Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-334-557/2018

Teisėja V. Olcvikienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42342-2018-9

2018 m. gruodžio 13 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Remigijaus Preikšaičio,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nuteistojo Ž. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-09-26 nuosprendžio, kuriuo Ž. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir paskirta jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, taikant BK 65 straipsnį, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-08 baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 519,12 Eur dydžio bauda ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-09-22 nuosprendžiu paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui ir 4 519,12 Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018-09-01 iki 2018-09-02 (viena para).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, Ž. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 (dvejus) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Ž. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas, ir konfiskuota jam priklausanti transporto priemonė – automobilis ,,Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).

Kaltinamajam Ž. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ž. S. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: Ž. S. 2018-09-01, apie 20.00 val., ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę ,,Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesteriu ,,Alcotest 6820 Nr. ARHK – 0627“ jam buvo nustatytas sunkus, t. y. 2,78 promilės, neblaivumo laipsnis.

Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. S. prašo jam paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ne bausmių sudėjimo, o apėmimo būdu, įskaityti į bausmės laiką atliktos 10 mėnesių bausmės laiką ir neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, o prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl nuteistojo Ž. S. apeliacinio skundo

BK 281 straipsnio 7 dalis numato, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Apylinkės teismas už šio nusikaltimo padarymą Ž. S. skyrė griežčiausią savo rūšimi bausmę – laisvės atėmimą, artimą sankcijos vidurkiui – 6 mėnesius laisvės atėmimo, kuri, taikant BK 64¹ straipsnį, buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į tai, kad Ž. S. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, būdamas praeityje net 8 kartus teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos nesumokėjęs, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nevykdo teismo paskirtų įpareigojimų, nedirba. Taip pat teismas atsižvelgė į nustatytą Ž. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs šias aplinkybes, atsižvelgęs į tai, jog naują nusikalstamą veiką nuteistasis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus geriausiai pasiekti Ž. S. paskyrus griežčiausią BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui.

Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam Ž. S. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų Ž. S. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį nuteistajam.

Pažymėtina, kad nuteistojo padaryta veika yra tyčinė, vairuodamas automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 2,78 promilės neblaivumas), Ž. S. neabejotinai kėlė realią grėsmę tiek savo paties, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir net gyvybei bei turtui ir tik dėl atsitiktinumo jis išvengė labai skaudžių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių. Inkriminuotą nusikaltimą Ž. S. padarė būdamas praeityje ne kartą teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, praeityje ne kartą baustas administracine tvarka. Kadangi Ž. S. nusikalto, turėdamas neišnykusį teistumą, jis yra recidyvistas, o tai sunkina jo atsakomybę. Tačiau apylinkės teismas šios BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veiką padarė recidyvistas – nepripažino Ž. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, o apygardos teismas, prokurorui apeliaciniame skunde nekeliant šio klausimo, negali bloginti nuteistojo teisinės padėties. Todėl sprendimas dėl nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, pripažinimo nepriimamas, tačiau šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas vertina kartu su kitomis bausmės individualizavimui svarbiomis aplinkybėmis. Anksčiau Ž. S. paskirtos bausmės, net ir pati griežčiausia – laisvės atėmimas, bei pastaruoju metu teismo jam rodytas pasitikėjimas (paskutiniu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-09-22 nuosprendžiu Ž. S. pagal BK 284 straipsnį paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas, taikant BK 75 straipsnį, buvo atidėtas 1 metams, įpareigojant laisvės atidėjimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje ir 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje) nebuvo pakankami jį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nes, kaip matyti, Ž. S., neatlikęs minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas šioje byloje. Pažymėtina ir tai, kad Ž. S. jam inkriminuotą nusikaltimą (vairavo automobilį būdamas neblaivus) padarė, nepaisydamas ankstesniu nuosprendžiu jam paskirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Nėra abejonės, jog šis Ž. S. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-09-22 nuosprendžiu paskirtas įpareigojimas buvo sąlygotas jo nusikalstamo elgesio ir juo buvo siekiama būtent apriboti jo galimybę nusikalsti. Tačiau, kaip matyti, dėl šio savo žalingo įpročio išvadų nuteistasis nepadarė, nes bausmės vykdymo atidėjimo metu, nepaisydamas teismo draudimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jis vėl padarė tyčinį nusikaltimą – vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesteriu jam buvo nustatytas sunkus (net 2,78 promilės) neblaivumo laipsnis. Nuteistojo pasikartojantis elgesys – alkoholio vartojimas, neabejotinai turintis įtakos jo nusikalstamam elgesiui (Ž. S. šioje byloje buvo teisiamas jau devintą kartą, be to, jis ne kartą yra baustas administracine tvarka, iš jų ir už administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu (t. 1, b. l. 145–148)) leidžia daryti išvadą, kad jis kritiškai nevertina netinkamo savo elgesio, nesupranta jo pavojingumo ir pažeidžiamų vertybių svarbos, o tai atskleidžia tikrąjį kaltininko psichinį santykį su jo padaryta veika ir parodo, kad tokiam nesavikritiškam ne kartą teistam asmeniui švelnesnės nei realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.

Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam šis Ž. S. bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, todėl darytina išvada, jog jam nėra pagrindo skirti švelnesnę bausmę.

Pasisakydamas dėl nuteistojo prašymo skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę subendrinti su ankstesniais nuosprendžiais ne bausmių sudėjimo būdu, o apėmimo būdu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Ž. S. paskirta bausmė buvo subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-08 baudžiamuoju įsakymu ir 2017-09-22 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, vadovaujantis BK 64 straipsnyje numatytomis bausmių bendrinimo taisyklėmis. Šiame straipsnyje reglamentuojama bausmių skyrimo, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, tvarka. Šiame įstatyme nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal šį įstatymą, kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis, o kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama tik dalis neatliktos bausmės. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2, 3 dalys).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamą veiką, už kurią Ž. S. nuteistas šioje byloje, jis padarė ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu, t. y. nesumokėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-08 baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudos ir neatlikęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-09-22 nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl apylinkės teismas, bendrindamas šiais nuosprendžiais paskirtas bausmes Ž. S., pagrįstai taikė BK 64 straipsnio nuostatas, kai bausmės, kaip matyti iš anksčiau aptarto teisinio reglamentavimo, bendrinamos tik bausmių sudėjimo (visiško ar dalinio) būdu. Kadangi Ž. S. nusikaltimą, už kurį nuteistas šioje byloje, padarė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-09-22 nuosprendžiu jam paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl prie šios bausmės apylinkės teismas pagrįstai pridėjo skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, nes ji yra mažesnė. Teismas, laikydamasis BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo 3 mėnesius, t. y. minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį (BK 50 straipsnio 2 dalis), nustatydamas galutinę bausmę 1 metus ir 1 mėnesį laisvės atėmimo. Taikant BK 64 straipsnio nuostatas, priešingai, nei taikant BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, į galutinės bausmės laiką neįskaitoma visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį bausmė, nes, kaip minėta, remiantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, t. y. taikant dalinio bausmių sudėjimo būdą, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis, o jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, kaip kad yra nagrinėjamu atveju, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, bendrindamas atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes nuteistajam baudžiamąjį įstatymą (BK 64 straipsnį) taikė tinkamai ir pagrįstai bausmes subendrino nuteistajam palankiausiu dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, nepriėmė sprendimo dėl bausmės atlikimo vietos, kaip tai numatyta BK 50 straipsnio 3 dalyje, ir nenurodė bausmės vykdymo pradžios. Kadangi apeliacinių skundų dėl to nėra paduota, o sprendžiant bausmės atlikimo vietos klausimą įstatymas numato galimus alternatyvius sprendimus (skirti atlikti bausmę atviroje kolonijoje ar pataisos namuose), vengiant pabloginti nuteistojo padėtį labiau nei to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, klausimai dėl bausmės atlikimo vietos nustatymo ir bausmės pradžios skaičiavimo paliekami spręsti pirmosios instancijos teismui BPK 361 str. nustatyta tvarka.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl nuteistajam Ž. S. paskirtos kardomosios priemonės panaikinimo nuosprendžiui įsiteisėjus ir Ž. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – termino skaičiavimo, nurodant šios Ž. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Būtent šiais klausimais apygardos teismas ir pasisako.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme.

Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, Ž. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams – terminą pirmosios instancijos teismas nurodė skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Toks apylinkės teismo sprendimas, kaip pagrįstai pažymima prokuroro apeliaciniame skunde, nėra teisingas, nes BK 68 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas paskyrė nuteistajam Ž. S. realią laisvės atėmimo bausmę, todėl, paskirdamas jam aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 2 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, nepagrįstai, pažeisdamas BK 68 straipsnio 4 dalies nuostatas, šios BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą nurodė skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis tokia teismo logika, asmuo, kuriam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas gali apimti ir visą jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – terminą, išėjęs į laisvę gali visiškai nepatirti jokių suvaržymų dėl jam paskirtos aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės arba juos patirti kur kam trumpesniam nei nustatė teismas terminui, nes tokiu atveju šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas įsiskaičiuotų į laisvės atėmimo bausmės laiką.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas Ž. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 68 straipsnio 4 dalį), todėl yra pagrindas skundžiamą nuosprendžio dalį, kuria Ž. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams – terminą nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pakeisti, nurodant šią baudžiamojo poveikio priemonę taikyti visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką ir 2 metus po laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad Ž. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus. Tačiau toks apylinkės teismo sprendimas neatitinka BPK reikalavimų. Pažymėtina, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamas siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, taip pat ir siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga (BPK 139 straipsnio 1 dalis). BPK 139 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kardomosios priemonės baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nusprendė Ž. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus, t. y. šiuo atveju teismas Ž. S. paskirtos kardomosios priemonės taikymo pabaigą siejo su nuosprendžio įsiteisėjimu, ne su bausmės vykdymo pradžia, kaip tai numatyta BPK 139 straipsnio 3 dalyje. Toks kardomosios priemonės taikymo pabaigos momentas, kaip teisingai pažymi prokuroras, yra ydingas, nes nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki bausmės vykdymo pradžios paprastai praeina tam tikras laiko tarpas, per kurį asmuo, kuriam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kaip kad yra nagrinėjamu atveju, netaikant jam jokios kardomosios priemonės gali pasislėpti, dėl to būtų apsunkintas teisėsaugos institucijų darbas. Kaip minėta, kardomosios priemonės skiriamas siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, taip pat siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, todėl ir nuteistajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – pabaiga turėtų būti siejama su bausmės vykdymo pradžia, kaip tai numatyta BPK 139 straipsnio 3 dalyje. Dėl išvardytų motyvų yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir nustatyti, jog Ž. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti, iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Remiantis išdėstytu, skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 ir 4 punktuose numatytais pagrindais, t. y. dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį pakeisti:

Ž. S. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – taikyti visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką ir dvejus metus po laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Ž. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo Ž. S. apeliacinį skundą atmesti.