Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. K. (toliau – ir nuteistasis) skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1431-1034/2023, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-63-1036/2024, A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį atsiprašyti nukentėjusiosios M. K., per 9 (devynis) mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios užbaigti elgesio pataisos programą, kartu paskiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę – per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai padarytą 498,33 Eur turtinę žalą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nuosprendis, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartimi, įsiteisėjo 2024 m. vasario 7 d.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. patvarkymu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nuosprendis, pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartimi, buvo pateiktas vykdyti bausmę vykdančiai institucijai.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose buvo gautas Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimas, kuriuo teismui siūlyta nuteistajam A. K. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi Probacijos tarnybos teikimas tenkintas – panaikintas nuteistajam A. K. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartimi, paskirtą laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmę, jos vykdymo pradžią skaičiuojant nuo nuteistojo sulaikymo momento. Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad neįvykdytos visos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos, bausmės tikslai nuteistajam A. K. pritaikius bausmės vykdymo atidėjimą nepasiekti ir jie nebus pasiekti be realaus bausmės vykdymo, todėl šiuo nagrinėjamu atveju yra visi įstatyme numatyti pagrindai Probacijos tarnybos teikimą tenkinti ir panaikinti A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

II. Skundo aukštesniajam teismui prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

I. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo skundas tenkinamas.

7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta skundo nagrinėjimui rašytine bylos medžiaga, nuteistojo A. K. asmens byla, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir skundo argumentus, daro išvadą, kad žemesnysis teismas tik formaliai įvertino byloje surinktus duomenis, vienoms aplinkybėms suteikė per didelę teisinę reikšmę, jų objektyviai nevertindamas visų svarbių aplinkybių kontekste, tuo pačiu kitas svarbias aplinkybes iš esmės nepagrįstai ignoruodamas ir nuvertindamas, taip pat nepakankamai išsamiai įvertino patį taikomos probacijos tikrąjį tikslą bei Probacijos tarnybos elgesį, dėl ko priėmė paviršutinišką ir iš esmės teisingumo bei proporcingumo principus susiklosčiusioje situacijoje akivaizdžiai pažeidžiantį procesinį sprendimą (laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą), todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma pagrįsta bei teisėta ir ji panaikintina.

8. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – ir Probacijos įstatymas) 30 straipsnio 3 dalyje (past. – skundžiamoje nutartyje, 3-iame puslapyje, 6-ame punkte buvo remtasi teikimo nagrinėjimo metu jau nebegaliojusia Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcija, kuri nebėra aktuali sprendžiamam klausimui ir numatė visai kitas bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo sąlygas, todėl spręstina, kad žemesnysis teismas padarė ir teisės taikymo klaidą, kas galimai turėjo neigiamos įtakos priimto procesinio sprendimo galutiniam rezultatui) nurodyta, kad probacijos tarnybos teikimu teismas gali (past. – bet neprivalo visais atvejais ir tai nėra įstatymų leidėjo nustatytas imperatyvas) priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiekta. Tai reiškia, kad Probacijos įstatymas numato dvi būtinąsias sąlygas, kurioms esant, teismas gali, tačiau neprivalo, panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, o būtent: 1) probacijos tarnyba turi būti nustačiusi, kad padidėjo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba žalos kitiems asmenims rizika; ir 2) yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas. Pažymėtina, kad šiuo metu įstatymų leidėjas imperatyviai nenustatė, jog viena iš būtinųjų sąlygų, norint panaikinti taikomą bausmės vykdymo atidėjimą, būtų probacijos sąlygų, teismo paskirtų įpareigojimų, draudimų, baudžiamojo poveikio priemonių ir pan. nevykdymas. Kita vertus, aptartų sąlygų nevykdymas įeina į šiuo metu Probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje numatytą pakankamą pagrindą manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas kategoriją, o tokie atvejai (nustatytų sąlygų nevykdymas) privalo būti vertinami ne pavieniui (atskirai), o visumoje (su visomis nagrinėjimo klausimo metu nustatytomis esminės reikšmės turinčiomis aplinkybėmis).

9. Kaip jau minėta šioje nutartyje, viena iš sąlygų, kurią reikia nustatyti, kad būtų galimas bausmės vykdymo atidėjimo instituto panaikinimas ir nuteistojo pasiuntimas atlikti realios bausmės (šiuo atveju – laisvės atėmimo), yra tai, jog probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustato nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą. Nagrinėjimu atveju ši sąlyga yra įvykdyta, kadangi aukštesniajam teismui pateikta rašytinė medžiaga patvirtina, jog probacijos vykdymo metu nuteistojo A. K. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką padidėjo nuo 6 balų iki 17 balų (iš 168 galimų balų), t. y. nors ir išliko žema, tačiau rizikos padidėjimas gana ženklus, o didelės žalos rizika visuomenei nepakito. Be jau nustatytos ir objektyviais duomenimis patvirtinamos pirmosios sąlygos, būtina nustatyti ir antrąją – pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas – bei tik tuomet, įvertinus visų nustatytų aplinkybių visumą, spręsti, ar yra būtinas bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas.

10. Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vertinant šią teisės normą kartu su baudžiamajame įstatyme nustatytais bausmės bei kitų teisinių institutų tikslais, taip pat ir per ilgą laikotarpį visuomenėje nusistovėjusiomis pagrindinėmis moralės normomis bei vienu iš pažangios, demokratinės visuomenės siekių (gyventi tokioje visuomenėje, kurioje įstatymų pažeidinėjimas (administracinių nusižengimų darymas, nusikalstamų veikų vykdymas, kitų teisės aktų nesilaikymas ir pan.) būtų minimalus ir asmenys jaustų kuo didesnį saugumo jausmą), spręstina, jog taikoma probacija, visų pirma, turi būti orientuota į naujų teisės pažeidimų (ypatingai nusikalstamų veikų) tinkamą užkardymą.

11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartimi, A. K., atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, buvo paskirti du įpareigojimai ir viena baudžiamojo poveikio priemonė. Nustatyta, kad nuteistasis A. K. tinkamai įvykdė vieną iš dviejų jam paskirtų įpareigojimų – dalyvavo ir baigė elgesį keičiančią programą, taip pat yra įvykdyta ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė (nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos atlyginimas), tačiau neįvykdė įpareigojimo atsiprašyti nukentėjusiosios. Pripažintina, kad minėto įpareigojimo įvykdymui nuteistasis iš tiesų turėjo pakankamai ilgą laikotarpį (past. – planuojama bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga buvo numatyta 2025 m. rugpjūčio 6 d.), su juo ne kartą dėl šio įpareigojimo įvykdymo komunikavo ir Probacijos tarnybos darbuotojai, o objektyvių bei pateisinamų priežasčių atsiprašyti nukentėjusiosios A. K. nenurodė, t. y. skunde nurodomos neva turimos sveikatos problemos nėra tos priežastys, kurios užkirstų kelią įvykdyti šį sąlyginai gana nesunkų, trumpalaikį įprastam asmeniui veiksmą. Tai leidžia pripažinti, kad minėtas įpareigojimas buvo neįvykdytas sąmoningai, savotiško įvykusių įvykių interpretavimo pasėkoje, todėl negali būti laikytinas atsitiktinio pobūdžio.

12. Kita vertus, net ir šio įpareigojimo neįvykdymas, pats savaime negali būti bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo pagrindas ir vienintelė sąlyga (tiek faktinė, tiek teisinė) nuteistąjį pasiųsti atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad per visą vykdytos probacijos laikotarpį (pusantrų metų) nuteistojo atžvilgiu nebuvo pradėta jokių naujų ikiteisminių tyrimų, taip pat A. K. administracine tvarka nebaustas. Tai reiškia, kad asmuo probacijos vykdymo metu įstatymų nepažeidė ir jų laikėsi preciziškai, kas leidžia vertinti, jog asmens recidyvo tikimybė ateityje – minimali bei artima nuliui (ką patvirtina ir nustatyta, nors ir padidėjusi, tačiau žema nusikalstamo elgesio rizika, kuri yra artimesnė ne vidutinei, o būtent 0 balų ribai). Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika yra susijusi su kito asmens sveikatos sutrikdymu, t. y. nekorektišku, agresyviu ir smurtiniu veikimo būdu kito asmens atžvilgiu. Kaip jau minėta, A. K. tinkamai įvykdė jam paskirtą įpareigojimą baigti elgesio pataisos programą, kuri, aukštesniojo teismo vertinimu, yra efektyvi priemonė, siekiant užkardyti asmens galimą analogiškų naujų nusikalstamų veikų darymą ateityje. Be kita ko, pateiktoje teismui medžiagoje nėra duomenų, kad A. K. būtų linkęs į smurtinį, psichologinį smurtą kitų asmenų atžvilgiu, tai kartotųsi sistemingai, kiti asmenys su nuteistuoju jaustųsi nesaugiai bei pergyventų dėl savo sveikatos (būtų gyvenimo būdas). Tai (asmens charakteristika, elgesys probacijos vykdymo metu, nepilnamečių vaikų auginimas bei išlaikymas, darbo ir pajamų turėjimas) leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo A. K. padaryta nusikalstama veika buvo labiau atsitiktinio pobūdžio o ne sistemingo bei per ilgą laiką susiformavusio gyvenimo būdo pasekmė, todėl vien tik vienintelio probacijos vykdymo metu padaryto pažeidimo suabsoliutinimas, kai asmuo realiai nekelia jokios objektyvios bei pagrįstos grėsmės visuomenei, laikosi valstybėje galiojančių įstatymų, baigė jo elgesį koreguojančią programą, būtų ne tik neproporcingas, bet ir neteisingas. Aukštesnysis teismas įvertina ir susiformavusią teismų praktiką analogiškose bylose (kai yra sprendžiamas bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas), kai neretais atvejais šio instituto panaikinimas nėra taikomas nuteistiesiems nevykdant net ir daug rimtesnių įpareigojimų (draudimo vartoti alkoholį, kai nusikalstamos veikos padarytos nuo jo apsvaigus; įpareigojimo dirbti nevykdymas; naujų ikiteisminių tyrimų pradėjimas; administracinių nusižengimų darymas; turtinės žalos neatlyginimas ir pan.) bei jiems suteikiant papildomus šansus pasitaisyti, todėl šiuo atveju nuteistajam taikomo instituto panaikinimas pažeistų ir teisinio proporcingumo principą bei būtų akivaizdžiai neteisingas.

13. Aukštesnysis teismas, vertindamas A. K. paskirto įpareigojimo neįvykdymą, taip pat atkreipia dėmesį ir į tam tikra prasme pasyvų pačios Probacijos tarnybos elgesį bei savalaikių veiksmų neatlikimą, dėl ko buvo neįvykdytas teismo paskirtas įpareigojimas. Iš teismui pateiktos rašytinės medžiagos matyti, kad nuteistajam iki 2024 m. rugpjūčio 14 d. neįvykdžius įpareigojimo atsiprašyti nukentėjusiosios, A. K. tą pačią dieną buvo nukreiptas pas Probacijos tarnybos mediatorių, kuris 2024 m. rugsėjo 16 d. telefonu susisiekė su nuteistuoju. Telefoninio pokalbio metu A. K. buvo supažindintas su mediacijos procesu, tartasi dėl atsiprašymo įgyvendinimo detalių, asmuo sutiko atsiprašyti nukentėjusiosios raštu. Nesulaukus atsiprašymo iš nuteistojo, su juo vėl buvo bendrauta 2024 m. lapkričio 6 d., tačiau A. K. nurodė, kad atsiprašymo terminas ilgas ir parengs raštą savarankiškai, apie parengtą raštą pats informuos mediatorę. Pažymėtina, kad kitas Probacijos tarnybos aktyvus teiravimasis dėl minėto įpareigojimo įvykdymo įvyko praėjus daugiau nei 7 mėnesiams, t. y. 2025 m. birželio 16 d. (likus kiek mažiau nei dviem mėnesiams iki probacijos pabaigos), kai lankantis nuteistojo gyvenamojoje vietoje, A. K. kategoriškai atsisakė parašyti pasiaiškinimą, kodėl neatsiprašo ir pareiškė, kad neatsiprašinės.

14. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad jeigu Probacijos tarnyba būtų buvusi aktyvesnė (net septynis mėnesius nebuvo komunikuojama su nuteistuoju dėl įpareigojimo vykdymo) ir dažniau žiūrėjusi, kaip yra vykdomas įpareigojimas bei nustačius, jog jis piktybiškai nėra vykdomas, būtų buvęs galimas kreipimasis į teismą dėl probacijos sąlygų keitimo (Probacijos įstatymo 29 straipsnis).

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, nuteistojo skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikintina ir priimamas naujas sprendimas – Probacijos tarnybos teikimas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimą dėl nuteistajam A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.