Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-35-462/2012

Teisėja Violeta Balčiūnienė (Proceso Nr. 1-06-1-02064-2004-6)

2012 m. vasario 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

išteisintojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-24 nuosprendžio, kuriuo L. D. G. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Baudžiamasis procesas, kaltinant L. D. G. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (5 epizodai), nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

51 856 Lt civilinis ieškinys, pareikštas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D. G. buvo kaltinama tuo, kad apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas „(duomenys neskelbtini)“ , registruotos „(duomenys neskelbtini)“, Šilutėje, direktore ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos ,,Buhalterinės apskaitos įstatymo“ Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, „(duomenys neskelbtini)“, Šilutėje, laikotarpiu nuo 2002-07-02 iki 2004-09-20 tyčia, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos ,,Buhalterinės apskaitos įstatymo“ Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas <…>, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2002-07-02 iki 2004-09-20 į Vokietijos banke ,,Volksbank Braunschweig EG“ esančią sąskaitą Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2002-09-27 sąskaitos numeris pakeistas į Nr. „(duomenys neskelbtini)“), iš asmenų už turizmo, t. y. kelionės, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas gavo 46 646,21 eurus (pagal Lietuvos banko nustatytą euro ir lito kursą tai atitinka 161 060,04 Lt) pajamų, o būtent:

1) laikotarpiu nuo 2002-07-02 iki 2002-07-17 iš tyrimo metu tiksliai nenustatytų asmenų už suteiktas paslaugas gavo 2925,21 eurus (10100,17 Lt);

2) už T. H. ir T. C. suteiktas paslaugas 2003-03-30 gavo 286 eurus (978,5 Lt) bei 2003-06-13 gavo 910 eurų (3142,05 Lt);

3) už B. S. ir B. M. suteiktas paslaugas 2003-04-09 gavo 200 eurų (690,56 Lt) bei 2003-06-13 gavo 1812 eurų (6256,47 Lt);

4) už K. H., K. D. ir K. D. suteiktas paslaugas 2003-01-17 gavo 300 eurų (1035,84 Lt) bei 2003-03-04 gavo 1390 eurų (4799,39 Lt);

5) už T. S. ir D. V. R. suteiktas paslaugas 2003-03-13 gavo 400 eurų (1381,12) bei 2003-03-13 gavo 630 eurų (2175,26 Lt);

6) už K. K., K. L., K. S. H. ir S. E. suteiktas paslaugas 2003-04-29 gavo 400 eurų (1381,12 Lt) bei 2003-06-25 gavo 820 eurų (2831,3 Lt);

7) už T. G. ir T. E. suteiktas paslaugas 2003-03-28 gavo 200 eurų (690,56) bei 2003-04-25 gavo 910 eurų (3142,05 Lt);

8) už P. G. ir P. I. suteiktas paslaugas 2003-03-28 gavo 200 eurų (690,56 Lt) bei 2003-04-30 gavo 910 eurų (3142,05 Lt);

9) už M. C. ir P. L. suteiktas paslaugas 2003-04-23 gavo 100 eurų (345,28 Lt), 2003-04-28 gavo 100 eurų (345,28 Lt), 2003-06-24 gavo 455 eurus (1571,02 Lt), 2003-07-03 gavo 455 eurus (1571,02 Lt);

10) už P. L. ir R. E. suteiktas paslaugas 2003-04-23 gavo 100 eurų (345,28 Lt), 2003-04-25 gavo 100 eurų (345,28 Lt), 2003-06-25 gavo 455 eurus (1571,02 Lt), 2003-06-26 gavo 455 eurus (1571,02 Lt);

11) už G. M. suteiktas paslaugas 2003-05-02 gavo 748 eurus (2582,69 Lt);

12) už R. K. suteiktas paslaugas 2003-04-30 gavo 748 eurus (2582,69 Lt);

13) už S. H. suteiktas paslaugas 2003-04-28 gavo 748 eurus (2582,69 Lt);

14) už L. L. ir L. G. suteiktas paslaugas 2003-04-28 gavo 1042 eurus (3597,82 Lt);

15) už B. D. suteiktas paslaugas 2003-05-02 gavo 483 eurus (1667,70 Lt);

16) už A. U., B. R., Dr. M. O., P. J. ir B. J. suteiktas paslaugas 2003-05-23 gavo 2874 eurus (9923,35 Lt);

17) už E. E. ir E. E. suteiktas paslaugas 2003-05-07 gavo 1666 eurus (5752,36 Lt);

18) už R. E. ir R. J. suteiktas paslaugas 2003-05-06 gavo 1430 eurų (4937,50 Lt);

19) už H. K. ir H. K. suteiktas paslaugas 2003-05-07 gavo 1300 eurų (4488,64 Lt);

20) už L. H. suteiktas paslaugas 2003-05-06 gavo 827 eurus (2855,47 Lt);

21) už S. D. ir Dr.S. H. suteiktas paslaugas 2003-06-26 gavo 1600 eurų (5524,48 Lt);

22) už B. G. ir B. M. suteiktas paslaugas 2003-06-25 gavo 1300 eurų (4488,64 Lt);

23) už M. B. ir M.-G. suteiktas paslaugas 2004-02-10 gavo 200 eurų (690,56 Lt), 2004-06-16 gavo 1672 eurus (5773,08 Lt);

24) už V.G. W. ir V.G. G. suteiktas paslaugas 2004-03-15 gavo 520 eurų (1795,46 Lt);

25) už W. E. suteiktas paslaugas 2004-03-29 gavo 164 eurus (566,26 Lt) ir 2004-07-13 gavo 400 eurų (1381,12 Lt);

26) už S. L. suteiktas paslaugas 2004-03-26 gavo 164 eurus (566,26 Lt) ir 2004-08-04 gavo 400 eurų (1381,12 Lt);

27) už S. R. ir S. C. suteiktas paslaugas 2004-03-17 gavo 200 eurų (690,56 Lt) ir 2004-05-21 gavo 930 eurų (3211,10 Lt);

28) už S. H.-G. ir S. E. suteiktas paslaugas 2004-04-06 gavo 258 eurus (890,82 Lt) ir 2004-07-07 gavo 930 eurų (3211,10 Lt);

29) už P. G. ir P. I. suteiktas paslaugas 2004-03-29 gavo 258 eurus (890,82 Lt) ir 2004-06-21 gavo 930 eurų (3211,10 Lt);

30) už A. A. suteiktas paslaugas 2004-04-23 gavo 604 eurus (2085,49 Lt);

31) S. B. ir S. A. suteiktas paslaugas 2004-04-08 gavo 258 eurus (890,82 Lt) ir 2004-07-07 gavo 930 eurų (3211,10 Lt);

32) už H.-W. A., W. J., H. H., W. M., W. T. ir U. H. suteiktas paslaugas 2004-06-04 gavo 5984 eurus (20661,56 Lt);

33) už S. F. suteiktas paslaugas 2004-05-06 gavo 375 eurus (1294,80 Lt);

34) už M. M. ir H. H. suteiktas paslaugas 2004-07-20 gavo 1626 eurus (5614,25 Lt);

35) už F. T. suteiktas paslaugas 2004-07-30 gavo 662 eurus (2285,75 Lt);

šių ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais ir siekdama, kad gautos pajamos nebūtų atvaizduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, duomenų apie į įmonės sąskaitą gautas pajamas neperdavė buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2002-08-01 iki 2002-10-03 tvarkiusiai R. Z., o laikotarpiu nuo 2002-10-04 iki 2004-12-31 buhalterinę apskaitą tvarkiusiai N. A., dėl to pastarosios, nesuprasdamos nusikalstamų L. D. G. ketinimų bei savo nusikalstamos veikos pobūdžio, minėtų pinigų, iš viso 46 646,21 eurų (161 060,04 Lt), gavimo neįrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje.

Tokiu būdu L. D. G. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2002-07-02 iki 2004-09-20 šios įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

L. D. G. buvo kaltinama tuo, kad siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas duomenis apie įmonės pajamas, pelną, žinodama, kad jie neteisingi, ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, Šilutės mieste, tyčia pažeisdama Lietuvos Respublikos 2002-03-05 ,,Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo” Nr. IX-751 4 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad ,,Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 71 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „Prievolė <…> skaičiuoti PVM bei mokėti jį biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje <…> teikia paslaugas“, Lietuvos Respublikos 2001-12-20 ,,Pelno mokesčio įstatymo” Nr. IX-675 11 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „Apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną <…> iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos; 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai; 3) atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai“, Lietuvos Respublikos 1995-06-28 ,,Mokesčių administravimo įstatymo” Nr. I-974 (galiojo iki 2004-04-30) 19 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo išskaičiuoja mokestį ir perveda jį laikydamasis įstatymų ir kitų norminių aktų nustatytos tvarkos”, Lietuvos Respublikos 2004-04-13 ,,Mokesčių administravimo įstatymo” Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos,“ ir 40 straipsnį, kuris numato, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; … 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais;“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai siekdama išvengti 28264 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 23592 Lt pelno mokesčio, iš viso 51856 Lt mokesčių sumokėjimo, nepateikė įmonės buhalterėms R. Z., N. A. dokumentų ir duomenų apie pajamų uždirbimą, įplaukas į sąskaitas Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir Nr. „(duomenys neskelbtini)“ Vokietijos banke ,,Volksbank Braunschweig EG” už turistams iš Vokietijos suteiktas kelionės organizavimo, maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas, dėl to pastarosios, būdamos suklaidintos bei gavusios nurodymus užpildyti deklaracijas, į įmonės PVM deklaracijas, metines pelno mokesčio deklaracijas įrašė tik jai žinomus neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, o būtent:

2002-08-26 buhalterė R. Z. 2002 m. liepos mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 6064 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 1092 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM; 2003-05-21 buhalterė N. A. 2003 m. balandžio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 5835 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 1050 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2003-05-21 buhalterė N. A. 2003 m. gegužės mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 14902 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 2682 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2003-07-14 buhalterė N. A. 2003 m. birželio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 37290 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 6712 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2003-08-21 buhalterė N. A. 2003 m. liepos mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 9654 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 1738 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2003-09-25 buhalterė N. A. 2003 m. rugpjūčio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 16366 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 2946 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2003-10-20 buhalterė N. A. 2003 m. rugsėjo mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 6947 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 1251 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2004-04-19 buhalterė N. A. 2004 m. kovo mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 1795 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 323 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2004-07-16 buhalterė N. A. 2004 m. birželio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)““ PVM deklaracijoje įrašė 3380 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 608 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2004-08-16 buhalterė N. A. 2004 m. liepos mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 24563 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 4421 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2004-09-14 buhalterė N. A. 2004 m. rugpjūčio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 18769 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 3379 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2004-10-25 buhalterė N. A. 2004 m. rugsėjo mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 11456 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 2062 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2003-12-22 buhalterė N. A. laikotarpio nuo 2002-06-18 iki 2002-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje įrašė 10000 Lt mažiau mokestinio laikotarpio pelno bei 363 Lt mažiau pelno mokesčio;2004-09-24 buhalterė N. A. 2003 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje įrašė 90995 Lt mažiau mokestinio laikotarpio pelno bei 14561 Lt mažiau pelno mokesčio;2005-04-22 buhalterė N. A. 2004 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje įrašė 59965 Lt mažiau mokestinio laikotarpio pelno bei 8668 Lt mažiau pelno mokesčio.

L. D. G., veikdama per R. Z., N. A., nesupratusias jos nusikalstamų veikų pobūdžio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai siekdama išvengti 28 264 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 23 592 Lt pelno mokesčio, iš viso 51 856 Lt mokesčių sumokėjimo, žinodama, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijas įrašyti neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, juos patvirtino savo parašu ir laikotarpiu nuo 2002-08-26 iki 2005-10-03 pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Šilutės skyriui, adresu Kęstučio g. 2, Šilutė.

L. D. G. buvo kaltinama tuo, kad pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent:

L. D. G. Pašusčių k., Šilutės rajono savivaldybėje, laikotarpiu nuo 2002-08-27 iki 2004-10-12, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tyčia, žinodama, kad 2002 m. birželio 26 d. Pašusčių k., Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje, susirinkimas, dalyvaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei L. G. ir įmonės ,,Laimutes Reiseunternehmen GmbH“ atstovui K. P., nevyko, pagamino netikrą 2002-06-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo protokolą, jame įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie susirinkimo datą, vietą, dalyvavusius asmenis, protokolo turinį (susirinkimo metu nagrinėtus klausimus bei priimtus sprendimus perduoti Vokietijos įmonei ,,Laimutes Reiseunternehmen GmbH“ turistų atvykimo į Lietuvą organizavimą, perduoti naudojimąsi sąskaita „(duomenys neskelbtini)“, esančia Vokietijos banke ,,Volksbank Braunschweig EG“, įmonei ,,Laimutes Reiseunternehmen GmbH“ ir kitą turinį). Toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką L.D.G. savo parašu bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ apvaliu antspaudu patvirtino 2002-06-26 susirinkimo protokole surašytus aiškiai netikrus duomenis bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui nurodė suklastoti K. P. parašą ir pasirašyti jo vardu.

Be to, L. D. G. Pašusčių k., Šilutės rajono savivaldybėje, laikotarpiu nuo 2002-08-27 iki 2004-10-12, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku tyčia, žinodama, kad įmonės ,,Laimutes Reiseunternehmen GmbH“ atstovui K. P. įgaliojimas perimti naudojimąsi sąskaita „(duomenys neskelbtini)“, esančia Vokietijos banke ,,Volksbank Braunschweig EG“, nebuvo suteiktas, suklastojo tikrą dokumentą, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2002-06-26 įgaliojime įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jo surašymo datą, įgaliojimo turinį ir šį dokumentą patvirtino savo parašu bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ apvaliu antspaudu.

Be to, L. D. G. Pašusčių k., Šilutės rajono savivaldybėje, laikotarpiu nuo 2002-08-27 iki 2004-10-12, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tyčia suklastojo tikrą dokumentą, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2002-06-21 pranešimą Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimą sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“ Vokietijos banke ,,Volksbank“, jame įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie jo surašymo datą, ir šį dokumentą patvirtino savo parašu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apvaliu antspaudu.

Be to, L. D. G. Pašusčių k., Šilutės rajono savivaldybėje, laikotarpiu nuo 2002-08-27 iki 2004-10-12, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tyčia, žinodama, kad 2004 m. birželio 2 d. Pašusčių k., Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės L. G. ir C. D. nebuvo sudaryta, pagamino netikrą 2004-06-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį, joje įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie sutarties sudarymo datą, vietą, susitariančius asmenis, sutarties turinį (dėl sąskaitos Nr. „(duomenys neskelbtini)“ vedimo ir kitų aplinkybių). Toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką L. D. G. savo parašu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apvaliu antspaudu patvirtino 2004-06-02 sutartyje surašytus aiškiai netikrus duomenis bei pasirašydama C. D. vardu suklastojo jos parašą;

L. D. G., toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, siekdama suklaidinti ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus, 2004 m. spalio 12 d. netikrus 2002-06-26 susirinkimo protokolą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2002-06-26 įgaliojimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2002-06-21 pranešimą Vilniaus apskrities Valstybinei Mokesčių inspekcijai, 2004-06-02 sutartį pateikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apskrities skyriui, esančiam Pilies g. 12A, Klaipėda, ir tokiu būdu šiuos netikrus ir suklastotus tikrus dokumentus panaudojo.

Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaltinamas tuo, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent:

UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama L. D. G., kuri, būdama įmonės direktore, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos ,,Buhalterinės apskaitos įstatymo“ Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, turėdama teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti veiklą, veikdama juridinio asmens naudai ir interesais, „(duomenys neskelbtini)“ , Šilutėje, laikotarpiu nuo 2002-07-02 iki 2004-09-20, tyčia, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos ,,Buhalterinės apskaitos įstatymo“ Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas <…>, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2002-07-02 iki 2004-09-20 į Vokietijos banke ,,Volksbank Braunschweig EG” esančią sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2002-09-27 sąskaitos numeris pakeistas į „(duomenys neskelbtini)“ ), iš asmenų už turizmo paslaugas, t. y. kelionės, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, gavo 46646,21 eurus (pagal Lietuvos banko nustatytą euro ir lito kursą tai atitinka 161060,04 Lt) pajamų, o būtent:

1) laikotarpiu nuo 2002-07-02 iki 2002-07-17 iš tyrimo metu tiksliai nenustatytų asmenų už suteiktas paslaugas gavo 2925,21 eurus (10100,17 Lt);

2) už T. H. ir T. C. suteiktas paslaugas 2003-03-30 gavo 286 eurus (978,5 Lt) bei 2003-06-13 gavo 910 eurų (3142,05 Lt);

3) už B. S. ir B. M. suteiktas paslaugas 2003-04-09 gavo 200 eurų (690,56 Lt) bei 2003-06-13 gavo 1812 eurų (6256,47 Lt);

4) už K. H., K. D. ir K. D. suteiktas paslaugas 2003-01-17 gavo 300 eurų (1035,84 Lt) bei 2003-03-04 gavo 1390 eurų (4799,39 Lt);

5) už T. S. ir D. V. R. suteiktas paslaugas 2003-03-13 gavo 400 eurų (1381,12) bei 2003-03-13 gavo 630 eurų (2175,26 Lt);

6) už K. K., K. L., K. S. H. ir S. E. suteiktas paslaugas 2003-04-29 gavo 400eurų (1381,12 Lt) bei 2003-06-25 gavo 820 eurų (2831,3 Lt);

7) už T. G. ir T. E. suteiktas paslaugas 2003-03-28 gavo 200 eurų (690,56) bei 2003-04-25 gavo 910 eurų (3142,05 Lt);

8) už P. G. ir P. I. suteiktas paslaugas 2003-03-28 gavo 200 eurų (690,56 Lt) bei 2003-04-30 gavo 910 eurų (3142,05 Lt);

9) už M. C. ir P. L. suteiktas paslaugas 2003-04-23 gavo 100 eurų (345,28 Lt), 2003-04-28 gavo 100 eurų (345,28 Lt), 2003-06-24 gavo 455 eurus (1571,02 Lt), 2003-07-03 gavo 455 eurus (1571,02 Lt);

10) už P. L. ir R. E. suteiktas paslaugas 2003-04-23 gavo 100 eurų (345,28 Lt), 2003-04-25 gavo 100 eurų (345,28 Lt), 2003-06-25 gavo 455 eurus (1571,02 Lt), 2003-06-26 gavo 455 eurus (1571,02 Lt);

11) už G. M. suteiktas paslaugas 2003-05-02 gavo 748 eurus (2582,69 Lt);

12) už R. K. suteiktas paslaugas 2003-04-30 gavo 748 eurus (2582,69 Lt);

13) už S. H. suteiktas paslaugas 2003-04-28 gavo 748 eurus (2582,69 Lt);

14) už L. L. ir L. G. suteiktas paslaugas 2003-04-28 gavo 1042 eurus (3597,82 Lt);

15) už B. D. suteiktas paslaugas 2003-05-02 gavo 483 eurus (1667,70 Lt);

16) už A. U., B. R., Dr.M. O., P. J. ir B. J. suteiktas paslaugas 2003-05-23 gavo 2874 eurus (9923,35 Lt);

17) už E. E. ir E. E. suteiktas paslaugas 2003-05-07 gavo 1666 eurus (5752,36 Lt);

18) už R. E. ir R. J. suteiktas paslaugas 2003-05-06 gavo 1430 eurų (4937,50 Lt);

19) už H. K. ir H. K. suteiktas paslaugas 2003-05-07 gavo 1300 eurų (4488,64 Lt);

20) už L. H. suteiktas paslaugas 2003-05-06 gavo 827 eurus (2855,47 Lt);

21) už S. D. ir Dr.S. H. suteiktas paslaugas 2003-06-26 gavo 1600 eurų (5524,48 Lt);

22) už B. G. ir B. M. suteiktas paslaugas 2003-06-25 gavo 1300 eurų (4488,64 Lt);

23) už M. B. ir M.-G. suteiktas paslaugas 2004-02-10 gavo 200 eurų (690,56 Lt), 2004-06-16 gavo 1672 eurus (5773,08 Lt);

24) už V.G. W. ir V.G. G. suteiktas paslaugas 2004-03-15 gavo 520 eurų (1795,46 Lt);

25) už W. E. suteiktas paslaugas 2004-03-29 gavo 164 eurus (566,26 Lt) ir 2004-07-13 gavo 400 eurų (1381,12 Lt);

26) už S. L. suteiktas paslaugas 2004-03-26 gavo 164 eurus (566,26 Lt) ir 2004-08-04 gavo 400 eurų (1381,12 Lt);

27) už S. R. ir S. C. suteiktas paslaugas 2004-03-17 gavo 200 eurų (690,56 Lt) ir 2004-05-21 gavo 930 eurų (3211,10 Lt);

28) už S. H.-G. ir S. E. suteiktas paslaugas 2004-04-06 gavo 258 eurus (890,82 Lt) ir 2004-07-07 gavo 930 eurų (3211,10 Lt);

29) už P. G. ir P. I. suteiktas paslaugas 2004-03-29 gavo 258 eurus (890,82 Lt) ir 2004-06-21 gavo 930 eurų (3211,10 Lt);

30) už A. A. suteiktas paslaugas 2004-04-23 gavo 604 eurus (2085,49 Lt);

31) S. B. ir S. A. suteiktas paslaugas 2004-04-08 gavo 258 eurus (890,82 Lt) ir 2004-07-07 gavo 930 eurų (3211,10 Lt);

32) už H.-W. A., W. J., H. H., W. M., W. T. ir U. H. suteiktas paslaugas 2004-06-04 gavo 5984 eurus (20661,56 Lt);

33) už S. F. suteiktas paslaugas 2004-05-06 gavo 375 eurus (1294,80 Lt);

34) už M. M. ir H. H. suteiktas paslaugas 2004-07-20 gavo 1626 eurus (5614,25 Lt);

35) už F. T. suteiktas paslaugas 2004-07-30 gavo 662 eurus (2285,75 Lt);

šių ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais ir siekdama, kad gautos pajamos nebūtų parodytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, duomenų apie į įmonės sąskaitą gautas pajamas neperdavė buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2002-08-01 iki 2002-10-03 tvarkiusiai R. Z., o laikotarpiu nuo 2002-10-04 iki 2004-12-31 buhalterinę apskaitą tvarkiusiai N. A., dėl to pastarosios, nesuprasdamos nusikalstamų L. D. G. ketinimų bei savo nusikalstamos veikos pobūdžio, minėtų pinigų, iš viso 46646,21 eurų (161060,04 Lt), gavimo neparodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės L. D. G., apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpiu nuo 2002-07-02 iki 2004-09-20 šios įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaltinama tuo, kad atstovaujama direktorės L. D. G., kuri vadovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdama įmonės vardu, naudai ir interesais, siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas aiškiai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, Šilutės mieste, tyčia pažeisdama Lietuvos Respublikos 2002-03-05 ,,Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo” Nr. IX-751 4 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad ,,Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 71 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „Prievolė <…> skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje <…> teikia paslaugas“, Lietuvos Respublikos 2001-12-20 ,,Pelno mokesčio įstatymo” Nr. IX-675 11 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „Apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną <…> iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos; 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai; 3) atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai“, Lietuvos Respublikos 1995-06-28 ,,Mokesčių administravimo įstatymo” Nr. I-974 (galiojo iki 2004-04-30) 19 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo išskaičiuoja mokestį ir perveda jį laikydamasis įstatymų ir kitų norminių aktų nustatytos tvarkos”, Lietuvos Respublikos 2004-04-13 ,,Mokesčių administravimo įstatymo” Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos,“ ir 40 straipsnį, kuris numato, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; … 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais;“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai siekdama išvengti 28264 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 23592 Lt pelno mokesčio, iš viso 51856 Lt mokesčių sumokėjimo, nepateikė įmonės buhalterėms R. Z., N. A. dokumentų ir duomenų apie pajamų uždirbimą, įplaukas į sąskaitas Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir Nr. „(duomenys neskelbtini)“ Vokietijos banke ,,Volksbank Braunschweig EG” už turistams iš Vokietijos suteiktas kelionės organizavimo, maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas, dėl to pastarosios, būdamos suklaidintos bei gavusios nurodymus užpildyti deklaracijas, į įmonės PVM deklaracijas, metines pelno mokesčio deklaracijas įrašė tik jai žinomus neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, o būtent:

2002-08-26 buhalterė R. Z. 2002 m. liepos mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 6064 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 1092 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2003-05-21 buhalterė N. A. 2003 m. balandžio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 5835 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 1050 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2003-05-21 buhalterė N. A. 2003 m. gegužės mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 14902 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 2682 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2003-07-14 buhalterė N. A. 2003 m. birželio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 37290 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 6712 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2003-08-21 buhalterė N. A. 2003 m. liepos mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 9654 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 1738 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2003-09-25 buhalterė N. A. 2003 m. rugpjūčio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 16366 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 2946 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2003-10-20 buhalterė N. A. 2003 m. rugsėjo mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 6947 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 1251 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2004-04-19 buhalterė N. A. 2004 m. kovo mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 1795 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 323 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2004-07-16 buhalterė N. A. 2004 m. birželio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 3380 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 608 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2004-08-16 buhalterė N. A. 2004 m. liepos mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 24563 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 4421 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2004-09-14 buhalterė N. A. 2004 m. rugpjūčio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 18769 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 3379 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2004-10-25 buhalterė N. A. 2004 m. rugsėjo mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje įrašė 11456 Lt mažiau PVM apmokestinamosios prekių, paslaugų vertės bei 2062 Lt mažiau pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM;2003-12-22 buhalterė N. A. laikotarpio nuo 2002-06-18 iki 2002-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje įrašė 10000 Lt mažiau mokestinio laikotarpio pelno bei 363 Lt mažiau pelno mokesčio;2004-09-24 buhalterė N. A. 2003 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje įrašė 90995 Lt mažiau mokestinio laikotarpio pelno bei 14561 Lt mažiau pelno mokesčio; 2005-04-22 buhalterė N. A. 2004 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje įrašė 59965 Lt mažiau mokestinio laikotarpio pelno bei 8668 Lt mažiau pelno mokesčio.

L. D. G., veikdama per R. Z., N. A., nesupratusias jos nusikalstamų veikų pobūdžio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai siekdama išvengti 28 264 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 23 592 Lt pelno mokesčio, iš viso 51 856 Lt mokesčių sumokėjimo, žinodama, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijas įrašyti neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, juos patvirtino savo parašu ir laikotarpiu nuo 2002-08-26 iki 2005-10-03 pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Šilutės skyriui, adresu Kęstučio g. 2, Šilutė.

Motyvuojamoji dalis

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)“ 21 punkte išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektas yra asmuo (fizinis ar juridinis), kurį įstatymas įpareigojo teikti deklaracijas arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio numatytas nusikaltimas apima du veikos požymius: pirma, įrašymą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir, antra, šių dokumentų pateikimą valstybės įgaliotai institucijai.

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Buhalterinė apskaita Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 punktas). Apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 2 punktas). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnių prasmę apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais gali būti ūkio subjekto vadovas (Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-330/2011).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors byloje sprendžiami baudžiamosios atsakomybės klausimai, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste svabu paminėti kai kurias Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo nuostatas, nes jos yra aktualios vertinant L. D. G. ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas nustato turizmo verslo organizavimo principus, reikalavimus turizmo paslaugų teikimui ir turistų teisių apsaugai, valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją turizmo srityje. Kelionių organizatorius – turizmo paslaugų teikėjas, rengiantis organizuotas turistines keliones, teikiantis kitas turizmo paslaugas ir parduodantis jas turizmo paslaugų vartotojams tiesiogiai arba per kelionių agentūras ar kelionių agentus (Turizmo įstatymo 2 str. 15 d.).

Turizmo įstatymo 2 str. 34 d. numato, kad turizmo paslauga – savarankiška, už užmokestį turistams teikiama kelionių organizavimo, apgyvendinimo, maitinimo, vežimo, turistų informavimo, pramogų ar kita paslauga.

Prokuratūros apeliaciniame skunde yra teisingai teigiama, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222-223 str. numatyto nusikaltimo sudėtis yra sukonstruota taip, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinius apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė. Tačiau pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju tarp FNTT 2006-11-20 specialistės A. Boiko išvadų Nr. 5-3/95 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ ir 2008-12-08 Nr. 5-3/102 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ bei ekspertizės 2010-09-30 Nr. 11-1287(10) akto nustatyti akivaizdūs prieštaravimai. Be to, nepriklausomas apskaitos ir mokesčių specialistas Artūras Kapitanovas savo išvadose taip pat nepatvirtino FNTT vyr. specialistės nustatytų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, reali UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, jos ūkinė, komercinė, finansinė būklė, nuosavas kapitalas kaltinime nurodytu laiku (nuo 2002-07-02 iki 2004-09-20) tinkamai negalėjo būti nustatytas analizuojant tik to asmens, t. y. tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, buhalterinius apskaitos dokumentus.

Teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju buvo susiklosčiusi tokio pobūdžio veikla, kad už skirtingus poilsinės turistinės kelionės etapus buvo atsakingi skirtingi ūkio subjektai. Tai yra kelionės užsakymas galbūt buvo priimamas bendrovėje „Laimutės Raiseunternehmen GmbH“, turistus apgyvendindavo ir jie buvo maitinami UAB „(duomenys neskelbtini)“, įvairius draudimus, bilietus, vizas bei ekskursijas turistams teikdavo dar kiti subjektai. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad visos lėšos už skirtingus poilsinės turistinės kelionės etapus (skirtingas turizmo paslaugas) turėjo atsispindėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.). Kartu tai reiškia, kad L. D. G. reiškiamas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d. taip pat yra nepagrįstai, kadangi bylos medžiaga neginčijamai nenustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turistams iš Vokietijos teikė ne tik apgyvendinimo bei maitinimo, bet ir kitas turizmo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo besąlygiškai teigti, kad L. D. G. turėjo tikslą pateikti neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad Braunschweig prokuratūros vyriausiojo prokuroro, vykdant teisinės pagalbos prašymą, raštu pateikta „Volksbank Braunschweig eG“ medžiaga, kurioje nurodoma, kad 2002-02-04 L. D. G. pateikė prašymą pakeisti sąskaitą ir kad daugiau prašymų pakeisti sąskaitą 2002–2004 m. nebuvo. Minėtos sąskaitos savininkė L. D. G. (individuali įmonė), o 2002-06-18 L. D. G.s individuali įmonė perregistruota į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat šias aplinkybes pagrindžia ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2002-06-21 pranešimas Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijai, kur nurodoma, kad sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“ „Volksbank eG Braunschweig“ banke UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2002-06-18 perima nuosavybes teise, bei VMI atsakymas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė duomenų apie atidarytas ir uždarytas sąskaitas užsienio valstybių kredito įstaigose.

Tačiau tokie prokuroro argumentai sudaro sąlygas L. D. G. veiksmuose galbūt įžvelgti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹ str. numatytus veiksmus, pažeidžiant apskaitos taisykles, bet ne baudžiamajai atsakomybei kilti.

Apeliacinės instancijos teismas atlikdamas įrodymų tyrimą apklausė ir FNTT vyriausiąją specialistę Aldoną Boiko, kuri paaiškino, kad „pirmą specialisto išvadą dėl tyrimo „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2006-11-20 Nr. 5-3/95, atliko objektų tyrimą, būtent: „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus tyrė ir baudžiamosios bylos medžiagą. Baudžiamosios bylos medžiagoje pagrindinis objektas buvo 2005-12-06 raštu iš Vokietijos Braunschweigo prokuratūros gauta teisinės pagalbos medžiaga. Šia medžiaga buvo gauta Volksbank Braunschweig EG banko dokumentai dėl sąskaitų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ atidarymo ir tų sąskaitų banko išrašai, kur buvo pavaizduotos banko operacijos...2002-06-26 „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų protokole buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė susitarė su Vokietijos įmone „Laimutės Raiseunternehmen GmbH“, kad dalį paslaugų atliks „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje, o dalį – minėta Vokietijos įmonė Vokietijoje....Pagal minėtą akcininkų protokolą ir remiantis teisinės pagalbos būdu gautais banko sąskaitos išrašais ir G. paaiškinimu nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ turistams atliko Lietuvoje maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas, nustatyta, kad gauti išimti pinigai iš bankomato buvo „(duomenys neskelbtini)“ pajamos. Likę pinigai sąskaitoje buvo Vokietijos įmonės pajamos, nes taip tvirtino paaiškinimuose L. G. ir taip buvo įrašyta akcininkų protokole. Minėtų pinigų, išimtų iš bankomatų, „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje nebuvo atvaizduota. Jų gavimas buvo nustatytas tik teisinės pagalbos būdu iš Vokietijos gauta medžiaga. Todėl buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2002-06-18 iki 2004-12-31 pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkytą buhalterinę apskaitą negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros...Antrą išvadą surašė 2008-12-08. Nustatė, kokius straipsnius pažeidė. Rėmėsi buhalterinės apskaitos dokumentais ir dviejomis teisinės pagalbos medžiagomis.“

Tačiau apskaitos ir mokesčių specialistas Artūras Kapitanovas teismo posėdyje pažymėjo, kad „specialistė A. Boiko nėra mokesčių specialistė, dėl to mokesčius apskaičiuoti pagal Mokesčių administravimo įstatymą yra Mokesčių inspekcijos prerogatyva. Mokesčių inspekcija, gavusi specialistės išvadą, tuo pagrindu skaičiavo mokesčius, yra surašytas Klaipėdos AVMI patikrinimo aktas, kuris dabar yra sustabdytas. Pagal jį su delspinigiais yra priskaičiuota beveik 22 tūkstančiai litų. Pagal specialistės A. Boiko PVM buvo neteisingai skaičiuotas. Net ir skaičiuojant taip, kaip skaičiavo, tai yra, prie tos pajamų sumos pridėjo PVM, tačiau PVM jau yra kainoje, tai reiškia, kad jei kaina yra 100 Lt, tai PVM jau yra tame skaičiuje, negalima dar 21 pridėti. Kitas dalykas yra užsakymo lapas, jis dar nėra trauktinas į buhalterinę apskaitą. Pajamos, jei ta sąskaita priklausytų UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai sutinka, kad visos sąskaitos pajamos turi būti apskaitytos UAB „(duomenys neskelbtini)“, tada išlaidavimas turėtų būti, o kadangi sąskaita nepriklausė, tai automatiškai pajamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo parodyti tas, kurias ji uždirbo. Toks ir yra skirtumas šiuo atveju. Skaičiuojant PVM, viešbučiams buvo taikomas 5 % tarifas, ne 18 %, kelionėms buvo skaičiuojamas nulinis tarifas, draudimas iš vis yra neapmokestinamas. Daug yra niuansų dėl mokesčių, juos skaičiuojant...“

Iš šių FNTT specialistės ir nepriklausomo apskaitos ir mokesčių specialisto parodymų matyti, kad tarp jų yra prieštaravimų, byloje esantys duomenys traktuojami skirtingai. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai kaip L. D. G. kaltės įrodymu nesivadovavo FNTT specialistės 2006-11-20 išvada Nr. 5-3/95 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“, ir 2008-12-08 išvada Nr. 5-3/102 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“.

Prokuratūros skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas nemotyvavo, dėl ko šių išvadų nevertino. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad teismo ekspertas, darydamas prielaidą, kad jeigu įplaukos priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai apskaičiuoti papildomi mokesčiai yra mažesni nei priskaičiavo FNTT specialistė, t. y. FNTT specialistė nurodė, kad nesumokėtų mokesčių yra 51 856 Lt, o teismo eksperto išvadoje nurodyta 41 486 Lt, t. y. 10 370 Lt mažiau. Vertindamas aplinkybių visumą teismas daro išvadą, kad L. D. G. veiksmuose nebuvo tyčios ir tikslo pateikti neteisingus duomenis mokesčių administratoriui, siekiant išvengti mokesčių. Vertinant teismo eksperto išvadą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad išvada nėra kategoriška ir remiamasi prielaida „jeigu“. Todėl teismas negali remdamasis prielaidomis apkaltinti L. D. G. padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d. (b. l. 32, t. 12).

Tai, kad byloje surinkta duomenų, kuriuos specialistai vertina skirtingai, taip pat ir aplinkybes, iš kurių vienas jie pagrindžia, o kitas ne, patvirtina ir apklaustas ekspertas Marius Barkauskas, kuris atsakydams į prokurorės klausimą, nurodė, kad „...dėl veiklos rezultato nustatymo buvo įvertinta tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek Vokietijos pateikti dokumentai. Reikia paminėti, kad su ta sąlyga, kad jeigu minėta sąskaita priklausytų UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi byloje yra labai daug prieštaringų nuomonių, kaip jie traktuoti. Vokietijos dokumentuose buvo paminėta, kad ši sąskaita yra fizinio asmens komercinė sąskaita, konkrečiai, kad tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita, neparašyta. Tai buvo vertinta. Darant prielaidą, kad, jeigu šita sąskaita nepriklausytų UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai atitinkamai šie Vokietijos dokumentai neturėtų būti įtraukiami į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą ir tuomet galima nustatyti bendrovės veiklos rezultatą pagal būtent šitos įmonės...“.

Išteisintoji duodama parodymus apeliacinės instancijos teisme pabrėžė ir tai, kad „UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi deklaruoti pajamų, nes tai ne jų pinigai. Skrydžiai, kurie yra visiškai PVM neapmokestinami, tai yra ne jų pinigai, laivai – ne jų pinigai, draudimai taip pat. Tai Vokietijoje atliktos paslaugos, net ne Lietuvoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas ir yra kiekvienas centas apskaitytas, to nepaneigė nė vienas iš ekspertų. Tai yra pagrindiniai dalykai, kurių kažkodėl niekas nenori girdėti...“.

Tokius išteisintosios argumentus patvirtino specialistas A. Kapitanovas, kuris į kolegijos pirmininko klausimą atsakė paaiškindamas, jog „...užsakymo lapas yra susitarimas, pvz.: jis nori važiuoti į Turkiją, eina į kelionių agentūrą, jam ten duoda „Novaturo“ užsakymų lapą, nors jis eina į visai kitą agentūrą, ne į „Novaturą“. Pagal užsakymo lapą žino, kad jei kas nors atsitiktų, tai kur būtų galima kreiptis. Kas ten ką vykdo, jis, atvirai pasakius, ir nežino, jei nenori gilintis. Be to, užsakymo lapo daugiau jokių sutarčių su klientu ir nebuvo. Turbūt dėl kelionės kreipdavosi į „Laimutės Raiseunternehmen GmbH“, dėl viešbučio, turbūt, jau čia, Lietuvoje, ir aptarnaudavo, turbūt, „Transveras“, tai nuo oro uosto, nuo kelto pasitikimas, visi šitie dalykai. Tai jau turėtų būti Lietuvos įmonės pajamos ir sąnaudos patirtos...“.

Konstatuotina tai, jog byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų teikęs įvairias turizmo paslaugas, rengęs keliones vartotojams tiesiogiai arba per kelionių agentus, t. y. nenustatyta, kad būtent juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė kelionių organizatoriaus paslaugas Lietuvoje ar kitose šalyse. Teisėjų kolegija atlikusi įrodymų tyrimą byloje daro išvadą, kad kategoriškai teigti galima tik tai, jog juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė apgyvendinimo bei maitinimo paslaugas, šią aplinkybę neginčijamai patvirtina visi byloje surinkti ir išnagrinėti duomenys. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turistams iš Vokietijos galėjo teikti ir kitas paslaugas be maitinimo ir apgyvendinimo bei gautų pajamų neapskaityti įstatymų nustatyta tvarka yra tik prielaidos, spėjimai, kurie nepatvirtinti objektyviais byloje esančiais įrodymais.

Nors FNTT specialistė A. Boiko apeliacinės instancijos teisme ir nurodė, kad visos paslaugos, kurių ir neatliko, turėjo būti įtrauktos apskaitoje. Nes jie užsakė tas paslaugas, jie pardavė tas paslaugas. Dalį paslaugų jiems atliko kitas, tai jie turėjo įtraukti į sąnaudas. Dalį paslaugų atlikdavo pati, o dalį pavesdavo kitiems atlikti. Tą kitą dalį turėjo pagrįsti apskaitos dokumentais ir įtraukti į sąnaudas. Visą paslaugą atlikti vokiečiams apsiėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tačiau apeliacinės instancijos teismui lieka neaišku, jei minima sąskaita buvo Vokietijoje ir vokiečiai turistai pervedinėjo į šią sąskaitą, tai neaišku, kokias funkcijas atliko bendrovė „Laimutės Raiseunternehmen GmbH“. Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad turistai iš Vokietijos atvažiuodavo, taip pat atvykdavo keltais bei lėktuvais. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad lieka neatsakyta, kas užsakinėjo šiuos bilietus, iš kokios sąskaitos jie buvo apmokami.

Atsižvelgiant į tai, kaip minėta, skirtingų turizmo paslaugų teikime dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, „Laimutės Raiseunternehmen GmbH“, UAB „Laigebu“ ir UAB „Laigebu turas“. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad kaltinime nurodyta pinigų suma turėjo būti įtraukta būtent į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus.

Be to, negalima paneigti ir to, kad jei užsakymai Vokietijoje užrašomi ant firminio UAB „(duomenys neskelbtini)“ blanko, tai dar nereiškia, kad visas tas paslaugas turėjo atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Galbūt jas atliko įvairūs ūkio subjektai, organizacinę veiklą buvo pasiskirsčiusios skirtingos bendrovės, kurios turistus aprūpindavo skirtingomis paslaugomis. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad ant visų byloje esančių firminių UAB „(duomenys neskelbtini)“ blankų apačioje nurodyta: „L.“ linki jums geros kelionės, L. G., pagal užduotį C. D. (b. l. 172–195, t. 2). Be to, blankuose nurodomas C. D. telefono numeris bei elektroninio pašto adresas – C.D.@t-online.de. Tai įrodo, kad dalį turizmo paslaugų atlikdavo C. D., t. y. Vokietijoje reziduojantis asmuo.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teisme, taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje ištirtus įrodymus, įvertinusi juos vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 str. nuostatomis, t. y. išanalizavusi juos tarpusavio liečiamumo (susietumo) aspektu, konstatuoja, kad iš esmės visi prokuratūros apeliacinio skundo argumentai leidžia manyti, kad L. D. G. galėjo padaryti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d. ir 222 str. 1 d. numatytas veikas, tačiau besąlygiškos jos kaltumo neįrodo. Todėl yra tik prielaidos, kuriomis negalima pagrįsti L. D. G. kaltės padarius jai inkriminuotus nusikaltimus finansų sistemai. Kolegijos nuomone, šioje byloje įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad L. D. G. padarė jai inkriminuotus nusikaltimus finansų sistemai, nėra.

Atkreiptinas dėmesys, kad už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus yra numatyta administracinė atsakomybė pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹ straipsnį. Baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. nepakanka nustatyti Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. lapkričio mėn. 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2011). Todėl nagrinėjamu atveju galėjo būti sprendžiamas klausimas dėl L. D. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn, tačiau, kaip minėta, baudžiamajai atsakomybei kilti byloje duomenų nepakanka.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d. ir 222 str. 1 d.

L. D. G. kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d. ir 222 str. 1 d. pareikšti kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas „(duomenys neskelbtini)“ , registruotos „(duomenys neskelbtini)“, Šilutėje, direktorei. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą konstatavo, jog nenustatyta, kad L. D. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., 220 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalis gali būti taikoma, kai, siekdamas naudos arba veikdamas juridinio asmens interesais, vadovaujamas pareigas einantis asmuo veikė juridinio asmens vardu.

Atsižvelgiant į juridinio asmens specifiką (juridinis asmuo yra specifinis teisinių santykių subjektas inter alia tuo aspektu, kad teisinių santykių dalyvis jis yra per fizinius asmenis), baudžiamosios atsakomybės juridiniam asmeniui kilimas yra neatsiejamas nuo fizinio asmens, susijusio atitinkamais ryšiais su juridiniu asmeniu, padarytos nusikalstamos veikos nustatymo. Tokiu atveju juridinio asmens veikos vertinimo sąlyga, atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindus, yra fizinio asmens padaryta nusikalstama veika. Taigi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio prasme juridiniam ir fiziniam asmenims gali ir turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už vieną ir tą pačią nusikalstamą veiką, kurią padaro fizinis asmuo (Baudžiamoji byla Nr. 2K-P-95/2012).

Todėl nenustačius L. D. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas „(duomenys neskelbtini)“, registruotos „(duomenys neskelbtini)“, Šilutėje, direktorės veiksmuose nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., 220 str. 1 d., sudėties, juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat negali būti apkaltintas šių nusikalstamų veikų padarymu. Kadangi teismo posėdyje ištirtais įrodymais nenustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė siekdama naudos arba veikdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais padarė nusikalstamas veikas finansų sistemai, t. y. nenustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė veikdama šio juridinio asmens interesais pateikė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną ar turtą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d.), taip pat, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.). Dėl išvardytų motyvų juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d. ir 222 str. 1 d. išteisintas pagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su apylinkės teismo padarytomis išvadomis sutinka ir konstatuoja, kad L. D. G. ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d. ir 222 str. 1 d. išteisinti pagrįstai, kadangi teisėjai įrodymus turi vertinti ir nuteisti asmenį tik tada, kai ištyręs juos visiškai įsitikina kaltinamojo kaltumu. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai bei besąlygiškai įrodytas ir teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais – kiekviena versija, visi prieštaravimai turi būti patikrinti ir įvertinti teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134/2011).

Nagrinėjamu atveju L. D. G. ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltė nėra įrodyta teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti juos kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d. ir 222 str. 1 d. Byloje esantys duomenys besąlygiškai neįrodo L. D. G. ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltumo.

Dėl išvardytų motyvų apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad L. D. G. ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. yra išteisinti pagrįstai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-24 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.