Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alvydo Poškaus ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ir atsakovo A. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-831-254/2011 pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui A. S., dalyvaujant tretiesiems asmenims A. K., notarui M. S. dėl paveldimo turto dalių nustatymo

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

- 0,0617 ha žemės sklypą, sodo namelį, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini)

- 31/100 dalis gyvenamojo namo su 32,35 kv. m. pastoge, ūkinį pastatą, 35/100 dalis kiemo statinių ir 108/256 dalis 0,0356 ha žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini) bei nustatyti, kad visas šis turtas sutuoktiniams priklausė lygiomis dalimis po ½ kiekvienam.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Teismas nepagrįstai nepripažino V. E. ir K. K. bendrąja nuosavybe 0,0617 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nors šis žemės sklypas VĮ Registrų centre įregistruotas V. E. nuosavybe ir įgytas dovanojimo sutarties pagrindu, tačiau šis žemės sklypas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe CK 3.90 straipsnio pagrindu. Šiame žemės sklype K. K. su sutuoktine savo lėšomis ir darbu pastatė sodo namelį, kiemo statinius. Byloje pateiktos fotonuotraukos, VĮ Registro centro turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad sodo teritorija prižiūrėta, įrengti takai, aptverta tvora, pasodinti gėlynai. Minėti įrodymai patvirtina, jog ginčo žemės sklypo, kuris dovanojimo sutarties pagrindu įgytas V. E. ir įvertintas 408 Lt, vertė santuokos metu pakito, o šiam pakitimui turėjo įtakos sodo pastato statyba ir sklypo sutvarkymas bendromis sutuoktinių lėšomis. Šiuo metu žemės sklypo vertė yra 49 000 Lt.Teismas nepagrįstai sumažino K. K. priklausančią gyvenamojo namo dalį, nes jam gyvenant santuokoje su V. E., šis turtas buvo iš esmės pagerintas: į antrąjį aukštą įrengti laiptai, pakeisti gyvenamojo namo langai. Byloje esantys įrodymai (architektūrinė planinė užduotis, aiškinamasis raštas, VĮ Registų centro Kauno filialo vertinamojo turto apžiūrėjimo aktas) patvirtina, kad po rekonstrukcijos namo plotas žymiai padidėjo, buvo įrengti atskiri įėjimai, sudėti plastikiniai langai, vienas kambarys iškaltas lentelėmis. Be to, teismas nevertino 2008 m. gruodžio 17 d. sutarties, pasirašytos tarp namo bendraturčių, kuria K. K. ir V. E. pripažino save 70,12 kv. m. bendraturčiais ir minėtas įrodymas patvirtina K. K. teises į ½ dalį gyvenamojo namo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu prašė pripažinti jos tėvo K. K. ir jo sutuoktinės V. E. bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe: 0,1617 ha žemės sklypą ir sodo namelį, esančius (duomenys neskelbtini) ir 31/100 dalis gyvenamojo namo su 32,35 kv. m. pastoge, ūkinį pastatą, 35/100 dalis kiemo statinių, ir 108/256 dalis 0,0356 ha žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini) bei nustatyti, kad visas šis turtas sutuoktiniams priklausė lygiomis dalimis po ½ kiekvienam. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patvirtino tarp šalių taikos sutartį, kuria šalys pripažino V. E. ir K. K. bendrąja jungtine nuosavybe sodo namelį ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) bei 108/256 dalis 0,0356 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir šalys pripažino, kad V. E. ir K. K. priklauso po ½ dalį šio turto. Ginčo šioje dalyje nėra. Skundžiamu sprendimu teismas taip pat nustatė, kad V. E. nuosavybės teisėje į 31/100 dalių gyvenamojo namo su pastoge, esančio (duomenys neskelbtini) bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė sudaro: 6/100 dalis gyvenamojo namo ir šio namo 32,35 kv.m. pastogė, kurie V. E. ir K. K. priklauso lygiomis dalimis po ½ dalį. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su šia teismo sprendimo dalimi ir prašo pripažinti V. E. ir K. K. bendrąja jungtine nuosavybe: 0,0617 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 31/100 dalis gyvenamojo namo su 32,35 kv. m. pastoge, ūkinį pastatą, 35/100 kiemo statinius, esančių (duomenys neskelbtini) bei nustatyti lygias šio turto sutuoktinių dalis po ½ dalį kiekvienam. Atsakovas A. S. apeliaciniu skundu ginčija tą sprendimo dalį, kuria teismas pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe 32,35 kv. m. pastogės gyvenamajame name (duomenys neskelbtini).

Dėl 31/100 dalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) 35/100 dalių kiemo statinių, ūkio pastato pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

Teismas sprendė, kad V. E. asmeninės nuosavybės teisėje į 31/100 dalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė sudaro 6/100 dalis, kurios V. E. ir K. K. priklauso lygiomis dalimis po ½ dalį. Apeliantės nuomone, teismas turėjo nustatyti, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė sudaro didesnę nei 6/100 dalį minėto gyvenamojo namo, nes po rekonstrukcijos namo plotas padidėjo ženkliai, buvo įrengti atskiri įėjimai, sudėti nauji plastikiniai langai, vienas kambarys iškaltas lentelėmis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, suformavo CK 3.90 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006, 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008). Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Įstatyme – CK 3.90 straipsnio 1 dalyje – reikalaujama nustatyti, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės. Tai yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, asmeninio turto esminio pagerinimo faktinė aplinkybė nustatoma teismo nagrinėjamoje byloje. Spręsdamas dėl esminio pagerinimo, teismas turi atsižvelgti į tikrąją asmeninio turto prieš pagerinant ir po pagerinimo vertę, taip pat į tai, kad turto vertę gali veikti ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa bei pasiūla rinkoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2011).

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad po namo rekonstrukcijos V. E. nuosavybė, perskaičiavus idealiąsias dalis tapo 31/100 arba padidėjo tik patalpos II-17, 12,99 kv. m. plotu, kas sudaro 6/100 id. dalis V. E. nuosavybės teisėje, sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog santuokos metu V. E. turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis arba darbu ir todėl negali transformuotis į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2008 m. gruodžio 17 d. sutartyje, kuria namo bendraturčiai susitarė dėl naudojimosi patalpomis tvarkos ir idealiųjų dalių pasikeitimo, yra minima V. E. su K. K., sprendė, jog yra pagrindas nustatyti K. K. nuosavybės teisę bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ta apimtimi, kuria turtas buvo pagerintas. Apeliantė nepagrįstai skunde nurodo, kad minėta sutartis patvirtina K. K. teises į ½ dalį gyvenamojo namo. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėta sutartis neatspindi K. K. bendrosios jungtinės nuosavybės dalies dydžio, joje nėra nurodyta, kuri dalis priklauso K. K. (1 t., 21-24 b. l.). Be to, tokio pobūdžio susitarimas neišreiškia asmens valios, kad visa jo asmeninė nuosavybė taptų bendrąja jungtine nuosavybe. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas susitarimas nesudaro pagrindo teigti, kad K. K. šia sutartimi įgijo teisę į didesnę nei 0,06 dalį gyvenamojo namo. Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, įrašas Nekilnojamojo turto registre, padarytas po rekonstrukcijos, taip pat neišviešino šio turto kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, jis buvo nurodytas tik V. E. vardu (3.88 str. 3 d.).

Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (architektūrinė planinė užduotis, aiškinamasis raštas) patvirtina, kad dėl rekonstrukcijos namo plotas padidėjo žymiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėti įrodymai patvirtina, jog priestatas buvo statomas blokuojant prie pietinės namo pusės, prie esamos virtuvės ir san. mazgo, tačiau nepatvirtina, kad po rekonstrukcijos namo plotas padidėjo žymiai (1 t., 132 – 140 b. l.). Apeliantė taip pat nurodo, kad byloje esančiame VĮ Registrų centro Kauno filialo vertinamo turto ((duomenys neskelbtini)) apžiūrėjimo ir vertės nustatymo akte užfiksuotos ne tik atskirai įrengtos pastogės patalpos, bet ir tai, kad jose sudėti plastikiniai langai, kambarys iškaltas lentelėmis ir šios aplinkybės, apeliantės nuomone, patvirtina esminį turto pagerinimą ir ploto padidėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtoje turto įvertinimo ataskaitoje vertintas turtas - patalpos II-17, gyvenamajame name 1A2/ž (p), šio vertinamo turto plotas nurodytas 12,99 kv. m., užfiksuoti gyvenamojo namo fasadų fragmentai ir pačios vertintos patalpos II-7 fragmentai, tačiau minėtas įrodymas nepatvirtina, kad visa V. E. asmeninė nuosavybė santuokos metu buvo pagerinta iš esmės (1 t., 152-161 b. l.). Kaip minėta, teismas, nustatęs, kad palikėjos V. E. nuosavybė po rekonstrukcijos padidėjo tik patalpomis II-17,12,99 kv. m., o tai sudaro 6/100 id. dalis palikėjos nuosavybės teisėje, konstatavo bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę būtent ta apimtimi, kuria turtas ir buvo pagerintas.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškinys dėl kito V. E. asmeninės nuosavybės teise priklausiusio turto (35/100 dalių kiemo statinių, ūkio pastato) pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes dėl šios dalies apeliantė skunde jokių argumentų nenurodė, todėl šios sprendimo dalies svarstyti nėra teisinio pagrindo (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) 32,35 kv. m. pastogės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

Teismas pripažino 32,35 kv. m. namo pastogę bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nurodęs, kad nors ši pastogė ir nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tačiau yra atlikti kadastriniai matavimai ir užfiksuoti kadastro duomenys 2010 m. spalio 14 d. Apeliantas A. S., nesutikdamas su šia teismo sprendimo dalimi, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pažeidė CK 4.103 straipsnio ir 4.47 straipsnio nuostatas, nes minėtą pastogę šalys įsirengė savavališkai. Apelianto nuomone, savavališkai pastatytas statinys nepagrįstai pripažintas paveldėjimo objektu. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Šioje byloje nėra sprendžiamas ginčo pastogės statybos teisėtumo klausimas ar savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimas, todėl apelianto argumentai dėl CK 4.103 straipsnio taikymo yra nepagrįsti. Taip pat byloje nėra sprendžiama dėl ginčo pastogės paveldėjimo, o sprendžiama tik dėl to, kam ji priklauso. Net ir galimai neteisėtai pastatyta pastogė gali turėti savininką. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo palėpė pastatyta santuokos metu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 str. 1 d.)

Dėl 0,0617 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

Byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypą palikėja V. E. įgijo 2008 m. lapkričio 17 d. dovanojimo sutarties pagrindu, būdama santuokoje su K. K. (1 t., 37 b. l.). Minėtoje dovanojimo sutartyje nenurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.), taigi ginčo žemės sklypas yra asmeninė palikėjos V. E. nuosavybė.

Kaip minėta, pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Pirmosios instancijos teismas nepripažino ginčo žemės sklypo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe nurodęs, kad ant šio žemės sklypo stovinčio namelio, kuris šalių taikos sutartimi buvo pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pastatymas, žemės sklypo sutvarkymas, tame tarpe šalinant statybos padarinius, užsėjant jį žole ar vėliau prižiūrint, teisine prasme nekvalifikuotini kaip žemės sklypo pagerinimas, kokybiškai ar kiekybiškai esminiai pakeičiančiais daiktą. Apeliantė, nesutikdama su šia teismo išvada, skunde nurodo, kad ginčo žemės sklype K. K. su sutuoktine pastatė sodo namelį, kiemo statinius, įrengė šulinį, tualetą, tvorą, pasodino vaismedžius, gėlynus, veją. Apeliantė pažymėjo, kad ginčo žemės sklypas dovanojimo sutartyje buvo įvertintas 408 Lt, tačiau šiuo metu šio sklypo vertė yra 49 000 Lt ir šiam vertės pakilimui, apeliantės nuomone, turėjo įtakos sodo pastato statyba ir sklypo sutvarkymas. Teisėjų kolegija atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad tiek sodo namelis, tiek apeliantės nurodomi kiemo statiniai (tvora, šulinys, tualetas ir pan.) šalių patvirtinta taikos sutartimi (dėl kurios ginčo šioje byloje nėra) buvo pripažinti V. E. ir K. K. bendrąja jungtine nuosavybe. Žemės sklype pasodinti medžiai, veja, gėlės nelaikytini esminiais žemės sklypo pagerinimais. Tai, kad žemės sklypo rinkos kaina pakito, susiję su rinkos dėsniais, o ne su apeliantės nurodytais sutuoktinių atliktais pagerinimais. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai netaikė CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatų ir pagrįstai nepripažino ginčo žemės sklypo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

Atsakovo atstovė adv. D. Ž. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti atsakovui A. S. jo turėtas išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 1 210 Lt už apeliacinio skundo surašymą ir 605 Lt už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą surašymas (viso 1815 Lt) bei pridėjo pinigų priėmimo kvitą. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš jos turėtų būti priteistinos atsakovo patirtos išlaidos už atsiliepimo į šį skundą surašymą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovo advokatės pateiktame pinigų priėmimo perdavimo akte nurodyta, kad pinigus sumokėjo įgaliotas asmuo E. S. už S. J. T. ir minėti pinigai sumokėti už atstovavimą ir kitas teisines paslaugas (ne už procesinio dokumento surašymą). Minėti asmenys nėra nagrinėjamoje byloje dalyvaujantys asmenys, o iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad advokatė D. Ž. atstovauja S. J. T. kitoje civilinėje byloje. Taigi minėtas pinigų priėmimo kvitas nepatvirtina, kad atsakovas A. S. sumokėjo advokatei už procesinių dokumentų surašymą nagrinėjamoje byloje. Nesant išlaidų dydį patvirtinančio įrodymo, išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą atsakovui nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.