juolab, kad kaip nurodė notaras teismo posėdžio metu, A. S. 2012 m. lapkričio 19 d. notarui pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog jo motinos V. E. indėliai yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl kliūčių sprendžiant klausimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir į piniginius indėlius neliko.

Apeliantai atskirajame skunde taip pat nurodo, kad teismas pažeidė šalių interesų pusiausvyros principą ir gynė tik A. S. teises. Tačiau byloje nenustatyta, kad nagrinėjant bylą teismas šalims neužtikrino vienodų galimybių įgyvendinti jų teises, todėl minėtas principas nebuvo pažeistas.

Nesutiktina ir su pareiškėjų atskirojo skundu argumentu, kad teismas privalėjo priteisti iš notaro pareiškėjų turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes notaras paveldėjimo teisės liudijimą išdavė tik po skundo pateikimo teismui. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju bylos nutraukimo klausimas, pareiškėjams atsisakius dalies reikalavimo, nebuvo sprendžiamas, o byla buvo baigta priimant teismo procesinį sprendimą dėl ginčo esmės. Šio klausimo nekėlė ir apeliantai savo atskirajame skunde. Todėl CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatos šiuo atveju netaikytinos. Be to pažymėtina, kad ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ypatingosios teisenos bylose šiuo atžvilgiu galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidos ir jos nėra atlyginamos. Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamoje byloje notaras, kaip byloje dalyvaujantis asmuo, neturėjo asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl, netenkinus pareiškėjų skundo dėl notaro veiksmų reikalavimų, o taip pat netenkinus pareiškėjų atskirojo skundo, pareiškėjų turėtos bylinėjimosi išlaidos iš notaro neatlyginamos.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos apeliacine tvarka skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su notaro veiklos kompetencija, įvertino notaro atliktus veiksmus jo įgalinimų ribose, todėl konstatuoja, kad priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.