Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis nevedęs, nedirbantis, teistas Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 151 straipsnio 1 dalį. - laisvės apribojimas 8 mėnesiams, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. D. 2019 m. liepos 21 d. apie 16 val. 53 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,VW PASSAT“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. ir 127 p. nurodytus reikalavimus, t. y. nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę, todėl nesuvaldė vairuojamo automobilio, kuris nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi, t. y. įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio keleiviui K. Š. dėl krūtinės slankstelio lūžio nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.

Taip pat V. D. 2021 m. lapkričio 19 d., apie 21 val. 30 min., savo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), kilus asmeniniam konfliktui tarp jo ir D. N., jis tyčia ne mažiau kaip penkis kartus sudavė kairės rankos kumščiu jai į veido sritį, ne mažiau kaip tris kartus koja spyrė į galvos sritį, tuo D. N. padarydamas dešinės akies vokų ir pakaušio poodines kraujosruvas, nosies muštinę žaizdą, galvos smegenų sukrėtimą ir taip padarė jai nežymų sveikatos surikdymą.

Kaltinamasis V. D. apklaustas teisme dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino iš dalies. Kaip nurodė kaltinamasis dėl avarijos su nukentėjusiuoju K. Š. yra susitaikęs, jis jam yra atlyginęs žalą. Pasak kaltinamojo, jis nelabai prisimena kaip viskas buvo. Kaip nurodė kaltinamasis, Š. sugalvojo nusipirkti mašiną, važiavo pas draugų. Pasak kaltinamojo nukentėjusysis prašė, kad jis pavairuotų automobilį. Važiuojant nukentėjusiojo automobiliu ją užmetė ir jie apsivertė. Kaltinamasis nurodė, kad jis buvo blaivus, o nukentėjusysis Š. buvo išgėręs. Dėl antros nusikalstamos veikos kaltinamasis paaiškino, kad buvo ruduo, tikslaus laiko nepamena. Jis parvažiavo išgėręs ir susipyko su D. N. Dėl ko su ja susipyko negali pasakyti. Kaip nurodė kaltinamasis, ji jį išprovokavo. Ką konkrečiai nukentėjusioji jam pasakė, kaltinamasis negalėjo nurodyti, nes nepamena. Kaip nurodė kaltinamasis, jis buvo išgėręs, nesusitvardė ir sudavė į veido sritį. Kiek kartų sudavė pasakyti negalėjo, nes neatsiminė dėl girtumo, tačiau visus kaltinime nurodytus smūgius pripažįsta.

Aplinkybę, kad kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę, todėl nesuvaldė vairuojamo automobilio, kuris nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu automobilio keleiviui K. Š. dėl krūtinės slankstelio lūžio nesunkiai sutrikdė sveikatą, patvirtina teisiamojo posėdžio metu betarpiškai ištirti rašytiniai įrodymai, apklausti liudytojai.

Iš nukentėjusiojo K. Š. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu 2022 m. rugpjūčio 4 d. matyti, kad su D. (duomenys neskelbtini) nusipirko mašiną. Jis užmokėjo, tačiau dokumentų nebuvo pasiėmęs, sakė kitą dieną mašiną perrašys ant jo, tik tą vakarą įvyko avarija. Kaip nurodė nukentėjusysis automobilis buvo pirktas jo vardu. Grįžo iš (duomenys neskelbtini), vairavo D. Pasak nukentėjusiojo, jie užsuko į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur su senute išgėrė ir grįžtant užmigo ant priekinės sėdynės, nes buvo gerokai neblaivus. Atsibudo jau po avarijos. Pasak nukentėjusiojo, jis nepastebėjo, ar D. gėrė, jis buvo lauke, kalbėjosi.

Liudytoja J. D. patvirtino, kad jos sugyventinis K. Š. parėjo visas kruvinas, nubalnotas, po avarijos. Tada jis išsikvietė greitąją ir išvažiavo.

Aplinkybę, kad įvyko eismo įvykis patvirtino liudytoju apklaustas V. K. Pasak šio liudytojo, tą dieną jis dirbo laukuose su kombainu, galėjo būti 2019 m., liepos mėnuo. Užėjo lietus ir apie 4 val. dienos jam reikėjo parsivaryti iš (duomenys neskelbtini) kombainą į (duomenys neskelbtini). Važiuodamas pamatė griovyje apsivertusią mašiną. Automobilio markės liudytojas nurodyti negalėjo, nes automobilio priekis buvo sumaitotas, tamsiai žalios spalvos, sedanas. Pristojo prie automobilio, žmonių aplink nebuvo. Po kurio laiko paskambino D., paprašė mašiną ištraukti ir pirma mintis buvo, kad tai ta pati mašina, kurią jis matė. Pasak liudytojo, kai jis išvažinėjo iš (duomenys neskelbtini), policija jau formino eismo įvykį. Liudytojas nurodė, kad jis D. pasakė, kad neturi laiko ir nieko netraukė. Pasak liudytojo, jis supratęs, kad tai būtent ta mašina, kurią jis matė pravažiuodamas.

Apžiūros protokolas 2019 m. liepos 21 d. taip pat patvirtina eismo įvykio faktą. Iš šio protokolo matyti, kad automobilis yra adresu (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi pievoje, apgadintas visas kėbulas ir automobilio stiklai (1 t., b. l. 71-73).

Motyvuojamoji dalis

Aplinkybę, kad šią transporto priemonę vairavo kaltinamasis patvirtina 2019 m. rugsėjo 11 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota kompaktiniame DVD-R diske peržiūrėta informacija.

Aplinkybę, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 881/2020(03) (2 t., b. l. 83-84)

Pažymėtina, kad prokuroras prašė pripažinti kaltinamąjį V. D. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį. Ši norma numato atsakomybę asmeniui, kuris sukėlė eismo įvykį būdamas neblaivus. Vis dėlto byloje įrodymų, kurie patvirtintų šį faktą nėra. Nepaisant to, kad liudytoja apklausta nukentėjusiojo sugyventinė J. D. nurodė, kad matė D. girtą (duomenys neskelbtini) kaime nuo pat ryto, nes jis ėjo virsdamas, tačiau šios aplinkybės nepatvirtino liudytojas K. D., kuris ir vežė kaltinamąjį su nukentėjusiuoju į (duomenys neskelbtini) pirkti automobilio. Kaip nurodė K. D., kai važiavo į (duomenys neskelbtini), jam atrodė, kad abu buvo blaivūs. Vėliau atsakydamas į patikslintą teisėjo klausimą nurodė, kad jis neprašęs jų pūsti. Kaip nurodė liudytojas, gal Š. ir buvo alaus gėręs, kvapas buvo. Pasak liudytojo jie abu susėdo į mašiną, buvo alkoholio kvapas, tačiau nuo kurio ar nuo D. ar nuo Š., jis negalėjo pasakyti. Taip pat aplinkybės, kad kaltinamasis V. D. būtų vartojęs alkoholinius gėrimus ir neblaivus vairavęs transporto priemonę vienareikšmiškai nepatvirtino ir kiti liudytojai. R. S. nurodė, kad nematė, kad V. D. būtų vartojęs alkoholinius gėrimus. Taip pat jis nematė, kiek D. ir Š. jo išgėrė. Pasak liudytojo, jie turbūt gėrė su jo mama. Nepaisant to, kad liudytojas nurodė, jog jis iš kalbos supratęs, kad tiek Š., tiek Dambrauskas buvo neblaivūs, nors ir nebuvo taip, kad jie vartaliotųsi, tačiau liudytojui aiškiai nenurodžius aiškių neblaivumo požymių, išgerto alkoholio kiekio, teismas neturi pagrindo vien tik šiais parodymais vadovaudamasis pripažinti, kad kaltinamojo alkoholio koncentracija buvo 0,41 promilių ir daugiau (BK 281 straipsnio 8 dalis). Be to, aplinkybės, kad D. būtų neblaivus ar vartojęs alkoholinius gėrimus nepatvirtino liudytojo R. S. mama R. I. Š., su kuria kaltinamasis ir nukentėjusysis, pasak liudytojo, vartojo alkoholinius gėrimus. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, pripažinti, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę neblaivus neleidžia ir V. K. parodymai. Pasak liudytojo, tuo metu, kai kaltinamasis prašė jo padėti ir ištraukti automobilį iš griovio, jis jam iš balso pasirodė išgėręs. Pažymėtina tai, kad kaltinamasis liudytojui skambino jau po eismo įvykio ir net gi pripažinus, kad liudytojas pagrįstai įtarė kaltinamąjį esant neblaiviu, tačiau tai nepatvirtina, kad eismo įvykį kaltinamasis sukėlė taip pat būdamas neblaivus. Kaip nurodė pats kaltinamasis, jis alkoholį vartojo po eismo įvykio, o vairuodamas transporto priemonę buvo blaivus, todėl pripažinti, kad kaltinamasis eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus, į bylą surinktų įrodymų pagrindu negalima.

Nurodytų aplinkybių visetas suteikia teismui pagrindą kaltinamojo veiką perkvalifikuoti iš BK 281 straipsnio 2 dalies į BK 281 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamojo veiksmai atitinkama šios normos turinyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Taip pat kaltinamasis pripažintinas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios D. N. parodymų, ji buvo apsistojusi pas D., nes šeimoje buvo konfliktų. Pasak nukentėjusiosios, ji su D. nebuvo pora. Kaip nurodė nukentėjusioji D. grįžo iš po darbo gerokai išgėręs, jis parsivežė dar išgerti ir buvo ant stalo pasidėjęs „bambalį“ alaus. Jie susibarė ir jis ją apipylė iš stiklinės alumi ir viskas prasidėjo. Pasak nukentėjusiosios, jie sukonfliktavo žodžiais ir D. pradėjo muštis rankomis, o paskui- kojomis. Kaip nurodė nukentėjusioji, ji buvo be sąmonės. Aš paskui atsikėlė ir išėjo pas vaikų pagalbos. Kitą dieną, kai sugyventinis pamatė, kad ji sunkiai iš lovos išlipa, jis su sūnumi iškvietė pareigūnus, o pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą. Viskas vyko lapkričio 19 dieną. Pasak nukentėjusiosios, ji patyrė žalą, tačiau kaltinamasis ją atlygino ir atsiprašė, ji jam pretenzijų neturi.

Aplinkybę, kad nukentėjusioji buvo sumušta patvirtino liudytoju apklaustas A. M.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 1804/2021(04) (3 t., b. l. 89) ir Nr. pG94/2022(04) patvirtina, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (3 t., b. l. 94-95).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad kaltinamojo nusikalstama veika įrodyta visiškai ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Pripažinus kaltinamąjį padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio ir 140 straipsnių 1 dalyse jam skirtina bausmė. Pažymėtina, kad už nusikalstamą veiką numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje gali būti skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų, o už nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus, tačiau vieną iš jų padarė būdamas teistas. Kitą nusikalstamą veiką padarė suduodamas daugybinius smūgius nukentėjusiajai, į gyvybiškai svarbias kūno vietas, kas iš esmės pačią nusikalstamą veiką padaro pavojingesnę. Kaltinamasis administracine tvarka baustas ne vieną kartą, niekur nedirba. Dėl to nurodytų aplinkybių visetas neleidžia kaltinamajam skirti pačių švelniausių sankcijoje numatytų bausmių rūšių. Dėl to kaltinamajam skirtina arešto bausmė.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Už nusikaltimą minimali arešto bausmė yra 15 parų, o maksimalus – 90 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 52 parų arešto bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo veiksmuose abiejų nusikalstamų veikų atvejais nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybę prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančia aplinkybe sutrikdant nukentėjusiajai D. N. nežymiai sveikatą pripažintinas faktas, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinus tai, kad kaltinamojo veiksmuose pagal nusikalstamą veiką numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkinančių aplinkybių teismas skiria kaltinamajam švelnesnę nei sankcijos vidurkyje numatytas bausmės dydis 30 parų arešto bausmę, o už nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje sankcijos vidurkyje numatytą bausmę - 52 parų areštą, nes kaltinamojo veiksmuose yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis padarė kelias nusikalstamas veikas, teismas jas privalo subendrinti apimdamas jas arba visiškai ar iš dalies sudėdamas (BK 63 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kad kaltinamasis padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas teismas bendrina jas taikydamas visišką bausmių sudėjimo būdą numatytą BK 63 straipsnio 3 dalyje ir skiria kaltinamajam 82 parų areštą.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą nuteisiamas arešto bausme teismas jos vykdymą atideda 6 mėnesiams ir paskiria jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Taip pat nuteistajam skirtinos šios pareigos: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Taip pat tenkintinas patikslintas Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys ir iš nuteistojo V. D. priteistina 187,80 Eur išlaidų už nukentėjusiosios gydymą.

Rašytinį pasižadėjimą neišvykti paskirtą 2021 m. lapkričio 23 d. prokuroro nutarimu palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau -BPK) 139 straipsnio 3 dalis).

DVD -R ir CD-R laikmenos paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 30 parų areštą.

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 52 parų areštą.

Paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti kaltinamajam V. D. 82 parų areštą.

Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir V. D. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams paskiriant intensyvią priežiūrą –nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Priteisti Šiaulių teritorinei ligonių kasai iš nuteistojo V. D. 187,80 Eur.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro A. Gailiaus 2021 m. lapkričio 23 d. nutarimu taikytą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

DVD -R ir CD-R laikmenas palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.