Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėja Dalė Burdulienė, sekretoriaujant Aistei Raginytei, dalyvaujant ieškovei D. K., jos atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovui A. S., jo atstovei advokatei Danai Žvingilienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui A. S., tretieji asmenys A. K., notaras M. S. dėl paveldimo turto dalių nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

-0,0617 ha žemės sklypą, 255 Lt vertės ir sodo namelį 70 100 Lt vertės, esančius (duomenys neskelbtini)

-31/100 dalis gyvenamojo namo su 32,35 kv.m. pastoge, 97 404 Lt vertės, ūkinį pastatą 4I2p, 14522 Lt vertės, 35/100 dalis kiemo statinių, 469 Lt vertės ir 108/256 dalis 0,0356 ha žemės sklypo, 31 061 Lt vertės, esančius (duomenys neskelbtini) bei

- nustatyti, kad visas šis turtas sutuoktiniams priklausė lygiomis dalimis po ½ kiekvienam.

Bylą nagrinėjant teisme ieškovė prašė patvirtinti šalių taikos sutartį, kuria susitarė sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini) ir 108/256 dalių 0,0356 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) laikyti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir nustatyti, kad kiekvienam iš jų šio turto priklauso po ½ dalį.

Atsakovas A. S. patikslintą ieškinį pripažino iš dalies. Atsakovas prašė patvirtinti taikos sutartį dėl sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini) ir 108/256 dalių 0,0356 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, priklausančios lygiomis dalimis kiekvienam palikėjai. Tačiau nesutiko, kad sodo žemės sklypas, padovanotas palikėjai atsakovo motinos Z. S. 1998-11-17 dovanojimo sutartimi tapo taip pat bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Jokių esminių žemės sklypo pagerinimų palikėjų nebuvo padaryta, todėl tai yra palikėjos asmeninė nuosavybė. Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) 35/100 dalis palikėja įgijo iki santuokos su K. K. 1980-06-30 pirkimo-pardavimo sutartimi, todėl tai yra asmeninė jos nuosavybė. Santuokoje gyvenamasis namas buvo rekonstruotas, tačiau nuosavybė padidėjo tik pristatyto antro aukšto patalpa II-17, 12,99 kv.m. ploto, t.y. tik 6/100 id. d. Rekonstrukcijos mąstą patvirtina pateiktas rekonstrukcijos projektas, jį galima nustatyti pagal gyv. namo bendro ploto pasikeitimus. 2008-12-17 bendraturčių susitarimu buvo susitarta tik dėl naudojimosi patalpomis tvarkos, bet ne tai, kad K. K. tapo bendraturtis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovė ir tretysis asmuo yra palikėjo K. K., mirusio 2009-10-11 įstatyminiai įpėdiniai, vaikai iš pirmosios jo santuokos (b.l. 16, 13,14).

Atsakovas yra palikėjos V. E., mirusios 2009-07-22 testamentinis įpėdinis (I t., b.l. 26, 62). Sutuoktinę pergyvenęs K. K. jos palikimą priėmė, 2009-08-31 paduodamas pareiškimą Kauno miesto 24-ajam notarų biurui, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b.l. 25, 26).

Nagrinėjamoje byloje tarp įstatyminės įpėdinės ir testamentinio įpėdinio kilo ginčas dėl palikėjų V. E. ir K. K. paveldimo turto dalių. Šioje byloje nesprendžiamas palikimo padalinimo klausimas, todėl paveldėto turto vertė šiuo atveju nebus svarbi. Teisiniai paveldėjimo santykiai atsiranda nuo to momento, kai palikėjas miršta. Pagal bendrą taisyklę paveldėjimo santykiams reguliuoti turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu ir palikimo atsiradimo vietoje galioję įstatymai. Taigi, šioje byloje paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reguliuojančiomis normomis, galiojusiomis palikimo atsiradimo metu.

K. K. ir V. E. santuoką įregistravo 1993-08-19 (I t., b.l. 11,12). Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad palikėja V. E. dar iki santuokos su K. K. sudarymo – 1980-06-30 pirko 35/100 dalis gyvenamojo namo su priestatu ir rūsiu, kuris turėjo 152,28 kv.m. bendro naudingo ploto ir ½ dalį medinio ūkio pastato (2J1/m) su dalimi kiemo įrenginių (I t., b.l. 171-178). Pagal šios sutarties 3 p. buvo nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka, kad pirkėja V. E. naudosis patalpomis II-5/3,86 kv.m.; II-6/13,64 kv.m.; II-7/2,76 kv.m; II-8/14/89 kv.m; II-9/4,59 kv.m; II-10/13,49 kv.m. ir visu ūkio pastatu (2J1/m.). Taip pat neginčijamai nustatyta, kad buvo atlikta šio gyvenamojo namo rekonstrukcija- pristatytas priestatas, kuriame V. E. įsirengė gyvenamąją patalpą II-17, 12,99 kv.m. ploto, kuri 2005-03-21 aktu buvo pripažinta tinkama naudoti (I t., b.l. 111-164). Šio gyvenamojo namo bendraturčiai 2008-12-17 sutartimi susitarė dėl naudojimosi tvarkos patalpomis bei nuosavybės idealiųjų dalių pasikeitimo. Sutartyje nurodyta, kad V. E. su K. K. atlikus gyvenamojo namo, plane pažymėto 1a2ž(p) rekonstrukciją jie naudosis tomis patalpomis, kuriomis naudojosi pastaroji 1980-06-30 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir papildomai įsirengta patalpa II-17/12,99 kv.m. ploto, kas sudaro 0,31 id.d. gyvenamojo namo (I. t., b.l. 38-42). 2010-08-11 išrašas patvirtina, kad ši sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre 2009-01-07 (I t., b.l. 165-166) bei buvo pagrindu nustatyti 31/100 dalis V. E. nuosavybės teisėje į pastatą-gyvenamąjį namą (unikalaus Nr. 1993-5003-6016). Šis išrašas taip pat patvirtina, kad palikėjos vardu įregistruota nuosavybės teisė į 35/100 dalis kitų statinių (inžinierinių) – kiemo statinių, kurių statybos pabaigos metai 1974 m. bei pastato – ūkio pastato 4I2p, kurio statybos pabaigos metai 1990 m., todėl šis turtas dėl jo statybos metų negali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai santuoka įregistruota 1993-08-19.

Sprendžiant dėl 35/100 dalių gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) iki gyvenamojo namo rekonstrukcijos, tai jis buvo palikėjos V. E. asmeninė nuosavybė (SŠK 22 str. 1 d.). Po pirmiau paminėtos rekonstrukcijos palikėjos nuosavybė, perskaičiavus idealiąsias dalis tapo 31/100 arba padidėjo tik patalpos II-17/12,99 kv.m. plotu, kas sudaro 6/100 id.d. palikėjos nuosavybės teisėje. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo nustatyti, kad santuokos metu palikėjos turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis arba darbu ir todėl negali transformuotis į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (CK 3.90 str.). Kaip minėta pirmiau, ginčo gyvenamojo namo bendraturčių 2008-12-17 sutartimi buvo susitarta dėl naudojimosi patalpomis tvarkos ir idealiųjų dalių pasikeitimo. Tai, kad šioje sutartyje buvo minima V. E. su K. K., teismui yra pagrindas nustatyti jo nuosavybės teisę bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ta apimtimi, kuria buvo turtas pagerintas, kitaip galėtų kilti ginčas tarp paveldėtojų tik dėl kompensaciją už turto pagerinimą (CK 3.98 str.). Pažymėtina, kad įrašas Nekilnojamojo turto registre, padarytas po rekonstrukcijos, neišviešino šio turto kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, jis buvo nurodytas tik V. E. vardu (CK 3.88 str. 3 d.).

Apibendrinant tai, kas pirmiau nurodyta dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) teismas sprendžia, kad 31/100 idealiose dalyse V. E. asmeninės nuosavybės teisėje į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė sudaro tik 6/100 id. dalių, kurios abiems palikėjams priklauso lygiomis dalimis po ½ dalį (CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 3.117 str. 1 d.).

Teismas sprendžia, kad paveldėjimo objektu yra ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 32,35 kv.m. pastogė, nepriklausomai nuo to, kad ši pastogė nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tačiau yra atlikti kadastriniai matavimai ir kadastro duomenys užfiksuoti 2010-10-14. Apie tokio turto egzistavimą patvirtina ir atsakovo pateikta UAB „Laudomus“ 2011-02-03 Įvertinimo ataskaita Nr. 11-04 (civilinės bylos priedas). Tarp šalių nėra ginčo, kad šis paveldėjimo objektas įgytas santuokos metu, todėl jis priklauso abiems palikėjams lygiomis dalimis (CK 3.87 str. 1 d., 3.117 str. 1 d.).

Dėl 0,0617 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) teisinio statuso. Šis žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas palikėjos V. E. nuosavybės teise. Nuosavybės teisę į šį žemės sklypą palikėja įgijo, nors ir būdama santuokoje su K. K., tačiau 2008-11-17 dovanojimo sutarties, sudarytos su Z. S. pagrindu (I t., b.l. 37, CK 4.47 str. 1p.). Pagal CK 3.89 str. 1 d. 2 p. šis žemės sklypas yra palikėjos asmeninė nuosavybė, nes dovanojimo sutartyje nebuvo nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Ieškovė laiko, kad K. K. nuosavybės teisei į žemės sklypą atsirasti svarbios aplinkybės dėl sodo namelio pastatymo sklype. Tačiau teismas pažymi, kad nuosavybės teisė į sodo namelį, dėl kurio šalys baigė bylą taikos sutartimi, pripažindamos jį bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priklausančia kiekvienam palikėjai po ½ dalį, neįtakojo palikėjos nuosavybės teisės į žemės sklypą įgijimo. Ji įsigijo nuosavybės teisę savarankišku sandoriu. O tai, kad pastačius sodo namelį, vėl buvo sutvarkytas žemės sklypas, tame tarpe, ir šalinant statybos padarinius, užsėjant jį žole ar vėliau jį prižiūrint, teisine prasme nekvalifikuotini pagerinimais, kokybiškai ar kiekybiškai esminiai pakeičiančiais daiktą. Todėl nenustatytini pagrindai asmeninei sutuoktinės nuosavybei pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, juolab, kad ginčas kilęs iš paveldėjimo teisinių santykių (CK 3.90 str., 178 str., 185 str.).

Šalys prašė patvirtinti jų taikos sutartį, dalyje susitarimo sodo namelį, esantį Kauno (duomenys neskelbtini), taip pat 108/256 dalių 0,0356 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) laikyti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir nustatyti, kad kiekvienam iš jų šio turto priklauso po ½ dalį. Pagal CPK 140 str. 3 d., bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Teismas sprendžia, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešam interesui, todėl tvirtintina (CPK 42 str. 2 d.). Teismui pateiktos taikos sutarties turinys patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas supranta taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmes, t. y., kad nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Taikos sutarties šalims yra žinoma, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, jos šalims turintis galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, civilinė byla jos dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 5 p.).

Ieškovės ieškinys patenkintas tik taikos sutarties dalyje bei tik iš dalies dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės ir paveldimo turto dalių į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Ieškovė turėjo 1000 Lt (I t., b.l. 194 a), o atsakovas 2420 Lt (I t., b.l. 194 b.) išlaidų advokačių pagalbai apmokėti. Byloje taip pat patirta 36,66 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovei pripažintina teisė tik į kompensaciją 1/3 dalies išlaidų advokatės pagalbai apmokėti ir tai sudarytų 333 Lt. Atsakovui pripažintina teisė į kompensaciją 2/3 dalių arba 1613 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, todėl atlikus įskaitymą, iš ieškovės atsakovui priteistina 1280 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

Išlaidas valstybei, susijusias su žyminiu mokesčiu bei procesinių dokumentų įteikimu, ieškinį tenkinant iš dalies, turėtų atlyginti abi šalys. Tačiau, atsižvelgus į Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimus (b.l. 35, 85) dėl ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos, jos išlaidas garantuojant ir apmokant 100 %, bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš atsakovo priteistinos tik ½ visų išlaidų dydžio (CPK 88 str. 1 d. 1 p.). Iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė taip pat buvo atleista, taikos sutarties sudarymo dalyje – 264 Lt (255 Lt + 70 100 Lt) x 3% = 2111 : 4 = 527 Lt :2 = 263,88 Lt), o kitų ieškovės patenkintų reikalavimų dalyje, 566 Lt žyminis mokestis, jį skaičiuojant pagal patikslintame ieškinyje nurodytą turto vertę (31/100 gyv namo su pastoge - 97 404 Lt, 6/100 – 18 852,39 Lt x 3 %).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270-271, 294 straipsniais,

nusprendžia:

Patvirtinti ieškovės D. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. S., gim. (duomenys neskelbtini) taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

Ieškovė ir atsakovas pripažįsta V. E. a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. K. a.k. (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine nuosavybe šį turtą:

sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)108/356 dalis 0,0356 ha. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

- V. E. nuosavybės teise priklauso ½ dalis sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis 108/356 dalių 0,0356 ha. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

- K. K. nuosavybės teise priklauso ½ dalis sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis 108/356 dalių 0,0356 ha. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

3. Bylinėjimosi išlaidų klausimą šalys palieka spręsti teismui.

Bylą, taikos sutarties dalyje, nutraukti.

Kitą ieškinio dalį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad V. E. nuosavybės teisėje į 31/100 dalių gyvenamojo namo su pastoge, plane pažymėto 1A2ž(p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė sudaro: 6/100 dalis gyvenamojo namo ir šio namo 32,35 kv.m. pastogė, kurie V. E. ir K. K. priklauso lygiomis dalimis po ½ dalį.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės D. K. atsakovui A. S. 1280,00 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo A. S. valstybei 830 Lt. žyminio mokesčio ir 18,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.