Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-02-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-35-462-2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-15
Bylos Nr.
1A-35-462-2012
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-02064-2004-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Remigijus Preikšaitis (pirm.), Valentinas Janonis, Aurelija Sadauskaitė
Kaltinamasis
L. D. G.
Advokatai
Romaldas Brilius
Kategorijos

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-35-462/2012

Teisėja Violeta Balčiūnienė (Proceso Nr. 1-06-1-02064-2004-6)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.7.; 1.2.18.8.; 1.2.18.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. vasario 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

teisėjų Valentino Janonio ir Aurelijos Sadauskaitės,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorei Virginijai Tilvikienei,išteisintajai L. D. G. ir jos gynėjui advokatui Romaldui Briliui,

išteisintojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui,

specialistei Aldonai Boiko, auditoriui Artūrui Kapitanovui, ekspertui Mariui Barkauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-24 nuosprendžio, kuriuo L. D. G. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Baudžiamasis procesas, kaltinant L. D. G. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (5 epizodai), nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

51 856 Lt civilinis ieškinys, pareikštas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D. G. buvo kaltinama tuo, kad apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas „(duomenys neskelbtini)“ , registruotos „(duomenys neskelbtini)“, Šilutėje, direktore ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos ,,Buhalterinės apskaitos įstatymo“ Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, „(duomenys neskelbtini)“, Šilutėje, laikotarpiu nuo 2002-07-02 iki 2004-09-20 tyčia, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos ,,Buhalterinės apskaitos įstatymo“ Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas <…>, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2002-07-02 iki 2004-09-20 į Vokietijos banke ,,Volksbank Braunschweig EG“ esančią sąskaitą Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2002-09-27 sąskaitos numeris pakeistas į Nr. „(duomenys neskelbtini)“), iš asmenų už turizmo, t. y. kelionės, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas gavo 46 646,21 eurus (pagal Lietuvos banko nustatytą euro ir lito kursą tai atitinka 161 060,04 Lt) pajamų, o būtent:

1) laikotarpiu nuo 2002-07-02 iki 2002-07-17 iš tyrimo metu tiksliai nenustatytų asmenų už suteiktas paslaugas gavo 2925,21 eurus (10100,17 Lt);

2) už T. H. ir T. C. suteiktas paslaugas 2003-03-30 gavo 286 eurus (978,5 Lt) bei 2003-06-13 gavo 910 eurų (3142,05 Lt);

3) už B. S. ir B. M. suteiktas paslaugas 2003-04-09 gavo 200 eurų (690,56 Lt) bei 2003-06-13 gavo 1812 eurų (6256,47 Lt);

4) už K. H., K. D. ir K. D. suteiktas paslaugas 2003-01-17 gavo 300 eurų (1035,84 Lt) bei 2003-03-04 gavo 1390 eurų (4799,39 Lt);

5) už T. S. ir D. V. R. suteiktas paslaugas 2003-03-13 gavo 400 eurų (1381,12) bei 2003-03-13 gavo 630 eurų (2175,26 Lt);

6) už K. K., K. L., K. S. H. ir S. E. suteiktas paslaugas 2003-04-29 gavo 400 eurų (1381,12 Lt) bei 2003-06-25 gavo 820 eurų (2831,3 Lt);

7) už T. G. ir T. E. suteiktas paslaugas 2003-03-28 gavo 200 eurų (690,56) bei 2003-04-25 gavo 910 eurų (3142,05 Lt);

8) už P. G. ir P. I. suteiktas paslaugas 2003-03-28 gavo 200 eurų (690,56 Lt) bei 2003-04-30 gavo 910 eurų (3142,05 Lt);

9) už M. C. ir P. L. suteiktas paslaugas 2003-04-23 gavo 100 eurų (345,28 Lt), 2003-04-28 gavo 100 eurų (345,28 Lt), 2003-06-24 gavo 455 eurus (1571,02 Lt), 2003-07-03 gavo 455 eurus (1571,02 Lt);

10) už P. L. ir R. E. suteiktas paslaugas 2003-04-23 gavo 100 eurų (345,28 Lt), 2003-04-25 gavo 100 eurų (345,28 Lt), 2003-06-25 gavo 455 eurus (1571,02 Lt), 2003-06-26 gavo 455 eurus (1571,02 Lt);

11) už G. M. suteiktas paslaugas 2003-05-02 gavo 748 eurus (2582,69 Lt);

12) už R. K. suteiktas paslaugas 2003-04-30 gavo 748 eurus (2582,69 Lt);

13) už S. H. suteiktas paslaugas 2003-04-28 gavo 748 eurus (2582,69 Lt);

14) už L. L. ir L. G. suteiktas paslaugas 2003-04-28 gavo 1042 eurus (3597,82 Lt);

15) už B. D. suteiktas paslaugas 2003-05-02 gavo 483 eurus (1667,70 Lt);

16) už A. U., B. R., Dr. M. O., P. J. ir B. J. suteiktas paslaugas 2003-05-23 gavo 2874 eurus (9923,35 Lt);

17) už E. E. ir E. E. suteiktas paslaugas 2003-05-07 gavo 1666 eurus (5752,36 Lt);

18) už R. E. ir R. J. suteiktas paslaugas 2003-05-06 gavo 1430 eurų (4937,50 Lt);

19) už H. K. ir H. K. suteiktas paslaugas 2003-05-07 gavo 1300 eurų (4488,64 Lt);

20) už L. H. suteiktas paslaugas 2003-05-06 gavo 827 eurus (2855,47 Lt);

21) už S. D. ir Dr.S. H. suteiktas paslaugas 2003-06-26 gavo 1600 eurų (5524,48 Lt);

22) už B. G. ir B. M. suteiktas paslaugas 2003-06-25 gavo 1300 eurų (4488,64 Lt);

23) už M. B. ir M.-G. suteiktas paslaugas 2004-02-10 gavo 200 eurų (690,56 Lt), 2004-06-16 gavo 1672 eurus (5773,08 Lt);

24) už V.G. W. ir V.G. G. suteiktas paslaugas 2004-03-15 gavo 520 eurų (1795,46 Lt);

25) už W. E. suteiktas paslaugas 2004-03-29 gavo 164 eurus (566,26 Lt) ir 2004-07-13 gavo 400 eurų (1381,12 Lt);

26) už S. L. suteiktas paslaugas 2004-03-26 gavo 164 eurus (566,26 Lt) ir 2004-08-04 gavo 400 eurų (1381,12 Lt);

27) už S. R. ir S. C. suteiktas paslaugas 2004-03-17 gavo 200 eurų (690,56 Lt) ir 2004-05-21 gavo 930 eurų (3211,10 Lt);

28) už S. H.-G. ir S. E. suteiktas paslaugas 2004-04-06 gavo 258 eurus (890,82 Lt) ir 2004-07-07 gavo 930 eurų (3211,10 Lt);

29) už P. G. ir P. I. suteiktas paslaugas 2004-03-29 gavo 258 eurus (890,82 Lt) ir 2004-06-21 gavo 930 eurų (3211,10 Lt);

30) už A. A. suteiktas paslaugas 2004-04-23 gavo 604 eurus (2085,49 Lt);

31) S. B. ir S. A. suteiktas paslaugas 2004-04-08 gavo 258 eurus (890,82 Lt) ir 2004-07-07 gavo 930 eurų (3211,10 Lt);

32) už H.-W. A., W. J., H. H., W. M., W. T. ir U. H. suteiktas paslaugas 2004-06-04 gavo 5984 eurus (20661,56 Lt);

33) už S. F. suteiktas paslaugas 2004-05-06 gavo 375 eurus (1294,80 Lt);

34) už M. M. ir H. H. suteiktas paslaugas 2004-07-20 gavo 1626 eurus (5614,25 Lt);

35) už F. T. suteiktas paslaugas 2004-07-30 gavo 662 eurus (2285,75 Lt);

šių ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais ir siekdama, kad gautos pajamos nebūtų atvaizduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, duomenų apie į įmonės sąskaitą gautas pajamas neperdavė buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2002-08-01 iki 2002-10-03 tvarkiusiai R. Z., o laikotarpiu nuo 2002-10-04 iki 2004-12-31 buhalterinę apskaitą tvarkiusiai N. A., dėl to pastarosios, nesuprasdamos nusikalstamų L. D. G. ketinimų bei savo nusikalstamos veikos pobūdžio, minėtų pinigų, iš viso 46 646,21 eurų (161 060,04 Lt), gavimo neįrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje.

Tokiu būdu L. D. G. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2002-07-02 iki 2004-09-20 šios įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

L. D. G. buvo kaltinama tuo, kad siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas duomenis apie įmonės pajamas, pelną, žinodama, kad jie neteisingi, ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, Šilutės mieste, tyčia pažeisdama Lietuvos Respublikos 2002-03-05 ,,Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo” Nr. IX-751 4 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad ,,Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 71 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „Prievolė <…> skaičiuoti PVM bei mokėti jį biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje <…> teikia paslaugas“, Lietuvos Respublikos 2001-12-20 ,,Pelno mokesčio įstatymo” Nr. IX-675 11 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „Apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną <…> iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos; 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai; 3) atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai“, Lietuvos Respublikos 1995-06-28 ,,Mokesčių administravimo įstatymo” Nr. I-974 (galiojo iki 2004-04-30) 19 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo išskaičiuoja mokestį ir perveda jį laikydamasis įstatymų ir kitų norminių aktų nustatytos tvarkos”, Lietuvos Respublikos 2004-04-13 ,,Mokesčių administravimo įstatymo” Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos,“ ir 40 straipsnį, kuris numato, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; … 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais;“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai siekdama išvengti 28264 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 23592 Lt pelno mokesčio, iš viso 51856 Lt mokesčių sumokėjimo, nepateikė įmonės buhalterėms R. Z., N. A. dokumentų ir duomenų apie pajamų uždirbimą, įplaukas į sąskaitas Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir Nr. „(duomenys neskelbtini)“ Vokietijos banke ,,Volksbank Braunschweig EG” už turistams iš Vokietijos suteiktas kelionės organizavimo, maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas, dėl to pastarosios, būdamos suklaidintos bei gavusios nurodymus užpildyti deklaracijas, į įmonės PVM deklaracijas, metines pelno mokesčio deklaracijas įrašė tik jai žinomus neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, o būtent:

2002-08-26 buhalterė R. Z. 2002 m. liepos mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 6064 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 1092 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM; 2003-05-21 buhalterė N. A. 2003 m. balandžio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 5835 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 1050 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2003-05-21 buhalterė N. A. 2003 m. gegužės mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 14902 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 2682 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2003-07-14 buhalterė N. A. 2003 m. birželio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 37290 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 6712 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2003-08-21 buhalterė N. A. 2003 m. liepos mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 9654 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 1738 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2003-09-25 buhalterė N. A. 2003 m. rugpjūčio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 16366 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 2946 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2003-10-20 buhalterė N. A. 2003 m. rugsėjo mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 6947 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 1251 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2004-04-19 buhalterė N. A. 2004 m. kovo mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 1795 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 323 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2004-07-16 buhalterė N. A. 2004 m. birželio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)““ PVM deklaracijoje įrašė 3380 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 608 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2004-08-16 buhalterė N. A. 2004 m. liepos mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 24563 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 4421 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2004-09-14 buhalterė N. A. 2004 m. rugpjūčio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 18769 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 3379 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2004-10-25 buhalterė N. A. 2004 m. rugsėjo mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 11456 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 2062 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2003-12-22 buhalterė N. A. laikotarpio nuo 2002-06-18 iki 2002-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje įrašė 10000 Lt mažiau mokestinio laikotarpio pelno bei 363 Lt mažiau pelno mokesčio;2004-09-24 buhalterė N. A. 2003 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje įrašė 90995 Lt mažiau mokestinio laikotarpio pelno bei 14561 Lt mažiau pelno mokesčio;2005-04-22 buhalterė N. A. 2004 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje įrašė 59965 Lt mažiau mokestinio laikotarpio pelno bei 8668 Lt mažiau pelno mokesčio.

L. D. G., veikdama per R. Z., N. A., nesupratusias jos nusikalstamų veikų pobūdžio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai siekdama išvengti 28 264 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 23 592 Lt pelno mokesčio, iš viso 51 856 Lt mokesčių sumokėjimo, žinodama, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijas įrašyti neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, juos patvirtino savo parašu ir laikotarpiu nuo 2002-08-26 iki 2005-10-03 pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Šilutės skyriui, adresu Kęstučio g. 2, Šilutė.

L. D. G. buvo kaltinama tuo, kad pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent:

L. D. G. Pašusčių k., Šilutės rajono savivaldybėje, laikotarpiu nuo 2002-08-27 iki 2004-10-12, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tyčia, žinodama, kad 2002 m. birželio 26 d. Pašusčių k., Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje, susirinkimas, dalyvaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei L. G. ir įmonės ,,Laimutes Reiseunternehmen GmbH“ atstovui K. P., nevyko, pagamino netikrą 2002-06-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo protokolą, jame įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie susirinkimo datą, vietą, dalyvavusius asmenis, protokolo turinį (susirinkimo metu nagrinėtus klausimus bei priimtus sprendimus perduoti Vokietijos įmonei ,,Laimutes Reiseunternehmen GmbH“ turistų atvykimo į Lietuvą organizavimą, perduoti naudojimąsi sąskaita „(duomenys neskelbtini)“, esančia Vokietijos banke ,,Volksbank Braunschweig EG“, įmonei ,,Laimutes Reiseunternehmen GmbH“ ir kitą turinį). Toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką L.D.G. savo parašu bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ apvaliu antspaudu patvirtino 2002-06-26 susirinkimo protokole surašytus aiškiai netikrus duomenis bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui nurodė suklastoti K. P. parašą ir pasirašyti jo vardu.

Be to, L. D. G. Pašusčių k., Šilutės rajono savivaldybėje, laikotarpiu nuo 2002-08-27 iki 2004-10-12, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku tyčia, žinodama, kad įmonės ,,Laimutes Reiseunternehmen GmbH“ atstovui K. P. įgaliojimas perimti naudojimąsi sąskaita „(duomenys neskelbtini)“, esančia Vokietijos banke ,,Volksbank Braunschweig EG“, nebuvo suteiktas, suklastojo tikrą dokumentą, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2002-06-26 įgaliojime įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jo surašymo datą, įgaliojimo turinį ir šį dokumentą patvirtino savo parašu bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ apvaliu antspaudu.

Be to, L. D. G. Pašusčių k., Šilutės rajono savivaldybėje, laikotarpiu nuo 2002-08-27 iki 2004-10-12, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tyčia suklastojo tikrą dokumentą, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2002-06-21 pranešimą Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimą sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“ Vokietijos banke ,,Volksbank“, jame įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie jo surašymo datą, ir šį dokumentą patvirtino savo parašu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apvaliu antspaudu.

Be to, L. D. G. Pašusčių k., Šilutės rajono savivaldybėje, laikotarpiu nuo 2002-08-27 iki 2004-10-12, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tyčia, žinodama, kad 2004 m. birželio 2 d. Pašusčių k., Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės L. G. ir C. D. nebuvo sudaryta, pagamino netikrą 2004-06-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį, joje įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie sutarties sudarymo datą, vietą, susitariančius asmenis, sutarties turinį (dėl sąskaitos Nr. „(duomenys neskelbtini)“ vedimo ir kitų aplinkybių). Toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką L. D. G. savo parašu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apvaliu antspaudu patvirtino 2004-06-02 sutartyje surašytus aiškiai netikrus duomenis bei pasirašydama C. D. vardu suklastojo jos parašą;

L. D. G., toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, siekdama suklaidinti ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus, 2004 m. spalio 12 d. netikrus 2002-06-26 susirinkimo protokolą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2002-06-26 įgaliojimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2002-06-21 pranešimą Vilniaus apskrities Valstybinei Mokesčių inspekcijai, 2004-06-02 sutartį pateikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apskrities skyriui, esančiam Pilies g. 12A, Klaipėda, ir tokiu būdu šiuos netikrus ir suklastotus tikrus dokumentus panaudojo.

Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaltinamas tuo, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent:

UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama L. D. G., kuri, būdama įmonės direktore, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos ,,Buhalterinės apskaitos įstatymo“ Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, turėdama teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti veiklą, veikdama juridinio asmens naudai ir interesais, „(duomenys neskelbtini)“ , Šilutėje, laikotarpiu nuo 2002-07-02 iki 2004-09-20, tyčia, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos ,,Buhalterinės apskaitos įstatymo“ Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas <…>, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2002-07-02 iki 2004-09-20 į Vokietijos banke ,,Volksbank Braunschweig EG” esančią sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2002-09-27 sąskaitos numeris pakeistas į „(duomenys neskelbtini)“ ), iš asmenų už turizmo paslaugas, t. y. kelionės, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, gavo 46646,21 eurus (pagal Lietuvos banko nustatytą euro ir lito kursą tai atitinka 161060,04 Lt) pajamų, o būtent:

1) laikotarpiu nuo 2002-07-02 iki 2002-07-17 iš tyrimo metu tiksliai nenustatytų asmenų už suteiktas paslaugas gavo 2925,21 eurus (10100,17 Lt);

2) už T. H. ir T. C. suteiktas paslaugas 2003-03-30 gavo 286 eurus (978,5 Lt) bei 2003-06-13 gavo 910 eurų (3142,05 Lt);

3) už B. S. ir B. M. suteiktas paslaugas 2003-04-09 gavo 200 eurų (690,56 Lt) bei 2003-06-13 gavo 1812 eurų (6256,47 Lt);

4) už K. H., K. D. ir K. D. suteiktas paslaugas 2003-01-17 gavo 300 eurų (1035,84 Lt) bei 2003-03-04 gavo 1390 eurų (4799,39 Lt);

5) už T. S. ir D. V. R. suteiktas paslaugas 2003-03-13 gavo 400 eurų (1381,12) bei 2003-03-13 gavo 630 eurų (2175,26 Lt);

6) už K. K., K. L., K. S. H. ir S. E. suteiktas paslaugas 2003-04-29 gavo 400eurų (1381,12 Lt) bei 2003-06-25 gavo 820 eurų (2831,3 Lt);

7) už T. G. ir T. E. suteiktas paslaugas 2003-03-28 gavo 200 eurų (690,56) bei 2003-04-25 gavo 910 eurų (3142,05 Lt);

8) už P. G. ir P. I. suteiktas paslaugas 2003-03-28 gavo 200 eurų (690,56 Lt) bei 2003-04-30 gavo 910 eurų (3142,05 Lt);

9) už M. C. ir P. L. suteiktas paslaugas 2003-04-23 gavo 100 eurų (345,28 Lt), 2003-04-28 gavo 100 eurų (345,28 Lt), 2003-06-24 gavo 455 eurus (1571,02 Lt), 2003-07-03 gavo 455 eurus (1571,02 Lt);

10) už P. L. ir R. E. suteiktas paslaugas 2003-04-23 gavo 100 eurų (345,28 Lt), 2003-04-25 gavo 100 eurų (345,28 Lt), 2003-06-25 gavo 455 eurus (1571,02 Lt), 2003-06-26 gavo 455 eurus (1571,02 Lt);

11) už G. M. suteiktas paslaugas 2003-05-02 gavo 748 eurus (2582,69 Lt);

12) už R. K. suteiktas paslaugas 2003-04-30 gavo 748 eurus (2582,69 Lt);

13) už S. H. suteiktas paslaugas 2003-04-28 gavo 748 eurus (2582,69 Lt);

14) už L. L. ir L. G. suteiktas paslaugas 2003-04-28 gavo 1042 eurus (3597,82 Lt);

15) už B. D. suteiktas paslaugas 2003-05-02 gavo 483 eurus (1667,70 Lt);

16) už A. U., B. R., Dr.M. O., P. J. ir B. J. suteiktas paslaugas 2003-05-23 gavo 2874 eurus (9923,35 Lt);

17) už E. E. ir E. E. suteiktas paslaugas 2003-05-07 gavo 1666 eurus (5752,36 Lt);

18) už R. E. ir R. J. suteiktas paslaugas 2003-05-06 gavo 1430 eurų (4937,50 Lt);

19) už H. K. ir H. K. suteiktas paslaugas 2003-05-07 gavo 1300 eurų (4488,64 Lt);

20) už L. H. suteiktas paslaugas 2003-05-06 gavo 827 eurus (2855,47 Lt);

21) už S. D. ir Dr.S. H. suteiktas paslaugas 2003-06-26 gavo 1600 eurų (5524,48 Lt);

22) už B. G. ir B. M. suteiktas paslaugas 2003-06-25 gavo 1300 eurų (4488,64 Lt);

23) už M. B. ir M.-G. suteiktas paslaugas 2004-02-10 gavo 200 eurų (690,56 Lt), 2004-06-16 gavo 1672 eurus (5773,08 Lt);

24) už V.G. W. ir V.G. G. suteiktas paslaugas 2004-03-15 gavo 520 eurų (1795,46 Lt);

25) už W. E. suteiktas paslaugas 2004-03-29 gavo 164 eurus (566,26 Lt) ir 2004-07-13 gavo 400 eurų (1381,12 Lt);

26) už S. L. suteiktas paslaugas 2004-03-26 gavo 164 eurus (566,26 Lt) ir 2004-08-04 gavo 400 eurų (1381,12 Lt);

27) už S. R. ir S. C. suteiktas paslaugas 2004-03-17 gavo 200 eurų (690,56 Lt) ir 2004-05-21 gavo 930 eurų (3211,10 Lt);

28) už S. H.-G. ir S. E. suteiktas paslaugas 2004-04-06 gavo 258 eurus (890,82 Lt) ir 2004-07-07 gavo 930 eurų (3211,10 Lt);

29) už P. G. ir P. I. suteiktas paslaugas 2004-03-29 gavo 258 eurus (890,82 Lt) ir 2004-06-21 gavo 930 eurų (3211,10 Lt);

30) už A. A. suteiktas paslaugas 2004-04-23 gavo 604 eurus (2085,49 Lt);

31) S. B. ir S. A. suteiktas paslaugas 2004-04-08 gavo 258 eurus (890,82 Lt) ir 2004-07-07 gavo 930 eurų (3211,10 Lt);

32) už H.-W. A., W. J., H. H., W. M., W. T. ir U. H. suteiktas paslaugas 2004-06-04 gavo 5984 eurus (20661,56 Lt);

33) už S. F. suteiktas paslaugas 2004-05-06 gavo 375 eurus (1294,80 Lt);

34) už M. M. ir H. H. suteiktas paslaugas 2004-07-20 gavo 1626 eurus (5614,25 Lt);

35) už F. T. suteiktas paslaugas 2004-07-30 gavo 662 eurus (2285,75 Lt);

šių ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais ir siekdama, kad gautos pajamos nebūtų parodytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, duomenų apie į įmonės sąskaitą gautas pajamas neperdavė buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2002-08-01 iki 2002-10-03 tvarkiusiai R. Z., o laikotarpiu nuo 2002-10-04 iki 2004-12-31 buhalterinę apskaitą tvarkiusiai N. A., dėl to pastarosios, nesuprasdamos nusikalstamų L. D. G. ketinimų bei savo nusikalstamos veikos pobūdžio, minėtų pinigų, iš viso 46646,21 eurų (161060,04 Lt), gavimo neparodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės L. D. G., apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpiu nuo 2002-07-02 iki 2004-09-20 šios įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaltinama tuo, kad atstovaujama direktorės L. D. G., kuri vadovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdama įmonės vardu, naudai ir interesais, siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas aiškiai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, Šilutės mieste, tyčia pažeisdama Lietuvos Respublikos 2002-03-05 ,,Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo” Nr. IX-751 4 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad ,,Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 71 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „Prievolė <…> skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje <…> teikia paslaugas“, Lietuvos Respublikos 2001-12-20 ,,Pelno mokesčio įstatymo” Nr. IX-675 11 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „Apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną <…> iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos; 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai; 3) atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai“, Lietuvos Respublikos 1995-06-28 ,,Mokesčių administravimo įstatymo” Nr. I-974 (galiojo iki 2004-04-30) 19 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo išskaičiuoja mokestį ir perveda jį laikydamasis įstatymų ir kitų norminių aktų nustatytos tvarkos”, Lietuvos Respublikos 2004-04-13 ,,Mokesčių administravimo įstatymo” Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos,“ ir 40 straipsnį, kuris numato, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; … 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais;“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai siekdama išvengti 28264 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 23592 Lt pelno mokesčio, iš viso 51856 Lt mokesčių sumokėjimo, nepateikė įmonės buhalterėms R. Z., N. A. dokumentų ir duomenų apie pajamų uždirbimą, įplaukas į sąskaitas Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir Nr. „(duomenys neskelbtini)“ Vokietijos banke ,,Volksbank Braunschweig EG” už turistams iš Vokietijos suteiktas kelionės organizavimo, maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas, dėl to pastarosios, būdamos suklaidintos bei gavusios nurodymus užpildyti deklaracijas, į įmonės PVM deklaracijas, metines pelno mokesčio deklaracijas įrašė tik jai žinomus neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, o būtent:

2002-08-26 buhalterė R. Z. 2002 m. liepos mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 6064 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 1092 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2003-05-21 buhalterė N. A. 2003 m. balandžio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 5835 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 1050 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2003-05-21 buhalterė N. A. 2003 m. gegužės mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 14902 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 2682 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2003-07-14 buhalterė N. A. 2003 m. birželio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 37290 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 6712 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2003-08-21 buhalterė N. A. 2003 m. liepos mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 9654 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 1738 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2003-09-25 buhalterė N. A. 2003 m. rugpjūčio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 16366 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 2946 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2003-10-20 buhalterė N. A. 2003 m. rugsėjo mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 6947 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 1251 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2004-04-19 buhalterė N. A. 2004 m. kovo mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 1795 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 323 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2004-07-16 buhalterė N. A. 2004 m. birželio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 3380 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 608 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2004-08-16 buhalterė N. A. 2004 m. liepos mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 24563 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 4421 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2004-09-14 buhalterė N. A. 2004 m. rugpjūčio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 18769 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 3379 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2004-10-25 buhalterė N. A. 2004 m. rugsėjo mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 11456 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 2062 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2003-12-22 buhalterė N. A. laikotarpio nuo 2002-06-18 iki 2002-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje įrašė 10000 Lt mažiau mokestinio laikotarpio pelno bei 363 Lt mažiau pelno mokesčio;2004-09-24 buhalterė N. A. 2003 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje įrašė 90995 Lt mažiau mokestinio laikotarpio pelno bei 14561 Lt mažiau pelno mokesčio; 2005-04-22 buhalterė N. A. 2004 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje įrašė 59965 Lt mažiau mokestinio laikotarpio pelno bei 8668 Lt mažiau pelno mokesčio.

L. D. G., veikdama per R. Z., N. A., nesupratusias jos nusikalstamų veikų pobūdžio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai siekdama išvengti 28 264 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 23 592 Lt pelno mokesčio, iš viso 51 856 Lt mokesčių sumokėjimo, žinodama, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijas įrašyti neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, juos patvirtino savo parašu ir laikotarpiu nuo 2002-08-26 iki 2005-10-03 pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Šilutės skyriui, adresu Kęstučio g. 2, Šilutė.

Šalies argumentai

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-24 nuosprendį dėl L. D. G., juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., 220 str. 1 d. panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: pripažinti L. D. G. kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. ir skirti jai 50 MGL (6 250 Lt) baudą; baudžiamąjį procesą, kaltinant L. D. G. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senačiai; juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. ir skirti 100 MGL (12 500 Lt) baudą; baudžiamąjį procesą, kaltinant juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senačiai; tenkinti iš dalies Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą civilinį ieškinį, kadangi L. D. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamais veiksmais Valstybės biudžetui padaryta 41 486 Lt žala; palikti galioti 2009-03-03 prokuroro nutarimą laikinai apriboti nuosavybės teises į L. D. G. žemės sklypą ir pastatą – viešbutį Pašučių k., Šilutės r. sav., iki visiško civilinio ieškinio Klaipėdos apskrities VMI naudai patenkinimo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad išteisindamas kaltinamuosius L. D. G. ir juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., 220 str. 1 d., padarymo, Klaipėdos miesto apylinkės teismas padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, kai kurių byloje esančių duomenų nevertino bei nevertino jų kaip įrodymų visumos, o byloje esančius faktinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, nesusiejo tarpusavyje, nagrinėjo atsietai vienus nuo kitų ir todėl padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas, kurios neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Šios priežastys sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-24 nuosprendis naikintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nuosprendyje nurodo, jog teismo posėdžio metu nebuvo nustatyta, kad L. D. G. būtų paslėpusi, sugadinusi ar sunaikinusi buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl to nebūtų galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taip pat byloje nėra nustatyta duomenų, kad L. D. G. būtų paslėpusi, sugadinusi ar sunaikinusi buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau byloje surinkti duomenys pagrindžia, kad L. D. G. ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2002-07-02 iki 2004-10-15 nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, priimto 2001-11-06, 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. ir 4 d. reikalavimų, dėl to į buhalterinę apskaitą apgaulingai neįtraukė ūkinių operacijų, susijusių su pajamų uždirbimu už turizmo, t. y. kelionės, apgyvendinimo ir maitinimo, paslaugų suteikimą ir kurių apmokėjimą turistai iš Vokietijos pagrindė pervesdami į Vokietijos banke „Volksbank Braunschweig EG“, esančią sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 46 646,21 eurų (161 060,04 Lt), šių ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais ir neregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose.

Taip pat laikotarpiu nuo 2002-07-02 iki 2004-10-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįtraukė į buhalterinę apskaitą ūkinių operacijų, susijusių su lėšų gavimu iš Vokietijos turistų į sąskaitas „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ „Volksbank eG Braunschweig“ banke iš viso 41 932,67 eurų (144 785,13 Lt).

Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtent ir nepagrindė pirminiais apskaitos dokumentais įvykusių ūkinių operacijų bei neužregistravo šių ūkinių operacijų apskaitos registruose, t. y. piniginių lėšų gavimą į jau minėtą sąskaitą, jų išgryninimą iš bankomato bei šių lėšų panaudojimą. Ir tik pagal buhalterinėje apskaitoje užregistruotas ūkines operacijas, jų sugrupavimą, duomenys apibendrinami sudarant finansinių ataskaitų rinkinius, vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo nuostatomis.

Tai konstatuota tiek 2006-11-20 specialisto išvadoje Nr. 5-3/95 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“, tiek 2008-12-08 specialisto išvadoje Nr. 5-3/102 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“, kurių pagrįstumą ir teisingumą teisminio nagrinėjimo metu patvirtino specialistė A. Boiko.

Taip pat 2008-12-08 specialisto išvadoje Nr. 5-3/102 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, L. D. G. nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574, 19 str. 1 d. reikalavimų, nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri užtikrintų dokumentų saugumą, ir neišsaugojo apskaitos dokumentų: sąskaitų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ „Volksbank eG Brauschweig“ banke išrašų, kvitų apie maitinimo, apgyvendinimo, turizmo paslaugas, kurias turistams iš Vokietijos suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir už kurias jie atsiskaitė į anksčiau minėtas sąskaitas banke. Minėti duomenys ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti priešpriešiniu būdu, Vokietijos Federacinės Respublikos teisėsaugos organams vykdant teisinės pagalbos prašymą.

Šioje byloje nustatyta, kad specialistui, atlikusiam ūkinės finansinės veiklos tyrimą, apskaitos dokumentus ir registrus pateikė ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet medžiaga buvo gauta ir pagal teisinės pagalbos prašymo įvykdymo medžiagą. Dėl to specialistė A. Boiko konstatavo, jog pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomą buhalterinę apskaitą negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2002-07-02 iki 2004-09-20 šios Bendrovės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tačiau teismas nuosprendyje visiškai nemotyvuoja, kodėl įrodymu nelaiko 2006-11-20 specialisto išvados Nr. 5-3/95 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“, 2008-12-08 specialisto išvados Nr. 5-3/102 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“, o remiasi tik teismo eksperto M. Barkausko ekspertizės aktu 2010-09-30 Nr. 11-1287(10) bei auditoriaus A. Kapitanovo pateiktomis išvadomis.

Pažymėtina, kad tiek auditoriaus A. Kapitanovo išvadose bei tiek 2010-09-30 ekspertizės akte Nr. 11-1287 (10) konstatuota, kad anksčiau paminėtos ūkinės operacijos neatvaizduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, tačiau savaip vertinama dėl šių ūkinių operacijų neatvaizdavimo buhalterinėje apskaitoje ir galimumo nustatyti įmonės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą bei gautų piniginių lėšų pripažinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamomis.

Prokuratūros skunde teigiama, kad auditorius A. Kapitanovas tiek teismo posėdžio metu, tiek pateikdamas specialisto išvadas nurodė, kad patikrinimą atliko tik pagal pateiktas pirminių dokumentų kopijas, o ne rėmėsi visa surinkta baudžiamąja medžiaga bei, viršydamas savo kompetenciją, auditavo 2006-11-20 specialisto išvadą Nr. 5-3/95 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“, 2008-12-08 specialisto išvadą Nr. 5-3/102 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“, 2010-09-30 ekspertizės aktą Nr. 11-1287(10). Auditorius A. Kapitanovas teigia, kad L. D. G. pinigines lėšas, paimtas laikotarpiu nuo 2002 m. liepos mėn. iki 2004 m. iš sąskaitos „(duomenys neskelbtini)“ neįnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, kadangi šie pinigai nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamos, nes Lietuvos bendrovė neatlikinėjo jokių paslaugų užsienyje, o už paimtus pinigus turėjo atsiskaityti su viešbučiais, kuriuose gyveno Vokietijos turistai, bei organizuoti pervežimus. Taip pat auditorius A. Kapitanovas teisminio posėdžio metu nurodė, jog jis pagal turimus dokumentus gali nustatyti įmonės veiklą, kapitalą ir struktūrą bei turtą pagal pajamas, nors jos ir nebuvo nurodytos buhalterinėje apskaitoje. Tai gali padaryti netiesioginiais metodais, kurie leidžia nustatyti nedeklaruotas pajamas ir sąnaudas. Todėl mano, kad vis tiek galima visais atvejais nustatyti įmonės turtą ir nuosavybę.

Pažymėtina ir tai, kad 2010-09-30 ekspertizės akte Nr. 11-1287 (10) ekspertas Marius Barkauskas taip pat patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2. d., 12 str. 1 d., 4 d., 16 str. 1 d. nuostatų, nes apskaitos dokumentuose ir registruose neapskaitė iš Vokietijos turistų gautų į sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ „Volksbank cG Braunschweig“ banke piniginių lėšų. Taip pat ekspertas konstatavo, kad nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos ir darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 17 p., nes kasos knygoje neįrašomas kiekvienas pajamų ir išlaidų orderis.

Taip pat ekspertas M. Barkauskas patvirtino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neįtraukti duomenys apie piniginių lėšų išgryninimą iš sąskaitos „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) „Volksbank eG Braunschweig“ per bankomatus Lietuvoje ir tai jis nustatė pagal jam pateiktus tyrimui sąskaitos „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) „Volksbank eG Braunschweig“, t. y. gautus priešpriešiniu būdu. 2010-09-30 ekspertizės akte Nr. 11-1287 (10) ekspertas Marius Barkauskas konstatuodamas, kad galima nustatyti bendrovės 2002–2004 m. veiklos rezultatus, jos turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, nes tai galima nustatyti pagal priešpriešiniu būdu gautą medžiagą: sąskaitos „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) „Volksbank eG Braunschweig“ išrašus. Todėl teikdamas tokią išvadą rėmėsi visa jam pateikta medžiaga, o ne vien UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais, registrais.

Prokuroras akcentuoja, kad pažymėtina ir tai, kad teisminio nagrinėjimo metu ekspertui Mariui Barkauskui nurodžius, kad tokią išvadą jis padarė ne vien remdamasis tvarkomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos duomenimis, juos palygindamas su priešpriešiniu būdu gautais duomenimis, bet juos vertindamas kaip visumą, tai siekiant teisingai įvertinti, ar pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomą apskaitą galima nustatyti tiriamojo laikotarpio įmonės veiklą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, prokurorė 2011-02-08 pateikė teismui prašymą skirti papildomą ekspertizę, tačiau prašymas 2011-02-19 teismo nutartimi nebuvo tenkintas. Tačiau teismas nepašalinęs prieštaravimų tarp kategoriškų specialisto išvadų: 2006-11-20 Nr. 5-3/95 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“, 2008-12-08 Nr. 5-3/102 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ ir nekategoriško ekspertizės akto 2010-09-30 Nr. 11-1287(10), remiasi pastaruoju, o specialisto išvadas laiko tik prielaidomis.

Taip pat teismas nuosprendyje rėmėsi prieštaringais L. D. G. parodymais, kuri ikiteisminio tyrimo metu dėl sąskaitos „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) „Volksbank eG Braunschweig“ panaudojimo ir paslaugų suteikimo parodė: (2006-10-04 paaiškinime), kad laikotarpiu nuo 2004-06-18 iki 2004-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė maitinimo, apgyvendinimo paslaugas turistams, už jas pastarieji atsiskaitydavo mokėjimo pavedimais į sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“. Pinigus iš sąskaitos „(duomenys neskelbtini)“ už turistų apgyvendinimą ir maitinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji paimdavo grynaisiais ir įnešdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, banko sąskaitą; 2006-11-03 paaiškinime jau nurodo, kad pinigus iš sąskaitos Nr. „(duomenys neskelbtini)“ paimdavo grynaisiais pati, į kasą neįnešdavo, už juos pirkdavo prekes viešbučio veiklai, pateisinančius dokumentus pateikdavo buhalterei, kuri juos įtraukdavo į avanso apyskaitas. 2007-03-14 įtariamosios apklausos protokole nurodė, jeigu atvykus turistui ji sužinodavo, jog jis vyks gyventi į kitus viešbučius, tai ji mokėjimo kortele paimdavo pinigus iš sąskaitos „(duomenys neskelbtini)“ Vokietijos banke „Volksbank Braunschweig EG“ ir juos duodavo turistui, kad jis pats galėtų susimokėti už paslaugas kitame viešbutyje. Atiduodama pinigus ji nesurašydavo jokio UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumento. 2002–2004 m. Lietuvoje, bankomatuose, pinigus iš Vokietijos banko „Volksbank Braunschvveig EG“ sąskaitos „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) imdavo ji. Juos naudojo apmokėjimui, atsiskaitymui už turistų gyvenimą kituose viešbučiuose ir kitoms reikmėms. 2007-04-16 apklausos protokole nurodo, jog Vokietijos įmonė „Laimutės Reiseunternehem Gmbh“ pagal jos parašytą 2002-06-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimą naudojasi Vokietijos banko „Volksbank Braunschweig EG“ sąskaita „(duomenys neskelbtini)“. Ji neinformavo Valstybinės mokesčių inspekcijos apie tai, kad sąskaita perduota ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebėra sąskaitos savininkė. To nepadarė, nes ir toliau sąskaita buvo naudojama turistinei veiklai, kuria vertėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teisminio nagrinėjimo metu L. D. G. nurodo, kad ši sąskaita buvo tranzitinė, į ją atvykstantys vokiečių turistai pervesdavo pinigus, o iš jos buvo mokama už paslaugas „Laigebu turas“, o po to Vokietijos įmonei, kuri atlikdavo reklaminį darbą.

Kad laikotarpiu nuo 2002-07-02 iki 2004-10-15 gautos 46 646,21 eurų (161 060,04 Lt) piniginės lėšos iš Vokietijos turistų į sąskaitas „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ „Volksbank eG Braunschweig“ banke yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginės lėšos, patvirtina šios ikiteisminio tyrimo metu surinktos, teisme patikrintos aplinkybės, t. y. kad:

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal G. B. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad jam buvo surašytas dokumentas „užsakymo patvirtinimas/sąskaita“, kuriame buvo nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos įmonių rejestro kodas „(duomenys neskelbtini)“, ir pinigus pagal šią sąskaitą sumokėjo į sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“ „Volksbank eG Braunschweig“ banke.Iš Vokietijos Federacinės Respublikos gauta medžiaga (5 segtuvai su dokumentais, kurie pažymėti CD3/1, CD3/2, CD 3/3, CD3/4, CD3/5 ir kitus dokumentus) ir liudytojų K. P. ir C. D. apklausos, kur pastarieji nurodo, kad sąskaita „(duomenys neskelbtini)“ „Volksbank eG Braunschweig“ banke nebuvo firmos „Laimutės Reiseunternemen GmbH“, kad ši firma nesinaudojo šia sąskaita ir gautos pajamos šioje sąskaitoje nėra įtrauktos į firmos „Laimutės Reiseunternemen GmbH“ buhalterinę apskaitą.Braunschweig prokuratūros vyriausiojo prokuroro, vykdant teisinės pagalbos prašymą, raštu (Nr.NZS-701 AR 38154/05) pateikta „Volksbank Braunschweig eG“ medžiaga, kurioje nurodoma, kad 2002-02-04 L. D. G. pateikė prašymą pakeisti sąskaitą ir kad daugiau prašymų pakeisti sąskaitą 2002–2004 m. nebuvo. Minėtos sąskaitos savininkė L. D. G. (individuali įmonė), o 2002-06-18 L. D. G. individuali įmonė perregistruota į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat šias aplinkybes pagrindžia ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2002-06-21 pranešimas Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijai, kur nurodoma, kad sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“ „Volksbank eG Braunschweig“ banke UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2002-06-18 perima nuosavybes teise, bei VMI atsakymas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė duomenų apie atidarytas ir uždarytas sąskaitas užsienio valstybių kredito įstaigose.UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė G. pagal 2004-06-02 sutartį su C. D. dėl sąskaitos „(duomenys neskelbtini)“ vedimo, tuo tik patvirtino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra šios sąskaitos savininkė.2004-10-15 perdavimo–priėmimo aktu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2004-09-04 akcininkų susirinkimo protokolu perdavė sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“, esančią „Volksbank Braunschweig eG“ D. G. už kaimo turizmo paslaugas. Taip pat specialisto išvadose ir ekspertizės akte konstatuota, kad 3 atvejais buvo apskaitoje 2004 m. užfiksuoti piniginių lėšų įnešimai iš sąskaitos „(duomenys neskelbtini)“ „Volksbank eG Braunschweig“ banke, tai taip pat pagrindžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje „(duomenys neskelbtini)“ „Volksbank eG Braunschweig“ banke esančios lėšos buvo įmonės turtas ir jomis įmonė disponavo kaip savininkė. Liudytoja N. A., kuri parodė, kad laikotarpiu nuo 2002 iki 2004 m. jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė nepateikė jokių dokumentų apie pajamas ir išlaidas užsienio banko sąskaitoje, kad į kasą įnešti pinigai iš sąskaitos „(duomenys neskelbtini)“ „Volksbank eG Braunschweig“ banke ji pamatė tik 2005 m., bei kad direktorė jai paaiškino, kad tokią sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atidariusi, bet nepateikė jokių pagrindžiančių dokumentų.

Taigi visuma ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patikrintų duomenų pagrindžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir L. D. G. žinojo, kad ši sąskaita yra būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau sąmoningai joje vykusių ūkinių operacijų nepagrindė pirminiais apskaitos dokumentais ir neužfiksavo buhalterinėje apskaitoje. Be to, tokius sprendimus ji priėmė kaip įmonės vadovė uždarosios akcinės bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Todėl nėra pagrindo abejoti 2006-11-20 specialisto išvada Nr. 5-3/95 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“, 2008-12-08 specialisto išvada Nr. 5-3/102 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“. Būtent dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir L. D. G. veiksmų visumos kilo pasekmės, kurios konstatuotos specialisto išvadose, t. y., kad laikotarpiu nuo 2002-06-18 iki 2004-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, kurios konstatuotos 2008-12-08 specialisto išvadoje Nr. 5-3/102 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“.

Prokuroras teigia, kad teismas 2011-05-24 nuosprendyje išteisindamas L. D. G. ir juridinį asmen UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad būtinas šios nusikalstamos veikos tikslas, t. y., kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų panaudojimą, pateikiami siekiant išvengti mokesčių. Tačiau teismas vertindamas šios nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius visiškai nevertino 2006-11-20 specialisto išvados Nr. 5-3/95 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“, 2008-12-08 specialisto išvados Nr. 5-3/102 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ ir nemotyvavo, dėl ko šių išvadų nevertino. Taip pat teismo nuomone, teismo eksperto M. Barkausko išvada nėra kategoriška ir remiasi prielaida jeigu“, nors ir joje konstatuota, kad tokiu atveju, kai 2002–2004 m. į sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) „Volksbank eG Braunschweig“ banke gautos lėšos iš Vokietijos turistų laikytinos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamomis ar iš šios sąskaitos gauti pinigai laikytini UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamomis, tai pateiktose metinėse 2002–2004 m. pelno mokesčio deklaracijoje nurodyti netikslūs duomenys apie pelną bei 2002 m. liepos mėn, 2003 m. sausio mėn., 2003 m. sausio, kovo–liepos mėn., 2004 m. vasario–rugpjūčio mėn, PVM deklaracijose pateikti netikslūs duomenys apie apmokestinamąją vertę ir dydį. Tačiau teismas remiasi auditoriaus A. Kapitanovo 2011-02-01 išvada, kuria pastarasis audituodamas 2010-09-30 ekspertizės aktą Nr. 11-1287 (10), pateikė teisinį įvertinimą, jog nėra juridinio pagrindo pinigines lėšas, gautas iš Vokietijos turistų per sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) „Volksbank eG Braunschweig“ banke, įtraukti į apskaitą ir skaičiuoti mokesčius į Valstybės biudžetą. Svarbu ir tai, kad teismas netenkino prokurorės prašymo dėl pakartotinio auditoriaus A. Kapitanovo iškvietimo į teismo posėdį dėl 2011-02-01 pateiktos išvados.

Be to, teismo nuosprendyje konstatuota, jog teismo ekspertas nustatė mažesnius mokėtinus mokesčius į Valstybės biudžetą nei FNTT specialistė, t. y. 41 486 Lt, o ne 51 856 Lt. Tačiau šiuo atveju nusikalstamos veikos sudėčiai svarbu, kad siekiamų tokių būdu išvengti mokesčių dydis būtų ne mažesnis nei 10 MGL. Taip pat teismo nuosprendyje nurodo, kas L. D. G. veiksmuose nebuvo tyčios ir tikslo pateikti neteisingus duomenis mokesčių administratoriui, siekiant išvengti mokesčių.

Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama L. D. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės, direktorės, turėjusios teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui ir priimti sprendimus jo vardu, ir kuri žinojo realią įstaigos finansinę padėtį, disponavo sąskaita „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) „Volksbank eG Braunschweig“ banke bei kurioje esančias lėšas naudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ poreikiams tenkinti vykdant turizmo paslaugas, bei pagal savo asmenines savybės galėjo ir privalėjo žinoti teises aktus reglamentuojančius mokesčių apskaičiavimą ir duomenų pateikimą Klaipėdos apskrities VMI, tačiau sąmoningai juos netinkamai vykdė ir galėjo numatyti, kad gali kilti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. numatyti padariniai, tačiau tokių pasekmių norėjo.

Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir L. D. G. tyčinį veiksmų nusikalstamą pobūdį parodo ir tai, kad L. D. G. teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog ji negalėjusi apskaityti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje visų išlaidų, tai yra išlaidų (sąnaudų) vizoms, lėktuvo bilietams ir pan., nes kelionių veiklai reikalinga licencija, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ jos neturėjo. Todėl darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokiu būdu siekė ne tik išvengti deklaruoti ir sumokėti mokesčius nuo visų gautų pajamų, aptarnaujant vokiečių turistus tiriamuoju laikotarpiu, bet ir siekė nuslėpti pajamų ir šioms pajamos uždirbtų patirtų sąnaudų šaltinį bei dydį. Be to, tokia nusikalstama veika padaryta žala valstybės biudžetui. Atsižvelgiant į visus anksčiau išvardytus L. D. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“, padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., 220 str. 1 d., objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, ikiteisminio tyrimo metu nustatytus ir teismo posėdžio metu patikrintus įrodymus, konstatuotina, kad jie padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., 220 str. 1 d.

Šalies argumentai

Prokuratūros skunde taip pat prašoma Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, kadangi L. D. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamais veiksmais Valstybės biudžetui padaryta 41 486 Lt žala.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintieji L. D. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jų gynėjai prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl L. D. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d. ir 222 str. 1 d.

Teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą ir išanalizavusi byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad L. D. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrįstai išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl L. D. G. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d. ir 222 str. 1 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)“ 21 punkte išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektas yra asmuo (fizinis ar juridinis), kurį įstatymas įpareigojo teikti deklaracijas arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio numatytas nusikaltimas apima du veikos požymius: pirma, įrašymą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir, antra, šių dokumentų pateikimą valstybės įgaliotai institucijai.

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Buhalterinė apskaita Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 punktas). Apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 2 punktas). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnių prasmę apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais gali būti ūkio subjekto vadovas (Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-330/2011).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors byloje sprendžiami baudžiamosios atsakomybės klausimai, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste svabu paminėti kai kurias Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo nuostatas, nes jos yra aktualios vertinant L. D. G. ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas nustato turizmo verslo organizavimo principus, reikalavimus turizmo paslaugų teikimui ir turistų teisių apsaugai, valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją turizmo srityje. Kelionių organizatorius – turizmo paslaugų teikėjas, rengiantis organizuotas turistines keliones, teikiantis kitas turizmo paslaugas ir parduodantis jas turizmo paslaugų vartotojams tiesiogiai arba per kelionių agentūras ar kelionių agentus (Turizmo įstatymo 2 str. 15 d.).

Turizmo įstatymo 2 str. 34 d. numato, kad turizmo paslauga – savarankiška, už užmokestį turistams teikiama kelionių organizavimo, apgyvendinimo, maitinimo, vežimo, turistų informavimo, pramogų ar kita paslauga.

Žemesnės instancijos teismas

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors šioje byloje daugiausia duomenų yra surinkta apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau teisingam bylos išnagrinėjimui ne mažiau svarbūs duomenys apie kitus juridinius asmenis: „Laimutės Raiseunternehmen GmbH“, UAB „Laigebu“ ir UAB „Laigebu turas“. Todėl, norint tinkamai įvertinti pareikštą kaltinimą, reikėjo patikrinti visas įmones (jų buhalterinius dokumentus) ir tik tada spręsti, kurioje įmonėje yra (ar ne) įtraukti į apskaitą kaltinime nurodyti pinigai, ar jie turėjo būti įtraukti tik būtent į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, tačiau jie nebuvo įtraukti.

Prokuratūros apeliaciniame skunde yra teisingai teigiama, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222-223 str. numatyto nusikaltimo sudėtis yra sukonstruota taip, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinius apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė. Tačiau pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju tarp FNTT 2006-11-20 specialistės A. Boiko išvadų Nr. 5-3/95 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ ir 2008-12-08 Nr. 5-3/102 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ bei ekspertizės 2010-09-30 Nr. 11-1287(10) akto nustatyti akivaizdūs prieštaravimai. Be to, nepriklausomas apskaitos ir mokesčių specialistas Artūras Kapitanovas savo išvadose taip pat nepatvirtino FNTT vyr. specialistės nustatytų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, reali UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, jos ūkinė, komercinė, finansinė būklė, nuosavas kapitalas kaltinime nurodytu laiku (nuo 2002-07-02 iki 2004-09-20) tinkamai negalėjo būti nustatytas analizuojant tik to asmens, t. y. tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, buhalterinius apskaitos dokumentus.

Teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju buvo susiklosčiusi tokio pobūdžio veikla, kad už skirtingus poilsinės turistinės kelionės etapus buvo atsakingi skirtingi ūkio subjektai. Tai yra kelionės užsakymas galbūt buvo priimamas bendrovėje „Laimutės Raiseunternehmen GmbH“, turistus apgyvendindavo ir jie buvo maitinami UAB „(duomenys neskelbtini)“, įvairius draudimus, bilietus, vizas bei ekskursijas turistams teikdavo dar kiti subjektai. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad visos lėšos už skirtingus poilsinės turistinės kelionės etapus (skirtingas turizmo paslaugas) turėjo atsispindėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.). Kartu tai reiškia, kad L. D. G. reiškiamas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d. taip pat yra nepagrįstai, kadangi bylos medžiaga neginčijamai nenustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turistams iš Vokietijos teikė ne tik apgyvendinimo bei maitinimo, bet ir kitas turizmo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo besąlygiškai teigti, kad L. D. G. turėjo tikslą pateikti neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą.

Prokuroras teigia, kad tai, jog laikotarpiu nuo 2002-07-02 iki 2004-10-15 gautos 46 646,21 eurų (161 060,04 Lt) piniginės lėšos iš Vokietijos turistų į sąskaitas „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ „Volksbank eG Braunschweig“ banke yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginės lėšos, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktos bei teisme patikrintos aplinkybės.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal G. B. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad jam buvo surašytas dokumentas „užsakymo patvirtinimas/sąskaita“, kuriame buvo nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos įmonių rejestro kodas „(duomenys neskelbtini)“, ir pinigus pagal šią sąskaitą sumokėjo į sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“ „Volksbank eG Braunschweig“ banke.

Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad tokiam užsakymui patvirtinti būtų buvusi išrašyta sąskaita. Be to, G. B. kartu su pareiškimu pateiktame „Užsakymo patvirtinime“ nurodyta, kad „Užsakymo patvirtinimo“ nėra (b. l. 12, t. 1). Iš užsakymo matyti, kad jį atliko asmuo T. F. Remiantis FNTT vyr. specialistės A. Boiko 2008-12-08 specialisto išvada Nr. 5-3/102, jog matyti, kad 38 numeriu nurodytam T. F. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2004-07-30 suteikė paslaugas už 662 eurus (b. l. 138, t. 2). Tačiau byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad šiam užsakymui UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų išrašiusi sąskaitą ar kad šiuos pinigus kažkokiu būdu būtų paėmusi L. D. G.. Taip pat pažymėtina, kad ir pats G. B. nedarė jokio užsakymo kelionei į Lietuvą. Todėl galima daryti prielaidą, kad savo pareiškimu G. B. galbūt norėjo pakenkti L. D. G. dėl jų tarpusavio atsiradusių civilinių teisinių ginčų (b. l. 15–19, t. 1). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad byloje nesurinkta daugiau jokių duomenų apie asmenį T. F., t. y. ar toks asmuo iš tikrųjų įsigijo tam tikrų turizmo paslaugų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar vyko į Lietuvą, ar jis reiškė kokias nors pretenzijas išteisintosioms ir pan.

Juoba, kad iš 2008-04-23 Vokietijos Braunšveigo prokuratūros atsakymo į teisinės pagalbos pavedimą, kurios metu buvo apklausta C. D., matyti, kad atsakydama į klausimą, „ar Jūs pildėte dokumentą „Rezervavimo patvirtinimas/sąskaita Nr. 114/04“ užsakovui T. F.? Atsakymas: čia tas blankas, kurį mes naudojame. Tačiau kelionė neįvyko. Kiek ji žino, tai fiktyviai rezervuota kelionė ponui B.“ (b. l. 15, t. 7).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teisme apklausiama išteintoji L. D. G. pažymėjo, kad tokio užsakymo patvirtinimo sąskaita niekada nebuvo išrašyta. Ponas B. niekada nebuvo daręs jokio užsakymo kelionei į Lietuvą ir byloje to nėra. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti L. D. G. teisme pateiktas tokiais paaiškinimais.

Prokuratūros skundo argumentai apie tai, kad iš Vokietijos Federacinės Respublikos gauta medžiaga, liudytojų K. P. ir C. D. apklausos, kur pastarieji nurodo, jog sąskaita „(duomenys neskelbtini)“ „Volksbank eG Braunschweig“ banke nebuvo firmos „Laimutės Reiseunternemen GmbH“, kad ši firma nesinaudojo šia sąskaita ir gautos pajamos šioje sąskaitoje nėra įtrauktos firmos „Laimutės Reiseunternemen GmbH“ buhalterinėje apskaitoje, dar nepagrindžia išteisintosios kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., nes šių liudytojų apklausos, kur pastarieji nurodo, jog sąskaita „(duomenys neskelbtini)“ „Volksbank eG Braunschweig“ banke nebuvo firmos „Laimutės Reiseunternemen GmbH“, dar neįrodo, kad visos lėšos, patekusios į šią sąskaitą, turėjo atsispindėti būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Toliau aptariami apskaitos ir mokesčių specialisto Artūro Kapitanovo bei eksperto Mariaus Barkausko teisme duoti parodymai teismui kelia pagrįstų abejonių dėl to, ar Vokietijoje buvę asmenys galbūt nesinaudojo, t. y. įmonė „Laimutės Reiseunternemen GmbH“ minėta sąskaita.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad Braunschweig prokuratūros vyriausiojo prokuroro, vykdant teisinės pagalbos prašymą, raštu pateikta „Volksbank Braunschweig eG“ medžiaga, kurioje nurodoma, kad 2002-02-04 L. D. G. pateikė prašymą pakeisti sąskaitą ir kad daugiau prašymų pakeisti sąskaitą 2002–2004 m. nebuvo. Minėtos sąskaitos savininkė L. D. G. (individuali įmonė), o 2002-06-18 L. D. G.s individuali įmonė perregistruota į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat šias aplinkybes pagrindžia ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2002-06-21 pranešimas Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijai, kur nurodoma, kad sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“ „Volksbank eG Braunschweig“ banke UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2002-06-18 perima nuosavybes teise, bei VMI atsakymas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė duomenų apie atidarytas ir uždarytas sąskaitas užsienio valstybių kredito įstaigose.

Tačiau tokie prokuroro argumentai sudaro sąlygas L. D. G. veiksmuose galbūt įžvelgti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹ str. numatytus veiksmus, pažeidžiant apskaitos taisykles, bet ne baudžiamajai atsakomybei kilti.

Be to, išteisintoji apeliacinės instancijos teisme parodė, kad šią sąskaitą ji atidarė savo parašu, kadangi ji vienintelė mokėjo vokiečių kalbą. UAB „Laigebu turo“ direktorius vokiečių kalbos nemokėjo.Čia yra padarytas klaidingas vertimas, tai yra duoti įgaliojimai naudotis sąskaita. Tai ne sąskaitos perdavimas. Tie asmenys turėjo teisę atlikti bankines operacijas.

Tokius išteisintosios duotus paaiškinimus patvirtino kaip liudytojas apklaustas UAB „Mokesčių ekspertų biuras“ apskaitos ir mokesčių specialistas Artūras Kapitanovas, kuris parodė, kad sąskaita „(duomenys neskelbtini)“ – ta pati sąskaita kaip ir Lietuvoje, tik dar priekyje 83 prisidėjo. Jis matė tos sąskaitos atidarymą, kur aiškiai pasakyta, kad ją atidarė UAB „Laigebu turas“. Yra tas pranešimas, kad sąskaita perimta, bet tas pranešimas nėra užregistruotas Mokesčių inspekcijoje. Šiuo atveju negalima perdavinėti sąskaitos nei Lietuvoje, nei Vokietijoje. Bet kuriuo atveju reikalingi parašai. Šiuo atveju galbūt galėjo perduoti kortelę, kurią, kiek jis supranta, Laima G. turėjo. Kortelės naudojimą su PIN kodais galbūt ir galima būtų perduoti, o sąskaitos perdavimas neįmanomas. Pinigus tai ėmė iš sąskaitos, bet tada kyla klausimas, jei Vokietijos sąskaita buvo ir vokiečiai pervedinėjo į šitą sąskaitą, tai ką darė įmonė „Laimutės Raiseunternehmen GmbB“? Vokiečiai atvažiuodavo, atskrisdavo, atplaukdavo, todėl kažkas užsakinėjo bilietus.

Apskaitos ir mokesčių specialistas taip pat paaiškino, kad „pagrindinis dalykas šitoje byloje yra tai, kad nenustatytas pats faktas, kieno sąskaita buvo atidaryta Vokietijos banke, kokios įmonės....toje pačioje banko išrašo kortelėje yra nurodyta, kad sąskaita yra UAB „Laigebu turas“. Šiuo atveju UAB „Laigebu turas“ – irgi Lietuvoje registruota įmonė. Pagal visus duomenis matyti, kad 2002, 2003 m., nežino dėl 2004 m., L. G. dirbo ne vienoje įmonėje, ne vien tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir UAB „Laigebu turas“, ir UAB „Laigebu“, ir, berods, Vokietijos įmonės „Laimutės Raiseunternehmen GmbH“. Klausimas, kokiu pagrindu reikėtų konstatuoti, kad Vokietijoje įplaukę pinigai priklauso būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ įplaukoms. Į šį klausimą nėra atsakyta. Klausiant, ar „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apskaityti šitas pajamas ir dėl to negalima nustatyti veiklos rezultatų, jei tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamos, tai tiksliai nustatyti gal būt ir negalima. Klausiant, kad tai yra ne tos įmonės sąskaita, tada reikėtų žiūrėti, kaip yra atvaizduojama UAB „Laigebu“. Pagal jo turimus dokumentus, kuriuos jis matė, 2002 m. L. G., išėmusi iš bankomatų pinigus, juos įnešė kasos pajamų orderiais, kurie tuo metu buvo griežtos atskaitomybės, į UAB „Laigebu“ sąskaitą už paslaugas. Jam teko matyti, kad 2004 m. yra sumokėti pinigai už vokiečių turistų apgyvendinimą Lietuvoje, tai yra, į G. kaimo turizmo sodybos sąskaitą. Šie pinigai yra apskaityti. Todėl, norint vertinti visą šią situaciją, reikėjo žiūrėti visas įmones ir tada spręsti, kurioje įmonėje yra apskaityti šitie pinigai, ar nėra apskaityti...Vokiečiai atvažiuodavo, atskrisdavo, atplaukdavo, tai klausimas, kas užsakinėjo bilietus. Tas klausimas irgi nenagrinėtas...“ Teisėjų kolegija daro išvadą, kad minėti apskaitos ir mokesčių specialisto iškelti klausimai yra itin reikšmingi sprendžiant išteisintųjų baudžiamosios atsakomybės klausimą, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakymų į juos nepavyko gauti.

Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė G. pagal 2004-06-02 sutartį su C. D. dėl sąskaitos „(duomenys neskelbtini)“ vedimo tuo tik patvirtino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra savininkė šios sąskaitos, tik iš dalies patvirtina faktą, kad dalis lėšų už turistų apgyvendinimą ir maitinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervedama į šią sąskaitą. Tačiau tai nepatvirtina to, kad visos lėšos, patekusios į sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“, buvo skirtos būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nes kaltinamasis negali būti grindžiamas deklaratyviomis prielaidomis, t. y. kad visos piniginės lėšos, patekusios į minėtą sąskaitą, buvo skirtos būtent tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir turėjo atsispindėti būtent tik šios įmonės buhalterinėje apskaitoje.

Be to, pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja K. L. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji beveik 6 metus dirba barmene. Jai žinoma, kad į svečių namus atvykdavo turistai iš užsienio. „...Turistai svečių namuose gyvendavo ir maitindavosi...už nakvynę atvykę turistai mokėdavo įvairiai - vieni atvykdavo apsimokėję iš anksto, kiti apsimokėdavo baro kasoje. Kai kurie asmenys būdavo iš anksto apsimokėję už paslaugas per direktorę. Apie atvykusius turistus, kurie yra iš anksto susimokėję, informuodavo direktorė L. D. G.. Jei direktorės nebūdavo, atvykę turistai pateikdavo „vaučerius“, kuriuose būdavo nurodyta apie išankstinį apmokėjimą. „Vaučeryje“ būdavo nurodyta, ar apmokėta tik už pusryčius, ar ir už pietus bei vakarienę...“ (b. l. 120–122, t. 11). Taigi liudytojos minimi „vaučeriai“ patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimdavo išankstinius apmokėjimus už suteikiamas apgyvendinimo bei maitinimo paslaugas.

Atsakydamas į kolegijos pirmininko klausimą specialistas Artūras Kapitanovas pažymėjo, kad „užsakymo viename iš lapų nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas. Klausimas, ką vokietis perka, ar jis perka tik kažkokią paslaugą, ar tarpininkavimą. Kitų įmonių vokietis nenurodo. Bet žinant vokietį, jis moka į Vokietijos sąskaitą, o tą sąskaitą kontroliuoja kažkokia įmonė, atidaryta Vokietijoje. Net pagal įstatymus, tiek dabartinius, tiek ankstesnius, Vokietijoje renkami pinigai, tai Vokietijoje turėjo būti ir mokesčiai mokami nuo to. Į tai byloje niekur nebuvo įsigilinta...“. Teisėjų kolegija tokius specialisto paaiškinimus laiko logiškais, jie kartu leidžia abejoti išteisintosioms pareikštų kaltinimų pagrįstumu.

Taip pat svarbu, jog atsakydamas į prokurorės klausimą specialistas paaiškino, kad „kasos pajamų orderiai, kasos išlaidų orderiai, ataskaitos tos, kurias jis matė, pagrindžia, kur L. G. išleido iš Vokietijos sąskaitos Lietuvoje, turbūt, kortele išimtus pinigus. Tie pinigai buvo apskaityti ten, kur ir turėjo būti apskaityti. Jeigu jie buvo sumokėti UAB „Laigebu turas“, tai UAB „Laigebu turas“ ir apskaitė tuos pinigus. Taip, UAB „Laigebu turas“ yra kasos pajamų orderiai, kur jis savo medžiagoje net nurodė kasos pajamų orderius. Yra trys įmonės, kuriose visose dirbo L. G..“ Taigi teisėjų kolegija negali ignoruoti šių apskaitos ir mokesčių specialisto paaiškinimų, kadangi jie logiški, nuoseklūs, taip pat jie sudaro pagrindą manyti, kad skirtingi juridiniai asmenys turistams teikė skirtingas su turizmu susijusias paslaugas.

Prokuratūros skunde teigiama, kad išteisindamas L. D. G. ir juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“, teismas nurodė, kad būtinas šios nusikalstamos veikos tikslas, t. y., kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų panaudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių. Tačiau teismas vertindamas šios nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius visiškai nevertino 2006-11-20 specialisto išvados Nr. 5-3/95 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“, 2008-12-08 specialisto išvados Nr. 5-3/102 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ ir nemotyvavo, dėl ko šių išvadų nevertino.

Apeliacinės instancijos teismas atlikdamas įrodymų tyrimą apklausė ir FNTT vyriausiąją specialistę Aldoną Boiko, kuri paaiškino, kad „pirmą specialisto išvadą dėl tyrimo „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2006-11-20 Nr. 5-3/95, atliko objektų tyrimą, būtent: „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus tyrė ir baudžiamosios bylos medžiagą. Baudžiamosios bylos medžiagoje pagrindinis objektas buvo 2005-12-06 raštu iš Vokietijos Braunschweigo prokuratūros gauta teisinės pagalbos medžiaga. Šia medžiaga buvo gauta Volksbank Braunschweig EG banko dokumentai dėl sąskaitų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ atidarymo ir tų sąskaitų banko išrašai, kur buvo pavaizduotos banko operacijos...2002-06-26 „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų protokole buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė susitarė su Vokietijos įmone „Laimutės Raiseunternehmen GmbH“, kad dalį paslaugų atliks „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje, o dalį – minėta Vokietijos įmonė Vokietijoje....Pagal minėtą akcininkų protokolą ir remiantis teisinės pagalbos būdu gautais banko sąskaitos išrašais ir G. paaiškinimu nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ turistams atliko Lietuvoje maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas, nustatyta, kad gauti išimti pinigai iš bankomato buvo „(duomenys neskelbtini)“ pajamos. Likę pinigai sąskaitoje buvo Vokietijos įmonės pajamos, nes taip tvirtino paaiškinimuose L. G. ir taip buvo įrašyta akcininkų protokole. Minėtų pinigų, išimtų iš bankomatų, „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje nebuvo atvaizduota. Jų gavimas buvo nustatytas tik teisinės pagalbos būdu iš Vokietijos gauta medžiaga. Todėl buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2002-06-18 iki 2004-12-31 pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkytą buhalterinę apskaitą negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros...Antrą išvadą surašė 2008-12-08. Nustatė, kokius straipsnius pažeidė. Rėmėsi buhalterinės apskaitos dokumentais ir dviejomis teisinės pagalbos medžiagomis.“

Tačiau apskaitos ir mokesčių specialistas Artūras Kapitanovas teismo posėdyje pažymėjo, kad „specialistė A. Boiko nėra mokesčių specialistė, dėl to mokesčius apskaičiuoti pagal Mokesčių administravimo įstatymą yra Mokesčių inspekcijos prerogatyva. Mokesčių inspekcija, gavusi specialistės išvadą, tuo pagrindu skaičiavo mokesčius, yra surašytas Klaipėdos AVMI patikrinimo aktas, kuris dabar yra sustabdytas. Pagal jį su delspinigiais yra priskaičiuota beveik 22 tūkstančiai litų. Pagal specialistės A. Boiko PVM buvo neteisingai skaičiuotas. Net ir skaičiuojant taip, kaip skaičiavo, tai yra, prie tos pajamų sumos pridėjo PVM, tačiau PVM jau yra kainoje, tai reiškia, kad jei kaina yra 100 Lt, tai PVM jau yra tame skaičiuje, negalima dar 21 pridėti. Kitas dalykas yra užsakymo lapas, jis dar nėra trauktinas į buhalterinę apskaitą. Pajamos, jei ta sąskaita priklausytų UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai sutinka, kad visos sąskaitos pajamos turi būti apskaitytos UAB „(duomenys neskelbtini)“, tada išlaidavimas turėtų būti, o kadangi sąskaita nepriklausė, tai automatiškai pajamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo parodyti tas, kurias ji uždirbo. Toks ir yra skirtumas šiuo atveju. Skaičiuojant PVM, viešbučiams buvo taikomas 5 % tarifas, ne 18 %, kelionėms buvo skaičiuojamas nulinis tarifas, draudimas iš vis yra neapmokestinamas. Daug yra niuansų dėl mokesčių, juos skaičiuojant...“

Iš šių FNTT specialistės ir nepriklausomo apskaitos ir mokesčių specialisto parodymų matyti, kad tarp jų yra prieštaravimų, byloje esantys duomenys traktuojami skirtingai. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai kaip L. D. G. kaltės įrodymu nesivadovavo FNTT specialistės 2006-11-20 išvada Nr. 5-3/95 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“, ir 2008-12-08 išvada Nr. 5-3/102 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“.

Prokuratūros skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas nemotyvavo, dėl ko šių išvadų nevertino. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad teismo ekspertas, darydamas prielaidą, kad jeigu įplaukos priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai apskaičiuoti papildomi mokesčiai yra mažesni nei priskaičiavo FNTT specialistė, t. y. FNTT specialistė nurodė, kad nesumokėtų mokesčių yra 51 856 Lt, o teismo eksperto išvadoje nurodyta 41 486 Lt, t. y. 10 370 Lt mažiau. Vertindamas aplinkybių visumą teismas daro išvadą, kad L. D. G. veiksmuose nebuvo tyčios ir tikslo pateikti neteisingus duomenis mokesčių administratoriui, siekiant išvengti mokesčių. Vertinant teismo eksperto išvadą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad išvada nėra kategoriška ir remiamasi prielaida „jeigu“. Todėl teismas negali remdamasis prielaidomis apkaltinti L. D. G. padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d. (b. l. 32, t. 12).

Tai, kad byloje surinkta duomenų, kuriuos specialistai vertina skirtingai, taip pat ir aplinkybes, iš kurių vienas jie pagrindžia, o kitas ne, patvirtina ir apklaustas ekspertas Marius Barkauskas, kuris atsakydams į prokurorės klausimą, nurodė, kad „...dėl veiklos rezultato nustatymo buvo įvertinta tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek Vokietijos pateikti dokumentai. Reikia paminėti, kad su ta sąlyga, kad jeigu minėta sąskaita priklausytų UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi byloje yra labai daug prieštaringų nuomonių, kaip jie traktuoti. Vokietijos dokumentuose buvo paminėta, kad ši sąskaita yra fizinio asmens komercinė sąskaita, konkrečiai, kad tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita, neparašyta. Tai buvo vertinta. Darant prielaidą, kad, jeigu šita sąskaita nepriklausytų UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai atitinkamai šie Vokietijos dokumentai neturėtų būti įtraukiami į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą ir tuomet galima nustatyti bendrovės veiklos rezultatą pagal būtent šitos įmonės...“.

Išteisintoji duodama parodymus apeliacinės instancijos teisme pabrėžė ir tai, kad „UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi deklaruoti pajamų, nes tai ne jų pinigai. Skrydžiai, kurie yra visiškai PVM neapmokestinami, tai yra ne jų pinigai, laivai – ne jų pinigai, draudimai taip pat. Tai Vokietijoje atliktos paslaugos, net ne Lietuvoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas ir yra kiekvienas centas apskaitytas, to nepaneigė nė vienas iš ekspertų. Tai yra pagrindiniai dalykai, kurių kažkodėl niekas nenori girdėti...“.

Tokius išteisintosios argumentus patvirtino specialistas A. Kapitanovas, kuris į kolegijos pirmininko klausimą atsakė paaiškindamas, jog „...užsakymo lapas yra susitarimas, pvz.: jis nori važiuoti į Turkiją, eina į kelionių agentūrą, jam ten duoda „Novaturo“ užsakymų lapą, nors jis eina į visai kitą agentūrą, ne į „Novaturą“. Pagal užsakymo lapą žino, kad jei kas nors atsitiktų, tai kur būtų galima kreiptis. Kas ten ką vykdo, jis, atvirai pasakius, ir nežino, jei nenori gilintis. Be to, užsakymo lapo daugiau jokių sutarčių su klientu ir nebuvo. Turbūt dėl kelionės kreipdavosi į „Laimutės Raiseunternehmen GmbH“, dėl viešbučio, turbūt, jau čia, Lietuvoje, ir aptarnaudavo, turbūt, „Transveras“, tai nuo oro uosto, nuo kelto pasitikimas, visi šitie dalykai. Tai jau turėtų būti Lietuvos įmonės pajamos ir sąnaudos patirtos...“.

Konstatuotina tai, jog byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų teikęs įvairias turizmo paslaugas, rengęs keliones vartotojams tiesiogiai arba per kelionių agentus, t. y. nenustatyta, kad būtent juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė kelionių organizatoriaus paslaugas Lietuvoje ar kitose šalyse. Teisėjų kolegija atlikusi įrodymų tyrimą byloje daro išvadą, kad kategoriškai teigti galima tik tai, jog juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė apgyvendinimo bei maitinimo paslaugas, šią aplinkybę neginčijamai patvirtina visi byloje surinkti ir išnagrinėti duomenys. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turistams iš Vokietijos galėjo teikti ir kitas paslaugas be maitinimo ir apgyvendinimo bei gautų pajamų neapskaityti įstatymų nustatyta tvarka yra tik prielaidos, spėjimai, kurie nepatvirtinti objektyviais byloje esančiais įrodymais.

Nors FNTT specialistė A. Boiko apeliacinės instancijos teisme ir nurodė, kad visos paslaugos, kurių ir neatliko, turėjo būti įtrauktos apskaitoje. Nes jie užsakė tas paslaugas, jie pardavė tas paslaugas. Dalį paslaugų jiems atliko kitas, tai jie turėjo įtraukti į sąnaudas. Dalį paslaugų atlikdavo pati, o dalį pavesdavo kitiems atlikti. Tą kitą dalį turėjo pagrįsti apskaitos dokumentais ir įtraukti į sąnaudas. Visą paslaugą atlikti vokiečiams apsiėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tačiau apeliacinės instancijos teismui lieka neaišku, jei minima sąskaita buvo Vokietijoje ir vokiečiai turistai pervedinėjo į šią sąskaitą, tai neaišku, kokias funkcijas atliko bendrovė „Laimutės Raiseunternehmen GmbH“. Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad turistai iš Vokietijos atvažiuodavo, taip pat atvykdavo keltais bei lėktuvais. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad lieka neatsakyta, kas užsakinėjo šiuos bilietus, iš kokios sąskaitos jie buvo apmokami.

Atsižvelgiant į tai, kaip minėta, skirtingų turizmo paslaugų teikime dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, „Laimutės Raiseunternehmen GmbH“, UAB „Laigebu“ ir UAB „Laigebu turas“. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad kaltinime nurodyta pinigų suma turėjo būti įtraukta būtent į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus.

Be to, negalima paneigti ir to, kad jei užsakymai Vokietijoje užrašomi ant firminio UAB „(duomenys neskelbtini)“ blanko, tai dar nereiškia, kad visas tas paslaugas turėjo atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Galbūt jas atliko įvairūs ūkio subjektai, organizacinę veiklą buvo pasiskirsčiusios skirtingos bendrovės, kurios turistus aprūpindavo skirtingomis paslaugomis. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad ant visų byloje esančių firminių UAB „(duomenys neskelbtini)“ blankų apačioje nurodyta: „L.“ linki jums geros kelionės, L. G., pagal užduotį C. D. (b. l. 172–195, t. 2). Be to, blankuose nurodomas C. D. telefono numeris bei elektroninio pašto adresas – C.D.@t-online.de. Tai įrodo, kad dalį turizmo paslaugų atlikdavo C. D., t. y. Vokietijoje reziduojantis asmuo.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teisme, taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje ištirtus įrodymus, įvertinusi juos vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 str. nuostatomis, t. y. išanalizavusi juos tarpusavio liečiamumo (susietumo) aspektu, konstatuoja, kad iš esmės visi prokuratūros apeliacinio skundo argumentai leidžia manyti, kad L. D. G. galėjo padaryti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d. ir 222 str. 1 d. numatytas veikas, tačiau besąlygiškos jos kaltumo neįrodo. Todėl yra tik prielaidos, kuriomis negalima pagrįsti L. D. G. kaltės padarius jai inkriminuotus nusikaltimus finansų sistemai. Kolegijos nuomone, šioje byloje įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad L. D. G. padarė jai inkriminuotus nusikaltimus finansų sistemai, nėra.

Atkreiptinas dėmesys, kad už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus yra numatyta administracinė atsakomybė pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹ straipsnį. Baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. nepakanka nustatyti Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. lapkričio mėn. 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2011). Todėl nagrinėjamu atveju galėjo būti sprendžiamas klausimas dėl L. D. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn, tačiau, kaip minėta, baudžiamajai atsakomybei kilti byloje duomenų nepakanka.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d. ir 222 str. 1 d.

L. D. G. kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d. ir 222 str. 1 d. pareikšti kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas „(duomenys neskelbtini)“ , registruotos „(duomenys neskelbtini)“, Šilutėje, direktorei. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą konstatavo, jog nenustatyta, kad L. D. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., 220 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalis gali būti taikoma, kai, siekdamas naudos arba veikdamas juridinio asmens interesais, vadovaujamas pareigas einantis asmuo veikė juridinio asmens vardu.

Atsižvelgiant į juridinio asmens specifiką (juridinis asmuo yra specifinis teisinių santykių subjektas inter alia tuo aspektu, kad teisinių santykių dalyvis jis yra per fizinius asmenis), baudžiamosios atsakomybės juridiniam asmeniui kilimas yra neatsiejamas nuo fizinio asmens, susijusio atitinkamais ryšiais su juridiniu asmeniu, padarytos nusikalstamos veikos nustatymo. Tokiu atveju juridinio asmens veikos vertinimo sąlyga, atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindus, yra fizinio asmens padaryta nusikalstama veika. Taigi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio prasme juridiniam ir fiziniam asmenims gali ir turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už vieną ir tą pačią nusikalstamą veiką, kurią padaro fizinis asmuo (Baudžiamoji byla Nr. 2K-P-95/2012).

Todėl nenustačius L. D. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas „(duomenys neskelbtini)“, registruotos „(duomenys neskelbtini)“, Šilutėje, direktorės veiksmuose nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., 220 str. 1 d., sudėties, juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat negali būti apkaltintas šių nusikalstamų veikų padarymu. Kadangi teismo posėdyje ištirtais įrodymais nenustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė siekdama naudos arba veikdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais padarė nusikalstamas veikas finansų sistemai, t. y. nenustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė veikdama šio juridinio asmens interesais pateikė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną ar turtą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d.), taip pat, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.). Dėl išvardytų motyvų juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d. ir 222 str. 1 d. išteisintas pagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su apylinkės teismo padarytomis išvadomis sutinka ir konstatuoja, kad L. D. G. ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d. ir 222 str. 1 d. išteisinti pagrįstai, kadangi teisėjai įrodymus turi vertinti ir nuteisti asmenį tik tada, kai ištyręs juos visiškai įsitikina kaltinamojo kaltumu. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai bei besąlygiškai įrodytas ir teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais – kiekviena versija, visi prieštaravimai turi būti patikrinti ir įvertinti teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134/2011).

Nagrinėjamu atveju L. D. G. ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltė nėra įrodyta teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti juos kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d. ir 222 str. 1 d. Byloje esantys duomenys besąlygiškai neįrodo L. D. G. ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltumo.

Dėl išvardytų motyvų apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad L. D. G. ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. yra išteisinti pagrįstai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-24 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Remigijus PreikšaitisTeisėjai Valentinas JanonisAurelija Sadauskaitė