- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- TS-14-1122/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė
- Nuteistasis
- M. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) namuose (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 59-295, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. M. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-85-519/2017 pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje (trys veikos), 260 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam skirta subendrinta laisvės atėmimo 9 (devyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, o pagal BK 64 straipsnį paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, todėl M. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ( 1 para) ir suėmime nuo 2016 m. liepos 1 d. iki nuosprendžio paskelbimo praleistas laikas. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nuosprendis 2017 m. spalio 13 d. įsiteisėjo (a. b. 1 t. 2 d., b. l. 1–35).
Bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. liepos 1 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. balandžio 30 d., pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2019 m. lapkričio 30 d. Neatliktos bausmės dalis 2020 m. sausio 30 d. – treji metai ir trys mėnesiai.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija), remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2020 m. sausio 30 d. Vilniaus pataisos namuose, 2020 m. sausio 30 d. protokolu Nr. 58-58 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką (nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika 66 balai), kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2020 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 59-295 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam M. M.“ nutarė netaikyti nuteistajam M. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Taip pat nutarta rekomenduoti nuteistajam dalyvauti (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) savitarpio pagalbos užsiėmimuose bei atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje.
Minėtą išvadą Komisija padarė atsižvelgusi į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudaro 66 balus (statinių veiksnių taškai – 25, dinaminių – 41), į dinaminių rizikos taškų įverčių padidėjimą (Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė – 56 taškų rizika, iš kurių statinių – 25, dinaminių – 31), narkotinių medžiagų vartojimo atvejus pataisos įstaigoje, į tai, kad kartą buvo pažeistos bausmės atidėjimo sąlygos, į motyvacijos trūkumą darbinės veiklos atžvilgiu, į tai, kad nuteistajam būdingos kriminalinę subkultūrą palaikančios nuostatos ir į didelę likusią neatliktos bausmės dalį (a. b. 1 t. 2 d., b. l. 93–95).
Šalies argumentai
Nuteistasis M. M. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtą Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Skunde nurodo, jog Komisijos nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Paaiškino, kad visų pirma pagal 2012 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-154 17.1 punktą Komisija vertina nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemonės ir jų rezultatus. Šiuo atveju 2020 m. sausio 30 d. Komisija 2-ą kartą svarstydama jo lygtinio paleidimo klausimą, sutinkant su intensyvia priežiūra, svarstė ne jo lygtinį paleidimą, o 2020 m. sausio 19 d. įvykį. Nuteistasis neneigia, kad jam paduota cigaretė buvo kažkokia keista ir jam nuo kelių dūmų pradėjo suktis galva, tačiau negalima bauduoti žmogaus be jokio tyrimo. Taip pat Komisijos posėdžio metu net nebuvo užsiminta apie gyvenamojo ploto turėjimą, apie padengtas skolas pagal vykdomuosius raštus. Taip pat, nuteistojo teigimu, Komisijos rekomendacija nuteistajam dalyvauti Anoniminių Narkomanų (AN) savitarpio pagalbos užsiėmimuose ir atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigose yra labiau panaši į žmogaus pažeminimą, kadangi Komisijos narių tarpe nebuvo nei vieno gydytojo narkologo, o juk gydymą ar rekomendacijas dėl narkotinių medžiagų vartojimo skiria gydytojas narkologas. Nuteistojo teigimu, (duomenys neskelbtini) namų administracija neatliko 2020 m. sausio 19 d. įvykio su narkotinėmis medžiagomis tyrimo, o tai yra Konstitucijos pažeidimas. Vadovaudamasis BVK 157 straipsnio 3 dalimi, paaiškino, kad jam paskirta 6 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir jis gali būti paleistas lygtinai, nes jau atliko daugiau nei pusę jam skirtos laisvės atėmimo bausmės. Taip pat nurodė, kad bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu yra net 9 kartus skatintas už nepriekaištingą, taktišką elgesį su administracijos atstovais, švaros ir tvarkos palaikymą gyvenamojoje patalpoje, aktyvų dalyvavimą užimtumo renginiuose. Bausmės atlikimo metu vedė, t. y. sukūrė pilnavertę šeimą, visiškai padengė skolas pagal vykdomuosius raštus. Nors Komisijos nutarime ir nėra nieko nurodyta apie tai, tačiau nuteistasis turi gyvenamąją vietą, kurioje buvo apsilankę Probacijos tarnybos darbuotojai, kurie nurodė, kad jam galima taikyti intensyvią priežiūrą adresu: (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog susirado darbą ir tai patvirtina gauta pažyma iš UAB (duomenys neskelbtini). Paaiškino ir tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, dėl tos pačios priežasties pakeitė gyvenamąją vietą ir tokiu būdu nutraukė bet kokį ryšį su nusikalstamu pasauliu. Atkreipia dėmesį į susiformavusią teismų praktiką, kurioje nurodoma, jog klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismas sprendžia visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu (o ne vien tai, kas buvo praeityje), požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padaryta žalos atlyginimą ir kt., teismui turi būti pateiktas raštiškas nuteistojo įsipareigojimas doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys (Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-418-383/2012). Taip pat vadovaujasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi byloje Nr. TS-53-270/2019, kurioje buvo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Nuteistasis prie skundo pridėjo savo įsipareigojimą (b. l. 1–6).
Prokuroras atsiliepimo į skundą dėl Komisijos nutarimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 157 straipsnio 3 dalis numato, kad šio BVK straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Taigi, minėtose BVK nuostatose įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.
Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo atitikimą BVK 157 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad M. M. šiuo metu atlieka Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę 6 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už tyčinius nusikaltimus, o svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dieną neatlikta bausmės dalis buvo 3 metai ir 6 mėnesiai, t. y. nuteistasis faktiškai yra atlikęs pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, laiku pateikė Komisijai prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos (a. b. 1 t. 2 d., b. l. 83). Taigi nuteistasis atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 dalyje numatytas lygtinio paleidimo formaliąsias sąlygas.
Taip pat, susipažinus su (duomenys neskelbtini) namų pateikta medžiaga, konstatuotina, jog nuteistasis M. M. stengiasi vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvauja kitose elgesio pataisos programose: baigė dalyvavimą Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, 2018 m. sausio 29 d. (duomenys neskelbtini) namuose asociacija (duomenys neskelbtini) įteikė nuteistajam pažymėjimą už dalyvavimą 4 akademinių valandų seminarų cikle „Padėk sau“, paruošto pagal 12 žingsnių programą, 2018 m. birželio 13 d. (duomenys neskelbtini) namuose įteiktas pažymėjimas už dalyvavimą nuteistųjų pozityvaus užimtumo programoje „Pilietiškumo ugdymo kelias“, 2019 m. gruodžio 13 d. (duomenys neskelbtini) namuose nuteistajam įteiktas pažymėjimas už tai, kad nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d. dalyvavo „Įžanginėje grupėje“, kuri skirta sustiprinti motyvaciją gydytis nuo priklausomybės (2020 m. sausio 27 d. socialinio tyrimo išvada Nr. 57-249, a. b. 1 t. 2 d., b. l. 84–92). Atsižvelgiant į tai, matyti, kad yra ir BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta kita sąlyga, kuriai esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos: nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje taip pat yra numatyta dar viena formali sąlyga, kuriai esant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) turi būti padaryta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju vertinant nuteistojo M. M. nusikalstamo elgesio riziką, 2020 m. sausio 20 d. nustatyta 66 taškų, t. y. vidutinė rizika (statinių veiksnių taškai – 25, dinaminių – 41), kuri nuo 2019 m. liepos 12 d. vertinimo (buvo nustatyti 56 taškai, iš kurių statinių veiksnių taškai – 25, dinaminių – 31), t. y. per 6 mėnesius, padidėjo 10 taškų. Pabrėžtina, jog padidėjo būtent dinaminių veiksnių taškų rodiklis, kurį gali koreguoti pats nuteistasis savo elgesiu, kas ateityje būtų pagrindas išvadai, jog jis deda išties maksimalias pastangas įrodyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, jog minėta nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos sąlyga nėra išpildyta, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis nepadarė pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, ir būtent vienu iš šių motyvų pagrįstai rėmėsi Komisija skundžiamame nutarime.
Be to, teismas pažymi, kad net įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Nurodyta procedūra gali būti taikoma tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos specifiškumas pasireiškia tuo, kad prognozuojamas asmens elgesys ateityje – atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Tai atitinka ir galiojančią teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsižvelgus ir į kitas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis M. M. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nagrinėjamu atveju pirmiausia pažymėtina tai, kad nuteistojo M. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas buvo svarstomas antrą kartą. Prieš tai Komisija taip pat nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir pateikė rekomendacijas dėl jo socialinės reabilitacijos bei nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo (a. b. 1 t. 2 d., b. l. 64–66). Komisijos nutarimo pagrįstumas ir teisėtumas buvo patikrintas pirmosios instancijos teismo, kuris M. M. skundą atmetė. Motyvuodamas tokį sprendimą teismas atkreipė dėmesį į tai, kad M. M. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas pagal OASys rodo vis dar vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nuteistojo asmenybė, nusikaltimų pobūdis, tai, kad nuteistasis jau ne pirmą kartą nusikalsta, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, neduoda teismui pagrįsto pagrindo manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius skatinantis laikytis įstatymų (a. b. 1 t. 2 d., b. l. 79–81).
Iš šiuo metu aktualios Socialinio tyrimo išvados matyti, jog viena vertus, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu 9 kartus skatintas už nepriekaištingą, taktišką elgesį su administracijos atstovais, švaros ir tvarkos palaikymą gyvenamojoje patalpoje, aktyvų dalyvavimą užimtumo renginiuose ir kt. Taip pat nuteistasis vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra vedęs, vaikų neturi, palaiko ryšius su tėvais, tetomis, broliu ir žmona skambindamas telefonu, vaizdo skambučiais bei pasimatymų metu. Iki patekimo į laisvės atėmimo vietą įgijo vidurinį išsilavinimą (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Vėliau įstojo į (duomenys neskelbtini) studijuoti automobilių ir spec. transporto priežiūrą. Po pirmo kurso studijas nutraukė, nes pradėjo dirbti sunkvežimių autoservise autošaltkalviu. 2019 m. (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre nuteistasis įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu kvalifikaciją. 2017 m. rugsėjo 22 d. teismo nuosprendyje nurodoma, kad nuteistasis iki nuteisimo dirbo, vykdydamas individualią veiklą. Taip pat nuteistasis pateikė UAB (duomenys neskelbtini) bendrovės direktoriaus D. D. 2020 m. sausio 6 d. pažymą, kurioje nurodoma, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju įmonė gali įdarbinti nuteistąjį pagalbiniu darbuotoju baldų surinkimo darbams, atliekamiems (duomenys neskelbtini) mieste. Pagal 2015 m. lapkričio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį iš nuteistojo priteista 1 897 Eur turtinei žalai atlyginti. 2019 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Turto valdymo skyriaus duomenimis, nuteistasis skolingas pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo 3 031,92 Eur. Nuteistasis pateikė „Swedbank“ išduotus mokėjimo patvirtinimus, kuriuose nurodoma, kad L. M. 2019 m. spalio 17 d. pervedė antstoliui Artūrui Bložei 1 473,70 Eur ir 2019 m. lapkričio 3 d. antstolei Vaivai Šimkienei 3 242,58 Eur. Nuteistasis pateikė 2020 m. sausio 13 d. antstolės V. Šimkienės raštą, kuriame nurodyta, kad M. M. yra visiškai padengęs turėtas 1 257,57 ir 1 279,22 Eur skolas. Šiuo metu jam materialiai padeda artimieji, atsiųsdami kiekvieną mėnesį po 160 Eur. Gyvenamoji vieta, kurioje nuteistasis gyventų lygtinio paleidimo atveju, Probacijos tarnybos darbuotojų sprendimu yra tinkama taikyti intensyvią priežiūrą ir, kaip minėta, nuteistasis turėtų darbą. Pažymėtina, kad šias aplinkybes, priešingai nei teigia skunde nuteistasis, Komisija priimdama skundžiamą nutarimą aprašė bei įvertino.
Teismas neabejotinai vertina ir laiko svarbiais paminėtus nuteistojo M. M. elgesio teigiamus pokyčius, tačiau kartu pažymi, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o dalyvavimas užimtumo programose, turimi socialiniai ryšiai, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Išvardytos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, vis dėlto, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.
Pirmiausia pabrėžtina, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu M. M. buvo teisiamas trečią kartą, kaip minėta, už tyčinius sunkius ir vieną apysunkį nusikaltimą, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis bei dideliu jų kiekiu turint tikslą jas platinti, neteistu jų gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną bei neteisėtu laikymu ir gabenimu kitų asmenų dokumentų. Prieš tai buvo teistas du kartus: 2012 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu už plėšimą bei pasikėsinimą įvykdyti plėšimą, skiriant 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 2 metams (nusikalstamą veiką padarė būdamas 16 metų); 2015 m. lapkričio 20 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu kvalifikuotą vagystę, skiriant 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 2 metams. Kaip matyti, nusikalstamas veikas, už kurių padarymą šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Vadovaujanti Socialinio tyrimo išvada, dėl nusikalstamų veikų, už kurias atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis savo kaltę pripažįsta, nors interviu metu savo nusikalstamą elgesį vertina dvejopai – pripažįsta, kad save realizavo netinkamoje kompanijoje, tačiau tuo pačiu pateikia argumentus dėl veikų, už kurias buvo nuteistas, paaiškinimus, kurie praplečia jo atsakomybių ribas. M. M. nustatomas nusikaltimų modelis, nes buvusių ir dabartinių nusikaltimų (plėšimas, vagystės, narkotikų platinimas) motyvacija, vertinant iš formalios pusės, yra tapati – finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais. Nusikaltimai sunkėja. Taip pat vertindamas savo įvykdytus nusikaltimus, M. M. išlieka palankus sau, akcentuoja savo minimalų vaidmenį nusikaltimų įvykdyme bei aplinkinių įtaką bei susiklosčiusias nepalankias aplinkybes. Apie paskutinį įvykdytą nusikaltimą teigė, kad jis net nesuvokė, kad vykdo nusikalstamą veiką, nenumanė, kad už tai gali būti griežtai baudžiama. Pastebima, kad M. M. stokoja objektyvios savo elgesio bei jo sukeltų pasekmių įžvalgos bei rizikingas situacijas, kurios paskatindavo įsitraukimą į nusikalstamas veikas, sieja su išorine stimuliacija bei noru išsaugoti savo statusą socialinėje aplinkoje.
Taigi nepaisant jam išreikšto pasitikėjimo, taikant jo padėtį palengvinančias įstatymų nuostatas M. M. ir toliau darė nusikalstamas veikas, kas tik patvirtina, jog nuteistasis savo elgesio nepakeitė, teigiamų išvadų nepadarė, nerodė pastangų gyventi laikantis įstatymų reikalavimų ir jam išreikšto pasitikėjimo nepateisino. M. M. teistumų skaičius, amžius primojo teistumo metu ((duomenys neskelbtini) m.), nusikalstamų veikų pobūdis, praeityje pažeistos probacijos sąlygos, neabejotinai liudija apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Nors išvardytos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, tačiau jos leidžia įvertinti nuteistojo asmenybę bei sudaro pagrindą pagrįstai abejoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Vertinant nuteistojo darbinę motyvaciją, pažymėtina, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pataisos namuose nedirbo. Pats įdarbinamas nesiprašė. M. M. teigė, jog laisvės atėmimo vietoje galėtų dirbti, tačiau dirbtų tik jam patinkantį darbą (pvz., suvirintojo arba elektriko), tačiau atsisakytų dirbti valytojo ar panašų darbą, taip pat, priimdamas sprendimą dirbti, jis atsižvelgtų į siūlomo darbo užmokestį. Socialinio tyrimo išvadoje šiuo aspektu nurodoma, jog nuteistasis ir laisvėje pakankamai dažnai keisdavo darbo vietas, ieškodamas palankesnių sąlygų. Analizuodamas savo nusikalstamo elgesio motyvus, M. M. išlieka subjektyvus bei ieško savo netinkamų poelgių pateisinimo būdų, tačiau formaliai pripažįsta, kad nors pinigų jam užtekdavo iš darbinės veiklos, bet siekė paprastesniu būdu jų gauti dar daugiau (a. b. 1 t. 2 d., b. l. 84–92). Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nors nuteistasis ir pateikė pažymą, jog jį lygtinai paleidus gali būti įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini), tačiau įvertinus Socialinio tyrimo išvadoje įvardytas problemines sritis, nuteistojo nusikaltimams būdingą pasikartojančio elgesio modelį, daugkartinius bandymus praeityje pelnytis pragyvenimui nusikalstamu būdu, teismui kyla pagrįstų abejonių, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, galės ir toliau teisėtai užsidirbti pragyvenimui.
Galiausiai pabrėžtina, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo nustatyti du nuteistojo apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų atvejai: 2017 m. lapkričio 25 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (vartotas metadonas) (buvo skirta nuobauda) bei 2020 m. sausio 19 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (vartota sintetinė narkotinė medžiaga AB-Panica). Nors nuteistasis skunde teigia, jog pastarasis įvykis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose nebuvo tirtas, tačiau pažymėtina, jog jis užfiksuotas (duomenys neskelbtini) pataisos namų 2020 m. sausio 19 d. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktu Nr. 79-31 (a. b. 2 t. 2 d. b. l. 176–177) ir nors už jį nuobauda nuteistajam nebuvo skirta, tačiau ši aplinkybė neabejotinai turėjo ir turi įtakos vertinant nuteistojo lygtinio paleidimo galimybę. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsižvelgiant būtent į pastarąjį 2020 m. sausio 19 d. užfiksuotą apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų atvejį, buvo nustatytas ir jo nusikalstamo elgesio rizikos pagal OASys metodiką padidėjimas (kaip minėta, nuo 56 iki 66 balų) ir tai šiuo atveju vertintina kaip neigiamas pokytis. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog narkotinių medžiagų vartojimo atvejai pataisos įstaigoje rodo nepakankamą sugebėjimą net ir struktūruotoje aplinkoje laikytis jam skirtų įpareigojimų bei taisyklių ir gali būti vertinami kaip pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys bei tolesnį nuteistojo resocializacijos procesą apsunkinantys veiksniai. Taip pat nors nuteistasis demonstruoja tam tikras pastangas keisti savęs realizavimo aplinkoje būdus bei priemones, tačiau nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje suponuoja prielaidą apie nepakankamą M. M. gebėjimą atsiriboti nuo neigiamos aplinkos įtakos bei įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes.
Savo skunde nuteistasis kvestionuoja jam Komisijos nustatytas rekomendacijas, teigdamas, kad šios nėra objektyvios, nes Komisijos narių tarpe nebuvo nė vieno gydytojo narkologo, o gydymą ar rekomendacijas dėl narkotinių medžiagų vartojimo skiria gydytojas narkologas. Vis tik teismas su šiais nuteistojo argumentais nesutinka. BVK 164 straipsnio 5 dalis, be kita ko, numato, kad Komisijai priėmus nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisija nutarimu pateikia motyvuotas rekomendacijas pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą. Pakartotinis svarstymas negali būti vėliau kaip po šešių mėnesių nuo Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priėmimo. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog nustatyti įvertinimo rezultatai (įtakos nuteistojo nusikalstamam elgesiui turintys veiksniai, gyvenimo stilius, nuostatos, elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę taip pat ir piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis bei kita) gali būti siejami su nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei reikalauja tikslinių intervencinių priemonių įtraukimo bei vidinės nuteistojo motyvacijos koreguoti savo elgesį. Vadinasi tolesnis dalyvavimas tikslingose intervencinėse priemonėse, taip pat ir susijusiose su narkotinių medžiagų vartojimo elgesio korekcija, gali būti svarbia pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos priemone. Taigi rekomendacija, susijusi su dalyvavimu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) savitarpio pagalbos užsiėmimuose, pagrįstai buvo nustatyta atsižvelgiant į Socialinio tyrimo išvadą, kadangi tai vis dar išlieka itin aktualu nuteistojo socialinei reabilitacijai bei nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui. Be to, nuteistojo požiūris į šios rekomendacijos vykdymą (kaip matyti iš skundo, jis yra neigiamas) svarbus vertinant jo motyvaciją pakeisti savo elgesį teigiama linkme, savo elgesio pasekmių vertinimą bei yra neatsiejamas nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių. BVK yra aiškiai apibrėžtas maksimalus pakartotinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo terminas. Pažymėtina, kad rekomendacijų pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo teikimas, rekomendacijų įgyvendinimo termino ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos termino nustatymas yra išimtinai Komisijos kompetencija (Komisijos nuostatų 17.4 p., 30.4 p., BVK 164 str. 5 d.). Taigi būtent Komisija, įvertinusi Socialinio tyrimo išvadą bei nuteistojo nusikalstamam elgesiui įtakos turinčius veiksnius, parenka teiktinas rekomendacijas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog pateiktos Komisijos rekomendacijos yra aiškiai netinkamos ir prieštarauja įstatymų nuostatoms, kas sudarytų pagrindą naikinti skundžiamą nutarimą.
Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog Komisijos nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam M. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismo vertinimu, stebimi teigiami nuteistojo M. M. elgesio, gebėjimo priimti ir laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei įsitraukimo į resocializacijos procesą pokyčiai, turimų finansinių įsipareigojimų sprendimas, darbo vietos laisvėje patvirtinimas ir pan., yra nepakankami ir vis dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mąstymą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma esmine, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, kurie teismo vertinimu taip pat nėra esmingai pakitę bei likusią neatliktos bausmės dalį, teismas sprendžia, kad M. M. negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Taigi, visa tai sudaro pagrindą nuteistojo skundą atmesti.
Šių teismo išvadų nepaneigia ir nuteistojo pateikiama teismų praktika bylose dėl lygtinio paleidimo, kadangi kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į asmens padarytą pažangą, siekiant sumažinti nusikalstamo elgesio riziką bei kitus šį asmenį individualizuojančius požymius. Šios kategorijos bylose itin didelę reikšmę turi kiekvieno konkretaus asmens individuali charakteristika ir jo elgesys. Taigi kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismas spręsdami lygtinio paleidimo taikymo klausimą remiasi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Būtent šios individualios aplinkybės lėmė sprendimą netaikyti nuteistajam M. M. lygtinio paleidimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo M. M. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 59-295 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam M. M.“ atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.