- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-04
- Bylos Nr.
- e2-17639-1167/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12996-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- N. T.
- Advokatai
- Jurijus Binevičius
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Linai Visockienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams A. K. ir A. K. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos nepilnamečiams vaikams nustatymo, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – N. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, ieškovė) ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) laikinai apriboti motinos A. K. ir tėvo A. K. valdžią dukrai A. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir sūnui E. K., gimusiam (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš A. K. išlaikymą dukrai A. K. ir sūnui E. K. po 100 eurų kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jų pilnametystės; 3) priteisti iš A. K. išlaikymą dukrai A. K. ir sūnui E. K. po 100 eurų kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jų pilnametystės; 4) nustatyti A. K. ir E. K. nuolatinę globą, jų globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirti N. T.; 5) A. K. ir E. K. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su globėja N. T., jos gyvenamojoje vietoje.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovų šeima Tarnybai tapo žinoma, kai 2021 m. kovo 31 d. buvo gautas pranešimas iš Santaros klinikų (toliau – ligoninė), kad į ligoninę atvežta ir gydoma mažametė A. K., kuriai nustatyta diagnozė – supurtyto vaiko sindromas. Gydytojų apžiūros metu ant vaiko pastebėtos ir dviejų parų senumo hematomos už vaiko dešinės ausies ir dešinės pusės pasmakrėje, taip pat kraujosruvos veido srityje, akių dugne. Tarnyba įvertino mažametės A. K. situaciją, nustatė aukštos rizikos veiksnius, 2021 m. kovo 31 d. nustatė vaiko apsaugos poreikį ir priėmė sprendimą taikyti vaiko laikinąją priežiūrą ligoninėje. Tarnyba, siekdama apsaugoti ir apginti mažametės A. K. interesus, 2021 m. gegužės 28 d. kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo paimti mažametę iš jos tėvų išdavimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Tarnybos prašymą tenkino. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 30- 2599/21 A. K. buvo nustatyta laikinoji globa Vilniaus miesto kompleksinių paslaugų centre „Šeimos slėnis“, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) laikinoji globa prosenelės N. T. šeimoje. Ieškovė pažymi, kad mažametė iš ligoninės Intensyvios terapijos skyriaus (duomenys neskelbtini) buvo perkelta į Vaikų skausmo ir paliatyviosios pagalbos kliniką, o nuo (duomenys neskelbtini) gydyta Pal. Kun. M. Sopočkos hospiso Vaikų skyriuje (iki (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) gimus antram atsakovų vaikui – E. K., Tarnybos specialistai vertino tėvų galimybes rūpintis sūnumi. Vertinant vaiko situaciją, Tarnyboje buvo gauta informacija iš šeimos atvejo vadybininkės ir socialinės darbuotojos, kad atsakovai nenuosekliai vykdo sudarytą pagalbos šeimai planą, šeimoje ne visada palaikoma švara ir tvarka, atsakovai vengia bendrauti ir bendradarbiauti su specialistais, teikiančiais šeimai pagalbą, neatsiliepia į telefoninius skambučius, neperskambina, neįsileidžia į namus, neigiamai atsiliepia apie specialistus, dirbančius su šeima, vangiai domisi globojama dukra A. K.. Atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus ir tėvų galimybes tinkamai pasirūpinti naujagimiu vaiku, 2021 m. rugsėjo 28 d. E. K. buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis ir priimtas sprendimas taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę – vaiką su motina apgyvendinant socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje. 2021 m. rugsėjo 28 d. A. K. su sūnumi E. K. apsigyveno Vilniaus arkivyskupijos Caritas motinos ir vaiko globos namuose (toliau – Motinos ir vaiko globos namai). Nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. iki 2021 m. spalio 28 d. atsakovui A. K. intensyvią specialistų pagalbą teikė Tarnybos Mobili komanda. 2021 m. lapkričio 5 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriuje vykusiame šeimos atvejo vadybos posėdyje atsakovams buvo iškelti įsipareigojimai: užtikrinti savo ir kūdikio sveikatą (atsakovei); lankyti dukrą A.; konsultuotis su specialistais dėl šeimos planavimo; gilinti tėvystės įgūdžius; lankyti psichologų konsultacijas; spręsti priklausomybės nikotinui problemą (atsakovui); užtikrinti stabilias šeimos pajamas (atsakovui); namuose palaikyti švarą ir tvarką; bendrauti ir bendradarbiauti su atvejo vadybininku ir socialiniu darbuotoju. 2021 m. lapkričio 17 d. Tarnyboje buvo gautas ir registruotas pranešimas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato, kad A. K. su kūdikiu atsisako grįžti į Motinos ir vaiko globos namus, kur vaikui nustatyta laikinoji priežiūra. Policijos pareigūnams nuvykus į šeimos gyvenamąją vietą, namuose buvo rastas atsakovas ir atsakovė su kūdikiu. A. K. paaiškino, kad su vaiku pabėgo iš Motinos ir vaiko globos namų dėl blogų gyvenimo sąlygų. Tarnybos specialistams pasikalbėjus su atsakove ir paaiškinus jos elgesio galimas pasekmes, moteris sutiko su kūdikiu sugrįžti į laikinosios priežiūros vietą. Ieškinyje nurodoma, kad, nuvežus E. K. į viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) Vilniaus miesto klinikinę ligoninę medikų apžiūrai, berniukui buvo nustatyta nepakankama tėvų priežiūra ir kontrolė ((duomenys neskelbtini)). Siekiant apsaugoti ir užtikrinti geriausius vaiko interesus, 2021 m. lapkričio 19 d. vaiko laikinoji priežiūra buvo nutraukta ir E. K. apgyvendintas globos centro – VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ (toliau – Globos centras) budinčio globotojo namuose. 2021 m. lapkričio 24 d. Tarnyboje buvo gautas šeimos atvejo vadybininkės motyvuotas siūlymas nustatyti E. K. laikinąją globą. 2021 m. lapkričio 24 d. Tarnyboje buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas, kurio metu, įvertinus turimą informaciją apie šeimą, tėvų galimybes rūpintis vaiku, nustatytus rizikos veiksnius, buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis ir priimtas sprendimas paimti vaiką iš šeimos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Tarnybos prašymą tenkino ir leido paimti mažametį iš jo tėvų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) E. K. nustatyta laikinoji globa globos centre – VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“. Ieškinyje nurodoma, kad Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriuje organizuoti atsakovų šeimos atvejo vadybos posėdžiai. Atsakovai juose nedalyvavo, apie nedalyvavimo priežastis neinformavo. Tėvai nebendrauja ir nebendradarbiauja su Pagalbos šeimai specialistais, nevykdo pagalbos plane numatytų įsipareigojimų. A. K. močiutė skatina ją vykti aplankyti sūnų, tačiau moteris atsisako jį lankyti. Šeimos asmeninė asistentė informavo, kad kovo mėnesio pradžioje porą kartų pavyko su A. K. susisiekti telefonu, sutarta, kad apsilankys šeimoje, tačiau sutartą dieną į namus niekas neįsileido. Nuo kovo mėnesio šeima ignoruoja telefono skambučius. Globos centro vaiko globos koordinatorė pranešė, kad tėvo A. K. nėra niekada mačiusi, o motiną matė vieną kartą, kuomet ji atnešė vaikui mišinėlį. A. K. niekada neskambino telefonu ir nesidomėjo sūnumi. Berniuku tik domisi vaiko prosenelė N. T., kuri siekia globoti ir E. Ieškovė nurodo, kad gavus Labdaros ir paramos fondo SOS vaikų kaimų Lietuvoje 2022 m. gegužės 16 d. parengtą teigiamą patikslintą išvadą dėl N. T. pasirengimo nuolat globoti E. K., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) E. K. laikinąja globėja nuo 2022 m. birželio 1 d. paskirta N. T..
3. Ieškovės teigimu, atsakovai neįgyvendina tėvų valdžios savo dviejų mažamečių vaikų A. K. ir E. K. atžvilgiu, yra nusišalinę nuo tėviškų pareigų vykdymo, negyvena kartu su savo vaikais, nesirūpina kasdieniais jų poreikiais, ugdymu, lavinimu, sveikata, materialiniu aprūpinimu, vengia atlikti savo pareigas auginti ir auklėti vaikus bei jais nesirūpina. Atsakovai gyvena tik savo interesais, o jų mažamečių vaikų priežiūros ir išlaikymo našta tenka vaikų prosenelei bei valstybei. Nors atsakovų šeimai yra taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir (ar) palaikymo paslaugos, tačiau dėl jų pačių nebendradarbiavimo, pagalbos plano uždavinių nevykdymo teigiamų ilgalaikių rezultatų nepasiekta. Atsakovams trūksta socialinių ir tėvystės įgūdžių, jie niekur nedirba, vaikų reguliariai nelanko, nesistengia mažinti socialinės rizikos veiksnių. Nuo vaikų paėmimo iš šeimos neįvyko jokių ilgalaikių teigiamų pokyčių, kurie galėtų įrodyti atsakovų motyvaciją bei norą susigrąžinti vaikus į šeimą, todėl jiems laikinai apribotina tėvų valdžia vaikų atžvilgiu ir išspręstini kiti ieškinio reikalavimai.
Atsiliepimas
4. Atsakovų A. K. ir A. K., atstovaujamų advokato Jurijaus Binevičiaus, atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad atsakovai su ieškiniu sutinka iš dalies. Pripažįsta, kad negali užtikrinti deramos savo nepilnamečių vaikų priežiūros ir auklėjimo, kadangi jiems trūksta atitinkamų įgūdžių. Įvertinus neatsakingą atsakovų elgesį, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, reikalavimas dėl atsakovų laikino tėvų valdžios apribojimo nepilnamečių atžvilgiu tenkintinas visa apimtimi. Apribojus tėvų valdžią tenkintinas reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo, tačiau, įvertinus aplinkybes, kad atsakovai nedirba ir negauna pakankamai pajamų, priteistino išlaikymo dydis mažintinas iki 50 eurų kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovų atstovas sutinka su siūloma globėjos ir turto administratorės kandidatūra bei siūlymu dėl gyvenamosios vietos nustatymo.
5. Trečiasis asmuo N. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytomis aplinkybėmis ir motyvais. Plačiau paaiškino aplinkybes apie nepilnamečio vaiko A. K. sveikatos būklę.
7. Teismo posėdyje atsakovė A. K. paaiškino, kad šiuo metu ji yra nepilnametė, neturi darbo, turi antstolių vykdomų išieškojimų, todėl su prašomu išlaikymo dydžiu nesutinka. Šiuo metu atsakovė yra užregistruota į mokyklą (Židinio suaugusiųjų gimnaziją), bando mokytis nuotoliniu būdu. Atsakovei ugdymo įstaiga du kartus per metus atsiunčia į el. paštą užduotis, ji jas atlieka ir išsiunčia. Pamokos nevyksta. Laisvu nuo mokymosi metu atsakovė skaito, namus prižiūri. Atsakovė ieškojo darbo, prieš savaitę turėjo įsidarbinti, tačiau darbdavys tiesiog dingo. Ieško darbo. Anksčiau atsakovė dirbo Rimi parduotuvėje. Prie vaikų išlaikymo nuo globos nustatymo nėra prisidėjusi. Vaikus aplankiusi buvo prieš tris mėnesius. Dažniau neaplanko, nes su trečiuoju asmeniu N. T. susipyko dėl sūnaus.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdyje atsakovas A. K. paaiškino, kad šiuo metu ieško darbo ir planuoja sugrįžti prie individualios veiklos. Šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, ieško darbo pagal specialybę – automechanikas, bet pagal ją neišeina rasti, todėl, mano, kad teks grįžti prie kurjerio veiklos. Atsakovas užsiima uždarbiavimais, būna, kad dirba ir septynias dienas per savaitę, dėl tokių priežasčių aplankyti vaikus neužtenka laiko.
9. Teismo posėdyje trečiasis asmuo N. T. paaiškino, kad atsakovai neturi noro lankyti vaikų, abiejų atsakovų šeimose taip pat buvo sudėtinga situacija. Vaikai net nepažįsta tėvų. Atsakovui niekas netrukdo dirbti, turėjo ne vieną darbo vietą, kur galėjo dirbti. Sutinka, kad atsakovė yra nepilnametė, todėl iš jos galima priteisti ir mažiau, tačiau mažinti priteistiną išlaikymo dydį iš atsakovo – nesutinka. Mano, kad kliūčių atsakovams dirbti nėra. Nurodė, kad šalių dukrai reikalinga reabilitacija, jai bus gruodžio mėn. dveji metai, tačiau ji nestovi, nesėdi, nekalba, regėjimas dar neatsistatė. Mergaitė patyrė insultą, dėl to jai reikalinga reabilitacija. Vaikas vežiojamas pas specialistus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos faktinės aplinkybės
10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovai yra nepilnamečių vaikų A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai.
11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas teismo leidimas paimti A. K. iš jos tėvų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. buvo nustatyta laikinoji globa Vilniaus miesto kompleksinių paslaugų centre „Šeimos slėnis“, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) laikinoji globa trečiojo asmens (prosenelės) N. T. šeimoje.
12. A. K. nustatytas supurtyto vaiko sindromas, ieškovės atstovės ir trečiojo asmens paaiškinimais, mergaitės sveikatos būklė išlieka sunki, jai nustatytas I lygio specialus nuolatinės slaugos poreikis, reikalinga reabilitacija.
13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas teismo leidimas paimti E. K. iš jo tėvų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) E. K. nustatyta laikinoji globa globos centre – VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) E. K. laikinąja globėja nuo 2022 m. birželio 1 d. paskirta trečiasis asmuo N. T..
14. Pagal bylos duomenis, atsakovai yra susituokę nuo 2020 m. lapkričio 7 d. Atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), atsakovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi. Atsakovų vardu registruotų transporto priemonių, vertybinių popierių nėra. Duomenų apie atsakovų darbovietes ir mokamas išmokas Sodros informacinėje sistemoje nėra, teismo posėdžio metu abu atsakovai patvirtino, kad šiuo metu nedirba, ieško darbo, atsakovas periodiškai užsiima atsitiktiniais darbais („uždarbiavimais“). Iš atsakovės turto vykdomas išieškojimas 2 vykdomosiose bylose (išieškoma 314,80 Eur), iš atsakovo – 4 vykdomosiose bylose (išieškoma 2 388,49 Eur).
Dėl laikino tėvų valdžios apribojimo
15. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005; kt.).
16. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių, taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.253 straipsnio 2 dalis numato, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) trunka ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Nustačiusi, kad tėvai (tėvas ar motina), kuriems teikiamos socialinės paslaugos ir kita kompleksinė pagalba, deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali priimti sprendimą tęsti laikinąją globą (rūpybą), tačiau ne ilgiau negu šešis mėnesius. Bendra laikinosios globos (rūpybos) trukmė su pratęsimu negali viršyti aštuoniolikos mėnesių termino.
18. Nepilnamečių vaikų A. K. ir E. K. laikinoji globa trunka atitinkamai ilgiau kaip 12 mėnesių (A. K. atveju) ir 9 mėnesius (E. K. atveju). Bylos rašytinė medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai teismo posėdyje patvirtina, kad nuo laikinosios globos nustatymo padėtis vaikų biologinėje šeimoje nepasikeitė, tėvai nededa pastangų pakeisti savo elgesį, prisiimti atsakomybę už vaikų auginimą, ir nėra kitų priežasčių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog egzistuoja reali galimybė grąžinti vaikus į šeimą. Tą patvirtina iš pačių atsakovų pozicija byloje, jiems sutinkant su ieškinio reikalavimu dėl laikino tėvų valdžios apribojimo bei pripažįstant, kad jie negali užtikrinti deramos savo nepilnamečių vaikų priežiūros ir auklėjimo, kadangi, jų teigimu, jiems trūksta atitinkamų įgūdžių.
19. Pažymėtina, kad, paėmus vaikus iš atsakovų šeimos, šeimai buvo nuosekliai teikiama socialinė pagalba (inicijuota mobilioji komanda, taikoma atvejo vadyba, atsakovė apgyvendinta su kūdikiu socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje), keliami įsipareigojimai (sudarytas pagalbos planas), tačiau paslaugų gavėjai nedėjo realių pastangų spręsti turimų šeimos problemų. Paskutiniame 2022 m. liepos 12 d. įvykusiame šeimos atvejo vadybos posėdyje konstatuota, kad nuo paskutinio įvykusio atvejo vadybos posėdžio situacija šeimoje nepasikeitė. 2022 m. gegužės 2 d. atsakovė A. K. savo noru buvo inicijavusi susitikimą (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, susitikimo metu atviravo, kad 2022 m. balandžio 29 d. vykusiame šeimos atvejo vadybos posėdyje nesudalyvavo, kadangi pramiegojo. Nors socialinė darbuotoja skatino paslaugų gavėją priimti siūlomą specialistų pagalbą, bendradarbiauti, tačiau atsakovė į rekomendacijas neatsižvelgė. 2022 m. liepos 12 d. šeimos atvejo vadybos posėdyje atsakovai, nors ir buvo kviečiami, tačiau nedalyvavo.
20. Teismas, vadovaudamasis rašytine bylos medžiaga bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, sprendžia, kad atsakovų elgesys atitinka dvi tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. atsakovai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus bei nesirūpina vaikais, o atsakovų kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovai jau ilgą laiką su vaikais negyvena, jais tinkamai nesirūpina, neužtikrina kasdienės vaikų priežiūros, fiziškai ir psichologiškai saugios aplinkos, neužtikrina vaikų ugdymo, neteikia vaikams išlaikymo, kasdienė vaikų priežiūra, auklėjimas, rūpinimasis jų sveikata tenka trečiajam asmeniui N. T., atsakovė vaikus pas trečiąjį asmenį aplanko nereguliariai, atsakovas apskritai nelanko, abu atsakovai atkurti ir palaikyti nuolatinį ryšį su vaikais nesistengia, su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja ir dėl to neįgyja atitinkamų įgūdžių, kurių, jų teigimu, jiems trūksta.
21. Atsižvelgiant į tai, kad tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, į tai, kad tėvai yra jauno amžiaus, vaikai yra globojami giminaičio (trečiojo asmens) šeimoje, su kuria nors, vadovaujantis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, ir ne visada sutaria, tačiau taip pat nėra visiškai nutraukę ryšių, tikintis, kad atsakovai atkurs (sukurs) nuolatinį ryšį su vaikais, pradės jais rūpintis, auklėti ir prižiūrėti, ims keisti savo gyvenimo būdą, nuolatinio pajamų šaltinio problemą, įsilies į darbo rinką, užtikrins vaikams fiziškai ir psichologiškai saugias sąlygas jų gyvenamojoje vietoje, atsakovams A. K. ir A. K. tėvų valdžia nepilnamečiams vaikams A. K. ir E. K. ribotina terminuotai, iki išnyks apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės.
22. Teismas pažymi, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaikais pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo bei ugdymo procese.
23. Laikinai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus, kai tai prieštarauja vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
24. Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).
Dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo skyrimo
25. Vadovaujantis CK 3.256 straipsniu, nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.
26. Vienas iš vaiko nuolatinės globos nustatymo pagrindų – kai abiem tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų yra apribota tėvų valdžia (CK 3.257 straipsnio 6 punktas).
27. CK 3.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vaiko globa (rūpyba) nustatoma vadovaujantis šiais principais: geriausių vaiko interesų pirmumas; pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko giminaičiai ir kiti su vaiku emociniais ryšiais susiję asmenys, jeigu tai atitinka vaiko interesus; vaiko globa (rūpyba) šeimoje; brolių ir seserų neišskyrimas, išskyrus atvejus, kai tai pažeidžia vaiko interesus; vaiko aplinkos ir globos (rūpybos) vietos pastovumas.
28. Nepilnamečiams vaikams A. K. ir E. K. nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta trečiasis asmuo N. T. (žr. šio sprendimo 11, 13 punktus). Ieškovės atstovės paaiškinimai bei kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo tinkamai atlieka savo pareigas, užtikrina nepilnamečių fizinį ir emocinį saugumą, rūpinasi jų sveikata ir ugdymu, nuolatinė globa trečiojo asmens gyvenamojoje vietoje atitinka vaikų interesus bei jau minėtus vaiko globos nustatymo principus: geriausių vaiko interesų pirmumo, pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko giminaičiai (nagrinėjamu atveju – prosenelė), brolių ir seserų neišskyrimo, vaiko aplinkos ir globos vietos pastovumo (A. K. globa trečiojo asmens šeimoje nustatyta nuo 2021 m. lapkričio 26 d., E. K. – nuo 2022 m. birželio 1 d.).
29. Taigi abiem tėvams apribojus tėvų valdžią, yra pagrindas nustatyti nepilnamečiams vaikams nuolatinę globą (CK 3.251 straipsnio 1 dalis, CK 3.256 straipsnis, CK 3.257 straipsnio 6 punktas, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 20 straipsnio 2 dalis, CPK 407 straipsnis).
30. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad tinkamai rūpintis nepilnamečiais vaikais, juos auklėti, atstovauti ir ginti jų teises ir teisėtus interesus, sudaryti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, rengti vaikus savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje (CK 3.248 straipsnis, CK 3.268 straipsnis) gali ir sutinka trečiasis asmuo – N. T.. Trečiasis asmuo yra tinkamo amžiaus ir sveikatos būklės, nėra teista ar bausta, 2021 metais baigė globėjų (rūpintojų) įvadinius GIMK mokymus, Labdaros ir paramos fondas SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija 2022 m. gegužės 23 d. parengė teigiamą išvadą dėl trečiojo asmens pasirengimo globoti vaikus. Trečiojo asmens sutuoktinis taip pat nėra teistas ir (ar) baustas administracine tvarka, pateikė sutikimą, kad trečiasis asmuo būtų paskirta vaikų globėja. Kitų asmenų, kurie norėtų ir galėtų globoti nepilnamečius vaikus, nėra. Todėl, vadovaujantis CK 3.249 straipsnyje įtvirtintais vaiko globos (rūpybos) nustatymo principais, ieškovės prašymas tenkintinas, nepilnamečiams vaikams A. K. ir E. K. nustatoma nuolatinė globa, nepilnamečių vaikų globėja ir gaunamų lėšų bei turto administratore skiriama N. T., nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma globėjos gyvenamojoje vietoje (CK 3.245, 3.251 straipsnis, 3.252 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalies 1 punktas, 3.256 straipsnis, 3.257 straipsnio 6 punktas, 3.263 straipsnis, 3.264 straipsnio 3 dalis, 3.265 straipsnio 1 punktas, CPK 493 straipsnis).
31. Nustačius nuolatinę globą (rūpybą), laikinoji nepilnamečių vaikų globa (rūpyba) baigiasi (CK 3.255 straipsnio 3 punktas).
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
32. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
33. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).
34. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).
35. Nagrinėjamu atveju ieškovė, gindama vaikų interesus, prašo priteisti iš atsakovų išlaikymą kiekvienam vaikui po 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės. Prašoma priteisti suma neviršija minėto orientaciniu pripažįstamo minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijaus (730 Eur arba 534 Eur atskaičius mokesčius ir 267 Eur dalis tenkanti vienam iš tėvų (534 Eur / 2 = 267 Eur)), todėl vadovaujantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais neturi būti įrodinėjama teikiant detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.
36. Kaip minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; ir kt.).
37. Atsakovai prašė, įvertinus tai, kad jie nedirba ir negauna pakankamai pajamų, priteistino išlaikymo dydį sumažinti iki 50 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Teismo vertinimu, tenkinti šio atsakovų prašymo nėra faktinio pagrindo.
38. Pagal bylos duomenis atsakovai niekur nedirba, o, kaip teigia, šiuo metu ieško darbo, atsakovas papildomai pridūrė, kad periodiškai užsiima „uždarbiavimais“, jo specialybė – automechanikas.
39. Iš byloje esančio Išrašo apie asmens darbovietę matyti, kad atsakovė nuo 2021 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. sausio 18 d. dirbo (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini), tačiau pamokos joje nevyksta, atsakovei ugdymo įstaiga du kartus per metus atsiunčia į el. paštą užduotis, ji jas atlieka ir išsiunčia. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors atsakovė yra nepilnametė, tačiau ji yra sudariusi santuoką, todėl, remiantis CK 2.5 straipsnio 2 dalimi, yra įgijusi visišką civilinį veiksnumą nuo santuokos sudarymo momento (t. y. 2020 m. lapkričio 7 d.), iki atsakovės pilnametystės yra likęs mažiau kaip mėnuo, minėti duomenys apie ankstesnį atsakovės įsidarbinimą bei mokymosi ypatumus patvirtina atsakovę turint galimybių dirbti.
40. Atsižvelgdamas į tai, kad abu atsakovai yra jauno, darbingo amžiaus (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnio 2 dalis), nėra duomenų, kad jie turėtų dirbti kliudančių sveikatos problemų ar jiems būtų nustatytas ribotas darbingumas, taip pat vadovaudamasis tuo, kas nurodyta pirmiau, teismas konstatuoja, kad byloje nenustatyta objektyvių kliūčių atsakovams dirbti ir gauti pajamų vaikams išlaikyti.
41. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas savaime negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (ar kaip nagrinėjamu atveju – darbo neturėjimu), juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu, o nagrinėjamu atveju atsakovų elgesys kvalifikuotinas būtent kaip nerūpestingas: atsakovai, turėdami du mažamečius vaikus, kurių vieno (dukros) sveikatos būklė yra ypač sunki, neįrodė, kad dėtų realias pastangas dirbti ir gauti pajamų vaikams išlaikyti, 2022 m. sausio 6 d. konsultacijos seniūnijoje metu teigė, kad Naujųjų metų išvakarėse atsakovė vairavo automobilį neturėdama teisės vairuoti ir sukėlė avariją, o automobiliui įsigyti šeima panaudojo dalį po gimdymo gautos piniginės paramos (2022 m. vasario 21 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centro pagalbos šeimai skyriaus pasitarimo protokolas dėl atvejo vadybos proceso).
42. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės prašoma priteisti vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma yra daug mažesnė nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 nustatytas minimalusis darbo užmokestis (kaip minėta, 730 Eur (apie 534 Eur atskaičius mokesčius)), kuris laikomas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose ir galėtų patenkinti tik pačius būtiniausius vaikų poreikius. Todėl teismas sprendžia, kad į atsakovų turtinę padėtį jau atsižvelgta prašant priteisti iš jų minėto dydžio išlaikymą, o mažinti jį dar labiau reikštų nepaisyti atsakovų vaikų interesų ir pateisinti dabartinį nerūpestingą atsakovų elgesį, t. y. nėra pagrindo.
43. Dėl išdėstytų priežasčių ieškovės prašymas tenkintinas – iš atsakovų priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, mokamas po 100 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki kiekvieno vaiko pilnametystės.
44. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
45. Atsakovai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 procentų atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.
46. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Laikinai apriboti atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečiams vaikams A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Laikinai apriboti atsakovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečiams vaikams A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti nuolatinę globą A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jų globėja ir gaunamų lėšų bei turto administratore paskiriant N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nepilnamečių vaikų A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su globėja N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100 (vieną šimtą) eurų kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 13 d.) iki kiekvieno vaiko pilnametystės.
Priteisti iš atsakovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100 (vieną šimtą) eurų kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 13 d.) iki kiekvieno vaiko pilnametystės.
Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimą dėl tėvų valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.