Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietis, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), nevedęs, nesimokantis, nedirbantis, baustas administracine tvarka, teistas tris kartus (teistumas neišnykęs):

1) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m gruodžio 14 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 181 straipsnio 1 dalį;

2) Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. balandžio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimu be intensyvios priežiūros;

3) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. liepos 19 d. nutartimi subendrinus bausmes, paskirtas Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. balandžio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės apribojimo. Bausmę atlikęs 2025 m. gegužės 19 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. B., smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui A. S., o būtent: 2025-06-01, apie 21 val., adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia suduodamas vieną smūgį rankos kumščiu į veido sritį nukentėjusiajam mažamečiui A. S., sukėlė jam fizinį skausmą, bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - nosies sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių paburkimu (tinimu), apatinio kairės pusės II-o danties vainiko nuskėlimą, tuo padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

2. Be to, E. B., savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir taip pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2025-06-01, apie 21 val., viešoje vietoje – adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia, matant kitiems asmenims, įžūliais veiksmais, dėl menkavertės dingsties, sudavė vieną smūgį rankos kumščiu į veido sritį nukentėjusiajam A. S. bei spyrė vieną smūgį keliu nukentėjusiajam E. V. į pilvo sritį, taip E. V. sukėlė fizinį skausmą, o nukentėjusiajam A. S. padarė ir nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - nosies sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių paburkimu (tinimu), apatinio kairės pusės II-o danties vainiko nuskėlimą, tuo padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

3. Kaltinamasis E. B. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, parodė, kad Radviliškio miesto parke E. V. kojos keliu sudavė į pilvą, po smūgio nukentėjusysis susiėmė už pilvo ir nugriuvo, taip pat nukentėjusiajam A. S. sudavė į veido sritį, ko pasėkoje galėjo sužaloti jam nosį ir nuskelti dantį. Kartu buvo dar 6-7 žmonės, kurie įvykį matė. Dėl savo veiksmų labai gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė, civilinius ieškinius pripažįsta visiškai.

4. Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes E. B. nėra kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

5. Be kaltinamojo prisipažinimo, E. B. kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

5.1 Kaltinamojo E. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, 2025-06-01 apie 21 val. (duomenys neskelbtini) nusprendė paauklėti nukentėjusiuosius E. V. ir A. S., nes jie labai „mandrūs“ ir seniai jam nepatiko, todėl E. V. sudavė vieną smūgį kojos keliu į pilvą, ir šis nugriuvo ant žemės. Po to, rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį A. S., matė, kad šiam iš nosies ir burnos pradėjo bėgti kraujas. Po suduotų smūgių jis kartu su draugais iš (duomenys neskelbtini) išėjo. Nurodė, kad dėl padarytų nusikaltimų prisipažįsta, dėl to ką padarė labai gailisi, nukentėjusiųjų žada atsiprašyti (3 tomas, b. l. 53-56, 64-67).

5.2 Nukentėjusiojo A. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kur parodė, kad 2025 m. birželio mėnesį E. B. trenkė E. V. iš kojos kelio. E. V. po smūgio susiraitė ant žemės. Tada E. B. trenkė vieną kartą jam į dantis iš kumščio. Po smūgio skaudėjo, vertinat skausmą nuo 1-10, vertina savo skausmą 9 balais. Jam iš vietos iškrito dantis ir skaudėjo. Po to jis paskambino mamai, mama atvažiavo į parką, jis jai parodė dantį ir mama paskambino į policiją. Mano, kad buvo mušamas dėl nieko (1 tomas, b. l. 68-71).

5.3 Nukentėjusiojo E. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kur parodė, kad 2025-06-01 vakare, valandos neatsimena, parke jį ir jo draugą A. S. sumušė E. B.. E. B. buvo ne vienas, kartu su juo buvo dar 4 ar 5 asmenys, bet nei vieno jų nepažįsta. E. B. iš kojos kelio jam sudavė 1 kartą į pilvą. Nuo šio smūgio jam skaudėjo ir jis pakrito ant žolės. Vertina, kad skaudėjo 4 balais skalėje nuo 1 iki 10. Kai po 5 ar 10 minučių, praėjus skausmui, kurį juto pilve dėl suduoto smūgio, atsikėlė nuo žolės, E. B. ir jo draugų nebebuvo, buvo likę tik jo draugai. Tada A. S. pasakė, kad E. B. ir jam trenkė į veidą. Matė, kad pas A. S. buvo kraujo, tik neatsimena, ar jo buvo prie burnos, ar prie nosies (1 tomas, b. l. 181-184).

5.4 Liudytojo E. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kur parodė, kad 2025-06-01 jis matė, kaip jo draugams A. S. E. B. trenkė kažkur į žandikaulį ir dantis, o E. V. – iš kojos kelio į pilvo sritį. E. V. kokias 30 minučių gulėjo ant žemės, o A. S. stovėjo ir paskambino mamai. Matė, kad A. S. iš burnos bėgo kraujas. Nurodė, kad tuo metu, kai vyko muštynės parke, už akmenų dar buvo moteris su šuniu, jam atrodo, kad ji policiją galėjo iškviesti. Jam tas įvykis sukėlė baisias emocijas, jis labai pergyveno dėl draugų, patyrė baimę (2 tomas, b. l. 89-92).

5.5 Liudytojo M. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kur parodė, kad 2025-06-01 apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini) įvyko konfliktas, kurio metu ir buvo sumušti A. S. ir E. V.. Jis, kai buvo suduoti smūgiai minėtiems vaikinams, nematė, nes tuo metu lipo ant kalniuko. Tačiau užlipęs ir atsisukęs pamatė, kad E. V. ir A. S. guli ant žemės. Kaip suprato, A. S. buvo išmuštas dantis. Taip pat suprato, kad smūgius sudavė E. B., nes, kol jis pats buvo kalniuko apačioje, E. B. visą laiką norėjo sumušti minėtus jaunuolius, bet jis jį vis sulaikydavo. Jam užlipus ant kalniuko niekas E. B. nebesaugojo. Taip pat matė, kad po įvykio E. B. buvo užsiėmęs už dešinės rankos. Matė, kad įvykio metu dar prie kalno stovėjo keletas pašalinių asmenų, bet jis jų nei vieno nepažįsta, jie į konfliktą nesikišo ir nieko nesakė (2 tomas, b. l. 147-150).

5.6 Liudytojo N. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kur parodė, kad 2025-06-01 buvo (duomenys neskelbtini)aikštelėje. Matė kaip E. B. A. S. ir E. V. nusivedė už kalno. Tada jis nuėjo pasižiūrėti už kalniuko, kas ten vyksta ir pamatė, kad E. V. guli susirietęs ant žemės, o A. S. iš burnos bėgo kraujas (2 tomas, b. l. 116-119).

5.7 Liudytojo A. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kur parodė, kad 2025-06-01 (duomenys neskelbtini)apie 20 val. E. B. E. V. kojos keliu sudavė vieną smūgį į pilvo sritį, po ko E. V. nugriuvo ant žemės. Tada E. B. priklaupė ant žemės ir dar buvo suėmęs ranka E. V. už kaklo, bet jau smūgio nebesudavė. Tada E. B. priėjo prie A. S. ir jam sudavė vieną smūgį rankos kumščiu į veido sritį (2 tomas, b. l. 153-156).

5.8 Liudytojos T. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kur parodė, kad 2025-06-01 Radviliškio miesto parke apie 20.30 val. matė, kaip E. B. priėjo prie E. V. ir kojos keliu sudavė vieną smūgį į pilvo sritį ir E. V. nugriuvo ant žemės. Tada E. B. priėjo prie A. S., kuriam sudavė vieną smūgį rankos kumščių į veido sritį (2 tomas, b. l. 159-162).

5.9 Liudytojo E. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kur parodė, kad 2025-06-01 (duomenys neskelbtini)prie kalno matė, kaip E. B. trenkė koja vieną smūgį E. V. į pilvą ir dėl to šis nugriuvo ant žemės. Tada E. B. trenkė A. S. į veidą ir nuskėlė dantį. Matė, kad A. S. buvo iškritęs dantis ir bėgo kraujas. Paaiškino, kad jis pats minėto įvykio metu jautėsi labiau nervuotas, šiek tiek juto baimės (2 tomas, b. l. 39-62).

5.10 Iš 2025-06-02 protokolo-pareiškimo, kuriuo D. S. pranešė, kad 2025-06-01 apie 21 val., (duomenys neskelbtini), nenustatytas asmuo sumušė jos nepilnametį sūnų A. S., gimusį (duomenys neskelbtini), trenkdamas vieną kartą į veido sritį taip sukeldamas jam fizinį skausmą (1 tomas, b. l. 6-8).

5.11 Iš 2025-06-01 įvykio vietos apžiūros protokolo, kuriame aprašyta įvykio vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), matyti, kad tai miesto parkas, jame vaikšto žmonės (1 tomas, b. l. 40-42).

5.12 Iš 2025-07-04 kitų objektų apžiūros protokolo, kuriame aprašyta garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus apžiūra. Klausant įrašo, girdisi, kad pranešėja operatorei nurodo, kad jos sūnui ką tik išdaužė dantį, vaiką primušė, o tai padarė E. B.. Pranešėja nurodo, kad ji yra D. S. (1 tomas, b. l. 47-48).

5.13 Iš 2025-07-30 kitų objektų apžiūros protokolo, kuriame aprašyta policijos pareigūnų Kūno kamerų įrašai. Užfiksuota, kaip 2025-06-01, 21:22 val. policijos pareigūnai atvažiuoja tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini), prie jų prieina vyriškis, kuris sako policijos pareigūnei, kad „paklupdė, sudaužė vaiką, vienas vaikas gulėjo prie krūmų“. Šalia stovinti moteris sako, kad jos sūnui dantį išmušė. Nukentėjusysis A. S. sako, kad E. B. iš kumščio jam trenkė ir dantis nuskilo ar iškrito, nežino, o draugui iš kojos kelio į kepenis sudavė. A. S. sako, kad jį sumušė E. B.. Policijos pareigūnė kalbasi su E. A., šis sako, kad E. B. užpuolė juos. Policijos pareigūnė toliau bendrauja su A. S., kuris sako, kad jis su draugais atėjo į parką ir jam liepė klauptis ant kelių. E. V. atsiklaupė, o jis su E. V. nesiklaupė. T. E. B. E. V. iš kelio pilvą trenkė, o jam iš kumščio trenkė į dantis (1 tomas, b. l. 50-52).

5.14 Iš 2025-08-29 kitų objektų apžiūros protokolo, kuriame aprašyta D. S. pateikto vaizdo įrašo apžiūra. Peržiūrint vaizdo įrašą matyti, kad Radviliškio miesto parke, prie pėsčiųjų tako stovi 7 jaunuoliai. Vaizdo įraše matome kaip E. B. stovi prie E. V. ir staiga E. B. kojos keliu sudavė vieną smūgį į pilvo sritį E. V. bei su abejomis rankomis suėmęs jį už galvos traukia ją žemyn ir E. V. nuverčia ant žemės. Tada E. B. priėjo prie A. S., ir jam sudavė vieną smūgį kairės rankos kumščių į veido sritį. O tada paėmęs A. S. už dešinės rankos rankovės tempė jį į priekį ir su kaire ranka sugriebia už kaklo nugaros srityje. (1 tomas, b. l. 53-55).

5.15 Iš 2025-06-01 - 2025-06-02 asmens apžiūros protokolo, kuriame užfiksuota nukentėjusiojo A. S. apžiūra. Apžiūrint asmens veido sritį ant apatinės ir viršutinės lūpos matomas raudonos spalvos skystis panašus į kraują. Tuomet apžiūrint burnos vidų ant apatinių dantenų matoma tarpdantyje žaizda (1 tomas, b. l. 109-112).

5.16 Iš Specialisto išvados Nr. G 555/2025 (05), kurioje nurodyta, kad A. S. nustatytas nosies sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių paburkimu (tinimu), apatinio kairės pusės II-o danties vainiko nuskėlimas, padaryta kietu buku daiktu(-ais), mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti tiesioginiu trauminiu poveikiu. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimo traumai. Sužalojimai kvalifikuojami nežymių sveikatos sutrikdymu (1 tomas, b. l. 125).

5.17 Iš Specialisto išvados Nr. G 746/2025 (05), kurioje nurodyta, kad pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvių duomenų apie E. V. patirtus sužalojimus nenustatyta ir sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas (2 tomas, b. l. 12).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

6. BK 140 straipsnio 3 dalis numato, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino arba šią veiką atliko kankindamas nukentėjusį asmenį. BK 141 straipsnio 3 dalis nurodo, kad mažamečiu yra laikomas jaunesnis negu keturiolikos amžiaus asmuo. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis – veika – pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, o padariniai – fizinis skausmas arba nežymus sužalojamas ar trumpalaikis susargdinimas. Įstatymo leidėjas nedetalizuoja, kaip konkrečiai nukentėjęs asmuo turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad jam kaltininko tyčiniais veiksmais būtų sukelti pirmiau nurodyti padariniai, t. y. ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, o kaltininko veiksmus ir kilusius padarinius sieja tiesioginis priežastinis ryšys.

7. BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį, neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nors šis BK straipsnis saugoja tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sukeliamas fizinis skausmas, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011, Nr. 2K-181/2012 ir kt.).

8. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo E. B. padarytoms nusikalstamoms veikoms, numatytoms BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 284 straipsnyje, atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Šias aplinkybes patvirtina paties kaltinamojo E. B. visiškas prisipažinimas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiųjų A. S. ir E. V. duoti parodymai apie prieš juos naudotą smurtą, kuriuos patvirtina kitų liudytojų E. V., T. K., M. K., N. G., E. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat liudytojos D. S. ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateiktas vaizdo įrašas, įvykio vietos, objektų apžiūros protokolai, specialistų išvados bei kiti teisme ištirti rašytiniai įrodymai. Visi šie įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka, objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs, visumoje tarpusavyje sutampantys bei vienas kitą patvirtinantys ir papildantys. Išnagrinėjus bylą teisme nustatyta, kad E. B., smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui A. S., gimusiam (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad E. B., smurtaudamas mažamečio A. S. atžvilgiu, sukėlė jam fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą, pagal kilusius padarinius, kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip tyčinis nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

9. Be to, E. B. tyčia, matant kitiems asmenims, smurtavo prieš A. S. ir E. V., vienam jų sukėlė fizinį skausmą, kitam – padarė ir nežymų sveikatos sutrikdymą, tai padarė viešoje vietoje, stebint kitiems asmenims, todėl šie nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

10. Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

11. Skirdamas kaltinamajam E. B. bausmes, teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

12. E. B. padarė du baigtus nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), teistas, teistumas neišnykęs (1 tomas, b. l. 185-190), iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad buvo baustas administracine tvarka: 2025-01-18 dėl Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusižengimo, bauda nesumokėta, 2024-02-17 dėl ANK 485 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo, bauda sumokėta, 2024-04-22 dėl ANK 481 straipsnio 2 dalyje, 115 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo, bauda sumokėta, 2023-09-14 dėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo, bauda sumokėta, 2023-07-10 dėl ANK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo, bauda sumokėta, 2023-08-30 dėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo, bauda sumokėta (3 tomas, b. l. 21-29), nedirbantis (3 tomas, b. l. 30-31), neužsiregistravęs Užimtumo tarnyboje (3 tomas, b. l. 32).

13. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailėjosi dėl savo netinkamų veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat tai, jog jau buvo du kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, šias nusikalstamas veikas padarė tik atlikęs bausmę pagal ankstesnius nuosprendžius, tačiau yra dar labai jauno amžiaus, nukentėjusiųjų atsiprašė, teismas pripažįsta, jog šiuo atveju bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus jam: už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje padarymą – 50 parų, o už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą – 60 parų arešto bausmes. Paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas bendrintinos bausmių apėmimo būdu, nes buvos padarytos tais pačiais veiksmais ir tuo pačiu metu (BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalys), jam skirtina galutinė subendrinta 60 parų arešto bausmė.

14. Kaltinamasis E. B. kaltę pripažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Jis yra labai jauno amžiaus, nukentėjusiųjų atsiprašė, nurodė norintis pradėti dirbti, todėl manytina, jog yra pagrindo, remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, taikyti jam paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimą 6 mėnesiams, įpareigojant visu bausmės atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis, arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visą bausmės atidėjimo laikotarpį, arba Užimtumo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos panaikinus bedarbio statusą be teisės registruotis atitinkamą laikotarpį, savarankiškai ieškoti darbo, vieną kartą per mėnesį Probacijos tarnybai pateikti duomenis apie savarankiškai vykdomą darbo paiešką, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 6 ir 10 punktai).

13. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

14. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa E. B. pareiškė 233,20 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 tomas, b. l. 146-148). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. B. savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam A. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko nukentėjusiajam A. S. buvo suteikta medicininė pagalba ir dėl to Valstybinė ligonių kasa apmokėjo nukentėjusiojo gydymosi išlaidas, t. y. nagrinėjamoje byloje kaltinamasis E. B. Valstybinei ligonių kasai tiesioginės žalos nusikalstamais veiksmais nepadarė, o ji atsirado suteikiant nukentėjusiajam sveikatos priežiūros paslaugas, todėl Valstybinei ligonių kasai jos patirtos ir neatlygintos išlaidos priteistinos iš kaltinamojo E. B..

15. Nukentėjusysis nepilnametis A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį E. B. dėl 800 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl E. B. įvykdytų nusikalstamų veikų patyrė skausmą ir pažeminimą (1 tomas, b. l. 139).

16. Nukentėjusiojo nepilnamečio E. V., gimusio (duomenys neskelbtini), įgaliota atstovė advokatė Irma Bekerė teisiamojo posėdžio metu pateikė civilinį ieškinį E. B. dėl 300 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo E. V., nes dėl kaltinamojo E. B. veiksmų jos atstovaujamasis buvo labai išsigandęs, jautė baimę, patyrė stiprų fizinį skausmą.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

18. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį, asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

19. Vadovaujantis CK 3.185 straipsnio 1 dalimi, turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Tėvų uzufrukto teisė negali būti įkeista, parduota ar kitokiu būdu perleista ar suvaržyta, iš jos taip pat negali būti išieškoma. Pažymėtina, kad CK3.191 straipsnyje yra reglamentuojama turto tvarkymo ir uzufrukto teisės pabaiga. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvai netenka teisės tvarkyti uzufrukto teise savo nepilnamečių vaikų turtą, kai: įstatymų nustatyta tvarka nepilnametis emancipuojamas; įstatymų nustatyta tvarka nepilnametis sudaro santuoką; vaikas sulaukia pilnametystės; teismas nušalina tėvus nuo turto tvarkymo; teismas atskiria vaikus nuo tėvų ar apriboja tėvų valdžią.

20. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis A. S. nurodė, kad 800 Eur dydžio civilinį ieškinį grindžia dėl kaltinamojo atliktų veiksmų patirtu skausmu bei pažeminimu. Kaltinamasis teismo posėdžio metu nukentėjusiojo ieškinį pripažino. Neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį (jauno amžiaus, nedirbantis); padarytus sužalojimus (nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą); žalos padarymo aplinkybes; į tai, kad nukentėjusysis tikrai patyrė skausmą, buvo emociškai sutrikdytas, dėl kaltinamojo veiksmų patyrė pažeminimą, protinga nukentėjusiojo ir kaltininkų skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, skriaudą, patirtą fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus bus pasiekta bendrą neturtinės žalos dydį sumažinus iki 500 Eur. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo A. S. pilnametystės skirtina šio nepilnamečio motina D. S..

21. Nukentėjusiojo nepilnamečio E. V. įgaliota atstovė advokatė Irma Bekerė civiliniame ieškinyje nurodė, kad neturtinę žalą jos atstovaujamajam sudaro didelis fizinis skausmas, patirta baimė. Kaltinamasis teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovės ieškinį pripažino. Teismas daro išvadą, kad šiuos neigiamus išgyvenimus nukentėjusysis E. V. patyrė būtent dėl kaltinamojo E. B. nusikalstamų veiksmų, o nukentėjusiojo atstovės prašoma suma neturtinei žalai atlyginti yra protinga ir pagrįsta, todėl 300 Eur suma priteistina nukentėjusiajam E. V. iš kaltinamojo. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo E. V. pilnametystės skirtina šio nepilnamečio motina N. K..

22. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. lapkričio 4 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 55 straipsnio 4 dalimi, nepilnamečiams nukentėjusiesiems A. S. ir E. V. buvo paskirti įgaliotieji atstovai advokatai.

23. Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje Nr. APD-2025-13185 nurodyta, kad už antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiajam A. S. suteikimą priskaičiuota išieškotina 173,57 Eur suma. Pažymoje Nr. APD-2025-13150 – už antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiajam E. V. suteikimą, priskaičiuota išieškotina 534,65 Eur suma.

24. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

25. Teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis E. B. yra dar labai jauno amžiaus, nedirba, todėl savarankiškų pajamų negauna, sprendžia, kad nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidos valstybei iš kaltinamojo nepriteistinos.

26. Kaltinamajam E. B. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 tomas, b. l. 68-71) paliktina iki arešto bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti arešto bausmę – panaikintina.

27. Laikinas nuosavybės apribojimas (3 tomas, b. l. 76-78) paliktinas iki civilinių ieškinių visiško atlyginimo.

28. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: dvi kompaktines CD laikmenas su įrašais ir DVD-R laikmenos, laikomas vokuose prie baudžiamosios bylos 3-ojo tomo galinio viršelio, palikti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 50 (penkiasdešimt) parų areštą.

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir skirti E. B. subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. B. nustatyti sumažintą bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5 punktu, 6 punktu, 10 punktu, arešto bausmės vykdymą E. B. atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, visu bausmės atidėjimo laikotarpiu įpareigojant jį pradėti dirbti arba mokytis, arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba Užimtumo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, panaikinus bedarbio statusą be teisės registruotis atitinkamą laikotarpį, savarankiškai ieškoti darbo, vieną kartą per mėnesį Probacijos tarnybai pateikti duomenis apie savarankiškai vykdomą darbo paiešką, taip pat dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančias medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę E. B. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo A. S. pilnametystės skirti jo motiną D. S., gimusią (duomenys neskelbtini)

Nukentėjusiojo E. V. įgaliotos atstovės advokatės Irmos Bekerės civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti E. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo E. V. pilnametystės skirti jo motiną N. K., gimusią (duomenys neskelbtini) Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš E. B. 233,20 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus 20 ct) už nukentėjusiajam A. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Nuteistojo E. B. turtui skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą: piniginėms lėšoms, esančioms akcinėje bendrovėje „Artea“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtą Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės Aurelijos Rakštienės 2025 m. spalio 2 d. nutarimu, palikti galioti iki bus visiškai atlyginti civiliniai ieškiniai.

Proceso išlaidų už nukentėjusiesiems A. S. ir E. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš kaltinamojo nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: dvi kompaktines CD laikmenas su įrašais, laikomas vokuose prie baudžiamosios bylos 2-ojo tomo galinio viršelio, palikti prie bylos.

1. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą datą;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.