- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-26
- Bylos Nr.
- e2A-49-1042/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14200-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Jurgelienė, Aleksandras Rusakas, Irma Valiuškienė
- Ieškovas
- A. T. P.
- Atsakovas
- Vilniaus
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Almos Jurgelienės, Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo) ir Irmos Valiuškienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. T. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-24807-862/2025 pagal ieškovo A. T. P. ieškinį atsakovei Vilniaus kredito unijai dėl kreditoriaus reikalavimo dydžio.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. T. P. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Vilniaus kredito unijos ieškovui 18900 Eur pajų ir 9300 Eur pajų; priteisti iš atsakovės ieškovui be teisinio pagrindo nesąžiningai atsakovės gautą naudą – praturtėjus ieškovo sąskaita atlyginant tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas – nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. iki 2025 m. gegužės 5 d. nuo 28200 Eur sumos priskaičiuotina ir priteistina 13976,38 Eur; priteisti 5 proc. metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos iki lėšų ieškovui sumokėjimo momento, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jis iki 2025 m. gegužės 5 d. pareiškimo pateikimo atsakovei ir iki 2022 m. rugpjūčio 3 d. (nutraukus kredito sutartį) buvo atsakovės klientas – kredito unijos narys ar kitas asmuo, kuriam kredito unija teikė finansines paslaugas. Atsakovė nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. su ieškovu 2016 m. gegužės 30 d. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė, todėl atsakovės teiktos finansinės paslaugos (kredito teikimas) pasibaigė. Atsakovė yra pareiškusi reikalavimą ieškovui sumokėti visą mokėtiną buvusios paskolos sumą, todėl ieškovo vertinimu, atsakovei tuo pačiu kilo pareiga gražinti ieškovui jo įmokėtas lėšas (ryšium su unijos kredito suteikimu), tai yra 18900 Eur pajų ir 9300 Eur pajų. Teigė, kad ieškovas dėl nurodytų pajų atsakovei ne kartą teikė reikalavimus, prašydamas juos gražinti, tačiau atsakovė tai ignoravo. Ieškovo nuomone, jam nėra taikytinos Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 65 straipsnio nuostatos draudžiančios įskaitymą, nes kredito sutartis pasibaigė 2022 m. rugpjūčio 3 d. ir šia apimtimi ieškovas nustojo būti paskolos gavėju – unijos klientu, šalys jokio susitarimo dėl pajaus nėra sudariusios, todėl atsakovei negrąžinant pajaus, ieškovui turi būti priskaityta ir sumokėta piniginių lėšų suma atitinkanti tą sumą, kuri būtų apskaičiuota taikant tą dydį, kuris įtvirtintas šalių susitarimu dėl taikytino palūkanų dydžio už pareiškėjo gražintiną sumą (nutraukus kredito sutartį), nes to paties dydžio suma atsakovė be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjo ieškovo sąskaita. Taikant 18 procentų palūkanų normą, už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. iki 2025 m. gegužės 5 d. nuo 28200 Eur sumos iš atsakovės ieškovui priteistina ir 13976,38 Eur, todėl visa suma, kurią ieškovas prašo priteisti iš atsakovės yra 42176,38 Eur. Pažymėjo, kad prievolė gali pasibaigti įskaitymu, kuriam pakanka vienos šalies valios, apie kurią turi būti pranešta kitai šaliai, todėl nėra kliūčių įskaityti piniginių reikalavimų, kurie atsirado iš skirtingų sutarčių, arba iš sutarties, iš vienos pusės, ir nesutartinės prievolės, iš kitos. Pagal šalių 2016 m. gegužės 30 d. sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutraukta atsakovės pranešimu, atsakovė ieškovui 2025 m. gegužės 5 d. pareiškė 71753,05 Eur reikalavimą. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas atsakovei, pasibaigus finansinėms atsakovės teikimo paslaugoms pagal 2016 m. gegužės 30 d. sutartį, už negrąžintus pajus sudaro 28200 Eur. Šią sumą ieškovas 2025 m. gegužės 5 d. vienašaliu pareiškimu įskaitė, todėl jo skola atsakovei 2025 m. gegužės 5 d. sudarė 43553,05 Eur. Ieškovas 2025 m. gegužės 5 d. vienašaliu pareiškimu, įskaitė savo priešinį 13976,38 Eur reikalavimą atsakovei už laiku negražintus pajus, todėl jo skola atsakovei sudaro ne 71753,05 Eur, o 29576,67 Eur.
3. Atsakovė Vilniaus kredito unija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 30 d. šalys sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovė ieškovui suteikė 282000 Eur kreditą gyvenamojo namo statybos darbams. Pagal kredito sutarties 7.1.1 punktą ieškovas įsipareigojo turėti ne mažesnį kaip 10 procentų kredito sumos papildomą pajinį įnašą Vilniaus kredito unijoje. Ieškovas, vykdydamas kredito sutarties sąlygas, 2016 m. gruodžio 30 d. įsigijo papildomą pajų už 18900 Eur ir 2018 m. gruodžio 31 d. tarp šalių buvo sudaryta papildomo pajaus įsigijimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2017 m. sausio 3 d. įsigijo papildomą pajų už 1500 Eur, o 2017 m. sausio 5 d. papildomą pajų už 7800 Eur. Iš viso ieškovas yra įsigijęs papildomų pajų už 28200 Eur. Ieškovui nevykdant mokėjimų pagal kredito sutartį ilgiau kaip 120 dienų, kredito sutartis nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. buvo nutraukta, tačiau tuo ieškovo narystė Vilniaus kredito unijoje nesibaigė. Ieškovas tęsė ir tebetęsia savo narystę Vilniaus kredito unijoje, be to, nuolat dalyvauja kas metus vykstančiuose eiliniuose visuotiniuose narių susirinkimuose ir juose balsuoja. Nurodė, kad kredito sutarties nutraukimo metu ieškovo neįvykdyti įsipareigojimai pagal kredito sutartį sudarė 70429,26 Eur. Ieškovo prievolių, kylančių iš kredito sutarties, įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka atsakovės naudai, todėl 2022 m. rugsėjo 14 d. K. R. savivaldybės notaro biuro notarė R. M. išdavė vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus – atsakovės prašymus Nr. 6000 ir Nr. 6002. Po kredito sutarties nutraukimo šalys sudarė eilę susitarimų dėl skolinių įsipareigojimų vykdymo. Ieškovas įsipareigojimų geranoriškai neįvykdė, todėl atsakovė vykdomuosius įrašus pateikė vykdyti antstoliui ir buvo pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai. Pažymėjo, kad atsakovė 2025 m. gegužės 6 d. gavo ieškovo pareiškimą, kuriame nurodyta, kad ieškovas vienašališkai įskaito savo 28200 Eur pajinių įnašų sumą ir 13976,38 Eur nuostolius su jo skola atsakovei pagal kredito sutartį. Atsakovė 2025 m. gegužės 16 d. atsakydama ieškovui nurodė, kad įskaitymas negali būti atliktas, nes ieškovas neturi priešpriešinio reikalavimo į atsakovę, t. y. atsakovė neturi pareigos (prievolės) grąžinti ieškovui pajinių įnašų už papildomus pajus. Pažymėjo, kad ieškinio reikalavimas priteisti pajus yra bandymas apeiti galiojantį teisinį reguliavimą, reglamentuojantį pajinių įnašų grąžinimo tvarką, o taip pat – pajaus įsigijimo sutarties nuostatas, nustatančias pajinio įnašo grąžinimo apribojimus, siekiant neteisėtai išsireikalauti iš atsakovės lėšas, kurių atsakovė neturi pareigos išmokėti. Ieškovo reikalavimas priteisti 13 976,38 Eur nuostolius, kurie, pagal ieškovą yra atsakovės nepagrįstas praturtėjimas dėl pajų neišmokėjimo, yra ieškovo siekis nepagrįstai pasipelnyti atsakovės sąskaita, neturint tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad ieškovas iki atsiliepimo pateikimo dienos nėra pateikęs atsakovei prašymo grąžinti pajus.