- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-21
- Bylos Nr.
- e2A-49-755/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Atsakovas
- S. G.
- Ieškovas
- R. B.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo S. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022-07-25 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1680-939/2022 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui S. G., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. B. ieškiniu prašė pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2015-11-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1378-939/2015 dalį ir priteisti iš atsakovo S. G. nepilnamečio sūnaus M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai materialinį išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, periodinę išmoką kiekvieno mėnesio 20 dieną pervesti į ieškovės AB Swedbank banko sąskaitą; nustatyti, kad ieškovė periodinę išmoką vaiko išlaikymui administruos uzufrukto teise bei priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2015-11-10 sprendimu šalių nepilnamečio sūnaus M. G. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, iš atsakovo vaikui išlaikyti priteistas išlaikymas po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės.
3. Šalių sūnui nustatytas neįgalumas, dideli ugdymosi poreikiai (duomenys neskelbtini).
4. Ieškovės vertinimu sūnaus išlaikymui per mėnesį būtina suma sudaro 950 Eur. Iš valstybės teikiama parama yra 341 Eur kas mėnesį, o likusią - 600 Eur sumą turėtų lygiomis dalimis dengti abu vaiko tėvai.
5. Nurodė, kad jos pajamos yra 700 Eur dydžio mėnesinis atlyginimas. Sutuoktinis R. B. iš individualios veiklos per mėnesį gauna apie 1 000 Eur pajamų. Su sutuoktiniu turi nebaigtos statybos nekilnojamąjį turtą, du lengvuosius automobilius bei dar vieną darbinį. Turi įsipareigojimų lizingo bendrovei.
6. Atsakovas su ja nebendrauja, nelanko sūnaus, neteikia kitokio išlaikymo vaikui apart teismo sprendimu priteistos pinigų sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2022-07-25 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Prienų rajono apylinkės teismo 2015-11-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1378-939/2015 M. G. priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš S. G. nepilnamečio sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 260 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. (duomenys neskelbtini), iki jo pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nurodė periodinę išmoką iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 20 dienos pervesti į ieškovės banko sąskaitą, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko motinai. Kitą ieškinio dalį atmetė. Sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio padidinimo nurodė vykdyti skubiai. Priteisė iš S. G. 61 Eur žyminio mokesčio ir 7,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, ieškovei - 1 256,72 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas nustatė, kad šalių sūnaus M. G. poreikiai nuo (duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimo padidėjo dėl jo amžiaus ir pasikeitusios sveikatos būklės- nustatyto neįgalumo bei didelių specialiųjų ugdymo(si) poreikių. Vertino, kad per šešerius metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, pakilo maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos.
9. Išanalizavęs ieškovės pateiktoje vaiko poreikių paskaičiavimo lentelėje nurodytas metinių pirkinių sumas, įvertinęs, kad tokio vaiko auginimas reikalauja daugiau pastangų ir išlaidų, nei visai sveiko vaiko atveju, teismas sprendė, jog šalių sūnaus poreikių tenkinimui per mėnesį reikalingos ne 950 Eur, bet 845 Eur dydžio lėšos.
10. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepaneigė jo ginčijamų, ieškovės nurodytų vaiko poreikių ir jiems patenkinti reikalingo išlaikymo dydžio.
11. Po atliktos ginčo šalių gaunamų pajamų, išlaidų, turimo turto analizės, teismas vertino, kad ieškovės turtinė padėtis pajamų atžvilgiu yra šiek tiek geresnė, negu atsakovo. Pasisakė, kad ieškovės galimybės papildomai dirbti yra apribotos, nes nepilnamečio vaiko priežiūrai būtinas skirti laikas negali būti aukojamas didesnių pajamų gavimui.
12. Atsakovo argumentus, kad jis sūnui galėtų teikti 170 Eur dydžio mėnesio išlaikymą, o teismui priteisus prašomą 260 Eur išlaikymą, bus įpareigotas teikti didesnį išlaikymą, nei objektyviai leidžia jo turtinė padėtis ir (ar) galimybės gauti tokias pajamas jis negalės, teismas vertino kaip neįrodytus. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis arba jų negavimu apskritai ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.
13. Teismas konstatavo, kad turi būti nustatytas vaiko poreikius patenkinantis išlaikymo dydis – 846 Eur, kuris mažintinas gaunamų išmokų vaikui sumomis – 325,70 Eur. Nenustatęs žymaus šalių turtinės padėties skirtumo, teismas pripažino, kad abu tėvai išlaikymą vaikui turi teikti lygiomis dalimis po 260 Eur per mėnesį.
14. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas nurodė, kad atsakovas prašė ieškovės prašymo dėl teisinių išlaidų priteisimo netenkinti dėl neobjektyvaus jos požiūrio ir nenoro ginčą išspręsti taikiai.
15. Teismas pasisakė, kad šiam klausimui reikšminga, jog ieškovė, prieš teikdama ieškinį, kreipėsi dėl privalomosios mediacijos, atsakovo sutikimas dėl mediacijos vykdymo nebuvo gautas. Iš bylos duomenų matyti, jog šalys tarpusavyje galimai nebendrauja, jų santykiai konfliktiški, ieškovė nurodė, jog atsakovas į jokias kalbas dėl išmokos padidinimo taikiai, be teisminių ginčų nesileido, su ja nebendrauja, nelanko sūnaus.
16. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė neturėjo galimybės rinktis kitokį ginčo sprendimo būdą, todėl atsakovo argumentus, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės nenoro spręsti ginčą taikiai, laikė nepagrįstais.
17. Teismas konstatavo, jog negalima daryti išvados, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl neobjektyvaus ieškovės požiūrio. Nenustatė, kad ji procesinėmis teisėmis būtų naudojusis nesąžiningai ir tai būtų turėję įtakos nebūtinų ir nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų atsiradimui ar jų didėjimui. Teismas sprendė, kad pagrindų nukrypti nuo CPK numatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra.
18. Kadangi ieškovė patyrė 1 450 Eur išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti, t.y. 200 Eur už ieškinio parengimą, 600 Eur už atstovavimą teisme (4 val.), 100 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą, įvertinęs, kad tokios išlaidos neviršija rekomenduojamo maksimalaus jų dydžio, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (86,67 proc.), teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 1 256,72 Eur bylinėjimosi išlaidų.
19. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo valstybės naudai priteisė 61 Eur žyminio mokesčio. Atitinkama procentine proporcija iš atsakovo priteisė valstybei 7,77 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
20. Atsakovas S. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022-07-25 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, jas sumažinant.
21. Mano, kad teismas neįvertino visų priežasčių dėl kurių susidarė šios išlaidos. Apie ieškovės inicijuotą mediacijos procesą jis sužinojo pavėluotai - (duomenys neskelbtini), kuomet gavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pranešimą, atsiųstą neregistruotu laišku. Ieškovė galėjo pranešti jam ar jo seseriai apie ketinimus prašyti padidinti vaiko išlaikymo sumą, tačiau jo seseriai paskambino tik (duomenys neskelbtini).
22. Priešingai nei nurodė ieškovė, jis neprieštaravo, kad šis klausimas būtų sprendžiamas iki teismo ir taikiai susitariant. Teismas neatsižvelgė į tai, kad R. B. advokatė (duomenys neskelbtini) pirmojo parengiamojo teismo posėdžio metu, nedalyvaujant ieškovei, paprašė teismo surengti pakartotinę mediaciją, atsižvelgiant į jo siekį susitarti taikiai. Įvykus pakartotinei teismo mediacijai, pranešime buvo konstatuota, kad teisminės mediacijos procesas baigtas, pasitraukus iš jo abiem šalims, bet iš tiesų, tai ieškovė pirma pasitraukė iš šio proceso.
23. Mano, kad ieškovei buvo naudingiau tęsti teisminį procesą, nei ieškoti abi puses tenkinantį sprendimą dėl jos bylinėjimosi išlaidų pasidalinimo mediacijos metu. Atkreipia dėmesį, kad kita ginčo pusė norėjo vilkinti bylos nagrinėjimą ir ieškovės procesinis elgesys viso teismo proceso metu nebuvo tinkamas, sąžiningas, apdairus.
24. Apeliantas nurodo, kad ieškovė galėjo atsisakyti kai kurių nebūtinų teisinių paslaugų, tokių kaip advokatės atstovavimas teisme. Sumokėtos sumos advokatei peržengia protingumo ir teisingumo ribas, jas lyginant su viešai skelbiama informacija iš advokatų kontorų Vilniuje ir Kaune internetinių puslapių.
Atsiliepimas
25. Atsakovas kritikuoja ieškovės atstovės pateiktas sąskaitas ir nurodo, kad prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo surašymą atstovė nepagrįstai įvertino 100 Eur.
26. Vien tai, kad atstovavimo išlaidų dydis neviršija rekomenduojamos maksimalios ribos, savaime neleidžia daryti išvados, jog bylą nagrinėjęs teismas yra įpareigotas priteisti būtent tokio dydžio išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad byla nesudėtinga, nereikalavo specifinių teisės žinių taikymo, jo procesinis elgesys buvo sąžiningas, apdairus, rūpestingas, egzistavo pagrindas sumažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą.
Atsiliepimas
27. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
28. Pabrėžia, kad , nepaisant atsakovo vertinimų, ji turėjo teisę pasirinkti advokatą ir naudotis jo paslaugomis. Teismas bylinėjimosi išlaidų klausimą išsprendė teisingai. Ji inicijavo tiek privalomąją, tiek teisminę mediaciją, dėjo visas pastangas ginčą baigti taikiai, tačiau apeliantas viską ignoravo.
Žemesnės instancijos teismas
29. Pagal Rekomendacijas už ieškinį priteistina suma sudarytų 4 324,75 Eur, kai ji dėl ieškinio surašymo patyrė 750 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą sudarytų 172,99 Eur atlygį, kai jos atstovės darbo valanda kainavo 100 Eur.
30. Mano, kad remtis apelianto pateiktos nežinomos jai advokatės (ar advokato padėjėjos) darbo įkainiais negalima. Atkreipia dėmesį, kad jos atstovė neteikė duomenų dėl visų nuo (duomenys neskelbtini) skyriui prašymo dėl privalomos mediacijos skyrimo iki (duomenys neskelbtini) paskutinio teismo posėdžio (daugiau kaip pusę metų) teiktų jos daugkartinių konsultacijų,/patarimų, visų susipažinimų su procesiniais dokumentais EPP, susirašinėjimo su kliente SMS, elektroniniu paštu jos laiko sąnaudų, neskaičiavo kelionių, kuro sąnaudų kelyje ir pan.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas taip pat nėra, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
32. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
33. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė, kaip jis nurodo, advokatų paslaugų įkainius, kurie pateikiami įvairiose interneto puslapiuose(tokių puslapių nuotraukas). Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šiuos įrodymus, kaip ne tik pateikiamus nesavalaikiai, atsakovui nenurodžius dėl kokių priežasčių jie nebuvo teikti pirmosios instancijos teismui ir nepagrindus, kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, bet ir kaip neatitinkančius tokių duomenų (įrodymų) išsamumo ir patikimumo kriterijų.
34. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
35. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal kasacinio teismo praktiką šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantamai kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje, pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) 2020-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020).
36. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškinį ne pilna apimtimi, bet 86,67 procentais, t.y. pakeitęs Prienų rajono apylinkės teismo 2015-11-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1378-939/2015 dalį priteisė ne ieškovės šalių nepilnamečiam sūnui prašomą 300 Eur kasmėnesinę išlaikymo sumą, bet 260 Eur. Pagal pirmiau aptartą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, ieškinį pateikusi šalis įgijo teisę į atitinkamą procentinę išraišką patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
37. Sutiktina su apeliantu, kad nukrypti nuo minėtame straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, teismas gali, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
38. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindų nukrypti nuo minėtos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, nors atsakovas prašė netenkinti ieškovės prašymo dėl teisinių išlaidų priteisimo. Toks vertinimas iš esmės grindžiamas ieškovės tinkamu naudojimusi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliktomis procesinėmis pareigomis su kuo sutinka ir apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas.
39. Apelianto nuomonė apie ieškovės nesąžiningumą tiek ikiteisminėje ginčo stadijoje, tiek teisme jai realizuojant savo teises, įskaitant teisę turėti atstovą, tiek inicijuojant teisminį ginčą, tiek bylos nagrinėjimo metu, nėra pagrįsta bylos duomenimis ir pirmosios instancijos teismo atlikto vertinimo nekeičia.
40. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas nenustatė pagrindo spręsti, kad ieškovė neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą, ar, kad toks kreipimasis buvo realizuotas nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir nustatytų procedūrų. Tai, kad, apelianto teigimu, jis pavėluotai sužinojo apie ieškovės kreipimąsį dėl privalomos mediacijos nerodo pastarosios neapdairumo, nerūpestingumo, piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis ar juo labiau nesąžiningumo.
41. Kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, kaip šiuo atveju, ši ginčo šalis turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Ginčo šalies prašyme turi būti nurodyta kitos ginčo šalies vardas, pavardė, ginčo dalykas, gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius, gavę šio straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo. Jeigu per14 dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija (Mediacijos įstatymo 21 straipsnis). Taigi, teisinis reguliavimas mediaciją inicijavusiam subjektui pareigos dar ir asmeniškai pranešti apie tai kitai ginčo šaliai nenumato, tad spręsti, kad ieškovė į teismą kreipėsi netinkamai laikydamasi teisiniu reguliavimu nustatytų procedūrų nėra pagrindo.
42. Apeliantas patvirtino, kad pranešimą jis visgi gavo, o tai, kad su jo turiniu susipažino pavėluotai, nes savalaikiai nepasitikrino savo gyvenamosios vietos adresu gaunamos korespondencijos, nesuponuoja išvados dėl ieškovės nesąžiningumo inicijuojant ginčo sprendimą teisminiu keliu. Juolab, kad pirmosios instancijos teismas ginčo šalims sudarė galimybę pasinaudoti mediacija ir bylos nagrinėjimo metu.
43. Tai, kad šalys mediacijos metu nepasiekė taikaus ginčo išsprendimo, nėra pagrindas išvadai, kad kurios nors iš jų piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Analizuoti dėl kokių priežasčių pasinaudojus mediacija nepavyko pasiekti taikaus susitarimo, procesinės pareigos teismas neturi. Pabrėžtina, kad mediacijai taikomas konfidencialumo kriterijus ir joje šalys dalyvauja savanoriškai, t.y. asmuo turi teisę pasirinkti dalyvauti joje arba nedalyvauti. Pasitraukimas iš mediacijos ar taikaus sprendimo jos procedūrose neradimas savaime nereiškia kurios nors ginčo šalių nesąžiningumo naudojantis procesinėmis teisėmis. Primintina, kad ir taikaus susitarimo atveju be ginčo objekto išsprendžiamas ir iki tol šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.
44. Subjektyviai reiškiamos pastabos dėl ieškovės atstovės pasirinktos interesų gynybos pozicijos, pavyzdžiui dėl prašymų kviesti liudytojus ar ekspertą, akcentuojant ieškovės siekį tęsti teisminį procesą ar tokiu būdu didinti bylinėjimosi išlaidas vertinamos kaip nepagrįstos. Kiekviena ginčo šalis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę įrodinėti ginčui reikšmingas aplinkybes, naudojasi savo nuožiūra. Tai, kad teismas nusprendė atmesti vienos iš ginčo šalių prašymus savaime nereiškia, kad ji savo procesinėmis teisėmis naudojosi netinkamai, pažeidė proceso sąžiningumo principą.
45. Esant aptartoms aplinkybėms pagrindo išvadai, kad ieškovės procesinis elgesys buvo netinkamas ir, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė tik dėl jos kaltės, esant neapdairiai ar nerūpestingai ar veikiant nesąžiningai, nėra.
46. Atmestini ir apelianto argumentai dėl ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų dydžio nepagrįstumo. Ieškovės atstovė į bylą pateiktu prašymu prašė priteisti 1 450 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo grindžiamos sąskaitomis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvitu. (duomenys neskelbtini) sąskaita 550 Eur ir (duomenys neskelbtini) 200 Eur sumoms išrašyta už ieškinio parengimą ir pateikimą teismui, tam būtinas teisines paslaugas; (duomenys neskelbtini) 450 Eur sumai už 3 val. atstovavimą teisme, (duomenys neskelbtini) 200 Eur sumai už 1 val. atstovavimą teisme ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo surašymą. Ieškovė sąskaitas apmokėjo bankiniais pavedimais ir grynaisiais pagal pinigų priėmimo kvitą.
47. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą apskaičiuojamas taikant 0,1 koeficientą (Rekomendacijų 8.19), už ieškinį - 2,5 (Rekomendacijų 8.2 punktas); už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, - 0,4 (Rekomendacijų 8.16 punktas); už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą – 0,1 (Rekomendacijų 8.20 punktas).
48. Taigi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose. Atsižvelgiant į ieškinio parengimo ir pateikimo laikotarpiu ((duomenys neskelbtini)) buvusį statistikos departamento skelbiamą už praėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, maksimali už ieškinio parengimą priteistina suma sudarė 3 995,25 Eur (1 598,10 Eur×2,5), kitų, teisinių paslaugų, nenurodytų šių Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valanda – 159,81 Eur (1 598,10 ×0,1). Teisme atstovavimas (duomenys neskelbtini) truko 42 minutes, (duomenys neskelbtini) - 2 val. 40 min. dėl ko pagal Rekomendacijų 9 punktą laikytina, kad ieškovė buvo atstovaujama teisme vieną (duomenys neskelbtini) valandą ir atitinkamai maksimali priteistina suma už tokias paslaugas sudarytų 167,30 Eur (1 679,3×0,1), (duomenys neskelbtini) keturias valandas ir maksimali priteistina suma sudarytų 691,96 Eur (1 729,9×0,1=172,99×4).
49. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl aptariamų išlaidų priteisimo šalis teismui pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Ieškovės atstovė tokį prašymą pateikė savalaikiai ir apeliacinės instancijos teismo vertinimu toks dokumentas atitinka Rekomendacijų 8.17 punkte (už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai)) nurodytą teisinių paslaugų turinį, kurio apmokėjimo apskaičiavimui taikytinas 0,1 koeficientas, kas atitinkamai sudarytų 172,99 Eur sumą, tad vertinti, kad ieškovės prašomos priteisti už tokio dokumento parengimą išlaidos yra perteklinės nėra pagrindo. 1 dali
50. Pirmiau pateikti skaičiavimai patvirtina, kad ieškovės patirtos ir prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos ne tik neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų išlaidų dydžių, bet yra ženkliai mažesnės. Jų vertinti kaip neatitinkančių protingumo ar sąžiningumo principų ir dėl to jas mažinti nėra pagrindo.
51. Teiginiai, kad ieškovė tam tikrais atvejais galėjo atsisakyti nebūtinų teisinių paslaugų, pavyzdžiui atstovavimo teisme, vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio, nes teisę būti atstovaujamam įtvirtina teisinis reglamentavimas (CPK 51 straipsnis), kuri nuo kitos ginčo šalies intereso patirti kuo mažiau galimų neigiamų inicijuoto teisminio proceso pasekmių nepriklauso. Taip pat primintina, kad atstovo pasirinkimas yra proceso dalyvio savo nuožiūra įgyvendinama teisė, tad apeliaciniame skunde dėstomas palyginimas su kitų teisininkų galimai mažesniais paslaugų įkainiais, nesudaro prielaidų spręsti, kad prašytas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neatitinka bylos sudėtingumo ir ieškovės pasirinktos konkrečios atstovės darbo bei laiko sąnaudų.
52. Atsižvelgus į pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra faktinio ar teisinio pagrindų. Apskųsto sprendimo turinio analizė nepatvirtina apeliaciniame skunde išdėstytos pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų bylinėjimosi išlaidų paskirstymui reikšmingų aplinkybių ar, kad netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias šį klausimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
53. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakoma, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
54. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus apie jos patirtas išlaidas (600 Eur) teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ((duomenys neskelbtini) sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymas). Išlaidos už advokatės pagalbą – atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kas apima tiek sąskaitoje nurodytą susipažinimą su apskųsto teismo sprendimu, tiek patį procesinio dokumento surašymą, buvo patirtos 2022 m. rugsėjo mėnesį. Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2022 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 729,90 Eur. Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 248,87 Eur (1,3 x 1 729,90 Eur).
55. Ieškovės prašomos priteisti 600 Eur advokatės pagalbos išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, įvertinus bylos apimtį, sudėtingumą, paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijus, nevertintinos kaip per didelės, todėl jas priteisia ieškovei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis) .
56. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog skundžiama teismo sprendimo dalis tik dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (priteisimo). Tokie skundai nagrinėjami taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles (CPK 321 straipsnio 2 dalis). Sutinkamai su CPK 80 straipsnio 2 dalimi, už tokius skundus žyminis mokestis nemokamas. Apeliantas pateikė įrodymą, jog sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio (per SEB banką (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)). Kadangi apeliantas sumokėjo žyminį mokestį, nors jo mokėti neturėjo, jis apeliantui sugrąžinamas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022-07-25 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. B. 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
Grąžinti S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38 Eur (trisdešimt aštuoni) jo sumokėto per SEB banką (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) žyminio mokesčio. Paaiškinti, jog mokestį sugrąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.