- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-08
- Bylos Nr.
- ATP-446-557/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-05422-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro bei V. D. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutarimo, kuriuo V. D. nubausta pagal ATPK 127 str. 2 d. 80 Lt dydžio bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 1500 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė nuobauda – 1500 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. D. 2013-12-19 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2013 m. gruodžio 19 d. 17.00 val. Taikos pr. 61 Klaipėdoje, prieš pradedant vairuoti automobilį „Mercedes Benz E280“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) degalinės teritorijoje, neįsitikino eismo saugumu, nutraukė degalų užpylimo žarną. Vairuotoja, nepranešusi apie įvykusį eismo įvykį policijai, nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinta degalinės užpylimo žarna. Tuo ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 234 punktų reikalavimus. Tokie V. D. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutarimu V. D. nubausta pagal ATPK 127 str. 2 d. 80 Lt dydžio bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 1500 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė nuobauda – 1500 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutarimą, priimti naują nutarimą ir V. D. pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. skirti 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams. Nurodo, jog V. D. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą - dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, tačiau iš įvykio vietos pasišalino, tuo sukeldama realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras mano, kad teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus ir V. D. skyrė švelnesnę nei įstatyme numatytą nuobaudą. Teismas atmestinai vertino faktą, kad V. D., pradėdama važiuoti, išgirdo triukšmą ir suprato, kad nuvažiavo neištraukusi kuro užpylimo žarnos, grįžusi atgal bandė pati remontuoti užpylimo žarną, tačiau apie įvykį nepranešė ir nuvažiavo iš įvykio vietos. Teismas rėmėsi ir vadovavosi ne surinktais įrodymais, o tik V. D. parodymais, kur natūralu, kad vengdama administracinės atsakomybės, V. D. pasirinko tokią gynybos taktiką ir teigė, jog buvo labai sutrikusi ir susijaudinusi, suprato, kas įvyko, tačiau veiksmų nesiėmė. Todėl V. D. atžvilgiu taikyti švelnesnę nuobaudą nebuvo pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu. ATPK 20 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda - atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. D. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutarimo dalį, kurioje jai pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirta 1500 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ir, vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė nuobauda - 1500 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, panaikinti ir administracinę teiseną jai pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti. Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutarimo dalį prašo palikti nepakeistą. Nurodo, jog Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 11 p. nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Situacija, įvykusi 2013-12-19 apie 17 val. savitarnos degalinėje „Statoil“, adresu Taikos pr. 61 Klaipėda, vertintina kaip eismo įvykis, nes buvo apgadinta degalų užpildymo žarna, t. y. apgadintas eismo įvykio vietoje - savitarnos degalinėje „Statoil“ buvęs turtas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio veiksmais. Vertinant objektyviuosius pažeidimo požymius, remiantis liudytojo Š. G. pateiktu vaizdo įrašu akivaizdu, kad po degalinės įrangos netyčinio sugadinimo ji neskubėjo išvykti ir išvažiavo iš degalinės teritorijos, tik neradusi degalinės tarnautojų bei nežinodama, kaip tokiu atveju pasielgti.
Apibendrinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia - tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), iš jo pasišalina suprasdamas tokio elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir panašiai. Pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartyse administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-7/2013, 2AT- 29/2013 išaiškinta, jog ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal ATPK 130 str. 1 d. asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir panašiai.
Ji neturėjo jokio tikslo išvengti administracinės atsakomybės, išvengti pareigos atlyginti padarytą žalą ir paslėpti eismo įvykio pėdsakus, nes tai būtų ir neįmanoma. Ji pastebėjo, kad visa degalinės teritorija stebima ir filmuojama vaizdo kameromis, todėl suvokė, jog yra užfiksuota visa įvykio eiga, kaip buvo apgadinta degalinės „Statoil“ įranga. Ji išvažiavo tvirtai žinodama tik tai, kad jos padaryta žala degalinei yra užfiksuota vaizdo kameromis ir padarytą žalą savitarnos degalinei „Statoil“ jai neišvengiamai teks atlyginti. Taip pat ji puikiai suprato, kad vaizdo kameromis bus užfiksuotas ir jos automobilio valstybinis numeris. Visa tai suvokdama, ji važiavo iš įvykio vietos neturėdama tikslo išvengti administracinės atsakomybės. Priešingu atveju ji būtų važiavusi iš įvykio vietos tvirtai žinodama apie jos laukiančią administracinę atsakomybę ir neišvengiamas problemas su teisėsaugos institucijomis, kurių joks veiksnus, blaivaus proto ir apdairus žmogus nenori turėti. Ji nepasišalino iš įvykio vietos skubiai, mėgindama paslėpti eismo įvykio pėdsakus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išsiaiškinta, jog asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio eismo įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje - pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po teismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes (LAT nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).
Ji išvažiavo iš degalinės, tiesiog nesuvokdama savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, nes net nepagalvojo, kad nutraukusi degalų užpildymo žarną savitarnos degalinėje „Statoil“ bus padariusi eismo įvykį ir iki policijos atvykimo reikia pasilikti įvykio vietoje. Ji pagalvojo, kad bus padariusi žalą tik verslo įmonei - savitarnos degalinei „Statoil“. Ji savitarnos degalinėje nerado nei vieno „Statoil“ darbuotojo, kuriam galėjo ir būtų pranešusi apie degalinės įrangos sugadinimą bei išsiaiškinusi akivaizdžiai neišvengiamą žalos atlyginimo tvarką, todėl pirmiausia nusprendė užsitikrinti kuro atsargas ir, nesugebėjusi įsipilti kuro savitarnos degalinėje „Statoil“, nutarė važiuoti degalų į kitą degalinę.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyse administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2011, 2AT-8-2013, 2AT-8-2013 išaiškinta, jog duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir panašiai atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jei byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir panašiai, tokie duomenys rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo).
Iš liudytojo Š. G. pateikto vaizdo įrašo matyti, kad po degalinės įrangos netyčinio sugadinimo ji neskubėjo išvykti. Savitarnos degalinėje „Statoil“ neradusi nei vieno degalinės darbuotojo, svarstė, kaip elgtis toliau, dėl stresinės būsenos nepasielgė kaip reikalauja Kelių eismo taisyklės. Tačiau tai darė neturėdama tikslo išvengti administracinės atsakomybės, nenorėdama išvengti pareigos atlyginti padarytą žalą ir nenorėdama paslėpti eismo įvykio pėdsakus. Tai darė netyčia. Ji tiesiog sąžiningai klydo dėl savo veiksmų teisėtumo. Byloje nėra įrodymų, kad jos veiksmuose buvo ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo subjektyviųjų požymių, jos veiksmuose nėra tiesioginės tyčios - suvokimo, kad pasišalino iš su ja susijusio įvykio vietos, suprasdama toko elgesio neteisėtumą. Ji neturėtų būti traukiama administracinėn atsakomybėn ATPK 130 str. 1 d. pagrindu.
Taip pat atkreipia teismo dėmesį į aplinkybes, dėl kurių teismas jai skyrė švelnesnę nuobaudą. Ji dirba UAB „A.“ administratore. UAB „A.“ yra Klaipėdos miesto centre įsikūręs naktinis klubas. Į administratorės, kuria ji dirba, pareigas įeina viso baro darbo organizavimas bei priežiūra, tinkamo klientų aptarnavimo užtikrinimas, sėkmingos baro veiklos užtikrinimas. Administratorė prižiūri bare naudojamą įrangą, kontroliuoja kasos operacijas. Taip pat administratorė prižiūri gėrimų ir maisto atsargas ir kasdien dienos metu aprūpina barą trūkstamais gėrimais bei maisto produktais. Administratorė atsakinga už baro patalpų įvaizdį ir remontą, taip pat už baro įrangos priežiūrą, taisymą ar pakeitimą. Administratorės pareigų atlikimui būtina transporto priemonė. Atkreipia dėmesį, kad iš visų UAB „A.“ esančių pareigybių tik administratorės pareigose numatytas transporto priemonės vairavimas. Joks kitas bendradarbis administratorės pareigų darbo metu perimti negali, nes darbuotojų atliekamos darbo funkcijos nedengia viena kitos. Praradusi teisę vairuoti transporto priemonę, parastų ir savo darbą. Direktorius labai vertina ją kaip sąžiningą, darbščią ir pareigingą darbuotoją. Tai atspindi byloje esantis UAB „A.“ direktoriaus raštas. Jai praradus teisę vairuoti transporto priemonę metams laiko, bendrovė neišvengiamai būtų priversta ieškoti ir samdyti naują baro administratorę. Lietuvos darbo biržos duomenimis, šių metų gegužės 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 179,5 tūkst. bedarbių ir jie sudarė 9,8 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Per balandžio mėn. į į šalies teritorines darbo biržas kreipėsi 19,1 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Dėl negerėjančios ekonominės padėties ji, būdama 52 metų amžiaus, tiesiog nebesusirastų darbo. Be to, jos mama, būdama garbaus amžiaus, yra labai silpnos sveikatos. Reguliariai būtinus apsilankymus sveikatos priežiūros ir reabilitacijos įstaigose pas gydytojus palengvina galimybė važiuoti jos vairuojamu automobiliu. Teisės vairuoti transporto priemonę praradimas tiesiogiai paliestų ir apsunkintų ir jos motinos gyvenimą. Dėl to jai paskirta švelnesnė negu ATPK 130 str. 1 d. sankcijose numatyta nuobauda jai taptų ypatingai griežta.
Motyvuojamoji dalis
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro bei V. D. apeliaciniai skundai netenkintini.
V. D. skundžiamu nutarimu nubausta pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., taikant ATPK 30¹ str., galutine nuobauda – 1500 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Administracinėn atsakomybėn patraukta V. D. pripažįsta savitarnos degalinėje „Statoil“ nutraukusi degalų užpylimo žarną, t. y. pripažįsta padariusi ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, tačiau kategoriškai nesutinka, kad jos veiksmuose yra ir ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis, anot jos, ji iš eismo įvykio vietos nuvažiavo o sąžiningai klysdama dėl savo elgesio teisėtumo. Tuo tarpu Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras savo apeliaciniu skundu nesutinka su V. D. paskirta nuobauda ir ATPK 30¹ str. nuostatų taikymu jos atžvilgiu. Laikantis apeliacinių skundų ribų, pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik dalyje dėl V. D. nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d. ir jai skirtos nuobaudos individualizavimo.
Dėl V. D. nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d. pagrįstumo
ATPK 130 str. 1 d. yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. D., prieš pradėdama vairuoti automobilį degalinės „Statoil“ teritorijoje, neįsitikino eismo saugumu ir nutraukė degalų užpylimo žarną. Šio fakto neneigia ir pati V. D.. Nagrinėjamu atveju V. D. sukeltas įvykis atitinka Kelių eismo taisyklių 3 p. pateikiamą eismo įvykio apibrėžimą, kad eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 11 p. įtvirtintas analogiškas eismo įvykio apibrėžimas. Nors V. D. teigia (b. l. 24-27) nelaikiusi šio įvykio eismo įvykiu, pažymėtina, jog įstatymo nežinojimas, kad svetimo turto sugadinimas/apdaginimas judančia transporto priemone laikomas eismo įvykiu, nuo atsakomybės neatleidžia.
Eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui nustatytos Kelių eismo taisyklių XXX skyriuje. Kelių eismo taisyklių 234 p. nurodyta, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Nagrinėjamu atveju savitarnos degalinėje „Statoil“ jokių darbuotojų nebuvo. Tiek iš V. D. pirminio paaiškinimo (b. l. 12), tiek ir teismo posėdyje duotų parodymų (b. l. 24-27, 40) bei apeliacinio skundo argumentų matyti, jog ji suvokė apgadinusi svetimą turtą ir kad privalės atlyginti žalą, matė, jog eismo įvykio vietoje nėra nukentėjusiojo (ar jo atstovo), tačiau iš eismo įvykio vietos nuvažiavo apie eismo įvykį nepranešusi policijai, tokiu būdu ignoruodama savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie eismo įvykį pranešti policijai. Nors ji ir nurodo, kad nežinojo, kaip tokiu atveju turėjo elgtis, kaip minėta, įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, kartu pastebėtina, jog ir nežinodama, kad apie eismo įvykį privaloma pranešti policijai, ji, kaip apdairi ir protinga vairuotoja, neabejotinai suprato, kad pasišalinti iš įvykio vietos niekam (net nukentėjusiajam ar jo atstovui) apie tai nepranešus, yra neteisėta. Iš liudytojo Š. G. parodymų matyti, kad savitarnos degalinėje yra iškabinti telefono numeriai, kuriais prireikus galima susisiekti su degalinės administratoriais. Tačiau iš karto po eismo įvykio nukentėjusiojo (jo atstovo) ji neieškojo, jo ieškoti pradėjo tik po to, kai apsaugos darbuotojai pastebėjo apgadinimus, pranešė apie tai degalinės darbuotojams, jie – policijos pareigūnams ir policijos pareigūnai išsikvietė V. D. apklausai (b. l. 6, 39-40). V. D. taip pat nurodo, kad po įvykio ji pati bandė remontuoti kuro užpylimo žarną – jos manymu, žarna buvo tik išsinėrusi iš kuro užpylimo pistoleto, ir jai pavyko ją suremontuoti (b. l. 25-26). Akivaizdu, jog toks neprofesionalus žarnos remontas, po kurio žarnos sugadinimas iki sekančio kuro užpylimo vizualiai lieka užmaskuotas, ir po jo sekęs pasišalinimas iš įvykio vietos gali būti vertinami kaip siekimas išvengti žalos atlyginimo tikintis, kad po degalinės klientų skundų dėl netvarkingos žarnos ji bus suremontuota kaip natūraliai nusidėvėjusi nesiaiškinant, kas iš tiesų sugadino žarną.
Kadangi V. D. iš eismo įvykio vietos pasitraukė apie eismo įvykį nepranešusi policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 234 p., pripažįstama, kad ji iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdama Kelių eismo taisykles, tokiais savo veiksmais padarydama ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. V. D. nurodoma aplinkybė, kad nepasiliko eismo įvykio vietoje, nes labai skubėjo (policijos pareigūnams ji aiškino, jog skubėjo į darbą, b. l. 6; kitu atveju nurodoma, kad skubėjo į kitą degalinę degalų bei į susitikimą su meistru, b. l. 24-27), neduoda pagrindo jos veiksmų nevertinti kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. D. veikoje yra visi ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, apeliacinio skundo argumentai V. D. kaltės klausimu dėl jai inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas.
Dėl ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo
Apylinkės teismas, skirdamas V. D. nuobaudą pagal ATPK 127 str. 2 d. bei ATPK 130 str. 1 d., taikė jos atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas ir skyrė švelnesnę nuobaudą. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras apeliaciniu skundu nesutinka su apylinkės teismo sprendimu taikyti jos atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas. Savo nesutikimą grindžia tuo, jog V. D. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą - dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, tačiau iš įvykio vietos pasišalino, tuo sukeldama realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Teismas, apelianto nuomone, atmestinai vertino faktą, kad V. D. apie įvykį nepranešė ir nuvažiavo iš įvykio vietos, be to, rėmėsi ir vadovavosi ne surinktais įrodymais, o tik V. D. parodymais, kad buvo labai sutrikusi ir susijaudinusi, suprato, kas įvyko, tačiau veiksmų nesiėmė.
Tačiau pastebėtina, jog tokie V. D. veiksmai – iš įvykio vietos pasišalino, apie įvykį nepranešė ir nuvažiavo iš įvykio vietos – esminės reikmės turi sprendžiant jos kaltės klausimą, o ne nuobaudos individualizavimo klausimą. Apeliantas taip pat nenurodo, kaip, jo nuomone, pasišalindama iš eismo įvykio vietos V. D. kėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Tuo atveju, jei V. D. būtų vairavusi neblaivi, būtų galima sutikti su apelianto argumentu, kad tokie jos veiksmai kėlė pavojų jai pačiai ir aplinkiniams, tačiau tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju nenustatytos, nenustatyta, kad jos vairuojamas automobilis būtų buvęs apgadintas, dėl ko ji nebūtų galėjusi toliau saugiai važiuoti.
Sutiktina su apelianto argumentu, kad padarytas grubus pažeidimas – V. D. suprasdama, kad apgadino svetimą turtą, žinodama, kad eismo įvykio vietoje nukentėjusiojo (jo atstovo) nėra, iš įvykio vietos pasišalino. Kita vertus, nenustatyta nei viena V. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino jos prisipažinimą padarius teisės pažeidimą. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog V. D. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 10-11), charakterizuojama itin teigiamai (b. l. 23), svetimą turtą apgadino dėl savo neapdairumo ir neatidumo, vėliau ieškojo nukentėjusiojo, kad galėtų atlyginti padarytą žalą (b. l. 24-27). Atsižvelgus į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, pagrįstai V. D. atžvilgiu taikė ATPK 30¹ str. nuostatas. Kartu pabrėžtina, jog V. D. paskirta mažesnė nei sankcijose už padarytus pažeidimus numatyta minimali nuobauda – bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas - nelaikytina simboline. Institucija nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad paskyrus V. D. švelnesnę nuobaudą, nebus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai, todėl V. D. paskirta nuobauda laikytina pakankama. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nors savo apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras ir prašė V. D. skirti griežtesnę nuobaudą, savo atsiliepime į V. D. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras prašė palikti skundžiamą nutarimą galioti, kas rodo, jog ir Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras sutinka, kad skirta nuobauda yra pakankama ATPK 20 str. numatytiems tikslams pasiekti.
Aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones V. D. yra reikalinga darbe ir rūpinantis sergančia mama, neduoda pagrindo jos atžvilgiu dar labiau švelninti nuobaudos ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Įstatymas, įtvirtindamas draudžiamas veikas bei nustatydamas už jas konkrečias sankcijas, iš anksto informuoja asmenis apie neigiamus padarinius už pažeidimų darymą. Asmuo, prieš darydamas teisės pažeidimą, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.
Esant nustatytoms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutarimas apeliacinių skundų ribose yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro bei V. D. apeliacinių skundų netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.